Radviliškis
- Kitos reikšmės – Radviliškis (reikšmės).
Radviliškis – miestas šiaurinėje Lietuvos dalyje, Šiaulių apskrityje, 21 km į pietryčius nuo Šiaulių, Radviliškio kalvagūbryje (115–125 m virš jūros lygio). Radviliškio rajono savivaldybės centras, Radviliškio miesto seniūnija, yra apylinkių seniūnijos centras. Svarbus geležinkelio mazgas ir pramonės centras.
Radviliškis | ||
---|---|---|
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | ||
Valstybė | Lietuva | |
Apskritis | Šiaulių apskritis | |
Savivaldybė | Radviliškio rajono savivaldybė | |
Meras | Kazimieras Račkauskis | |
Gyventojų | 15 112 | |
Plotas | 17,32 km² | |
Tankumas | 873 žm./km² | |
Pašto kodas | LT-82001 | |
Tinklalapis | www.radviliskis.lt | |
Vikiteka | Radviliškis | |
lenk. Radziwiliszki, vok. Radwilischken, rus. Радзивилишки[2][3] |
Miesto vakariniu pakraščiu eina geležinkelis Vilnius–Šiauliai, yra Radviliškio geležinkelio stotis. Radviliškis išsidėstęs šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi. Yra Radviliškio Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia (pastatyta 1945 m.), Radviliškio sentikių cerkvė, Radviliškio evangelikų liuteronų bažnyčia, kultūros namai, paštas, rajono centrinė ligoninė, vaikų globos namai „Nykštukas“, senosios katalikų kapinės, pravoslavų kapinės, miesto šiaurėje – karių kapinės. Durpyno rajonas.
Etimologija
redaguotiMiesto vardas yra tikrai asmenvardinis vietovardis, kilęs nuo kadaise vietovę valdžiusių Radvilų pavardės, pridėjus priesaginę galūnę -iškis.[4] XVI a. Ldk Žygimantas Augustas Šiaulių valsčių, kuriam priklausė Radviliškis, paskyrė Vilniaus vaivadai ir LDK kancleriui Mikalojui Kristupui Radvilai ir po to Radvilos miestelį valdė apie 100 metų.
Istorija
redaguotiRadviliškis minimas nuo XVI a. pradžios. 1567 metai laikomi Radviliškio įkūrimo metais, nors kai kurie šaltiniai nurodo dar 1529 metus ar 1539 m., kai kažkoks žemės valdytojas iš radviliškiečio (z Radziwiliszek) skolinosi 100 kapų grašių.
XVI a. viduryje vietovė priklausė Šiaulių ekonomijai, kurią valdė Radvilos. Nuo 1577 m. vadinamas miesteliu. 1667 m. Radviliškio dvaras priklausė Vilniaus vaivadai kunigaikščiui Jonušui Radvilai (su 73 valstiečių dūmais). 1687 m. gavo turgaus privilegiją, 1710 m. – miesto teises (nors 1708–1710 m. maro metu išmirė visi gyventojai).
XVIII a. Radviliškis pamažu atsigavo, o ypač sparčiai ėmė augti 1868–1870 m. nutiesus Liepojos–Romnų geležinkelio atšaką Daugpilis–Radviliškis ir čia buvo įkurta Radviliškio geležinkelio stotis. XIX a. pabaigoje Radviliškis buvo Šiaulių apskrities miestelis ir dvaras, valsčiaus centras.[5]
Per I pasaulinį karą nutiesus Radviliškio–Tilžės ir Šiaulių–Jelgavos geležinkelius, Radviliškis tapo svarbiu geležinkelio mazgu. 1919 m. lapkričio 22 d. Radviliškio kautynėse bermontininkai buvo sumušti ir ėmė trauktis iš Lietuvos. 1924–1926 m. suteiktos miesto teisės, 1932 m. patvirtintas kaip II eilės miestas. 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu.
Sovietmečiu veikė žemės ūkio mašinų gamykla (šiuo metu – AB „Radviliškio mašinų gamykla“), Panevėžio stiklo fabriko cechas, raštinės reikmenų įmonė, kojinių fabrikas, lokomotyvų ir vagonų depai.
