Lietuva

valstybė Europoje
Lietuvos Respublika
Lietuvos vėliava Lietuvos herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Lietuva žemėlapyje
Valstybinė kalba lietuvių
Sostinė Vilnius
Didžiausias miestas Vilnius
Valstybės vadovai Dalia Grybauskaitė Saulius Skvernelis
Ministras Pirmininkas
Viktoras Pranckietis
Seimo Pirmininkas
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
65 300 km² (120)
1,35 %
Gyventojų
 – 2017 m.
 – Tankis
 
2 827 947 [1] (140)
45.3 žm./km² (164)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2015
~37,2[2][3] mlrd. EUR (87 (2015))
12,701 tūkst.[4] EUR (48 (2015))
Valiuta Euras, (EUR)
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC +2
UTC +3
Nepriklausomybė
Paskelbta
TSRS okupacija
Atkurta

1918 m. vasario 16 d.
1940 m. rugpjūčio 3 d.
1990 m. kovo 11 d.
Valstybinis himnas Lietuvos himnas
Interneto kodas .LT
Šalies tel. kodas 370

Lietuvos Respublika (LR; Lietuva) – valstybė Europoje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje. Ribojasi su šiomis valstybėmis: Latvija (sausumos sienos ilgis – 588 km, jūros siena – 22 km), Baltarusija (sienos ilgis – 677 km), Lenkija (sienos ilgis – 104 km), Rusija (Kaliningrado sritis; sausumos sienos ilgis – 255 km, Kuršių mariomis – 18 km, jūra – 22 km).

Baltijos jūros pakrantės ilgis – 90,66 km. Lietuvos – Baltarusijos ir Lietuvos – Rusijos Federacijos siena yra ir Europos Sąjungos siena. Lietuvos ekonominė zona Baltijos jūroje (vakaruose) siekia Švedijos ekonominę zoną.

XIV a. Lietuva buvo didžiausia valstybė Europoje: į ją įėjo dabartinė Baltarusijos ir Ukrainos teritorija, dalis Lenkijos ir Rusijos. 1569 m. Liublino unija Lietuva susijungė su Lenkija ir suformavo naują valstybę – Abiejų Tautų Respubliką, kuri gyvavo daugiau kaip 200 metų, kol kaimyninės šalys 1795 m. galutinai pasidalijo jos teritoriją. Lietuva atkūrė nepriklausomybę 1918 m. vasario 16 d., tačiau 1940 m., Antrojo Pasaulinio karo pradžioje, buvo okupuota TSRS, o vėliau – hitlerinės Vokietijos. Vokietijai karą pralaimint, Lietuvą antrą kartą okupavo TSRS. 1990 m. kovo 11 d. Lietuva paskelbė atkurianti visišką valstybės suverenitetą.

Lietuva priklauso itin aukšto išsivystymo valstybių kategorijai.[5]

Turinys

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos istorija.

Priešistorė

 
Kernavės piliakalniai.

Į dabartinę Lietuvos teritoriją pirmieji gyventojai atsikėlė prieš 11-13 tūkstančių metų. Anot Lietuvos priešistorės tyrinėtojos Marijos Gimbutienės, tai buvo iš Jutlandijos pusiasalio ir dabartinės Lenkijos teritorijos atėję medžiotojai bei žvejai, kurie kartu atsinešė ir dvi vėlyvojo paleolito kultūras. Pirmieji gyventojai buvo klajokliai ir nuolatinių gyvenviečių nekūrė.

Ankstyvoji istorija ir Lietuvos valstybės atsiradimas

 
Kvedlinburgo analų ištrauka (tekste pažymėta vieta, kurioje minimas Lietuvos vardas)

Lietuvos vardas pirmą kartą paminėtas Kvedlinburgo analuose aprašant vyskupo Brunono Kverfurtiečio žūtį Prūsijos ir Lietuvos pasienyje 1009 metų [6] vasario 14 arba kovo 9 dieną. IX(?)-XII a. dab. Lietuvos teritorijoje gyvavusių kelių skirtingų baltų genčių sukurtų kunigaikštysčių jungimasis į vieną konfederacinę ar federacinę Lietuvos valstybę prasidėjo greičiausiai dar X a., o baigėsi XII a. II pusėje arba (anot vyraujančios istoriografinės koncepcijos) XIII a. II ketvirtyje, tada hipotetinės Lietuvos žemės ar Lietuvos kunigaikštystės pagrindu susikūrus LDK.

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Pagrindinis straipsnis – LDK.
 
LDK teritorijos kitimas skirtingais laikotarpiais

XIII-XIV a. LDK išaugo į galingą karinę valstybę, nuo XIV a. II pusės iki XV a. pab. ji apėmė visą pietvakarinę Rytų Europos dalį. 1386 m. Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Jogailai tapus ir Lenkijos karaliumi, 1387 m. Lietuva buvo pakrikštyta ir ilgainiui virto ryčiausia katalikiškosios Europos šalimi. XIV a. Lietuvos valstybė žymiai sustiprėjo ir išsiplėtė. Mongolų-totorių bei kryžiuočių antpuolių akivaizdoje prie Lietuvos, kurioje iškilo Vytenis, ieškodami išsigelbėjimo jungėsi Baltarusijos kunigaikščiai, mainais gavę autonomiją. XIV-XV a Lietuvą labiausiai sustiprino Gediminaičių dinastija. Kunigaikštis Gediminas diplomatinėmis priemonėmis (daugiausiai ištekindamas dukras) gerokai išplėtė Lietuvos teritoriją į rytus. Jo sūnus Algirdas toliau tęsė plėtrą karinėmis priemonėmis, prie to taip pat prisidėjo ir jo brolis Kęstutis.

Lietuva į rytus plėtėsi nuo pat valstybės susikūrimo. Tam palankias sąlygas sudarė tai, kad buvusi Kijevo Rusios teritorija buvo nusilpninta mongolų ir dalis jos susiskaldžiusi. Prie Lietuvos buvo prijungta visa dabartinės Baltarusijos teritorija, dalis dabartinės Ukrainos ir Vakarų Rusijos. Algirdo ir Vytauto valdymo laikais Lietuva pasiekė didžiausią teritorinį išsiplėtimą – pietuose jos sienos siekė net Juodąją jūrą.

Abiejų Tautų Respublika

Pagrindinis straipsnis – ATR.

Liublino unijos (1569 m.) aktu Lietuvos ir Lenkijos personalinė unija buvo pertvarkyta į šių valstybių konfederaciją – vadinamąją Abiejų Tautų Respubliką, turėjusią ne tik bendrą valdovą, bet jau ir bendrą Seimą.

 
„Aukso laisvė“ – 1573 m. karaliaus rinkimai

Išmirus gediminaičių dinastijai, Lenkijos ir Lietuvos valdovus pradėta rinkti iš visų norinčių kilmingų kandidatų. Valstybėje labai sustiprėjo bajorų įtaka, iš esmės jokie rimtesni sprendimai negalėjo būti priimami be bajorų Seimo sutikimo. Deja, pats Seimas dirbo labai neefektyviai – Seimuose buvo ilgai ginčijamasi ir triukšmaujama neesminiais klausimais, o prie vieningos nuomonės svarbiais valstybei klausimais paprastai nebūdavo prieinama. Nuo 1717 m. „Nebyliojo“ Seimo Abiejų Tautų Respublika akivaizdžiai pateko Rusijos įtakon.

