Žmogaus socialinės raidos indeksas

Žmogaus socialinės raidos indeksas (ŽSRI; angl. Human Development Index, HDI) – Jungtinių Tautų valstybių gerovės indeksas. Nuo 1990 m. indeksas skelbiamas Jungtinių Tautų plėtros programos Žmogaus socialinės raidos ataskaitoje (angl. Human Development Report).

2019: Žmogaus socialinės raidos indeksas pagal šalis (paskelbta 2020 m. gruodį)

██ ≥0,900

██ 0,850–0,899

██ 0,800–0,849

██ 0,750–0,799

██ 0,700–0,749

██ 0,650–0,699

██ 0,600–0,649

██ 0,550–0,599

██ 0,500–0,549

██ 0,450–0,499

██ 0,400–0,449

██ ≤0,399

██ nėra duomenų

Sudarant socialinės raidos indeksą atsižvelgiama ne tik į bendrąjį vidaus produktą, bet ir vidutinę numatomą gyvenimo trukmę bei mokymosi trukmę (skaičiuojamą metais, kuriuos prasimokė 25 metų sulaukęs asmuo ir tikėtina mokymosi trukme pradėjus eiti į mokyklą). Dėl to šis rodiklis geriau atspindi gyventojų socioekonominę padėtį valstybėse ir jų išsivystymą nei vien tik BVP, kuris pradėtas taikyti po Antrojo pasaulinio karo masinės gamybos laikais.^[1] Indeksą 1990 m. sukūrė pakistanietis Mahbub ul Haq, kuris artimai bendradarbiavo su Nobelio premijos laureatu indu Amartya Sen bei britų ekonomistu ir politiku Meghnad Desai.

ParametraiKeisti

ŽSRI matuoja tris pagrindinius valstybės gyventojų sociologinius parametrus:

Gyvenimo trukmę;
Žinias: raštingumo lygį, kuris sudaro 2/3 svorio ir aukštojo ir aukštesniojo išsimokslinimo lygį, kuris sudaro 1/3;
Gyvenimo lygį, matuojama BVP, tenkančiu vienam žmogui.

Kiekvienais metais paskelbiamas atskaita, kurioje įvertinamos visos JT narės.

Alternatyvus indeksas – Žmogaus skurdo indeksas, kurio tikslas išmatuoti skurdą valstybėse.

Metodologija (galiojanti nuo 2010 metų)Keisti

ŽSRI tendencijos 1975-2004

██ OECD

██ Europa ir NVS

██ Lotynų Amerika ir Karibų jūros regionas

██ Rytų Azija

██ Arabų valstybės

██ Pietų Azija

██ Afrikos valstybės

Nuo 2010 m. paskelbtos ataskaitos skaičiuojant indeksą naudojamos trys dimensijos:

gyvenimo trukmės indeksas
išsilavinimo indeksas
pajamų indeksas

Žmogaus socialinės raidos indeksas galiausiai išvedamas kaip geometrinis šitų trijų dimensijų vidurkis.

Iki 2010 m. galiojusi metodikaKeisti

Indeksas, tarkim $x$ , gali svyruoti intervale nuo 0 iki 1. Indeksui apskaičiuoti naudojama formulė:

$x$ -indeksas = ${\frac {x-\min \left(x\right)}{\max \left(x\right)-\min \left(x\right)}}$

kur $\min \left(x\right)$ ir $\max \left(x\right)$ yra žemiausios ir aukščiausios $x$ kintamojo reikšmės.

Skaičiuojant žmogaus socialinės raidos indeksą (ŽSRI) nustatomi trys parametrai:

Gyvenimo trukmės indeksas (GTI) = ${\frac {GT-25}{85-25}}$
Švietimo indeksas (ŠI) = ${\frac {2}{3}}\times RI+{\frac {1}{3}}\times IP$
- Raštingumo indeksas (RI) = ${\frac {RP-0}{100-0}}$
- Aukštojo ir aukštesniojo išsimokslinimo procentas (IP) = ${\frac {SIP-0}{100-0}}$
BVP indekas (BVPI) = ${\frac {\log \left(BVP\right)-\log \left(100\right)}{\log \left(40000\right)-\log \left(100\right)}}$

GT: Gyvenimo trukmė
RP: Raštingumo procentas
SIP: Sudėtas aukštojo ir aukštesniojo išsimokslinimo procentas
BVP: BVP vienam žmogui JAV dol.

