Wayback Machine

„Wayback Machine“
FormaInternetinių svetainių archyvas
Įkurta2001 m.
Įkūrėjas (-ai)Brewster Kahle,
Bruce Gilliat
Centrinė būstinėSan Franciskas, Jungtinės Amerikos Valstijos JAV
Savininkas (-ai)Internet Archive
Tinklalapisweb.archive.org

Wayback Machine – pasaulinio žiniatinklio skaitmeninis archyvas, kurį sukūrė San Fransiske (JAV) veikianti ne pelno siekianti organizacijaInternet Archive“, savo serveriuose akumuliuojanti įvairaus laikotarpio interneto puslapių turinį. Tinklalapių turinys reguliariai fiksuojamas naudojant botą arba kai svetainės lankytojas rankiniu būdu nurodo puslapio adresą išsaugojimui. Tai leidžia vartotojui „atsukti laiką“ atgal ir pamatyti, kaip anksčiau atrodė internetinės svetainės. Įkūrėjai Brewster Kahle ir Bruce Gilliat sukūrė „Wayback Machine“, siekdami suteikti „visuotinę prieigą prie visų žinių“,[1] išsaugodami nebenaudojamų tinklalapių archyvines kopijas.

Nuo jo įkūrimo 2001 m. į archyvą buvo įtraukta daugiau nei 452 mlrd. puslapių. Ši programa taip pat sukėlė diskusijas dėl to, ar archyvuotų puslapių kūrimas be savininko leidimo nėra autorių teisių pažeidimas.

IstorijaKeisti

„Wayback Machine“ pradėjo kaupti talpykloje esančius tinklalapius 1996 m., kad po penkerių metų paslauga taptų vieša.[2] 1996–2001 m. informacija buvo saugoma skaitmeninėje juostoje, o B. Kahle retkarčiais leisdavo tyrėjams ir mokslininkams pasinaudoti nepatogia duomenų baze. Po penkerių metų nuo veiklos pradžios, 2001 m. archyvas buvo atidarytas ir pristatytas visuomenei per iškilmingą ceremoniją Kalifornijos Berklio universitete. Iki tol „Wayback Machine“ jau buvo sukaupta virš 10 mlrd. archyvuotų puslapių.[3]

Archyvo augimasKeisti

Šiandien duomenys saugomi didelėje „Internet Archive“ „Linux“ tinklo mazgų grupėje.[1] Retkarčiais ji peržiūri ir archyvuoja naujas svetainių versijas. Svetainę taip pat galima surasti rankiniu būdu įvedant jos URL adresą į paieškos laukelį, su sąlyga, kad svetainė leidžia „Wayback Machine“ ją „nuskaityti“ ir išsaugoti duomenis. Programa „nuskaito“ žiniatinklį ir atsisiunčia viešai prieinamus internetinius puslapius, tačiau surenkami duomenys neapima visos internete esančios informacijos. Jos didelę dalį riboja leidėjas arba ji saugoma duomenų bazėse, kurios nėra prieinamos.

Bėgant metams ir tobulėjant technologijoms, „Wayback Machine“ duomenų saugyklos talpa išaugo. 2003 m., tik po dvejų metų viešos prieigos, „Wayback Machine“ augo 12 terabaitų per mėnesį greičiu. Duomenys buvo saugomi „Internet Archive“ darbuotojų sukurtose „PetaBox“ saugyklų sistemose, nors netrukus paaiškėjo, kad prireiks kur kas daugiau saugyklų. 2009 m. interneto archyvas savo pritaikytą saugojimo architektūrą perkėlė į „Sun Open Storage“ saugyklą kopmpanijos „Sun Microsystems“ duomenų centre Kalifornijoje. Nuo 2009 m. „Wayback Machine“ buvo sukaupta apie 3 petabaitai duomenų ir kas mėnesį augo 100 terabaitų sparta.[4]

2011 m. pristatyta nauja, patobulinta „Wayback Machine“ versija su atnaujinta sąsaja ir archyvuoto turinio rodykle. 2013 m. kompanija paskelbė puslapio išsaugojimo funkciją, leidžiančią bet kuriam interneto vartotojui archyvuoti URL turinį. 2018 m. rugsėjo mėn. duomenimis, „Wayback Machine“ buvo daugiau nei 25 petabaitai duomenų.

„Wayback Machine“ augimas:[5]

Metai 2005 2008 2012 2013 2014 2015
Archyvai, mlrd. 40 85 150 373 400 452

Teisinės problemosKeisti

Su „Wayback Machine“ internetinių puslapių archyvavimo veikla siejama daugelis iškeltų bylų. Štai 2002 m. pabaigoje iš šio archyvo buvo pašalintos įvairios svetainės, kurios kritiškai vertino scientologiją. Svetainių pateiktuose klaidos pranešimuose buvo nurodoma, kad jos uždarytos atsakant į „svetainės savininko prašymą“. Vėliau paaiškinta, kad to reikalavo scientologijos bažnyčios teisininkai, o svetainių savininkai nenorėjo, kad jų turinys būtų pašalintas.[6]

Archyvavimo svetainė šiuo metu užblokuota Kinijoje.[7] Kai svetainė įgalino užšifruotą HTTPS protokolą, 2015 m. Rusijoje buvo užblokuotas visas interneto archyvas.[8]

ŠaltiniaiKeisti

  1. 1,0 1,1 „20,000 Hard Drives on a Mission | Internet Archive Blogs“. blog.archive.org. 2016-10-25. Suarchyvuotas originalas 2018-10-2. Nuoroda tikrinta 2018-10-15. 
  2. „Internet Archive: Wayback Machine“. archive.org. Suarchyvuotas originalas 2014-01-03. Nuoroda tikrinta 2018-10-15. 
  3. Arora, Sanjay K.; Li, Yin; Youtie, Jan; Shapira, Philip (2015-05-05). „Using the wayback machine to mine websites in the social sciences: A methodological resource“. Journal of the Association for Information Science and Technology 67 (8): 1904–1915. ISSN 2330-1635. doi:10.1002/asi.23503. 
  4. Mearian, Lucas (March 19, 2009). „Internet Archive to unveil massive Wayback Machine data center“. Computerworld.com. Suarchyvuotas originalas March 23, 2009. Nuoroda tikrinta March 22, 2009. 
  5. „Wayback Machine Hits 400,000,000,000!“. Internet Archive. Suarchyvuotas originalas 2014-08-26. Nuoroda tikrinta 2015-03-25. 
  6. Miller, Ernest. „Sherman, Set the Wayback Machine for Scientology“. LawMeme. Yale Law School. Suarchyvuotas originalas (Blog) 2012-11-16. Nuoroda tikrinta 2007-01-04. 
  7. „Where to find what's disappeared online, and a whole lot more: the Internet Archive“. Public Radio International. Suarchyvuotas originalas 2017-03-28. Nuoroda tikrinta 2017-05-14. 
  8. Chirgwin, Richard. 28, .archive.org/web/20161007165431/http://www.theregister.co.uk/2015/09/01/russias_putin_blocks_archiveorg „There's no Wayback in Russia: Putin blocks Archive.org“. Suarchyvuotas originalas 2016-10-07. Nuoroda tikrinta 2017-05-14. 

NuorodosKeisti