XVII a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje Lietuvos – Lenkijos valstybė persirito į savo saulėlydį. XVIII a. pradžioje vykęs Šiaurės karas parodė valstybės silpnumą ir labai išsekino kraštą, kuris nuolat buvo siaubiamas savos ir svetimų kariuomenių. Nukentėjo ir Lietuvos miestai – Vilnius keletą kartų buvo užimtas ir nusiaubtas rusų ir švedų.

Rusijos imperija

Pagrindinis straipsnis – Lietuva Rusijos imperijos sudėtyje.
 
Rusijos imperijos gubernijos, ties dabartine Lietuvos teritorija

Po 1795 m. įvykusio trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalinimo didžiąją dabartinės Lietuvos dalį aneksavo Rusija.

Praradusios nepriklausomybę Lietuvos istoriją XIX a. pradžioje sąlygojo carinės Rusijos ir imperiniais užmojais garsėjusios Prancūzijos politika. 1807 m. Napoleonas Bonapartas iš Prūsijos atimtų lenkų ir lietuvių žemių sukūrė Varšuvos Kunigaikštystę, kuri gyvavo iki 1815 m., o tada atiteko Rusijai ir buvo pavadinta Lenkijos Karalyste. Šis junginys dar buvo vadinamas kongresine karalyste, nes jo egzistavimas buvo pagrįstas Vienos kongreso nutarimais. Į Lenkijos Karalystės sudėtį įėjo ir po padalinimų Prūsijos kurį laiką valdyta Lietuvos Užnemunė. Taigi nuo 1815 m. visos Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei priklausiusios lietuvių žemės atsidūrė Rusijos imperijos sudėtyje. Tačiau išliko gana dideli jų statuso skirtumai. Užnemunėje valstiečiams buvo anksčiausiai, palyginus su kitomis Lietuvos dalimis, suteikta asmens laisvė, čia rusinimo politika buvo silpnesnė.

Po Rusijos pergalės prieš Napoleoną Lietuvoje pamažu pradėta stiprinti rusifikacija.

XIX a. vyko net du plačius visuomenės sluoksnius apėmę sukilimai dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir unijos su Lenkija atgaivinimo, kurie buvo nukreipti ir prieš ekonominę priespaudą: 1831 m. sukilimas, kuriame esminis vaidmuo teko bajorijai, ir 1863—1864 m. sukilimas, palaikytas valstietijos. Abu sukilimai buvo numalšinti.
Jau XIX a. pirmoje pusėje ryškėjo lietuvių tautinio atgimimo ženklai. Pradėjo formuotis lietuvių nacionalinė, t. y. civilizacijos lygį pasiekusi kultūra.

Po 1863-1864 m. sukilimo įvestas spaudos draudimas – uždraustas raštas lotyniškais rašmenimis, juos bandant pakeisti kirilica. Knygos ir spauda lotyniškais rašmenimis Lietuvą pasiekdavo iš Prūsijos bei Mažosios Lietuvos spaustuvių, įsteigtų ir vyskupo M. Valančiaus bei J. Bielinio pastangomis, iš kur jas nelegaliai per sieną į Lietuvą nešdavo ir platindavo knygnešiai, vėliau susibūrę į keliolika organizacijų. Reakcija po sukilimo palietė ir kitas gyvenimo sritis – buvo uždaryti visi vienuolynai, sustiprėjo stačiatikių bažnyčios protegavimas.

Pirmasis Pasaulinis karas

 
Vokiečių kariai Šiauliuose

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, iki 1915 m. pabaigos Vokietijos imperija užėmė visą dabartinę Lietuvos teritoriją bei Kuršą. 1915 m. patyrusi pralaimėjimą, Rusijos imperijos kariuomenė pradėjo trauktis iš Lietuvos. Pradėta evakuacija į Rusijos imperijos gilumą. Apie 300 tūkst. Lietuvos gyventojų patys pasitraukė drauge su kariuomene arba buvo jos prievarta išvaryti. Pabėgėliai lietuviai didelėmis kolonijomis įsikūrė įvairiose Rusijos vietovėse, daugiausia Voroneže, Tambove, Jaroslavlyje, Petrograde, Maskvoje.

1917 m., Lietuvos Taryba prašė Vokietijos imperijos, kad ji pripažintų Lietuvos nepriklausomybę. 1917 m. gruodžio 11 d. buvo pasirašytas nepriklausomybės paskelbimo aktas, kuriame buvo numatyta glaudi Lietuvos ir Vokietijos sąjunga, bet ji kėlė gyventojų pasipiktinimą.

Nepriklausoma Lietuvos valstybė 1918–1940 m.

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos istorija (1918–1940).
 
20 pirmosios Tarybos narių, 1917 m.

1918 m. vasario 16 d. paskelbta apie Lietuvos valstybės atkūrimą; atkurtoji valstybė deklaravo sieksianti nustatyti savo būsimas sienas remdamasi etnografiniu principu. 1918 m. bandyta atkurti Lietuvoje monarchiją (žr. Mindaugas II), tačiau tų metų lapkritį galutinai apsispręsta dėl respublikos. Respublika Lietuvą paskelbė 1920 m. gegužę susirinkęs Steigiamasis Seimas.

1920 m. spalio 9 – spalio 10 d., grubiai pamindami tarptautinę teisę bei ką tik pasirašytą Suvalkų sutartį su Lenkija, Vilnių ir Vilniaus kraštą užėmė Želigovskio vadovaujami kariniai daliniai, kurie, nors slapta gaudami instrukcijas iš J. Pilsudskio, oficialiai skelbėsi Vilniaus krašto lenkų „sukilėliais“, ir paskelbė Vidurio Lietuvos valstybę, kuri vėliau prisijungė prie Lenkijos. Lietuvos laikinąja sostine, persikėlus vyriausybei, tapo Kaunas.

1921 m. rugsėjo 22 d. Lietuva priimta į Tautų Sąjungą, 1922 m. liepos mėn. JAV pripažino Lietuvą de jure. 1922 m. rugpjūtį priimta pirmoji nuolatinė konstitucija. 1926 m. įvyko valstybės perversmas – krikščionių demokratų remiami perversmininkai nuvertė teisėtai išrinktą valdžią. Po perversmo valstybė nustojo būti demokratinė. Prezidentu tapo Antanas Smetona. Stiprėjo autoritarinis režimas. 1938 m. kovą Lenkija paskelbė ultimatumą dėl diplomatinių santykių užmezgimo.

Antrasis Pasaulinis karas

Antrasis pasaulinis karas prasidėjo 1939 m. rugsėjo 1 d., nacistinei Vokietijai užpuolus Lietuvos kaimynę Lenkiją. Lietuva paskelbė neutralitetą, nors Vokietija siūlė Lietuvai atsiimti iš Lenkijos Vilniaus kraštą. Ribentropui atskridus į Maskvą, 1939 m. rugsėjo mėn. 28 d., TSRS ir Vokietija pasirašė naują susitarimą, kuriuo Lietuva, mainais už Lenkijos teritorijos dalį, buvo perleista sovietams. 1940 m. birželį Lietuvą okupavo ir netrukus aneksavo Tarybų Sąjunga. Prasidėjo masiški trėmimai, kraštą ėmė sovietinti.

1941 m. birželio 22 d. Hitleris pradėjo karą su Sovietų Sąjunga. Tuo pat metu Lietuvoje LAF ir kitų patriotinių organizacijų narių pastangomis suorganizuotas sukilimas, suformuota Lietuvos vyriausybė, tačiau Vokietija jos nepripažino ir po 43 dienų veikimo išvaikė. 19411944 m. Lietuva buvo įtraukta į vokiečių Ostlando reichskomisariatą kaip Lietuvos generalinė sritis, valdoma civilinės administracijos.