2019 m. indeksasKeisti

2019 m. indeksas paskelbtas 2020 m. gruodžio 15 d.^[2] Sąraše pateikiamos šalys ir teritorijos, kurių žmogaus socialinės raidos indeksas yra labai aukštas:

= Pakilo
= Nepakito
= Smuko

Vieta		Šalis arba teritorija	Indeksas
2019 duomenys (paskelbti 2020)^[3]	Pokytis per 5 metus (2014)^[4]	Šalis arba teritorija	2019 duomenys (paskelbti 2020)^[3]	Vidutinis pokytis (2010-2019)^[4]
1.000 Labai aukštas žmogaus socialinės raidos indeksas
0.957 1	0.000	Norvegija	0.957	0.0020 0.20%
0.955 2	0.007 (7)	Airija	0.955	0.0065 0.65%
0.955 2	0.000	Šveicarija	0.955	0.0016 0.16%
0.949 4	0.007 (7)	Honkongas	0.949	0.0054 0.54%
0.949 4	0.004 (4)	Islandija	0.949	0.0062 0.62%
0.947 6	-0.003 (3)	Vokietija	0.947	0.0024 0.24%
0.945 7	-0.003 (3)	Švedija	0.945	0.0041 0.41%
0.944 8	-0.002 (2)	Australija	0.944	0.0017 0.17%
0.944 8	-0.001 (1)	Nyderlandai	0.944	0.0032 0.32%
0.940 10	-0.006 (6)	Danija	0.940	0.0028 0.28%
0.938 11	-0.002 (2)	Suomija	0.938	0.0026 0.26%
0.938 11	0.000	Singapūras	0.938	0.0035 0.35%
0.932 13	0.000	Jungtinė Karalystė	0.932	0.0024 0.24%
0.931 14	0.001 (1)	Belgija	0.931	0.0025 0.25%
0.931 14	0.003 (3)	Naujoji Zelandija	0.931	0.0030 0.30%
0.929 16	-0.001 (1)	Kanada	0.929	0.0034 0.34%
0.926 17	-0.003 (3)	Jungtinės Amerikos Valstijos	0.926	0.0012 0.12%
0.922 18	0.000	Austrija	0.922	0.0022 0.22%
0.919 19	0.001 (1)	Izraelis	0.919	0.0029 0.29%
0.919 19	0.002 (2)	Japonija	0.919	0.0039 0.39%
0.919 19	0.000	Lichtenšteinas	0.919	0.0018 0.18%
0.917 22	0.002 (2)	Slovėnija	0.917	0.0035 0.35%
0.916 23	-0.001 (1)	Pietų Korėja	0.916	0.0033 0.33%
0.916 23	0.000	Liuksemburgas	0.916	0.0022 0.22%
0.904 25	0.001 (1)	Ispanija	0.904	0.0040 0.40%
0.901 26	-0.001 (1)	Prancūzija	0.901	0.0028 0.28%
0.900 27	-0.001 (1)	Čekija	0.900	0.0038 0.38%
0.895 28	0.002 (2)	Malta	0.895	0.0054 0.54%
0.892 29	0.002 (2)	Estija	0.892	0.0051 0.51%
0.892 29	-0.001 (1)	Italija	0.892	0.0016 0.16%
0.890 31	0.006 (6)	Jungtiniai Arabų Emyratai	0.890	0.0091 0.91%
0.888 32	-0.003 (3)	Graikija	0.888	0.0029 0.29%
0.887 33	0.000	Kipras	0.887	0.0040 0.40%
0.882 34	0.000	Lietuva	0.882	0.0066 0.66%
0.880 35	0.000	Lenkija	0.880	0.0052 0.52%
0.868 36	-0.004 (4)	Andora	0.868	0.0040 0.40%
0.866 37	0.003 (3)	Latvija	0.866	0.0055 0.55%
0.864 38	-0.001 (1)	Portugalija	0.864	0.0046 0.46%
0.860 39	-0.002 (2)	Slovakija	0.860	0.0038 0.38%
0.854 40	0.001 (1)	Vengrija	0.854	0.0030 0.30%
0.854 40	-0.004 (4)	Saudo Arabija	0.854	0.0060 0.60%
0.852 42	0.006 (6)	Bahreinas	0.852	0.0070 0.70%
0.851 43	0.000	Čilė	0.851	0.0065 0.65%
0.851 43	0.002 (2)	Kroatija	0.851	0.0048 0.48%
0.848 45	0.000	Kataras	0.848	0.0019 0.19%
0.845 46	-0.002 (2)	Argentina	0.845	0.0021 0.21%
0.838 47	-0.006 (6)	Brunėjus	0.838	0.0015 0.15%
0.829 48	0.002 (2)	Juodkalnija	0.829	0.0037 0.37%
0.828 49	0.002 (2)	Rumunija	0.828	0.0031 0.31%
0.826 50	-0.003 (3)	Palau	0.826	0.0055 0.55%
0.825 51	0.007 (7)	Kazachstanas	0.825	0.0086 0.86%
0.824 52	0.001 (1)	Rusija	0.824	0.0060 0.60%
0.823 53	-0.004 (4)	Baltarusija	0.823	0.0039 0.39%
0.820 54	0.005 (5)	Turkija	0.820	0.0116 1.16%
0.817 55	0.001 (1)	Urugvajus	0.817	0.0049 0.49%
0.816 56	-0.002 (2)	Bulgarija	0.816	0.0039 0.39%
0.815 57	0.005 (5)	Panama	0.815	0.0058 0.58%
0.814 58	-0.003 (3)	Bahamos	0.814	0.0012 0.12%
0.814 58	-0.006 (6)	Barbadosas	0.814	0.0023 0.23%
0.813 60	-0.003 (3)	Omanas	0.813	0.0043 0.43%
0.812 61	0.007 (7)	Gruzija	0.812	0.0087 0.87%
0.810 62	-0.003 (3)	Kosta Rika	0.810	0.0064 0.64%
0.810 62	0.001 (1)	Malaizija	0.810	0.0054 0.54%
0.806 64	-0.005 (5)	Kuveitas	0.806	0.0025 0.25%
0.806 64	0.003 (3)	Serbija	0.806	0.0057 0.57%
0.804 66	-0.002 (2)	Mauricijus	0.804	0.0076 0.76%

