Estijos Respublika
est. Eesti Vabariik
Estijos vėliava Estijos herbas
Vėliava Herbas
HimnasMano Tėvynė, mano laimė ir džiaugsmas

Estija žemėlapyje
Valstybinė kalba estų
Sostinė Talinas
Didžiausias miestas Talinas
Valstybės vadovai
 • Prezidentas
 • Ministras pirmininkas
 
Alaras Karisas
Kaja Kallas
Plotas
 • Iš viso
 • % vandens
 
45 339[1] km2 (129)
5,16 %[2]
Gyventojų
 • 2022
 • Tankis
 
1 328 439[3] (155)
30,9 žm./km2 (148)
BVP
 • Iš viso
 • BVP gyventojui
2022
35,187[4] mlrd. $ (97)
29 735[4] $ (39)
Valiuta Euras
Laiko juosta
 • Vasaros laikas
UTC+2 (EET)
UTC+3 (EEST)
Nepriklausomybė
Paskelbta
TSRS okupacija
Atgauta
nuo Rusijos imperijos
1918 m. vasario 24 d.
1940 m. birželio 16 d.
1991 m. rugpjūčio 20 d.
Interneto kodas .ee
Šalies tel. kodas +372
Kirčiavimas Èstija[5]

Estija (est. Eesti), oficialiai Estijos Respublika (est. Eesti Vabariik) – valstybė Šiaurės Europoje (kaip ir kitos Baltijos šalys), viena iš Baltijos šalių. Ribojasi su Latvija (pietuose) bei Rusija (rytuose). Bendras sausumos sienų ilgis – 633 km. Baltijos jūra skalauja Estijos krantus vakaruose, šiaurėje Suomių įlanka, pietvakariuose – Rygos įlanka.

Estija yra ES, NATO, JTO, OECD narė.

Istorija redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Estijos istorija.

Estija jau XIII a. pradžioje vadinta estų genties apgyventa teritorija, kurią sudarė 8 žemės. Per pirmuosius kryžiaus žygius į baltų ir finų žemes (XIII a. pradžia) Estija buvo padalyta. Pietų Estija pateko į Livonijos konfederacijos sudėtį, o šiaurės Estija nuo 1219 m. iki 1346 m. priklausė Danijai, kuri po estų Jurginių sukilimo (13431345) pardavė šiaurės Estiją Teutonų ordinui. Po metų valdyti šiaurės Estiją pavesta Livonijos ordinui. Livonijos konfederacijoje nebevartotas ir Estijos vardas. Jis atgaivintas 1583 m., kai šiaurinė Estija atiteko Švedijai ir įėjo į jos sudėtį kaip atskirai valdoma Estijos kunigaikštystė (vėliau provincija). Pietų Estija 1561 m. atiteko LDK (nuo 1569 m. – Abiejų Tautų Respublikai). Po Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos karo (1600–1629) pietų Estija atiteko Švedijai, tačiau nebuvo sujungta su Estijos provincija, o kartu su šiaurinėmis latvių žemėmis (Vidžeme ir Rygos miestu) įėjo į Livonijos provincijos sudėtį.

Nuo 1645 m., kai Švedija bei Norvegija atėmė iš Danijos Saremos salą, iki Šiaurės karo pabaigos (1721) visa estų apgyventa teritorija priklausė Švedijai (paskutiniai švediškai kalbantys gyventojai buvo repatrijuoti į Švediją per vokiečių okupaciją Antrojo pasaulinio karo metu).

1721 m., po Šiaurės karo visos švedų valdytos estų ir latvių žemės pateko į Rusijos imperijos sudėtį. Buvusi švedų Estijos provincija tapo Estliandijos gubernija, o Livonijos provincija – Lifliandijos gubernija.

 
Raudonosios armijos veiksmai Estijoje 1940 m.