1992 m. patvirtintas Radviliškio herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
---|---|---|---|
XVI a. vidurys | ? | Šiaulių ekonomija | |
1867?–1947 m. | Radviliškio valsčiaus centras | Šiaulių apskritis | |
1947–1950 m. | Radviliškio apskrities centras | ||
1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Radviliškio apylinkės centras |
Radviliškio rajono centras | Šiaulių sritis |
1953–1995 m. | |||
1995– | Radviliškio miesto seniūnija, Radviliškio seniūnijos centras |
Radviliškio rajono savivaldybės centras | Šiaulių apskritis |
Paminklai, lankytinos vietos
redaguoti- Švenčiausios M. Marijos gimimo bažnyčia
- Sentikių cerkvė
- Evangelikų liuteronų maldos namai
- Katalikų kapinės
- Stačiatikių kapinės
- Žydų kapinės
- Naujosios miesto kapinės
- I Pasaulinio karo karių kapinės
- II Pasaulinio karo karių kapinės
- Žydų genocido (1941 08 25-26) kapinės
- Paminklas Lietuvos kariams-savanoriams, žuvusiems kovoje su bermontininkais 1919 XI ir kapai
- Radviliškio vėjo malūnas, mūšio objektas 1919 m. lapkričio 12 d. kovoje su bermontininkais dėl Radviliškio
- Paminklas Lietuvos partizanams (1944–1954) ir kapai
- Paminkliniai akmenys Lietuvos partizanų išniekinimo vietose
- Ąžuolynas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo atminimui įamžinti
- Rašytojo Jono Marcinkevičiaus memorialinis muziejus
- Geležinkelio stotis
- Obeliskas Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Vytautui [6]
- Paminklas „Nikė“ 1919 m. pergalei prieš bermontininkus (1999 m., skulp. Petras Mazūras)
Švietimo ir ugdymo įstaigos
redaguotiPapildomo ugdymo įstaigos
redaguoti- Radviliškio dailės mokykla
- Radviliškio muzikos mokykla
- Radviliškio YAMAHA muzikos mokykla
Bendrojo lavinimo įstaigos
redaguoti- Radviliškio jaunimo mokykla
- 1 gimnazija:
- 1 pagrindinė mokykla:
- 2 progimnazijos:
Ikimokyklinės įstaigos
redaguoti- Radviliškio vaikų lopšelis-darželis „Žvaigždutė“
- Radviliškio vaikų lopšelis-darželis „Kregždutė“
- Radviliškio vaikų lopšelis-darželis „Eglutė“
Kitos įstaigos
redaguoti- Radviliškio viešoji biblioteka
- Radviliškio technologijų ir verslo mokymo centras
- Radviliškio rajono savivaldybės suaugusiųjų ir jaunimo neformaliojo ugdymo centras
- Demokratijos ir socialinių įgūdžių mokykla „Ateitis“
Sportas
redaguotiSporto klubai
redaguoti- FK Lokomotyvas Radviliškis (futbolas)
- KK Radviliškis – Juodeliai (krepšinis)
- Sporto klubas „Erdėja“ (automobilių sportas)
- Imtynių Sporto Klubas „Radviliškio laisvūnas"
- Karatė klubas „Kentauras“
- Radviliškio šachmatų klubas
- Tinklinio klubas „Žarija“
- Kosminio modeliavimo klubas
- Radviliškio „ŠSPC-Radviliškis“
Sporto bazės
redaguoti- Radviliškio sporto arena
- Radviliškio miesto centrinis stadionas
- Imtynių ir bokso salė
Gyventojai
redaguotiDemografinė raida tarp 1823 m. ir 2021 m. | ||||||||||
1823 m. | 1868 m.*[3] | 1897 m.sur. | 1899 m.*[2] | 1902 m.[7] | 1923 m.sur.[8] | 1931 m. | 1939 m. | 1959 m.sur.[9] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
300 | 469 | 3 900 | 4 000 | 3 460 | 5 464 | 5 741 | 6 855 | 12 600 | ||
1970 m.sur. | 1976 m.[10] | 1979 m.sur.[11] | 1989 m.sur.[12] | 2001 m.sur.[13] | 2011 m.sur.[14] | 2017 m. | 2021 m.sur.[15] | - | ||
16 900 | 18 900 | 19 232 | 21 263 | 20 339 | 17 254 | 15 643 | 15 103 | - | ||
| ||||||||||
|
Tautinė sudėtis
redaguoti
2001 m. gyveno 20 339 žmonės: [16]
|
2011 m. gyveno 17 254 žmonės: [17]
|
Žymūs žmonės
redaguotiRadviliškyje gimė:
- Jan Tur (1875–1942) – mokslininkas, embriologas.
- Juliusz Morawski (1878–1928) – gydytojas, psichiatras, neurologas.
- Elena Laumenskienė (1880–1960) – pianistė, pedagogė, kompozitorė.
- Vytautas Račkauskas (1881–1956) – politinis bei visuomenės veikėjas.
- Klaudijus Šenferis (1885–1946) – elektrotechnikas, dėstytojas.
- Jonas Marcinkevičius (1900–1953) – rašytojas, dramaturgas, romanų, apybraižų autorius.
- Gerardas Bagdonavičius (1901–1986) – dailininkas grafikas, pedagogas, kraštotyrininkas.
- Kazys Daugėla (1912–1999) – inžinierius geodezininkas, fotografas, knygų autorius.
- (Mykolas Dobrovolskis) Tėvas Stanislovas (1918–2005) – lietuvių dvasininkas.
- Aurelija Balašaitienė (1923–2008) – rašytoja, publicistė, žurnalistė, poetė, pedagogė.