Tarybų Sąjunga

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos TSR.
 
1940 m. išleistas Lietuvos TSR žemėlapis.

1944 m. liepos–spalio mėn. TSRS užėmė Lietuvą antrą kartą. Prasidėjo Lietuvos masinės gyventojų deportacijos į Sibirą, kurios buvo vykdomos iki Stalino (1953 m.) mirties.

Šiuo laikotarpiu uždrausti tautiškumo simboliai – tautinė vėliava bei Tautiška Giesmė ir kiti, už jų naudojimą žmonės buvo persekiojami.

Lietuvos ūkio atkūrimo pretekstu Maskvos valdžia skatino darbininkų ir kitų gyventojų migraciją į Lietuvą; taip buvo ketinama labiau integruoti Lietuvą į Sovietų Sąjungą ir plėtoti pramonę. Tuo pačiu metu Lietuvos darbingi gyventojai buvo viliojami darbams Rusijos TFSR gilumoje, žadant visokeriopas įsikūrimo naujoje vietoje lengvatas.

Net ir nuslopinus partizaninį pasipriešinimą sovietinė valdžia neužgniaužė judėjimo už Lietuvos nepriklausomybę – veikė persekiojamos pogrindinės disidentinės grupės, leidusios pogrindinę spaudą, katalikišką literatūrą. Po tarptautinės konferencijos Suomijos sostinėje, kur buvo pripažintos po II pasaulinio karo nusistovėję sienos, Lietuvoje susikūrusi Helsinkio grupė per užsienio radiją paskelbė nepriklausomybės reikalavimą. 1972 m. po Romo Kalantos susideginimo kilo kelias dienas trukę neramumai Kaune.

1986 m. Tarybų Sąjungoje prasidėjus viešumo (glasnost) politikai, 1988 m. Lietuvoje susikūrė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, netrukus ėmęs siekti šalies nepriklausomybės.

Nepriklausomybės atkūrimas ir dabartinė Lietuva

1990 m. kovo 11 d. buvo paskelbtas Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo aktas.[7] Lietuva tapo pirmoji tarybinė respublika, paskelbusi atsiskirianti nuo Tarybų Sąjungos. Islandija pirmoji pripažino Lietuvos nepriklausomybę 1991 m. vasario 11 dieną. 1991 m. rugsėjo 17 d. Lietuva priimta į Jungtinių Tautų Organizaciją.

1992 m. spalio 25 d. LR piliečių referendume priimta šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos Konstitucija. Pirmuoju Prezidentu po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo, 1993 m. vasario 14 d. tiesioginių visuotinių rinkimų metu, buvo išrinktas Algirdas Brazauskas. Nuo 2004 m. kovo 29 d. Lietuva priklauso NATO blokui. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva yra visateisė Europos Sąjungos narė.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos politinė sistema.

Lietuvos Respublika yra daugiapartinė parlamentinė demokratija. Valdymo sistema: parlamentinė respublika.

Valstybės vadovas – prezidentas, renkamas tiesioginiuose rinkimuose penkerių metų kadencijai. Prezidentas skiria ministrą pirmininką (tvirtina Seimas), ministro pirmininko teikimu skiria ministrus, yra vyriausiasis karinių pajėgų vadas, taip pat skiria visų teismų, įskaitant Konstitucinį teismą, teisėjus. Prezidentas formuoja Lietuvos užsienio politiką.

Įstatymų leidžiamoji valdžia: Įstatymų leidžiamoji valdžia yra vienerių rūmų Lietuvos parlamento (Seimo) rankose. 141 Seimo narys renkamas ketveriems metams, pusė (71) tiesiogiai, kiti 70 pagal partijų sąrašus (proporcine rinkimų sistema). Tik daugiau nei 5 % surinkęs partinis sąrašas gauna vietas Seime.

Vykdomoji valdžia: Vyriausybė, kurią sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai. Ministrai vadovauja ministerijoms. Šiuo metu jų yra 14 [8]:

Nariai į savivaldybių tarybas renkami tiesiogiai, meras renkamas tiesiogiai savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui. Savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių mero siūlymu skiria vieną ar kelis mero pavaduotojus. Užtikrinimui, kad apskrityje būtų laikomasi konstitucijos bei įstatymų, vyriausybė skiria kiekvienos apskrities viršininką.

Rinkimų teisę turi visi piliečiai, sulaukę 18 m. amžiaus. Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje. Respublikos Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimų dienos yra suėję ne mažiau kaip keturiasdešimt metų.

Politinės partijos

Seimo frakcijos (pagal 2012 m. rinkimų rezultatus)

Eil nr. Pavadinimas Narių skaičius Narių procentas
1. LSDP
38 / 141
26,95%
2. TS-LKD
33 / 141
23,40%
3. Darbo partija
29 / 141
20,56%
4. Tvarka ir Teisingumas
11 / 141
7,80%
5. Liberalų sąjūdis
10 / 141
7,09%
6. LLRA
8 / 141
5,67%
7. Drąsos kelias
7 / 141
4,96%
7. Drąsos kelias
1 / 141
0,70%

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos administracinis suskirstymas.

Lietuvos teritorija suskirstyta į 60 savivaldybių. 19952010 m. buvo 10 apskričių, tačiau jos panaikintos kaip administraciniai vienetai, nors kaip teritoriniai vienetai dar išlikę (dažnai vadinamos regionais). Savivaldybės suskaidytos į 546 seniūnijas, o seniūnijos – į seniūnaitijas (nuo 2009 m.). Savivaldybės:

 
Lietuvos savivaldybių ribos (raudonai pažymėtos miestų savivaldybės, rusvai – įkurtos 1999 m.)

Geografija

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos geografija.
 
Gamtinis Lietuvos žemėlapis

Gamtinės geografijos požiūriu, Lietuva yra vidutinių platumų šalis Rytų Europos lygumos vakarinėje dalyje, pereinamojo iš jūrinio į žemyninį klimato, Rytų Europos mišriųjų miškų geografinėje zonoje. Labiausiai į rytus nutolusi Lietuvos vietovė yra Ignalinos rajono savivaldybės teritorijoje ties Rimaldiškių ir Vosiūnų kaimais (26° 51′ rytų ilgumos), į vakarus – ties Nida (20° 56′ rytų ilgumos), į šiaurę – Biržų rajono savivaldybės teritorijoje ties Aspariškių kaimu (56° 27′ šiaurės platumos), į pietus – Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje ties Musteikos kaimu (53° 54′ šiaurės platumos). Nuo Lietuvos teritorijos geografinio centro ties Ruoščiais iki šiaurės ašigalio yra 3870 km, iki pusiaujo apie 6130 km, iki Grinvičo dienovidinio – 1488 kilometrai. 26 km į šiaurę nuo Vilniaus, tarp Purnuškių kaimo ir Bernotų piliakalnio, yra Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto nustatytas Europos geografinis centras (54° 54′ šiaurės platumos ir 25° 19′ rytų ilgumos).

