Pasaulio krepšinio čempionatas
FIBA pasaulio krepšinio čempionatas | |
---|---|
Šalys | FIBA narės |
Regionas | FIBA tarptautinis |
Pirmasis čempionatas | 1950 m. |
Komandų sk. | 32 |
Paskutinė čempionė | Vokietija |
Čempionė daugiausiai kartų | JAV ir Jugoslavija (po 5 kartus) |
FIBA pasaulio krepšinio čempionatas – krepšinio čempionatas, kuriame susirenka stipriausios pasaulio rinktinės. Rengiamas nuo 1950 m., vyksta kas ketveri metai (tais metais, kai nevyksta olimpiados). Čempionato organizatorius – FIBA.
Pasaulio čempionato struktūra panaši į FIFA Pasaulio taurės turnyrą. Nuo 1970 m. abu šie turnyrai vyko tais pačiais metais. Tačiau nuo 2019 m. FIBA norėdama pritraukti daugiau žiūrovų, tais pačiais metais nusprendė neberengti čempionato. Paraleliai vyksta ir Moterų pasaulio krepšinio čempionatas. Šis čempionatas vyksta kitoje šalyje, nei vyrų čempionatas.
Pasaulio krepšinio čempionate žaidžia 32 komandos (nuo 2023 m.), įskaitant ir šalį šeimininkę. Komanda nugalėtoja nuo 1967 m. gauna James Naismith trofėjų. Paskutinė pasaulio čempionė yra Vokietijos krepšinio rinktinė, triumfavusi XVIII pasaulio krepšinio čempionate.
Nuo 2019 m. pasaulio krepšinio čempionato dalyviai nustatomi tokia tvarka:
- Eurobasket (Europa) – 12 vietos
- FIBA Amerikos čempionatas (Šiaurės, Pietų ir Centrinė Amerikos) – 7 vietos
- FIBA Azijos čempionatas (Azija) / FIBA Okeanijos čempionatas (Okeanija) – 7 vietos
- FIBA Afrikos čempionatas (Afrika) – 5 vietos
- Šalis šeimininkė – 1 vieta (2023 m. – 2 vietos)
Vyrų čempionatų prizininkai
redaguoti- 1. 1950 m. Argentinoje – Argentina, JAV, Čilė
- 2. 1954 m. Brazilijoje – JAV, Brazilija, Filipinai
- 3. 1959 m. Čilėje – Brazilija, JAV, Čilė
- 4. 1963 m. Brazilijoje – Brazilija, Jugoslavija, SSRS
- 5. 1967 m. Urugvajuje – SSRS, Jugoslavija, Brazilija
- 6. 1970 m. Jugoslavijoje – Jugoslavija, Brazilija, SSRS
- 7. 1974 m. Puerto Rike – SSRS, Jugoslavija, JAV
- 8. 1978 m. Filipinuose – Jugoslavija, SSRS, Brazilija
- 9. 1982 m. Kolumbijoje – SSRS, JAV, Jugoslavija
- 10. 1986 m. Ispanijoje – JAV, SSRS, Jugoslavija
- 11. 1990 m. Argentinoje – Jugoslavija, SSRS, JAV
- 12. 1994 m. Kanadoje – JAV, Rusija, Kroatija
- 13. 1998 m. Graikijoje – Jugoslavija, Rusija, JAV (7. Lietuva)
- 14. 2002 m. JAV – Jugoslavija, Argentina, Vokietija
- 15. 2006 m. Japonijoje – Ispanija, Graikija, JAV (7. Lietuva)
- 16. 2010 m. Turkijoje – JAV, Turkija, Lietuva
- 17. 2014 m. Ispanijoje – JAV, Serbija, Prancūzija. (4. Lietuva)
- 18. 2019 m. Kinijoje – Ispanija, Argentina, Prancūzija. (9. Lietuva)
