Ukrainiečiai
Gyventojų skaičius 39.8[1]–57.5[2][3] mln.
Populiacija šalyse Ukrainos vėliava Ukraina:
  37 541 700[4]

Rusijos vėliava Rusija:
  2 942 961-4 379 690[5][6][7]
Kanados vėliava Kanada:
  1 209 085[8][9]
Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos:
  961 113[8][10]
Brazilijos vėliava Brazilija:
  500 000[8][11]
Moldavijos vėliava Moldavija:
  375 000[8][12]
Kazachstano vėliava Kazachstanas:
  333 000[13]
Italijos vėliava Italija:
  320 070
Argentinos vėliava Argentina:
  300 000[8][14]
Baltarusijos vėliava Baltarusija:
  159 000[15]
Paragvajaus vėliava Paragvajus:
  150 000
Uzbekijos vėliava Uzbekija:
  104 720 - 128 100[8][16][17]
Vokietijos vėliava Vokietija:
  128 100
Čekijos vėliava Čekija:
  126 613[18][8][19]
Rumunijos vėliava Rumunija:
  61 350
Slovakijos vėliava Slovakija:
  55 000
Latvijos vėliava Latvija:
  54 398[20]
Portugalijos vėliava Portugalija:
  52 293[21]
Azerbaidžano vėliava Azerbaidžanas:
  30 000[22]
Sirijos vėliava Sirija:
  27 878[23]
Estijos vėliava Estija:
  27 722[24]
Lenkijos vėliava Lenkija:
  27 172[25]
Kirgizijos vėliava Kirgizija:
  21 924[26]
Lietuvos vėliava Lietuva:
  20 700[27]
Graikijos vėliava Graikija:
  19 785[28]
Gruzijos vėliava Gruzija:
  7 039[29]
Armėnijos vėliava Armėnija:
  6 125[30]

Kalba (-os) ukrainiečių
Religijos stačiatikybė, ateizmas, katalikybė
Giminingos etninės grupės rusai, baltarusiai

Ukrainiečiai (Ukrainai; ukr. українці,[ukrɑˈjinʲʦʲi]) – rytų slavų tauta.

Istorija

redaguoti
Pagrindinis straipsnis – Ukrainos istorija.

Skaičius ir paplitimas

redaguoti

Iš viso pasaulyje yra apie 45 mln., iš jų 83 % Ukrainoje. Taip pat nemažai gyvena Rusijoje, Kanadoje, JAV, Brazilijoje, Kazachstane, Moldovoje.

Ukrainoje

redaguoti
 

Rusijoje

redaguoti

Rusijos Federacijoje gyvena 2 942 961 ukrainiečių (2002), ir tai sudaro 2,03 % tarp visų Rusijos gyventojų; iš jų 76,5 % miesto gyventojų, 23,5 % – kaimo gyv.

 
Ukrainiečiai Rusijos regionuose (2002)

Daugiausiai ukrainiečių gyvena Maskvoje, Tiumenės, Maskvos ir Rostovo srityse bei Krasnodaro ir Primorės krašuose. 39-uose iš 89 Rusijos subjektų ukrainiečiai gyventojų struktūroje užimo antrąją vietą po rusų, tarp jų ir didžiausiuose Rusijos miestuose – Maskvoje ir Sankt Peterburge. Tačiau didžiausi procentiniai rodikliai tarp visų regiono gyventojų pastebimi buvusiose tremties vietovėse šiauriniuose regiuonose: Jamalo Nencų (13 % tarp visų vietinių gyv.), Čiukotkos (9,2 %), Chantų Mansijos (8,6 %) autonominėse apygardose, Magadano (9,9 %), Tiumenės (6,5 %), Murmansko (6,4 %) srityse, Kamčiatkos krašte (6,7 %) bei Komijos respublikoje (6,1 %). Mažiausi procentiniai rodikliai Šiaurės Kaukazo respublikose: Dagestane (0,11 %), Čečėnijoje (0,08 %) ir Ingušijos.

Ukraina
 


Ukrainiečių emigracija į Jungtines Valstijas prasidėjo XIX a. Užkarpatėje, Haliče ir Bukovinoje, masinį pagreitį įgavusi tarp 1890-ųjų m. ir I pasaulinio karo pradžios periode. Po II pasaulinio karo į JAV išvyko apie 100 tūkst. bėglių iš Ukrainos.

Šiandien JAV gyvena apie 2,23mln. ukrainiečių kilmės gyventojų. Dauguma jų jau yra gimę Jungtinese Valstijose ir tik trečdalis moka ukrainiečių kalba, dar mažiau ją vartoja buityje.