- Albertas Ratnikas (1923–1993) – architektas.
- Janina Monkutė-Marks (1923–2010) – tapytoja, grafikė, tekstilininkė.
- Stasys Jusionis (g. 1927 m.) – dailininkas tapytojas, spaudos darbuotojas, redaktorius.
- Vladas Kalvaitis (1929–2018) – rašytojas, poetas, prozininkas ir satyrikas.
- Vytautas Pakarskas (1930–1995) – inžinierius, sklandymo sporto meistras.
- Konstantinas Romualdas Dobrovolskis (1939–2021) – gydytojas radiologas.
- Vytautas Tomkus (1940–2022) – teatro ir kino aktorius.
- Linas Leonas Katinas (1941–2020) – tapytojas.
- Stasys Žirgulis (g. 1944 m.) – skulptorius, politikas.
- Violeta Gaidamavičiūtė-Kisielienė (g. 1951 m.) – grafikė.
- Audronė Kaušpėdienė (g. 1953 m.) – architektė.
- Rimanta Krilavičiūtė (g. 1955 m.) – aktorė.
- Jonas Barkauskas (g. 1957 m.) – architektas.
- Laima Sajienė (g. 1957 m.) – profesorė, socialinių mokslų (edukologija) daktarė, Kauno radviliškėnų bendrijos pirmininkė.
- Laima Janušonytė (g. 1959 m.) – sporto žurnalistė.
- Mykolas Dorofėjus (1961–2021) – teatro ir kino aktorius.
- Vytautas Juozapaitis (g. 1963 m.) – dainininkas, operos ir baleto teatro artistas, TV laidų vedėjas.
- Aušra Štukytė (g. 1978 m.) – aktorė.
- Martynas Gaubas (g. 1980 m.) – dailininkas, grafikas.
Garbės piliečiai
redaguotiPagal nuostatus Garbės piliečio[neveikianti nuoroda] vardui gauti, jubiliejiniais miesto metais Garbės piliečio vardą galima suteikti trims kandidatams, o kasmetinių miesto gimtadienių metu – vienam kandidatui.
- Vytautas Tomkus (2007)
- Vytautas Juozapaitis (2007)
- Viktoras Karmonas (2007)
- Gediminas Varna-Tiškevičius (2008)
- Jonas Varkulevičius (2010)
- Fiodoras Vladimirovas (2011)
- Augenijus Jurgauskas (2013)
- Pranas Sluckus (2013)
- Elona Vaišnienė (2014)
- Stasė Janušonienė (2015)
Ūkis
redaguotiRadviliškio rajonas žinomas gaiviųjų gėrimų, medienos, baldų, žemės ūkio mašinų, metalo dirbinių, drabužių gamyba, maisto pramone, didžiausiu dėvėtų mašinų turgumi Šiaurės Lietuvoje. Radviliškio rajone iškasama nemažai durpių.
2008 m. mieste įkurta Radviliškio pramonės zona, siekiant verslininkams gerinti sąlygas kurtis mieste.
Miestai partneriai
redaguoti
|
Vokietijos mieste Špejeryje veikia Draugystės su Radviliškiu ratelis.[18]
Galerija
redaguotiŠaltiniai
redaguoti- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ 2,0 2,1 Радзивилишки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 26 (51) : Рабочая книжка — Резолюция. С.-Петербургъ, 1899., 72 psl. (rus.)
- ↑ 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 264 psl.
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 168–169
- ↑ Radźwiliszki (2). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IX (Poźajście — Ruksze). Warszawa, 1888, 477 psl. (lenk.)
- ↑ Radviliškio miesto jubiliejui – atnaujintas paminklas Vytautui Didžiajam
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Radviliškis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 487
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- ↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2015-09-24 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2015-04-02 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.speyer.de/de/leben/vereine/liste/73 Archyvuota kopija 2007-12-04 iš Wayback Machine projekto.
Literatūra
redaguoti- Aš – savo miestui: poezija: skirta Radviliškio miesto 440-ies metų jubiliejui (sud. Jolanta Kvedarienė). – Radviliškis: Litera, 2007. – 40 p. – ISBN 978-9955-410-62-1
Nuorodos
redaguoti- Radviliskis.lt Archyvuota kopija 2018-08-04 iš Wayback Machine projekto.
- Radviliškį reprezentuojantis filmukas Archyvuota kopija 2009-11-07 iš Wayback Machine projekto.
- Radviliškio krašto naujienos Archyvuota kopija 2014-01-06 iš Wayback Machine projekto.
- Radviliškio turizmo ir verslo informacijos centras Archyvuota kopija 2009-08-03 iš Wayback Machine projekto.
- Radviliškis. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 90 psl.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
ŠIAULIAI – 22 km | RYGA – 148 km | ||||||||||
KLAIPĖDA – 180 km |
|
PANEVĖŽYS – 57 km | |||||||||
KARALIAUČIUS | KAUNAS – 124 km | VILNIUS – 180 km |