- 19. , , 2023 m. Japonijoje, Filpinuose ir Indonezijoje – Vokietija, Serbija, Kanada (6. Lietuva)
Medalių lentelė
redaguotiVieta | Šalis | Auksas | Sidabras | Bronza | Suma |
---|---|---|---|---|---|
1 | Jungtinės Amerikos Valstijos | 5 | 3 | 4 | 12 |
2 | Jugoslavija | 5 | 3 | 2 | 10 |
3 | Sovietų Sąjunga | 3 | 3 | 2 | 8 |
4 | Brazilija | 2 | 2 | 2 | 6 |
5 | Ispanija | 2 | 0 | 0 | 2 |
6 | Argentina | 1 | 2 | 0 | 3 |
7 | Vokietija | 1 | 0 | 1 | 2 |
8 | Rusija | 0 | 2 | 0 | 2 |
8 | Serbija | 0 | 2 | 0 | 2 |
9 | Graikija | 0 | 1 | 0 | 1 |
9 | Turkija | 0 | 1 | 0 | 1 |
10 | Čilė | 0 | 0 | 2 | 2 |
10 | Prancūzija | 0 | 0 | 2 | 2 |
11 | Lietuva | 0 | 0 | 1 | 1 |
11 | Kroatija | 0 | 0 | 1 | 1 |
11 | Filipinai | 0 | 0 | 1 | 1 |
11 | Kanada | 0 | 0 | 1 | 1 |
- Serbijos ir Rusijos medaliai nėra skaičiuojami kartu su buvusiomis Jugoslavijos ir SSRS medaliais.
Dalyvavusios rinktinės
redaguotiVisos čempionate dalyvavusios rinktinės:
- Europa
- Ispanija – 12 kartų
- Jugoslavija – 10 kartų
- Italija – 10 kartų
- Sovietų Sąjunga – 9 kartai
- Graikija – 9 kartai
- Prancūzija – 8 kartai
- Serbija – 6 kartai (įskaitant Serbiją ir Juodkalniją)
- Vokietija – 6 kartai
- Turkija – 5 kartai
- Lietuva – 5 kartai
- Rusija – 5 kartai
- Slovėnija – 4 kartai
- Čekoslovakija – 4 kartai
- Kroatija – 3 kartai
- Juodkalnija – 2 kartai
- Suomija – 2 kartai
- Lenkija – 2 kartai
- Izraelis – 2 kartai
- Latvija – 1 kartas
- Gruzija – 1 kartas
- Čekija – 1 kartas
- Ukraina – 1 kartas
- Nyderlandai – 1 kartas
- Bulgarija – 1 kartas
- Amerika
- Brazilija – 18 kartų
- JAV – 17 kartų
- Puerto Rikas – 15 kartų
- Argentina – 14 kartų
- Kanada – 14 kartų
- Meksika – 10 kartų
- Urugvajus – 7 kartai
- Venesuela – 4 kartai
- Dominikos Respublika – 4 kartai
- Kuba – 4 kartai
- Panama – 4 kartai
- Peru – 4 kartai
- Čilė – 3 kartai
- Paragvajus – 2 kartai
- Ekvadoras – 1 kartas
- Kolumbija – 1 kartas
- Afrika
- Angola – 9 kartai
- Egiptas – 6 kartai (pradžioje patekdavo iš Europos zonos)
- Senegalas – 5 kartai
- Dramblio Kaulo Krantas – 4 kartai
- Nigerija – 3 kartai
- Tunisas – 2 kartai
- Žaliasis Kyšulys – 1 kartas
- Pietų Sudanas – 1 kartas
- Alžyras – 1 kartas
- Centrinės Afrikos Respublika – 1 kartas
- Azija
- Australija – 13 kartų (pradžioje patekdavo iš Okeanijos zonos)
- Kinijos LR – 10 kartų
- Pietų Korėja – 8 kartai
- Filipinai – 7 kartai
- Naujoji Zelandija – 6 kartai (pradžioje patekdavo iš Okeanijos zonos)
- Japonija – 6 kartai
- Iranas – 4 kartai
- Libanas – 4 kartai
- Jordanija – 3 kartai
- Kataras – 2 kartai
- Taivanas – 2 kartai (kaip Formosa)
- Jungtinė Arabų Respublika – 2 kartai
- Malaizija – 1 kartas