Daugiau negu pusė visų ukrainiečių gyvena šiaurės rytų valstijose – Pensivanijoje, Niu Džersio bei Niujorko valstijose.

Kanadoje

redaguoti

Kanadoje gyvena trečia pagal didumą ukrainiečių bendruomenė (po Ukrainos bei Rusijos). Emigracijos banga į šią šali prasidėjo kaip ir į JAV-XIX a. pabaigoje iš Vakarų Ukrainos. Šiandien Kanadoje gyvena apie 1 071 060 ukrainiečių (3,61 % tarp visų valstybės gyventojų).

Lietuvoje

redaguoti

Paskutinio[31] Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyvena 20 700 ukrainiečių tautybės asmenys. Apie 90 proc. jų gyvena miestuose – Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune, Šiauliuose, Visagine, Jonavoje. Šiuo metu Lietuvoje veikia devyniolika ukrainiečių visuomeninių organizacijų. Ukrainiečiai puoselėja savo tautinę kultūrą – Vilniuje, Klaipėdoje, Jonavoje, Visagine ir kituose miestuose veikia įvairūs saviveiklos kolektyvai. Lietuvos ukrainiečiai palaiko ryšius su savo istorine tėvyne, jos valstybinėmis ir visuomeninėmis žinybomis, besirūpinančiomis ukrainiečiais užsienyje.

Tautinę savimonę ir tautinę kultūrą puoselėti padeda ir ryšiai su Ukrainos menininkais, rašytojais, kultūros veikėjais, meno kolektyvais, kurie reguliariai atvyksta į Lietuvą.

Lietuvoje kelerius metus gyveno bei Vilniaus universitete mokėsi ukrainiečių tautinio atgimimo veikėjas Tarasas Ševčenka.

Kultūra

redaguoti
Pagrindinis straipsnis – Ukrainiečių tautinis kostiumas.

Šiuolaikinės ukrainiečių kultūros šaknys siekia Kijevo Rusios laikus. Būtent laikymasis tradicijų išgelbėjo tautą nuo lenkėjimo (Vakarų Ukrainoje) bei vėliau nuo rusinimo.

Šiandien šalyje leidžiami (2006-ųjų duomenimis) 169 leidiniai tautinių mažumų kalbomis. Ukrainoje dirba apie 800 visuotinų tautinių mažumų asociacijų, iš jų 30 turi bendravalstybinių statusą.

Veikia Ukrainos prodiuserių asociacija, užsiimanti nacionalinės kino studijos plėtra.

Iš viso respublikoje dirba daugiau negu 50 000 viešųjų labdaringų įstaigų ir fondų.

 
Ukrainiečių kalbos paplitimas Ukrainoje

Po Ruslanos pergalės 2004-ųjų metų Eurovizijoje Kijevas tapo Eurovizijos dainų konkurso 2005 sostine. Šį pasiekimą 2016 m. pakartojo Džamala.

Pagrindinis straipsnis – Ukrainiečių kalba.

Vienintelė valstybinė kalba Ukrainoje yra ukrainiečių kalba. Ją kaip gimtąją vartoja apie 75 % šalies gyventojų. Statistiniais duomenimis TSRS metais ukrainiečių kalba šalyje sparčiai nyko, na o nuo 1985 m. ėmė pastebimai atsigauti ir populiarėti tarp jaunimo. Nuo nepriklausomybės atgavimo šalies valdžia vykdo ukrainizacijos politiką, skatindama platesnį valstybinės kalbos vartojimą oficialiojoje erdvėje, švietimo įstaigose regionų kur kalba mažiau paplitusi.

Religija

redaguoti
 
Istorinis Vydubickio vienuolynas Kijeve
 
Ukrainiečių liaudies rūbai 1786 m.
 
Ukrainiečių liaudies rūbai 1786 m.

Dauguma ukrainiečių – stačiatikiai, priklausantys trims cerkvėms:

  • Ukrainos stačiatikių cerkvė (Maskvos patriarchatas)
  • Ukrainos stačiatikių cerkvė (Kijevo patriarchatas)
  • Ukrainos autokefalinė stačiatikių cerkvė
 
Ukrainiečių liaudies šokis „Pryvit“.

Dalis ukrainiečių(dauguma Vakarų Ukrainoje bei išeiviai iš šio regiono kituose pasaulio šalyse) – katalikai(iš viso Ukrainoje katalikų – 5,5 mln.žmonių). Svarbiausios religinės šventės – šv.Kalėdos ir Velykos.

Šventės

redaguoti
Pagrindinis straipsnis – Ukrainos šventės.

Muzika ir šokiai

redaguoti

Labiausiai paplitę ukrainiečių šokiai – hopak, pleskač, holubka, ojra, krakovjak, karapet, polka. Taip pat liaudies kūryboje gausu valso melodijų. Žymiausias liaudies intrumentas – bandūra.