LietuvaKeisti

2011 m. Lietuva užėmė 40 vietą tarp 187 valstybių turėdama žmogaus socialinės raidos indeksą lygų 0,810 ir pirmą kartą šalies istorijoje buvo priskirta prie itin aukšto socialinio lygio valstybių.

ŠaltiniaiKeisti

↑ „VŽ paaiškina: kodėl BVP yra ydingas rodiklis“. Verslo žinios. Nuoroda tikrinta 2018-06-22.
↑ Human Development Report 2020 The Next Frontier: Human Development and the Anthropocene (PDF). United Nations Development Programme. 15 December 2020. pp. 343–350. ISBN 978-92-1-126442-5. Nuoroda tikrinta 2020-12-17.
↑ ^3,0 ^3,1 Human Development Report 2020 The Next Frontier: Human Development and the Anthropocene (PDF). United Nations Development Programme. 15 December 2020. pp. 343–346. ISBN 978-92-1-126442-5. Nuoroda tikrinta 2020-12-15.
↑ ^4,0 ^4,1 Human Development Report 2020 The Next Frontier: Human Development and the Anthropocene (PDF). United Nations Development Programme. 15 December 2020. pp. 343–346. ISBN 978-92-1-126442-5. Nuoroda tikrinta 2020-12-15.

NuorodosKeisti

Oficiali svetainė

[1] „VŽ paaiškina: kodėl BVP yra ydingas rodiklis“. Verslo žinios. Nuoroda tikrinta 2018-06-22.

[UNDPHD2020-2] Human Development Report 2020 The Next Frontier: Human Development and the Anthropocene (PDF). United Nations Development Programme. 15 December 2020. pp. 343–350. ISBN 978-92-1-126442-5. Nuoroda tikrinta 2020-12-17.

[2020_components-3] 3,0 ^3,1 Human Development Report 2020 The Next Frontier: Human Development and the Anthropocene (PDF). United Nations Development Programme. 15 December 2020. pp. 343–346. ISBN 978-92-1-126442-5. Nuoroda tikrinta 2020-12-15.

[2020_trends-4] 4,0 ^4,1 Human Development Report 2020 The Next Frontier: Human Development and the Anthropocene (PDF). United Nations Development Programme. 15 December 2020. pp. 343–346. ISBN 978-92-1-126442-5. Nuoroda tikrinta 2020-12-15.

[1]

[2]

[3]

[4]