Toje pačioje geografinėje platumoje vakariau Lietuvos yra Danija, Didžioji Britanija (Anglijos šiaurinė dalis), ryčiau – Baltarusija ir Rusijos centrinės sritys, toje pačioje geografinėje ilgumoje šiauriau yra Latvija, Estija, Suomija, piečiau – Rytų Lenkija, Ukrainos vakarinė dalis, Rumunija, Bulgarija, Graikija.[9]

Lietuvos teritorija iš rytų į vakarus driekiasi 373 km, iš šiaurės į pietus – 276 km. Lietuva plotu (65,3 tūkst. km²) yra didesnė už Nyderlandus (41,5 tūkst. km²), Belgiją (30,5 tūkst. km²), Daniją (43,1 tūkst. km²), Šveicariją (41,2 tūkst. km²), Estiją (45,2 tūkst. km²), mažesnė – už Austriją (83,9 tūkst. km²), Čekiją (78,9 tūkst. km²) ir beveik lygi su Latvija (64,6 tūkst. km²) ir Airija (70,3 tūkst. km²).

Saulė Lietuvos rytuose teka 23 min. 20 sek. anksčiau negu vakaruose. Lietuvos laiko juosta yra PL + 2 h (kaip Helsinkis, Ryga, Atėnai, Jeruzalė). Lietuvoje naudojama sezoninė laiko skaičiavimo kaita.[10]

Laukai ir pievos užima 57 proc., miškai ir krūmai – 30 %, pelkės – 3 %, vidaus vandenys – 4 %, kitos žemės – 6 % teritorijos.

Klimatas

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos klimatas.
Vidutinė daugiametė temperatūra Lietuvoje (°C)
Mėnesis
Sau
Vas
Kov
Bal
Geg
Bir
Lie
Rug
Rug
Spa
Lap
Gru
Vidutinė šilčiausia
-2
-2
+5
+14
+15
+16,4
+17,5
+15
+13
+10
+5
0
Vidutinė vėsiausia
-5
-5
-2
0
+8
+10
+11
+10
+8
+2
0
-5

Lietuvos klimatas yra vidutiniškai šiltas vidutinių platumų, iš jūrinio pereinantis į žemyninį. Lietuva yra vėsiojo vidutinio klimato zonoje, su vidutinio šiltumo vasaromis, bei vidutinio šaltumo žiemomis. Vidutinė Liepos mėnesio temperatūra yra apie 17 °C, o žiemą apie -5 °C, o intervalas tarp temperatūrų yra apie 20 °C. Būta Lietuvoje labai karštų vasarų, kai oras sušildavo iki 30 °C, ir taip pat ir labai šaltų žiemų, kai oras atšaldavo iki -20 °C, o naktimis ir iki -30 °C. Daugiausiai kritulių iškrenta vasarą (iki 50 % metinio kritulių kiekio), dėl netikėtų audrų, škvalų, perkūnijų ir lietaus. Mažiau kritulių tenka rudeniui, žiemai ir pavasariui. Mažiausiai kritulių tenka pavasariui, nes dažniausiai vyrauja anticiklonai

Temperatūrų rekordai

Čia pateikiami Lietuvos temperatūrų rekordai[11]

Lietuvos temperatūrų rekordai (°C)
Mėnesis
Sau
Vas
Kov
Bal
Geg
Bir
Lie
Rug
Rug
Spa
Lap
Gru
Karščio rekordai
+12,6
+16,5
+21,8
+28,8
+34
+35
+37,5
+37,1
+32
+26
+18
+15,6
Šalčio rekordai
-40,5
-42,9
-37,5
-23,0 °C
-6,8
-2,8
+0,9 °C
-2,9
-6,3
-19,5
-23 °C
-34

Kraštovaizdis

Lietuvos kraštovaizdžio tipai:

  • molingosios lygumos – 55,2 proc.
  • kalvotos moreninės aukštumos – 21,2 proc.
  • smėlingosios lygumos – 17,8 proc.
  • upių slėniai – 3,6 proc.
  • pajūrio lygumos – 2,2 proc.

Upės ir ežerai

Lietuvoje yra apie 3 tūkstančius upių ir ežerų[12]. Bendras upių ir kanalų vagų ilgis Lietuvoje – 76 800 km. Didžiausia upė – Nemunas, kurio ištakos – Baltarusijoje. Lietuvoje paplitusios pelkės, ypatingai šiaurinėje ir vakarinėje dalyje, nors dauguma buvo nusausintos.

Ilgiausios Lietuvos upės:

 
Nemunas, Jurbarko raj.
  1. Nemunas – 937 km (Lietuvos teritorijoje 475 km),
  2. Neris – 510 km (234 km),
  3. Venta – 343 km (161 km),
  4. Šešupė – 298 km (209 km),
  5. Mūša (Lielupė) – 284 km (133 km).

Didžiausi Lietuvos ežerai:

  1. Drūkšiai – 44,8 km²
  2. Dysnai – 24,0 km²
  3. Dusia – 23,3 km²
  4. Sartai – 13,4 km²
  5. Luodis – 12,9 km²

Lietuvos reljefas

 
Žemaičių aukštuma

Reljefą sudaro:

Kalvos

Aukščiausių kalvų absoliutūs aukščiai:

  1. Aukštasis kalnas – 293,8 m
  2. Juozapinė – 293,6 m
  3. Kruopinė – 293,4 m
  4. Nevaišiai – 288,9 m
  5. Būdakalnis (Ažušilis) – 284,8 m

Miškai

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos miškai.

Didžiausi Lietuvos miškų masyvai:

Miškų plotų pasiskirstymas pagal vyraujančias medžių rūšis (procentais):

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos ekonomika.

Pastaba. Kai kuri statistika iki 2015 m. pateikiama litais. Lito/euro oficialus santykis 3,4528[13]

Makroekonomikos rodikliai

 
Lietuvos BVP pokytis 1996-2006 m.

Lietuva, pagal „Heritage Foundation“ ir „Wall Street Journal“ sudaromą ekonominės laisvės indeksą, 2015 m. užėmė 15-ą vietą pasaulyje, nusileisdama Estijai (8) ir lenkdama Latviją (37).[14] Lietuvos ekonominės laisvės indeksas kilo 2011 − 2015 m. laikotarpiu.[15] Nuo 2015 m. sausio 1 d. atsiskaitomąja valiuta Lietuvoje yra euras, pakeitęs nuo 1993 m. galiojusią nacionalinę valiutą litą.[16]

2009 m. pasaulinės ekonominės krizės metu Lietuvos BVP krito 14,8%.[17] Lietuvos BVP rodikliai 2010−2014 m.[18]

Rodiklis Metai
2010 2011 2012 2013 2014
Realus metinis
BVP pokytis, %
1,6 6,1 3,8 3,3 2,9
Nominalus BVP, mln. Eu 28 001,3 31 247,3 33 314,0 34 955,6 36 287,9
BVP dalis vienam
gyventojui, tūkst. Eu
9,0 10,3 11,2 11,8 12,4

Infliacija ir valstybės skola 2010−2014 m.[19]

Rodiklis Metai
2010 2011 2012 2013 2014
Vidutinė metinė
infliacija, %
1,3 4,1 3,1 1,1 0,1
Nominali valdžios
sektoriaus skola, mln. Eu
10 168,0 11 654,0 13 302,0 13 637,0 -
Valdžios skolos
santykis su BVP, %
36,3 37,3 39,9 39,0 -

Užsienio investicijos Lietuvoje.[20] (Pastaba. Lentelė neatspindi visų šalių-investuotojų)

