Radviliškis – miestas šiaurinėje Lietuvos dalyje, Šiaulių apskrityje, 21 km į pietryčius nuo Šiaulių, Radviliškio kalvagūbryje (115–125 m virš jūros lygio). Radviliškio rajono savivaldybės centras, Radviliškio miesto seniūnija, yra apylinkių seniūnijos centras. Svarbus geležinkelio mazgas ir pramonės centras.

Radviliškis
            
Radviliškis
Radviliškis
55°48′58″š. pl. 23°33′04″r. ilg. / 55.816°š. pl. 23.551°r. ilg. / 55.816; 23.551 (Radviliškis)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis Šiaulių apskritis Šiaulių apskritis
Savivaldybė Radviliškio rajono savivaldybė Radviliškio rajono savivaldybė
Meras Kazimieras Račkauskis
Gyventojų (2023) 15 112
Plotas 17,32 km²
Tankumas (2023) 873 žm./km²
Pašto kodas LT-82001
Tinklalapis www.radviliskis.lt
Vikiteka Radviliškis
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Radvìliškis
Kilmininkas: Radvìliškio
Naudininkas: Radvìliškiui
Galininkas: Radvìliškį
Įnagininkas: Radvìliškiu
Vietininkas: Radvìliškyje

lenk. Radziwiliszki, vok. Radwilischken, rus. Радзивилишки[2][3]

Miesto vakariniu pakraščiu eina geležinkelis VilniusŠiauliai, yra Radviliškio geležinkelio stotis. Radviliškis išsidėstęs šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi. Yra Radviliškio Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia (pastatyta 1945 m.), Radviliškio sentikių cerkvė, Radviliškio evangelikų liuteronų bažnyčia, kultūros namai, paštas, rajono centrinė ligoninė, vaikų globos namai „Nykštukas“, senosios katalikų kapinės, pravoslavų kapinės, miesto šiaurėje – karių kapinės. Durpyno rajonas.

Radviliškio geležinkelio mazgas
Švenčiausios M. Marijos gimimo bažnyčia

Etimologija

redaguoti

Miesto vardas yra tikrai asmenvardinis vietovardis, kilęs nuo kadaise vietovę valdžiusių Radvilų pavardės, pridėjus priesaginę galūnę -iškis.[4] XVI a. Ldk Žygimantas Augustas Šiaulių valsčių, kuriam priklausė Radviliškis, paskyrė Vilniaus vaivadai ir LDK kancleriui Mikalojui Kristupui Radvilai ir po to Radvilos miestelį valdė apie 100 metų.

Istorija

redaguoti
 
LDK žemėlapyje pažymėtos tik svarbios vietos ir Radviliškis jame jau žymimas
 
Radviliškio savanorių ugniagesių draugijos nariai prie savo būstinės su priešgaisriniu automobiliu bei priešgaisrine įranga. 1925 m.

Radviliškis minimas nuo XVI a. pradžios. 1567 metai laikomi Radviliškio įkūrimo metais, nors kai kurie šaltiniai nurodo dar 1529 metus ar 1539 m., kai kažkoks žemės valdytojas iš radviliškiečio (z Radziwiliszek) skolinosi 100 kapų grašių.

XVI a. viduryje vietovė priklausė Šiaulių ekonomijai, kurią valdė Radvilos. Nuo 1577 m. vadinamas miesteliu. 1667 m. Radviliškio dvaras priklausė Vilniaus vaivadai kunigaikščiui Jonušui Radvilai (su 73 valstiečių dūmais). 1687 m. gavo turgaus privilegiją, 1710 m. – miesto teises (nors 1708–1710 m. maro metu išmirė visi gyventojai).

XVIII a. Radviliškis pamažu atsigavo, o ypač sparčiai ėmė augti 18681870 m. nutiesus Liepojos–Romnų geležinkelio atšaką Daugpilis–Radviliškis ir čia buvo įkurta Radviliškio geležinkelio stotis. XIX a. pabaigoje Radviliškis buvo Šiaulių apskrities miestelis ir dvaras, valsčiaus centras.[5]

Per I pasaulinį karą nutiesus Radviliškio–Tilžės ir Šiaulių–Jelgavos geležinkelius, Radviliškis tapo svarbiu geležinkelio mazgu. 1919 m. lapkričio 22 d. Radviliškio kautynėse bermontininkai buvo sumušti ir ėmė trauktis iš Lietuvos. 19241926 m. suteiktos miesto teisės, 1932 m. patvirtintas kaip II eilės miestas. 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu.

Sovietmečiu veikė žemės ūkio mašinų gamykla (šiuo metu – AB „Radviliškio mašinų gamykla“), Panevėžio stiklo fabriko cechas, raštinės reikmenų įmonė, kojinių fabrikas, lokomotyvų ir vagonų depai.

