Radviliškio kautynės
Radviliškio kautynės | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
Priklauso: Lietuvos nepriklausomybės kovos, Šiaulių operacija | |||||||
Iš bermontininkų kautynių metu atimti lėktuvai, vežami į Kauną | |||||||
| |||||||
Konflikto šalys | |||||||
Bermontininkai | Lietuva | ||||||
Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
Pavelas Bermontas | Kazys Ladyga |
Radviliškio kautynės – 1919 m. lapkričio 21–22 d. Lietuvos kariuomenės kautynės su bermontininkais, svarbiausia Šiaulių operacijos dalis.
Eiga
redaguotiKautynės prasidėjo lapkričio 21 d. 3 valandą ryto. Kazio Ladygos vadovaujamos lietuvių pajėgos supo Šiaulius (šiaurės ir pietų kryptimi) ir taip pat puolė Radviliškį. 2asis pėstininkų pulkas puolė link Šiaulių, o jo 1asis batalionas (esantis į pietryčius nuo Radviliškio) – miestelį.
Kariams pavyko įsiveržti į miestelį, užimti kapines, bet neatvykus pastiprinimui, jie buvo priversti grįžti į prieš puolimą turėtas pozicijas. Apie 9 valandą vėl prasidėjo puolimas, tačiau dėl stipraus bermontininkų pasipriešinimo ir vėl nesėkmingas.
Vėliau į operaciją pasitelktas ir rezervas – 1ojo pėstininkų pulko 3asis ir dalis 1ojo bataliono. Puolimas pradėtas 1919 m. lapkričio 22 d. 7 valandą ryto. Bermontininkus apšaudė artilerijos baterija. 7oji kuopa įsiveržė į miestelį, tačiau neatvykus pastiprinimui buvo priversta atsitraukti. 3a kuopa (priartėjusi prie Radviliškio iš vakarų) buvo priešininkų sustabdyta. 2ojo pėstininkų pulko 1asis batalionas užėmė Radviliškio dvarą, tačiau toliau nebesikovė. Vakare 3ia kuopa įsiveržė į Radviliškį iš vakarų, 9a ir 7a – iš pietryčių bei rytų taip užbaigdama puolimą ir galutinai užimdama miestelį.
Vėlesni įvykiai
redaguotiPralaimėję kautynes ir praradę Radviliškį bermontininkai iš jo pasitraukė Šiaulių link. Lietuvai atiteko didelis karo grobis, kuris specialiu traukiniu buvo išvežtas į Kauną. 1919 m. lapkričio 22 d. Antantės karinės kontrolės komisijos pirmininkas H. Niesselis pareikalavo nutraukti puolimą ir atsitraukti į buvusias pozicijas. Negavęs paramos iš Lietuvos vyriausybės K. Ladyga kitą dieną įsakė trauktis. Tačiau pergalė Radviliškio kautynėse pagreitino bermontininkų pasitraukimą iš Lietuvos.
Įamžinimas
redaguoti- 1989 m. kautynių 70-mečio proga Vaidulių kaime, šalia Radviliškio vėjo malūno, pasodintas 70-ties ąžuoliukų parkas (papildytas 2019 m.).[1]
- 1999 m. kautynių 80‑mečiui paminėti Radviliškyje atidengtas paminklas „Nikė“ (skulptorius Petras Mazūras).
Išnašos
redaguoti- ↑ Istorinį mūšį primins ąžuolynas. skrastas.lt
Šaltiniai
redaguoti- [1]. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
- Alvydas Tamošiūnas. Lietuvos kariuomenės ir Rusijos Vakarų savanorių armijos mūšis prie Radviliškio 1919 m.[neveikianti nuoroda] (aprašymas, žemėlapiai)