Investicijos Metai
2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
Viso, mln. Lt 28 924,6 35 503,93 31 733,28 31 787,14 34 634,94 38 080,7 41 781,09
Pagrindinės šalys-investuotojos
  Švedija 3 036,6 4 056,59 4 448,05 3 039,16 3 524,42 7 827,38 8 911,78
  Lenkija 6492,6 6 259,24 1 921,91 3 222,78 4 012,3 4 743,38 4 640,18
  Vokietija 2 792,5 3 040,34 3 175,69 2 974,12 3 343,86 3 851,67 4 315,78
  Danija 4 396,4 4 491,14 2 756,38 3 568,56 3 872,87 1 584,76 1 716,37
  Rusija 1 804 3 467,02 1 682,32 1 707,59 2 469,73 2 066,16 1 984,77
  Estija 1 713,3 2 030,07 2 742,88 3 317,01 3 311,79 1 634,45 2 013,62
  Nyderlandai 710,7 1 495,71 2 679,96 2 405,95 2 809,42 2 950,13 3 206,77
  Norvegija 766,00 1 098,18 1 248,58 1 195,70 1 090,33 2 522,63 2 462,61

Užimtumas ir socialiniai rodikliai

Pagal Jungtinių Tautų 2014 m. paskelbtą statistiką, iš 188 valstybių Lietuva užėmė 37-ą vietą ir pateko į itin aukšto išsivystymo valstybių kategoriją, vertinant pagal Žmogaus socialinės raidos indeksą.[21] 2011 m. duomenimis Lietuvoje skurdo riba buvo 691 Lt pajamos per mėnesį asmeniui. 2011 m. 20 % Lietuvos gyventojų priklausė skurdo rizikos lygiui (t. y. jų mėnesinės pajamos buvo mažesnės už skurdo ribą).[22]

Užimtumo rodikliai 2010−2014 m.[23][24]

Rodiklis Metai
2009 2010 2011 2012 2013 2014
Užimtumo lygis, % 49,8 46,7 48,6 50,0 51,2 52,6
Nedarbo lygis, % 13,7 17,8 15,4 13,4 11,8 10,7

Socialiniai rodikliai 2010−2014 m.[25]

Rodiklis Metai
2010 2011 2012 2013 2014
Vidutinis bruto
mėnesinis atlyginimas, Eu
575,8 592,5 615,1 646,3 676,4
Valstybinė vidutinė
mėnesinė pensija, Eu
216,1 216,7 236,2 238,1 -

Užsienio prekyba

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos užsienio prekyba.

Lietuvos užsienio prekybos balansas 2007−2013 m. buvo neigiamas. 2013 m. Lietuvos eksportas sudarė 84 779,0 mln. Lt, importas – 91 521,4 mln. Lt.[26][27] 2007−2011 m. nesikeitė 5 didžiausios importo rinkos ir 4 didžiausios eksporto rinkos.

2011 m. eksporto rinkos[28]

Vieta Valstybė Procentai
1   Rusija 11,6 %
2   Latvija 10,2 %
3   Vokietija 9,3 %
4   Lenkija 7,0 %
5   Estija 6,6 %
6   Nyderlandai 6,1 %
7   Baltarusija 5,2 %
8   Jungtinė Karalystė 4,1 %
9   Prancūzija 4,1 %
10   Švedija 3,6 %

2011 m. importo rinkos[29]

Vieta Valstybė Procentai
1   Lenkija 32,8 %
2   Vokietija 9,7 %
3   Rusija 9,1 %
4   Latvija 6,6 %
5   Nyderlandai 4,9 %
6   Švedija 3,3 %
7   Italija 3,2 %
8   Belgija 3,1 %
9   Estija 2,8 %
10   Baltarusija 2,5 %

Lietuvos bendrovės

Pagal pajamas Lietuvoje daugelį metų pirmauja AB „ORLEN Lietuva“ (buv. „Mažeikių nafta“). 2012 m. AB „ORLEN Lietuva“ užėmė 11-ą vietą „Deloitte“ sudarytame „Didžiausių 500 Vidurio Europos bendrovių“ sąraše.[30]

Gamybinės įmonės.[31](Pastabos. Sąrašas gali būti nepilnas. Į sąrašą įtrauktos tik tos bendrovės, kurios vykdo tęstinę veiklą. Dėl įmonių veiklos pajamų svyravimų jų eiliškumas yra sąlyginis. Į sąrašą įtrauktos tik tos įmonės, kurių bent 1 metų veiklos pajamos viršijo 1 mlrd. litų)

Pavadinimas Būstinė Veikla
AB „ORLEN Lietuva Juodeikiai,

Mažeikių raj.

Naftos produktų gamyba
AB „Achema Jonava Chemijos pramonė, trąšos
AB „Linas Agro Group Panevėžys
Žemės ūkio ir maisto produktai
UAB „Orion Global Pet

(„Indorama Polymers Europe“)

Klaipėda Chemijos pramonė, PET gamyba
AB „Lifosa Kėdainiai Chemijos pramonė, trąšos
AB „Lietuvos energijos gamyba Vilnius,

įeina Lietuvos elektrinė
Kauno HES
Kruonio HAE

Elektros energijos gamyba
UAB „Neo group Rimkai,

Klaipėdos raj.

Chemijos pramonė, PET gamyba

Infrastruktūra

Transportas

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos transportas.
 
Lietuvos E kategorijos kelių žemėlapis

Klaipėda yra vienintelis šalies prekybinis uostas. 2011 m. Klaipėdos jūrų uoste ir Būtingės naftos terminale perkrautas rekordinis kiekis − 45,5 mln. tonų krovinių.[32] Šalyje veikia keturi tarptautiniai oro uostai: Vilniaus oro uostas (didžiausias, 2008 m. aptarnavęs 2,048 mln. keleivių[33]), Kauno oro uostas, Palangos oro uostas ir Šiaulių oro uostas.

Lietuvoje veikia 1775,3 km geležinkelio linijų, iš kurių 1753,5 km „rusiškos“ 1520 mm vėžės. 21,8 km ilgio „europinės“ 1435 mm vėžės geležinkelis jungia Lietuvą su Lenkija.[34] Maršrute Panevėžys-Anykščiai-Rubikiai veikia 68,4 km ilgio siaurojo 750 mm pločio vėžės geležinkelio linija, ilgiausia tokia Europoje. Aukštaitijos siaurasis geležinkelis naudojamas turizmo reikmėms.

Lietuvos kelių ilgiai 2011 m. pabaigos duomenimis (kilometrais).[35]

Geležinkelis Automobilių
keliai
E kategorijos
automobilių keliai
Troleibusų
linijos
Vidaus vandenų
keliai
Eksploataciniai
naftos vamzdynų
1 767,6 82 911 1642 266,2 452 500

Energetika

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos energetika.

Lietuvos pagrindiniais elektros energijos tiekėjais yra Lietuvos elektrinė (instaliuotoji galia − 1,8 GW.[36]), Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (gali palaikyti 900 MW galios tiekimą ne mažiau 12 val.[37]) ir Kauno hidroelektrinė (instaliuotoji galia − 100,8 MW.[38]). Visas jas valdo AB „Lietuvos energijos gamyba“. Valstybės aukštos įtampos elektros tinklų operatorius yra AB „Litgrid“, žemos įtampos tinklų − AB „Lesto“.[39] Papildomi elektros energijos kiekiai gaminami nuolat veikiančiose termofikacinėse elektrinėse (kaip Kauno termofikacinė elektrinė, Mažeikių elektrinė), vėjo ir hidro jėgainėse.