Estija nepriklausomybę paskelbė 1918 m. vasario 24 d., nors netrukdomai kurti nepriklausomą respubliką kliudė vokiečių okupacija, trukusi nuo 1918 m. vasario iki lapkričio mėn. Po Vokietijos kapituliacijos Pirmajame pasauliniame kare 1918 m. lapkričio 11 d., savo veiklą atnaujino Estijos Laikinoji Vyriausybė, vadovaujama Konstantino Petso.

Antrojo pasaulinio karo pradžioje 1940 m. birželio mėnesį, pagal ankstesnį SSRS susitarimą su Vokietija, šalį okupavo Sovietų Sąjunga, o po mėnesio buvo paskelbta Estijos Sovietų Socialistinė Respublika (est. Eesti Nõukogude Sotsialistlik Vabariik). 1940 m. rugpjūčio mėn. Estija prijungta prie Sovietų Sąjungos. Nuo 1941 iki 1944 m., kai šalis buvo okupuota vokiečių kariuomenės, Estija buvo pavaldi Ostlando generaliniam komisariatui ir patyrė Trečiojo Reicho genocidinę politiką.

Dėl Skandinavijos valstybių svaraus vaidmens Estijos kultūroje ir istorijoje bei noro priklausyti tam pačiam kultūriniam regionui, kaip ir jai kalbine prasme artima Suomija, pati Estija vis labiau siekia tapti Šiaurės šalimi.[6]

Politinė sistema redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Estijos politinė sistema.
 
Riigikogu rūmai

Valdymo forma – parlamentinė demokratija.[7] Šalies vadovas yra prezidentas. Jį renka parlamentas 2/3 balsų dauguma, penkeriems metams. Jei parlamente prezidento išrinkti nepavyksta, jis renkamas antrame ture, kuriame dalyvauja parlamento nariai ir 273 savivaldybių atstovai. Pagrindinė prezidento funkcija – ministro pirmininko skyrimas, kurį tvirtina parlamentas. Dabartinis prezidentas yra Alaras Karisas, išrinktas 2021 m. rugpjūčio 31 d. Kiti rinkimai vyks 2026 m. Įstatymų vykdomąją valdžią sudaro ministras pirmininkas ir 14 ministrų.[7]

Įstatymų leidžiamoji valdžia yra vienų rūmų parlamentas, vadinamas Riigikogu. 101 parlamento narys renkamas visuotiniuose rinkimuose ketverių metų kadencijai. Paskutiniai parlamento rinkimai vyko 2007 m. kovo 4 d. Į parlamentą patenka partijos surinkusios ne mažiau 5% rinkėjų balsų.[7] Aukščiausiasis teismas yra Riigikohus, kuriame yra 17 teisėjų su parlamento iki gyvos galvos skiriamu pirmininku. Pirmininko kandidatūrą teikia prezidentas.[7] Europos parlamente Estiją atstovauja 6 nariai: 2 Centro, po vieną socialdemokratų, Reformų ir Tėvynės Sąjungos partijų atstovą. Per paskutinius rinkimus į Europos parlamentą juose dalyvavo 43,9% rinkėjų.[8]

Administracinis suskirstymas redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Estijos apskritys.

Estija yra suskirstyta į 15 apskričių (maakond), o šie – į valsčius (vald).

Estijos apskritys (pavadinimai pagal Europos vietovardžių žodyną):

Apskritis   Administracinis  
centras
Apskrities
  pavadinimas  
estiškai
 
Harjuma Talinas Harju
Hyjuma Kerdla Hiiu
Jegevama Jegeva Jõgeva
Jervama Paidė Järva
Lenema Hapsalu Lääne
Pelvama Pelva Põlva
Pernuma Pernu Pärnu
Raplama Rapla Rapla
Rytų Viruma Jehvis Ida-Viru
Sarema Kuresarė Saare
Tartuma Tartu Tartu
  Vakarų Viruma   Rakverė Lääne-Viru
Valgama Valga Valga
Veruma Veru Võru
Viljandima Viljandis Viljandi

Geografija redaguoti

 
Emajogis – ilgiausia Estijos upė
Pagrindinis straipsnis – Estijos geografija.