Simboliai

redaguoti
Pagrindiniai straipsniai: Ukrainos vėliava, herbas, himnas

Žymūs ukrainiečiai

redaguoti
Pagrindinis straipsnis – :Kategorija:Ukrainos asmenybės.

Išnašos

redaguoti
  1. Ukrainians at the Joshua Project
  2. The Ukrainian World Congress states that the Ukrainian diaspora makes 20 million: 20mln Ukrainians living abroad Archyvuota kopija 2012-01-05 iš Wayback Machine projekto.
  3. UWC continually and diligently defends the interests of over 20 million Ukrainians...
  4. „Results / General results of the census / National composition of population“. All-Ukrainian Census, 2001. 2001-12-05. Suarchyvuotas originalas 2004-10-31. Nuoroda tikrinta 2007-08-05.
  5. „All-Russian population census, 2001. National composition of population by region“. Russian Federal Service of State Statistics (rusų). Демоскоп Weekly. 2002 m. spalio mėn. Nuoroda tikrinta 2007-08-05.
  6. Total number of Ukrainians in Russia is 4 379 690 people.
  7. The largest Ukrainian Diaspora is located in Russia, with a population of 4 379 690. Archyvuota kopija 2011-09-30 iš Wayback Machine projekto.
  8. 8,0 8,1 8,2 8,3 8,4 8,5 8,6 Statistics include non-primary ancestry reports. "Ukrainians" being of partial descent figured in numbers.
  9. „Ethnic origins, 2006 counts, for Canada, provinces and territories – 20% sample data“. Suarchyvuotas originalas 2013-07-23. Nuoroda tikrinta 2011-10-05.
  10. "Census 2006 ACS Ancestry estimates"[neveikianti nuoroda]
  11. People of Ukrainian descent in Brazil Archyvuota kopija 2007-03-12 iš Wayback Machine projekto.
  12. „Moldova“. Suarchyvuotas originalas 2019-01-07. Nuoroda tikrinta 2011-10-05.
  13. „The results of the national population census in 2009“. Suarchyvuotas originalas 2019-05-02. Nuoroda tikrinta 2011-10-05.
  14. Ucrania.com Archyvuota kopija 2013-12-27 iš Wayback Machine projekto. (in Spanish)
  15. „Belarus National Census 2009. Ethnic composition“. National Statistical Committee of the Republic of Belarus. 2009. Suarchyvuota iš originalo 2009-11-03. Nuoroda tikrinta 2010-12-27.
  16. „Ethnic Atlas of Uzbekistan“. «ООФС — Узбекистан». Suarchyvuotas originalas 2011-07-19. Nuoroda tikrinta 2011-03-29.
  17. „Startseite“. Statistisches Bundesamt Deutschland. Nuoroda tikrinta 2007-08-05.
  18. Number of foreigners in the CR Archyvuota kopija 2009-08-29 iš Wayback Machine projekto., Czech Statistics Office, 31 May 2008
  19. „Article“. Ucrania.com (ispanų). Suarchyvuotas originalas 2007-09-28. Nuoroda tikrinta 2007-08-05.
  20. [1] Archyvuota kopija 2017-10-21 iš Wayback Machine projekto.
  21. População Estrangeira em Portugal – 2009, 2009 m. gruodžio 31 d. Nuoroda tikrinta 16 balandžio 2011 
  22. [2] Archyvuota kopija 2007-07-16 iš Wayback Machine projekto.
  23. [3]
  24. http://estonia.eu/about-estonia/country/population-statistics.html Archyvuota kopija 2011-05-01 iš Wayback Machine projekto.
  25. http://www2.mswia.gov.pl/portal.php?serwis=pl&dzial=61&id=37#ukraincy Archyvuota kopija 2010-07-31 iš Wayback Machine projekto.
  26. „Kyrgyzstan National Census 2009, population by ethnicity“ (PDF). Department of Kyrgyzstan. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2011-05-30. Nuoroda tikrinta 2011-03-29.
  27. [4] Archyvuota kopija 2011-07-28 iš Wayback Machine projekto.
  28. http://www.statistics.gr/portal/page/portal/ESYE/BUCKET/A1605/Other/A1605_SPO15_TB_AN_00_2006_07_F_EN.pdf Archyvuota kopija 2015-07-22 iš Wayback Machine projekto.
  29. 2002 Georgian census Archyvuota kopija 2019-01-07 iš Wayback Machine projekto.
  30. [5]
  31. Aprašymas Vilniaus Tautinių Bendrijų namų tinklalapyje. Archyvuota kopija 2007-08-11 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos

redaguoti