Lietuvos energetikos sistemos instaliuotoji galia pagal pagaminimo būdą 2012 m. duomenimis, megavatais (MW)[40]:

Kondensacinės
elektrinės
Atominės
elektrinės
Termofikacinės
elektrinės
Hidroelektrinės Hidroakumuliacinės
elektrinės
Blokinės įmonių
elektrinės
Atsinaujinančios energijos
elektrinės (vėjo)
1 955 0 803 128 900 164 339 (274)

Iš viso Lietuvoje 2011 m. duomenimis nutiesta 6683,2 km aukštos įtampos elektros linijų (iš jų: 1671,6 km 330−400 kV įtampos oro linijos, 4967 km − 110 kV įtampos oro linijos).[41]

Ignalinos atominės elektrinės pirmasis elektrinės reaktorius sustabdytas 2004 m. vykdant stojimo į ES sąlygas. Paskutinis reaktorius buvo sustabdytas 2009 m. gruodžio mėn. 31 d. 23 valandą nakties. Buvo ruošiamasi statyti naują atominę elektrinę. Naujos atominės elektrinės statyba rūpinosi valstybės valdoma bendrovė UAB „Visagino atominė elektrinė“.[42] 2012 m. referendume dauguma Lietuvos piliečių nepritarė AE statybai.[43]

Sustabdžius IAE pasikeitė Lietuvos elektros importo-eksporto rinka. Palyginimui: 2009 m. 70 % Lietuvoje suvartojamos elektros energijos buvo pagaminama vien IAE.[44] 2011 m. − 63 % energijos buvo importuota.[45]

Stambiausi Lietuvos miestų šilumos tiekėjai pagal instaliuotąją galią, megavatais (MW)[46]:

Vilniaus
energija
Kauno
energija
Klaipėdos
energija
Alytaus
energija
Panevėžio
energija
Šiaulių
energija
Marijampolės
šiluma
2 332 2 088 1 017 457 399 299 296

Gyventojai

 
Lietuvos populiacijos skaičiaus kitimas 1950-2009 m. (gyventojų skaičius pateikiamas milijonais; norėdami padidinti grafiką, paspauskite ant jo kairiu pelės mygtuku)
Pagrindinis straipsnis – Lietuvos gyventojai.

Pastaruosius du dešimtmečius Lietuvos gyventojų skaičius mažėja. 2009 m. duomenimis, natūralusis gyventojų prieaugis Lietuvoje yra -0,279 % (2009 m.).[47] Maždaug 99,6 % vyresnių nei 15 metų gyventojų yra raštingi. 2009 m. duomenimis, 67 % žmonių gyvena miestuose, bet šis procentas po truputį mažėja. Amžiaus mediana – 39,3 metų (moterų – 41,9 m.; vyrų – 36,8 m.).[47] Vidutinė gyvenimo trukmė – 74,9 m. (moterų – 80,1 m.; vyrų – 69,98 m.). Skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės gyvenimo trukmės yra didžiausias Europos Sąjungoje. Gyventojų amžiaus struktūra (2009 m. apsk.):[47]

  • 0-14 metų: 14,2 %
  • 15-64 metų: 69,6 %
  • daugiau kaip 65 metų: 16,2 %

2009 m. duomenimis Lietuvoje vienai moteriai vidutiniškai tenka 0,89 vyro. Vyresniems nei 65 m. žmonėms vienai moteriai tenka tik 0,53 vyro.[47]

Lietuva užima pirmą vietą pasaulyje pagal savižudybių skaičių tūkstančiui gyventojų per metus.[48] Tiesa, nuo 1995 m. savižudybių dažnumas šalyje lėtai mažėjo. 2005 m. Lietuvoje nusižudė 1084 vyrai ir 235 moterys.[49] Europos Sąjungoje Lietuva užima pirmą vietą ir pagal žmogžudysčių dažnumą tūkstančiui gyventojų. 2006 m. Lietuvoje buvo nužudyti 277 žmonės.[50]

Lietuvos gyventojų tautinė sudėtis

1959 m. 8,5 % Lietuvos gyventojų buvo lenkai, bet nuo to laiko jų procentas nuolat mažėjo ir 2011 m. buvo 6,6 %. Lietuvos lenkai daugiausiai gyvena Vilniaus apskrityje, kur jie 2001 m. sudarė net 25,4 % visos populiacijos.

Lietuvoje sparčiai mažėja rusų tautybės žmonių procentas: 1989 m. jie sudarė 9,4 % visos populiacijos, 2001 m. – 6,3 %, o 2011 m. – 5,8 %.[51] 2001 m. surašymo duomenimis, rusai sudaro 13,4 % Utenos apskrities, 11,6 % Vilniaus apskrities ir 11,4 % Klaipėdos apskrities gyventojų. Kitose apskrityse jų dalis neviršijo 4 %. 2015 m. rusai sudarė 4,78 % visų Lietuvos gyventojų.[51]

Lietuvos piliečių nacionalinė sudėtis[52] [53][54]
Vieta Tauta 2015 m. 2011 m. 2001 m. 1989 m. 1979 m.
1 Lietuviai 86,67 proc. / 2 531,843 mln. 84,16 proc. / 2 561,314 mln. 83,45 proc. / 2 907,293 mln. 79,6 proc. / 2 924,3 mln. 80,0 proc. / 2 712,2 mln.
2 Lenkai 5,61 proc. / 163,858 tūkst. 6,58 proc. / 200,317 tūkst. 6,74 proc. / 234,989 tūkst. 7,0 proc. / 258,0 tūkst. 7,3 proc. / 247,0 tūkst.
3 Rusai 4,78 proc. / 139,507 tūkst. 5,81 proc. / 176,913 tūkst. 6,31 proc. / 219,789 tūkst. 9,4 proc. / 344,5 tūkst. 8,9 proc. / 303,5 tūkst.
4 Baltarusiai 1,34 proc. / 39,159 tūkst. 1,19 proc. / 36,227 tūkst. 1,23 proc. / 42,866 tūkst. 1,7 proc. / 63,2 tūkst. 1,7 proc. / 57,6 tūkst.
5 Ukrainiečiai 0,69 proc. / 20,225 tūkst. 0,54 proc. / 16,423 tūkst. 0,65 proc. / 22,488 tūkst. 1,2 proc. / 44,8 tūkst. 1,0 proc. / 32,0 tūkst.
6 Žydai 0,08 proc. / 2,267 tūkst. 0,10 proc. / 3,050 tūkst. 0,12 proc. / 4,007 tūkst. 0,3 proc. / 12,4 tūkst. 0,4 proc. / 14,7 tūkst.
7 Totoriai 0,07 proc. / 2,078 tūkst. 0,09 proc. / 2,793 tūkst. 0,09 proc. / 3,235 tūkst. 0,1 proc. / 5,2 tūkst. 0,1 proc. / 4,0 tūkst.
8 Vokiečiai 0,10 proc. / 2,831 tūkst. 0,08 proc. / 2,418 tūkst. 0,09 proc. / 3,243 tūkst. 0,1 proc. / 2,1 tūkst. 0,1 proc. / 2,6 tūkst.
9 Čigonai 0,07 proc. / 2,063 tūkst. 0,07 proc. / 2,115 tūkst. 0,09 proc. / 2,571 tūkst. 0,1 proc. / 2,7 tūkst. 0,1 proc. / 2,3 tūkst.
10 Latviai 0,11 proc. / 3,144 tūkst 0,07 proc. / 2,025 tūkst. 0,07 proc. / 2,955 tūkst. 0,1 proc. / 4,2 tūkst. 0,1 proc. / 4,4 tūkst.
11 Armėnai  ? 0,04 proc. / 1 233 tūkst. 0,04 proc. / 1 477 tūkst.  ?  ?
12 Azerbaidžaniečiai  ? 0,02 proc. / 0,648 tūkst. 0,02 proc. / 0,788 tūkst.  ?  ?
13 Moldavai  ? 0,02 proc. / 0,540 tūkst. 0,02 proc. / 0,704 tūkst.  ?  ?
14 Gruzinai  ? 0,01 proc. / 0,372 tūkst. 0,01 proc. / 0,437 tūkst.  ?  ?
15 Estai  ?. 0,01 proc. / 0,314 tūkst. 0,01 proc. / 0,419 tūkst.  ?  ?
16 Karaimai ? 0,01 proc. / 0,241 tūkst. 0,01 proc. / 0,273 tūkst.  ?  ?
17 Kitų tautybių 0,47 proc. / 13,639 tūkst. 0,12 proc. / 3,508 tūkst. 0,10 proc. / 3,517 tūkst.  ?  ?
18 Nenurodė tautybės 0,01 proc. / 0,648 tūkst. 1,08 proc. / 32,978 tūkst. 0,95 proc. / 32,921 tūkst.  ?  ?
Bendras Lietuvos piliečių skaičius 100,0 proc. / 2 921,262 mln 100,0 proc. / 3 043,429 mln. 100,0 proc. / 3 483,972 mln. 100,0 proc. / 3 674,8 mln. 100,0 proc. / 3 391,5 mln.