1992 m. patvirtintas Radviliškio herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI a. vidurys ? Šiaulių ekonomija
1867?–1947 m. Radviliškio valsčiaus centras Šiaulių apskritis
19471950 m. Radviliškio apskrities centras
19501953 m. rajoninio pavaldumo miestas,
Radviliškio apylinkės centras
Radviliškio rajono centras Šiaulių sritis
19531995 m.
1995 Radviliškio miesto seniūnija,
Radviliškio seniūnijos centras
Radviliškio rajono savivaldybės centras Šiaulių apskritis

Paminklai, lankytinos vietos

redaguoti
 
Švenčiausios M. Marijos gimimo bažnyčia
 
Riboženklis (nuo Šeduvos pusės)
  • Švenčiausios M. Marijos gimimo bažnyčia
  • Sentikių cerkvė
  • Evangelikų liuteronų maldos namai
  • Katalikų kapinės
  • Stačiatikių kapinės
  • Žydų kapinės
  • Naujosios miesto kapinės
  • I Pasaulinio karo karių kapinės
  • II Pasaulinio karo karių kapinės
  • Žydų genocido (1941 08 25-26) kapinės
  • Paminklas Lietuvos kariams-savanoriams, žuvusiems kovoje su bermontininkais 1919 XI ir kapai
  • Radviliškio vėjo malūnas, mūšio objektas 1919 m. lapkričio 12 d. kovoje su bermontininkais dėl Radviliškio
  • Paminklas Lietuvos partizanams (1944–1954) ir kapai
  • Paminkliniai akmenys Lietuvos partizanų išniekinimo vietose
  • Ąžuolynas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo atminimui įamžinti
  • Rašytojo Jono Marcinkevičiaus memorialinis muziejus
  • Geležinkelio stotis
  • Obeliskas Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Vytautui [6]
  • Paminklas „Nikė“ 1919 m. pergalei prieš bermontininkus (1999 m., skulp. Petras Mazūras)

Švietimo ir ugdymo įstaigos

redaguoti
 
Radviliškio Vaižganto mokykla
 
Miesto panorama

Papildomo ugdymo įstaigos

redaguoti
  • Radviliškio dailės mokykla
  • Radviliškio muzikos mokykla
  • Radviliškio YAMAHA muzikos mokykla

Bendrojo lavinimo įstaigos

redaguoti
 
Radviliškio vėjo malūnas, stovintis Vaiduliuose
 
Lokomotyvų depas
 
Kultūros rūmai
 
Žalgirio parkas

Ikimokyklinės įstaigos

redaguoti
  • Radviliškio vaikų lopšelis-darželis „Žvaigždutė“
  • Radviliškio vaikų lopšelis-darželis „Kregždutė“
  • Radviliškio vaikų lopšelis-darželis „Eglutė“

Kitos įstaigos

redaguoti

Sporto klubai

redaguoti

Sporto bazės

redaguoti

Gyventojai

redaguoti
 
 
Demografinė raida tarp 1823 m. ir 2021 m.
1823 m. 1868 m.*[3] 1897 m.sur. 1899 m.*[2] 1902 m.[7] 1923 m.sur.[8] 1931 m. 1939 m. 1959 m.sur.[9]
300 469 3 900 4 000 3 460 5 464 5 741 6 855 12 600
1970 m.sur. 1976 m.[10] 1979 m.sur.[11] 1989 m.sur.[12] 2001 m.sur.[13] 2011 m.sur.[14] 2017 m. 2021 m.sur.[15] -
16 900 18 900 19 232 21 263 20 339 17 254 15 643 15 103 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Tautinė sudėtis

redaguoti

2001 m. gyveno 20 339 žmonės: [16]

2011 m. gyveno 17 254 žmonės: [17]

Žymūs žmonės

redaguoti

Radviliškyje gimė:

Garbės piliečiai

redaguoti

Pagal nuostatus Garbės piliečio[neveikianti nuoroda] vardui gauti, jubiliejiniais miesto metais Garbės piliečio vardą galima suteikti trims kandidatams, o kasmetinių miesto gimtadienių metu – vienam kandidatui.

 
Gamykla Radviliškyje

Radviliškio rajonas žinomas gaiviųjų gėrimų, medienos, baldų, žemės ūkio mašinų, metalo dirbinių, drabužių gamyba, maisto pramone, didžiausiu dėvėtų mašinų turgumi Šiaurės Lietuvoje. Radviliškio rajone iškasama nemažai durpių.

2008 m. mieste įkurta Radviliškio pramonės zona, siekiant verslininkams gerinti sąlygas kurtis mieste.

Miestai partneriai

redaguoti

Vokietijos mieste Špejeryje veikia Draugystės su Radviliškiu ratelis.[18]

Galerija

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. 2,0 2,1 Радзивилишки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 26 (51) : Рабочая книжка — Резолюция. С.-Петербургъ, 1899., 72 psl. (rus.)
  3. 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 264 psl.
  4. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 168–169
  5. Radźwiliszki (2). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IX (Poźajście — Ruksze). Warszawa, 1888, 477 psl. (lenk.)
  6. Radviliškio miesto jubiliejui – atnaujintas paminklas Vytautui Didžiajam
  7. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  8. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  10. Radviliškis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 487
  11. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  12. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  13. Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  14. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  15. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  16. 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2015-09-24 iš Wayback Machine projekto.
  17. 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2015-04-02 iš Wayback Machine projekto.
  18. http://www.speyer.de/de/leben/vereine/liste/73 Archyvuota kopija 2007-12-04 iš Wayback Machine projekto.

Literatūra

redaguoti
  • Aš – savo miestui: poezija: skirta Radviliškio miesto 440-ies metų jubiliejui (sud. Jolanta Kvedarienė). – Radviliškis: Litera, 2007. – 40 p. – ISBN 978-9955-410-62-1

Nuorodos

redaguoti

Aplinkinės gyvenvietės

  ŠIAULIAI – 22 km RYGA – 148 km  
KLAIPĖDA – 180 km
     
     
     
PANEVĖŽYS – 57 km
KARALIAUČIUS KAUNAS – 124 km VILNIUS – 180 km