Estija yra miškinga šalis, miškai dengia 49% šalies teritorijos. Klimatas – vidutinis drėgnas. Didžiausias ežeras – Peipus (3600 km²). Ilgiausia upė – Emajogis, kurios ilgis – 218 km. Estijai priklauso taip pat keletas šalia esančių salų, iš kurių didžiausia – Sarema. Aukščiausia vieta – Munamiagio k. (318 m). Įkurti keturi nacionaliniai parkai.

Ekonomika redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Estijos ekonomika.
 
SEB banko filialas Estijoje

Estija yra nauja Europos Sąjungos ir Pasaulio prekybos organizacijos narė, sėkmingai perėjusi prie efektyvios rinkos ekonomikos, turinti tvirtus ryšius su Vakarų valstybėmis. Po Rusijos krizės 1998–1999 m. Estijos, kaip ir kitų Baltijos šalių ekonomika nuolat auga (vidutiniškai 5 proc. per metus, 2004 m. – 6,2 proc.). Infliacija 2004 m. sudarė 3 proc.

Pagrindinės ekonomikos šakos – tai elektronika, telekomunikacijos. Išvystyta transporto infrastruktūra. Ypač didelę įtaką daro atkeliavusios naujos technologijos iš Suomijos, Švedijos ir Vokietijos, trijų pagrindinių prekybos partnerių. Nepaisant to, kad einamosios sąskaitos deficitas išlieka didelis, šalies biudžetas turi apie €151 mln. perviršį (2004 m.).

2005 m. paskutinio ketvirčio nedarbo lygis siekė 7,0 proc. Palyginus su tuo pačiu 2004 m. ketvirčiu, nedarbas sumažėjo 1,5 proc.

Nuo 2011 m. sausio 1 d. Estijos krona pakeista Euru.

Demografija redaguoti

Gimimai ir mirtys
Metai Gimimai Mirtys Gimimų 1000 gyv. Mirčių 1000 gyv.
1950 20 279 15 817 18,4 14,4
1955 20 786 13 638 17,9 11,8
1960 20 187 12 738 16,6 10,5
1965 18 909 13 520 14,6 10,5
1970 21 552 15 186 15,8 11,2
1975 21 360 16 572 14,9 11,6
1980 22 204 18 199 15,0 12,3
1985 23 630 19 343 15,5 12,7
1990 22 304 19 531 14,2 12,4
1995 13 509 20 828 9,4 14,5
2000 13 067 18 403 9,5 13,4
2005 14 350 17 316 10,7 12,9
2010 15 825 15 790 11,8 11,8
Pagrindinis straipsnis – Estijos demografija.
Taip pat skaitykite: Estijos miestų sąrašas

2009 m. duomenimis, Estija yra penkta valstybė pasaulyje pagal gyventojų skaičiaus mažėjimo tempą. Taip yra tiek dėl gyventojų emigracijos, tiek dėl mažo gimstamumo ir didelio mirtingumo. Kaip matote iš lentelės dešinėje, gimstamumas Estijoje pradėjo staigiai mažėti XX amžiaus dešimto dešimtmečio pradžioje, bet po to truputį padidėjo ir stabilizavosi. Šalies gyventojų amžiaus mediana yra 39,9 metų.[7] Palyginimui, viso pasaulio žmonių amžiaus mediana yra 28,4 metų. 2009 m. duomenimis, vidutinė gyvenimo trukmė Estijoje yra 72,82 metų – dvejais metais mažesnė negu Lietuvos.[9] 2008 m. 69 % šalies populiacijos gyveno miestuose, likę – kaimuose. Šiuo metu miestuose gyvenančių žmonių dalis mažėja vidutiniškai 0,3 % per metus.[7]

Etninė sudėtis redaguoti

Estijos statistikos departamento duomenimis, 2000 m. kovo 31 d. Estijos tautinė gyventojų sudėtis buvo:

Šalyje nemažai nuolatinių gyventojų, turinčių Rusijos pilietybę (7%).