Dėl emigracijos įvairiais istorijos laikotarpiais, didelė dalis lietuvių gyvena kitose pasaulio šalyse. Iš viso šiuo metu lietuviais save laikančių žmonių yra maždaug 4,2 milijonai (įskaitant ir lietuvių kalbos nemokančius asmenis), iš jų 2,7 milijonai gyvena Lietuvoje. Iš užsienio valstybių, daugiausia lietuvių yra Brazilijoje (~900 000[55]) ir JAV (723 000[56]). Išsamesnę informaciją apie tai galite rasti straipsnyje lietuviai.

Lietuvos tautinė sudėtis 2015 m.
Tauta Procentai
Lietuviai
  
86.67 %
Lenkai
  
5.61 %
Rusai
  
4.78 %
Kiti
  
2.94 %

Kalbos

Pasiskirstymas pagal gimtąsias kalbas (2011 m. surašymo duomenys)[57]:

  • lietuvių – 84,9 % (2 583 745 gyventojai)
  • rusų – 7,2 % (218 383)
  • lenkų – 5,3 % (160 506 )
  • baltarusių – 0,23 % (7 114)
  • ukrainiečių – 0,18 % (5 340)
  • kitos – 0,24% (7 190)
  • nenurodė – 1,44 % (43 906)

Pagal 2001 m. surašymą, iš 577 tūkst. ne lietuvių tautybės gyventojų, 356 tūkst. moka lietuvių kalbą. Didžiausią jų dalį sudaro lenkai, rusai ir baltarusiai. Rusų kalbą iš viso moka 68 % Lietuvos gyventojų, anglų – 17 % (mieste – 21 %, kaime – 9 %), lenkų – 14,6 %, vokiečių – 8 %, prancūzų – 2 %. Rusų kalbą moka 64 % lietuvių ir 77 % lenkų.[58] 2005 m. Eurobarometro apklausa pateikia kiek kitokius duomenis. Pasak jos, 80 % Lietuvos gyventojų gali susikalbėti rusiškai (neskaitant tų, kuriems rusų kalba yra gimtoji), 32 % – angliškai, 15 % – lenkiškai ir 14 % – vokiškai.[59] Tokie dideli duomenų skirtumai tikriausiai yra todėl, kad gyventojų surašyme buvo skaičiuojami tik gerai mokantys nurodytas kalbas, o Eurobarometro apklausoje – visi gebantys susišnekėti.

Eurobarometro apklausa taip pat atskleidė, kad, palyginti su kitų Europos Sąjungos šalių gyventojais, lietuviai moka daug kalbų. 92 % Lietuvos gyventojų moka bent vieną užsienio kalbą, 51 % – bent dvi, ir 16 % – bent tris kalbas. Pagal Europos Sąjungos vidurkį, tik 56 % žmonių moka bent vieną, 28 % bent dvi ir 11 % bent tris kalbas neskaitant gimtosios.[59]

Religija

2011 m. surašyme 83,7 % deklaravo kokį nors tikėjimą, 6,1 % teigė esą netikintys ir 10,1 % nenurodė arba negalėjo atsakyti. Tikinčiųjų pasiskirstymas pagal religiją:[60]

2001 m. dauguma stačiatikių buvo susitelkę Vilniaus ir Klaipėdos miestuose, kur jie sudarė atitinkamai 9,7 % ir 15,5 % visų miesto gyventojų. Netikintieji sudarė 10,3 % miestų gyventojų ir 4,2 % kaimų gyventojų.[61]

Pasak 2005 m. apklausos, 49 % Lietuvos gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“, 36 % „tiki, jog yra kažkokia dvasia arba dvasinė energija“ ir 12 % „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“. Pagal šiuos duomenis tarp Europos Sąjungos šalių Lietuva yra vidutiniškai religinga.[62]

Demografinė raida

Demografinė raida tarp 1528 m. ir 2016 m.
1528 m.sur. 1650 m. 1790 m.sur. 1897 m.sur. 1913 m. 1923 m.sur. 1940 m. 1942 m.sur. 1950 m. 1955 m.
330 000 960 000 990 000 2 536 000 2 828 000 2 620 000 3 084 000 2 790 000 2 573 000 2 613 000
1959 m.sur. 1965 m. 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 1990 m. 1991 m. 1995 m. 2000 m. 2001 m.sur.
2 711 000 2 954 000 3 100 000 3 398 000 3 690 000 3 698 000 3 704 000 3 629 000 3 499 000 3 483 972
2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.sur. 2012 m.
3 475 600 3 462 553 3 445 857 3 414 000 3 384 879 3 366 357 3 349 900 3 141 976 3 052 588 3 003 641
2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. - - - - - -
2 971 905 2 943 472 2 921 262 2 888 558 - - - - - -


Duomenys:[63][64][65][66]

Miestai

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Lietuvos miestai.
Lietuvos miestai pagal gyventojų skaičių 2017 m. pradžioje (išankstiniai duomenys):[67]
Nr. Miestas Apskritis Gyventojai Nr. Miestas Apskritis Gyventojai
 
Vilnius
 
Kaunas
1 Vilnius Vilniaus apskritis 533619 11 Kėdainiai Kauno apskritis 24177
2 Kaunas Kauno apskritis 292677 12 Telšiai Telšių apskritis 22709
3 Klaipėda Klaipėdos apskritis 151227 13 Tauragė Tauragės apskritis 22645
4 Šiauliai Šiaulių apskritis 101210 14 Ukmergė Vilniaus apskritis 21226
5 Panevėžys Panevėžio apskritis 91106 15 Visaginas Utenos apskritis 19076
6 Alytus Alytaus apskritis 52933 16 Plungė Telšių apskritis 18042
7 Marijampolė Marijampolės apskritis 36628 17 Kretinga Klaipėdos apskritis 17786
8 Mažeikiai Telšių apskritis 34152 18 Šilutė Klaipėdos apskritis 15902
9 Jonava Kauno apskritis 27809 19 Radviliškis Šiaulių apskritis 15643
10 Utena Utenos apskritis 26491 20 Palanga Klaipėdos apskritis 15474
2017 m. pradžios duomenys


