Jaroslavas Išmintingasis
Jaroslavas Išmintingasis | |
---|---|
![]() | |
Yaroslav the Wise.jpg | |
Riurikaičiai | |
Gimė | ~978 m. |
Mirė | 1054 m. vasario 20 d. (~76 metai) |
Tėvas | Vladimiras Sviatoslavičius |
Sutuoktinis (-ė) | Ingegerda |
Vaikai | Iziaslavas Jaroslavičius |
Kijevo kunigaikštis | |
Valdė | 1016 m. – 1054 m. vasario 20 d. (~38 metai) |
Pirmtakas | Sviatopolkas Vladimirovičius |
Įpėdinis | Iziaslavas Jaroslavičius |
![]() |
Jaroslavas IšmintingasisVikiteka |
Jaroslavas Išmintingasis (gimė – apie 978 m.; mirė – 1054 m. vasario 20 d.) – Kijevo didysis kunigaikštis (1019–1054).
BiografijaKeisti
ValdymasKeisti
Sostą užėmė įveikęs brolį Sviatopolką (iš tėvo pusės gavęs valdyti Rostovą ir Didįjį Naugardą), 1026–1036 m. dalijosi valstybę su kitu broliu Mstislavu. Puolė estus (1030 m. jų žemėse pastatydino Jurjevo pilį, dab. Tartu), jotvingius (1038 m.), lietuvius (1040 m.), įveikė pečenegus (1036 m.), kariavo su Lenkija (1030–1031 m. atsiėmė Raudonąją Rusią), Bizantija (1043–1046 m.). Jaroslavui valdant 1051 m. buvo įkurta savarankiška Kijevo metropolija, pradėta sudarinėti pirmąjį įstatymų rinkinį Rusios Tiesa, steigtos mokyklos, plito raštija (į slavų kalbą išversta Bizantijos ir kitų šalių autorių kūriniai). Sekdamas Konstantinopoliu, Kijeve pastatydino Šv. Sofijos soborą, kitų puošnių pastatų. Užmezgė dinastinius ryšius su daugeliu Europos monarchų (buvo vedęs Švedijos princesę, dukras ištekino už Norvegijos, Prancūzijos, Vengrijos karalių, sūnų apvesdino su Bizantijos imperatoriaus dukra). Išdalijęs sūnums valdyti dalines kunigaikštystes prisidėjo prie vėlesnio Kijevo Rusios suirimo.[1]
Santuokos ir vaikaiKeisti
- Pirmoji žmona (iki 1019) – galimai, Ana Norvegė.
- Antroji žmona (nuo 1019) – Ingegerda, Švedijos karaliaus Olafo duktė. Jų vaikai išvažinėjo po visą Europą:
SūnūsKeisti
- Ilja Jarosklavičius (iki 1018 -?) – galimai sūnus nuo Jaroslavo Išmintingojo pirmos žmonos, išvežtos į Lenkiją. Hipotetinis Naugardo kunigaikštis.
- Vladimiras Jaroslavičius (1020–1052) – Naugardo kunigaikštis.
- Iziaslavas Jaroslavičius (Dmitrijus) (1025–1078) – vedė Lenkijos karaliaus Kazimiero I Atnaujintojo seserį – Gertrudą.
- Sviatoslavas II Jaroslavičius (Nikolajus) (1027–1076) – Černogovo kunigaikštis, tikėtina, kad vedęs buvo du kartus: pirmą kartą Kilinką, neaiškios kilmės; antrą kartą, tikėtina, Austrijos princesę Odą, grafo Leopoldo dukterį.
- Vsevolodas Jaroslavičius (Andrejus) (1030–1093) – vedė Graikijos caraitę, (galimai Bizantijos imperatoriaus Konstantino IX Monomacho dukterį), nuo santuokos su kuria gimė kunigaikštis Vladimiras Monomachas.
- Viačeslavas Jaroslavičius (1033–1057) – Smolensko kunigaikštis
- Igoris Jaroslavičius (1036–1060) – Voluinės kunigaikštis
DukterysKeisti
- Jelizaveta Jaroslavna, tapo Norvegijos karaliaus Haroldo III žmona.
- Anastasija Jaroslavna, tapo Vengrijos karaliaus Andriaus I žmona.
- Ana Jaroslavna, tapo Prancūzijos karaliaus Henriko I žmona.
GalerijaKeisti
GenealogijaKeisti
Riurikas | ||||||||||||||||
Igoris Riurikaitis | ||||||||||||||||
Sviatoslavas Igorevičius | ||||||||||||||||
Olga | ||||||||||||||||
Vladimiras Sviatoslavičius | ||||||||||||||||
Malkas Liuečianinas | ||||||||||||||||
Maluša | ||||||||||||||||
Jaroslavas Išmintingasis | ||||||||||||||||
Rogvolodas Polockietis | ||||||||||||||||
Rogenda Rogvolodovna | ||||||||||||||||
Jaroslavas Išmintingasis Gimė: 978 Mirė: 1054
| ||
Karališkieji titulai | ||
---|---|---|
Prieš tai: established |
Rostovo kunigaikštis 996–1010 |
Po to: Borisas Vladimiričius |
Prieš tai: Viačeslavas Vladimirovičius |
Naugardo kunigaikštis 1010–1034 |
Po to: Vladimiras Jaroslavičius |
Prieš tai: Sviatopolkas I Vladimiričius |
Kijevo Rusios didysis kunigaikštis 1019–1054 |
Po to: Iziaslavas Jaroslavičius |
Pretendento titulai | ||
Prieš tai: Sviatopolkas I |
Kijevo Rusios didysis kunigaikštis 1015–1019 |
Po to: Mstislavas |
Prieš tai: Vyšeslavas Vladimirovičius |
2-ra linija Kijevo Rusios didysis kunigaikštis 1010–1015 |
Po to: Mstislavas |
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Jaroslavas Išmintingasis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 571 psl.