Kalbos redaguoti

 
Talino panorama iš Olavo bažnyčios

Oficiali šalies kalba yra estų. Pasak 2000 m. surašymo, ji yra gimtoji 83,4 % Estijos piliečių.[10] Tai yra viena iš nedaugelio Europos kalbų, kurios nepriklauso indoeuropiečių kalbų grupei. Tai reiškia, kad nepaisant skolinių iš kitų kalbų, estų kalbos kilmė yra nesusijusi su artimiausių kaimynų – rusų, švedų, latvių, lietuvių kalbomis, kurios visos priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai, o estų kalba – Uralo kalboms.

15,3% Estijos piliečių gimtoji kalba yra rusų.[10] Ji taip pat yra antroji kalba daugeliui vyresnių estų, nes sovietinės okupacijos metu ji buvo privalomai mokoma mokyklose ir buvo neoficiali šalies kalba. 2006 m. apklausos duomenimis, rusiškai susikalbėti gali 66% gyventojų, kuriems rusų kalba nėra gimtoji. Taip pat 46% moka angliškai ir 22% – vokiškai.[11]

Religija redaguoti

 
Nuo 1549 m. iki 1625 m. Taline esanti Šv. Olavo bažnyčia buvo vienas aukščiausių pastatų pasaulyje

Estija yra viena iš nereligingiausių valstybių pasaulyje.[12] 2000 m. surašyme tik 32 % [13] gyventojų priskyrė save tam tikrai konfesijai, tarp jų:

Pasak 2005 m. apklausos, 16% Estijos gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“, 49% „tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“ ir 10% „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“.[15] Pagal šiuos duomenis, Estija turi mažiausią tikinčių Dievu gyventojų procentą Europos sąjungoje.

Kita informacija redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. „Information about Estonia“. Estonian Information System Authority. 9 November 2022. Nuoroda tikrinta 5 March 2023.
  2. „Surface water and surface water change“. Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Nuoroda tikrinta 2020-10-11.
  3. „Population Figure“. Statistics Estonia. Suarchyvuotas originalas 2022-04-19. Nuoroda tikrinta 2022-01-18.
  4. 4,0 4,1 „Estonia“. Tarptautinis Valiutos Fondas. 2022.
  5. „Valstybių ir jų sostinių pavadinimai“. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Suarchyvuotas originalas 2022-10-06. Nuoroda tikrinta 2022-06-23.
  6. „Nordic ideals of Estonia and Finland: a longing for a strong leader sets Finland and Estonia apart from Scandinavia [Estijos ir Suomijos šiaurietiški idealai: stipraus lyderio ilgesys atskiria Suomiją ir Estiją nuo Skandinavijos].“ (anglų k.). ICDS.
  7. 7,0 7,1 7,2 7,3 7,4 7,5 (Angliškai)CŽV pasaulio faktų knyga: Estija Archyvuota kopija 2009-04-12 iš Wayback Machine projekto.
  8. European Parliament election, 2009 (Estonia)
  9. (Angliškai)CŽV pasaulio faktų knyga: šalių sąrašas pagal vid. gyvenimo trukmę Archyvuota kopija 2009-07-15 iš Wayback Machine projekto.
  10. 10,0 10,1 (Angliškai) Estonia Today – POPULATION BY NATIONALITY
  11. (Angliškai)Europeans and their Languages (14 psl.)
  12. Country Studies: Estonia – Religion
  13. Statistical database: Population Census 2000 – Religious affiliation
  14. 2000 m. surašymas: pasiskirstymas pagal religijas.
  15. „(Angliškai) Eurobarometer on Social Values, Science and technology 2005 - 11 puslapis“ (PDF).

Nuorodos redaguoti

 
Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas Estija

Valdžios institucijos:

Bendros nuorodos:

Žemėlapiai:

Estijos naujienos:

Estijos orai ir laikas: