Žmogaus socialinės raidos indeksas

Žmogaus socialinės raidos indeksas (ŽSRI; angl. Human Development Index, HDI) – Jungtinių Tautų valstybių gerovės indeksas. Nuo 1990 m. indeksas skelbiamas Jungtinių Tautų plėtros programos Žmogaus socialinės raidos ataskaitoje (angl. Human Development Report).

2019: Žmogaus socialinės raidos indeksas pagal šalis (paskelbta 2020 m. gruodį)

██ ≥0,900

██ 0,850–0,899

██ 0,800–0,849

██ 0,750–0,799

██ 0,700–0,749

██ 0,650–0,699

██ 0,600–0,649

██ 0,550–0,599

██ 0,500–0,549

██ 0,450–0,499

██ 0,400–0,449

██ ≤0,399

██ nėra duomenų

Sudarant socialinės raidos indeksą atsižvelgiama ne tik į bendrąjį vidaus produktą, bet ir vidutinę numatomą gyvenimo trukmę bei mokymosi trukmę (skaičiuojamą metais, kuriuos prasimokė 25 metų sulaukęs asmuo ir tikėtina mokymosi trukme pradėjus eiti į mokyklą). Dėl to šis rodiklis geriau atspindi gyventojų socioekonominę padėtį valstybėse ir jų išsivystymą nei vien tik BVP, kuris pradėtas taikyti po Antrojo pasaulinio karo masinės gamybos laikais.[1] Indeksą 1990 m. sukūrė pakistanietis Mahbub ul Haq, kuris artimai bendradarbiavo su Nobelio premijos laureatu indu Amartya Sen bei britų ekonomistu ir politiku Meghnad Desai.

ParametraiKeisti

ŽSRI matuoja tris pagrindinius valstybės gyventojų sociologinius parametrus:

  • Gyvenimo trukmę;
  • Žinias: raštingumo lygį, kuris sudaro 2/3 svorio ir aukštojo ir aukštesniojo išsimokslinimo lygį, kuris sudaro 1/3;
  • Gyvenimo lygį, matuojama BVP, tenkančiu vienam žmogui.

Kiekvienais metais paskelbiamas atskaita, kurioje įvertinamos visos JT narės.

Alternatyvus indeksas – Žmogaus skurdo indeksas, kurio tikslas išmatuoti skurdą valstybėse.

Metodologija (galiojanti nuo 2010 metų)Keisti

 
ŽSRI tendencijos 1975-2004

██ OECD

██ Europa ir NVS

██ Lotynų Amerika ir Karibų jūros regionas

██ Rytų Azija

██ Arabų valstybės

██ Pietų Azija

██ Afrikos valstybės

Nuo 2010 m. paskelbtos ataskaitos skaičiuojant indeksą naudojamos trys dimensijos:

  • gyvenimo trukmės indeksas
  • išsilavinimo indeksas
  • pajamų indeksas

Žmogaus socialinės raidos indeksas galiausiai išvedamas kaip geometrinis šitų trijų dimensijų vidurkis.

Iki 2010 m. galiojusi metodikaKeisti

Indeksas, tarkim  , gali svyruoti intervale nuo 0 iki 1. Indeksui apskaičiuoti naudojama formulė:

  •  -indeksas =  

kur   ir   yra žemiausios ir aukščiausios   kintamojo reikšmės.

Skaičiuojant žmogaus socialinės raidos indeksą (ŽSRI) nustatomi trys parametrai:

  • Gyvenimo trukmės indeksas (GTI) =  
  • Švietimo indeksas (ŠI) =  
    • Raštingumo indeksas (RI) =  
    • Aukštojo ir aukštesniojo išsimokslinimo procentas (IP) =  
  • BVP indekas (BVPI) =  

  • GT: Gyvenimo trukmė
  • RP: Raštingumo procentas
  • SIP: Sudėtas aukštojo ir aukštesniojo išsimokslinimo procentas
  • BVP: BVP vienam žmogui JAV dol.

2019 m. indeksasKeisti

2019 m. indeksas paskelbtas 2020 m. gruodžio 15 d.[2] Sąraše pateikiamos šalys ir teritorijos, kurių žmogaus socialinės raidos indeksas yra labai aukštas:

  •   = Pakilo
  •   = Nepakito
  •   = Smuko
Vieta Šalis arba teritorija Indeksas
2019 duomenys (paskelbti 2020)[3] Pokytis per 5 metus (2014)[4] 2019 duomenys (paskelbti 2020)[3] Vidutinis pokytis (2010-2019)[4]
Labai aukštas žmogaus socialinės raidos indeksas
1     Norvegija 0.957   0.20%
2   (7)   Airija 0.955   0.65%
2     Šveicarija 0.955   0.16%
4   (7)   Honkongas 0.949   0.54%
4   (4)   Islandija 0.949   0.62%
6   (3)   Vokietija 0.947   0.24%
7   (3)   Švedija 0.945   0.41%
8   (2)   Australija 0.944   0.17%
8   (1)   Nyderlandai 0.944   0.32%
10   (6)   Danija 0.940   0.28%
11   (2)   Suomija 0.938   0.26%
11     Singapūras 0.938   0.35%
13     Jungtinė Karalystė 0.932   0.24%
14   (1)   Belgija 0.931   0.25%
14   (3)   Naujoji Zelandija 0.931   0.30%
16   (1)   Kanada 0.929   0.34%
17   (3)   Jungtinės Amerikos Valstijos 0.926   0.12%
18     Austrija 0.922   0.22%
19   (1)   Izraelis 0.919   0.29%
19   (2)   Japonija 0.919   0.39%
19     Lichtenšteinas 0.919   0.18%
22   (2)   Slovėnija 0.917   0.35%
23   (1)   Pietų Korėja 0.916   0.33%
23     Liuksemburgas 0.916   0.22%
25   (1)   Ispanija 0.904   0.40%
26   (1)   Prancūzija 0.901   0.28%
27   (1)   Čekija 0.900   0.38%
28   (2)   Malta 0.895   0.54%
29   (2)   Estija 0.892   0.51%
29   (1)   Italija 0.892   0.16%
31   (6)   Jungtiniai Arabų Emyratai 0.890   0.91%
32   (3)   Graikija 0.888   0.29%
33     Kipras 0.887   0.40%
34     Lietuva 0.882   0.66%
35     Lenkija 0.880   0.52%
36   (4)   Andora 0.868   0.40%
37   (3)   Latvija 0.866   0.55%
38   (1)   Portugalija 0.864   0.46%
39   (2)   Slovakija 0.860   0.38%
40   (1)   Vengrija 0.854   0.30%
40   (4)   Saudo Arabija 0.854   0.60%
42   (6)   Bahreinas 0.852   0.70%
43     Čilė 0.851   0.65%
43   (2)   Kroatija 0.851   0.48%
45     Kataras 0.848   0.19%
46   (2)   Argentina 0.845   0.21%
47   (6)   Brunėjus 0.838   0.15%
48   (2)   Juodkalnija 0.829   0.37%
49   (2)   Rumunija 0.828   0.31%
50   (3)   Palau 0.826   0.55%
51   (7)   Kazachstanas 0.825   0.86%
52   (1)   Rusija 0.824   0.60%
53   (4)   Baltarusija 0.823   0.39%
54   (5)   Turkija 0.820   1.16%
55   (1)   Urugvajus 0.817   0.49%
56   (2)   Bulgarija 0.816   0.39%
57   (5)   Panama 0.815   0.58%
58   (3)   Bahamai 0.814   0.12%
58   (6)   Barbadosas 0.814   0.23%
60   (3)   Omanas 0.813   0.43%
61   (7)   Gruzija 0.812   0.87%
62   (3)   Kosta Rika 0.810   0.64%
62   (1)   Malaizija 0.810   0.54%
64   (5)   Kuveitas 0.806   0.25%
64   (3)   Serbija 0.806   0.57%
66   (2)   Mauricijus 0.804   0.76%

LietuvaKeisti

2011 m. Lietuva užėmė 40 vietą tarp 187 valstybių turėdama žmogaus socialinės raidos indeksą lygų 0,810 ir pirmą kartą šalies istorijoje buvo priskirta prie itin aukšto socialinio lygio valstybių.

ŠaltiniaiKeisti

  1. „VŽ paaiškina: kodėl BVP yra ydingas rodiklis“. Verslo žinios. Nuoroda tikrinta 2018-06-22. 
  2. Human Development Report 2020 The Next Frontier: Human Development and the Anthropocene (PDF). United Nations Development Programme. 15 December 2020. pp. 343–350. ISBN 978-92-1-126442-5. Nuoroda tikrinta 2020-12-17. 
  3. 3,0 3,1 Human Development Report 2020 The Next Frontier: Human Development and the Anthropocene (PDF). United Nations Development Programme. 15 December 2020. pp. 343–346. ISBN 978-92-1-126442-5. Nuoroda tikrinta 2020-12-15. 

NuorodosKeisti