Kultūra

Kita informacija

Šaltiniai

  1. Statistikos departamentas
  2. Lietuvos statistikos departamentas, 2016 01 29 Statistikos departementas
  3. Pasaulio bankas
  4. focus-economics.com
  5. bernardinai.lt. Tikrinta 2013 m. vasario 15 d.
  6. Gudavičius, Edvardas (1999) Lietuvos Istorija: Nuo Seniausių Laikų iki 1569 Metų (Lithuanian History: From Ancient Times to the Year 1569) Vilnius, page 28, ISBN 5-420-00723-1
  7. „Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Aktas dėl Lietuvos Nepriklausomos Valstybės atstatymo“. Lietuvos Respublikos Seimas. Nuoroda tikrinta 2009-03-30. 
  8. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=376048&p_query=&p_tr2=
  9. Ričardas Baubinas. Lietuva. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 7 psl..
  10. Ričardas Baubinas. Lietuva. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 8 psl.
  11. Lietuvos klimato rekordai
  12. Lithuania. Microsoft Encarta Premium 2009. žr. 2008 rugpjūčio 3 d.
  13. [http://www.lrt.lt/naujienos/ekonomika/4/53637/patvirtintas_neatsaukiamas_lito_ir_euro_keitimo_kursas lrt.lt
  14. heritage.org.Nuoroda tikrinta 2015 m. balandžio 7 d.
  15. heritage.org.Nuoroda tikrinta 2015 m. balandžio 7 d.
  16. Delfi naujienis
  17. Ūkio ministerijos ataskaita 2013 m. vasaris, p. 13
  18. [http://www.ukmin.lt/uploads/documents/Apzvalgos/Lietuvos%20ekonomikos%20apžvalga%202015%20m.%20kovo%20mėn.pdf Lietuvos ūkio ministerijos ataskaita, 2015 m. kovas, p. 23
  19. [http://www.ukmin.lt/uploads/documents/Apzvalgos/Lietuvos%20ekonomikos%20apžvalga%202015%20m.%20kovo%20mėn.pdf Lietuvos ūkio ministerijos ataskaita, 2015 m. kovas, p. 23
  20. Statistikos departamento informacija
  21. Briefing note for countries on the 2015 Human Development Report: Lithuania; tikrinta 2017-01-08
  22. Statistikos departamento informacija 2013 m. vasaris, p. 13
  23. Ūkio ministerijos ataskaita 2013 m. vasaris, p. 13
  24. [http://www.ukmin.lt/uploads/documents/Apzvalgos/Lietuvos%20ekonomikos%20apžvalga%202015%20m.%20kovo%20mėn.pdf Lietuvos ūkio ministerijos ataskaita, 2015 m. kovas, p. 23
  25. [http://www.ukmin.lt/uploads/documents/Apzvalgos/Lietuvos%20ekonomikos%20apžvalga%202015%20m.%20kovo%20mėn.pdf Lietuvos ūkio ministerijos ataskaita, 2015 m. kovas, p. 23
  26. URM informacija
  27. LŪM ataskaita, vasaris, p.8
  28. URM informacija
  29. URM informacija
  30. „Deloitte“ 2012 m. 500 didžiausių Vidurio Europos bendrovių sąrašas
  31. 2011 m. Verslo žinių informacija
  32. shortsea.lt Nuoroda tikrinta 2013-01-07)
  33. http://www.vno.lt/lt/naujienos/detail.php?ID=4375
  34. Susisiekimo ministerijos informacija Nuoroda tikrinta 2013-01-07)
  35. Statistikos departamento informacija Nuoroda tikrinta 2013-01-07)
  36. Lietuvos energija Nuoroda tikrinta 2013-01-07)
  37. kruoniohae.lt Nuoroda tikrinta 2013-01-07)
  38. Lietuvos energija Nuoroda tikrinta 2013-01-07)
  39. Lietuvos energetikos ministerija Nuoroda tikrinta 2013-01-07)
  40. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, p.57 Nuoroda tikrinta 2013-01-07)
  41. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, p.41 Nuoroda tikrinta 2013-01-07)
  42. vae.lt Nuoroda tikrinta 2013-01-07)
  43. Vyriausiosios rinkimų komisijos informacija
  44. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, p.48 Nuoroda tikrinta 2013-01-07)
  45. Litgrid informacija Nuoroda tikrinta 2013-01-07)
  46. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija Nuoroda tikrinta 2013-01-07)
  47. 47,0 47,1 47,2 47,3 CIA pasaulio faktų knyga: Lietuva
  48. Sąrašas:Valstybės pagal savižudybių skaičių
  49. Savižudybių statistika Lietuvoje
  50. Delfi.lt: Lietuvoje žudoma dažniau nei kitur ES
  51. 51,0 51,1 http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M3010215&PLanguage=0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=3236&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&rvar13=&rvar14=
  52. Lietuvos gyventojų tautinė sudėtis | Žurnalas „Mokslas ir gyvenimas“ 2012 Nr. 11-12
  53. Lietuvos piliečių tautinė sudėtis pagal 2011 m. Statistikos Departamento duomenis
  54. Alkas. A. Butkus: Lietuvos gyventojai tautybės požiūriu; tikrinta 2017-01-06
  55. Pagal TLE, 1983 m. Brazilijoje gyveno apie 35 tūkst. lietuvių; VLE rašoma, kad 1951 m. Brazilijoje gyveno apie 245 tūkst. lietuvių, o 2000 m. − apie 850 tūkst. lietuvių ir lietuvių kilmės žmonių.
  56. [1]
  57. Lietuvos statistikos departamentas, 2011 m. surašymas: Gyventojai pagal tautybę, gimtąją kalbą ir tikybą; tikrinta 2017-01-07
  58. 2002 m. surašymas: Mokame vis daugiau kalbų Pastaba: ten pateikta kiek gyventojų moka šias kalba kaip užsienio kalbas. Šiame straipsnyje pateikti duomenys kiek iš viso žmonių kalba šiomis kalbomis. Tai reiškia, kad mokančių jas kaip užsienio kalbą procentas sudėtas su mokančių jas kaip gimtąją kalbą procentu
  59. 59,0 59,1 (Angliškai)Europeans and their Languages
  60. [2011 m. surašymo duomenys https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Gyv_kalba_tikyba.pdf/1d9dac9a-3d45-4798-93f5-941fed00503f]
  61. 2001 m. gyventojų ir būstų surašymas: Romos katalikų daugiausia
  62. „(Angliškai) Eurobarometer on Social Values, Science and technology 2005 - 9 puslapis“ (PDF). 
  63. 1790 – 1950 duomenys „Lietuva Šeimos enciklopedija“ Šviesa, Kaunas 2006 ISBN 5-430-04664-7
  64. (1980) J. Zinkus Lietuvos TSR. Vilnius: Mokslas, 272.
  65. http://www.world-gazetteer.com/wg.php?x=&men=gpro&lng=en&des=wg&geo=-130&srt=pnan&col=abcdefghinoq&msz=1500&geo=-4
  66. smp2014ge.ugdome.lt / Lietuvos gyventojų skaičiaus kaita
  67. osp.stat.gov.lt / Šiuolaikinė Lietuva (1991–dabar)

Nuorodos

Vikisritis: Lietuva
 

Vikiteka

Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas Lietuva

Valdžia:

Kultūra, istorija, turizmas:

Bendros žinios:

 

  Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.