Vilniaus oro uostas
Koordinatės: 54°38′09″š. pl. 25°17′09″r. ilg. / 54.63575°š. pl. 25.285727°r. ilg.
| Vilniaus oro uostas | |||
| |||
| IATA: VNO - ICAO: EYVI | |||
|---|---|---|---|
| Parametrai | |||
| Aerodromo tipas | civilinis | ||
| Operatorius | VĮ Lietuvos oro uostai | ||
| Miestas | Vilnius | ||
| Aukštis virš jūros lygio | 197 m | ||
| Koordinatės | 54°38′03″ š. pl. 25°17′09″ r. ilg. / 54.63417°š. pl. 25.28583°r. ilg. | ||
| Tinklalapis | http://www.vilnius-airport.lt | ||
| Kilimo ir tūpimo takai | |||
| Kryptis | Matmenys | Danga | |
| ilgis (m) | plotis (m) | ||
| 01/19 | 2515 | 50 | asfaltbetonis |
Vilniaus oro uostas (IATA kodas: VNO, ICAO kodas: EYVI) – didžiausias civilinis Lietuvos oro uostas. Įsikūręs Vilniaus pietuose (Naujininkuose), ant plynaukštės, ~7 km nuo miesto centro.
Turi vieną kilimo ir tūpimo taką. 2022 m. aptarnavo 3,91 mln. keleivių[1]. Veikia „airBaltic“, „Ryanair“, „Wizz Air“ orlaivių aptarnavimo bazės.
IstorijaKeisti
1932 m. rugpjūčio 17 d. veiklą pradėjo oro uostas Vilnius-Kirtimai (lenk. Wilno-Porubanek). Kirtimai tada buvo gyvenviete šalia Vilniaus. Kasdien skraidyta maršrutu Varšuva-Vilnius-Varšuva.
1937 m. atidaryta LOT linija Budapeštas-Krokuva-Varšuva-Vilnius-Ryga-Talinas-Helsinkis.[2]. Nuo 1939 m. gegužės 15 d. iš Vilniaus buvo skrendama ne tiesiai į Rygą, bet su tarpiniu nusileidimu Kaune. Planuoti nuo 1939 m. rugsėjo 1 d. Vilniuje netūpti, skristi nauja trasa Budapeštas-Krokuva-Varšuva-Kaunas-Ryga-Talinas-Helsinkis.[3] Antrasis pasaulinis karas tokius planus sutrukdė.
Antrojo pasaulinio karo metu naudotas kariniams tikslams. 1944 m. liepos 17 d. atnaujino veiklą kaip civilinis oro uostas.
Po karo LOT atnaujino savo skrydžius į Vilnių. 1955 m. buvo skrendama į Maskvą su nusileidimu Vilniuje.[4] 1956–1957 m. iš Maskvos į Berlyną buvo galima nuskristi Aeroflot ir LOT lėktuvais, nutupiant tarpiniuose Vilniaus ir Varšuvos oro uostuose.[5]
1961–1962 m. tik LOT skraidino trasa Varšuva-Vilnius-Varšuva.[6] Pokaryje Maskvą su Praha jungė oro maršrutas su tarpiniais nusileidimais Vilniuje ir Varšuvoje. Skrydžius vykdė tarybinė Aeroflot ir čekoslovakų CSA oro bendrovės.[7] Sovietų sąjungoje atsiradus reaktyvinei aviacijai, poreikis tūpti tarpiniuose aerouostuose (pasipildyti degalų), atkrito. Iš Vilniaus lėktuvai ėmė kilti skrydžiams tik į sovietinius miestus.
Po nepriklausomybės atkūrimoKeisti
1991 m. sukurtos Lietuvos avialinijos (vėliau flyLAL), kurios paveldėjo Aeroflot Vilniaus bazėje turėtus lėktuvus Tu-134, Jak-40, Jak-42 ir An-24 bei An-26. Jie netrukus į Boeing 737, Boeing 757, Saab 340, Saab 2000.
2009 m. sausio 17 d. FlyLAL veiklą nutraukė, o Vilnius neteko reguliarių skrydžių maršrutų į Amsterdamą, Budapeštą, Stambulą, Madridą ir Tbilisį. Be to, FlyLAL vykdė reisus į Dubliną, Frankfurtą, Londoną, Milaną ir Paryžių.
2004 m. savo antrąją bazę Vilniuje atidarė AirBaltic, Latvijos nacionalinis vežėjas, dalinai priklausantis Scandinavian Airlines bendrovei. AirBaltic skraidino orlaiviais Boeing 737 ir Fokker 50 bei vienu metu buvo tapusi didžiausia oro bendrove Vilniaus oro uoste.
Nuo 1992 m. Vilniaus oro uostas yra Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) narys, todėl aktyviai dalyvauja tarptautinėje Europos oro uostų veikloje. Įmonės specialistai nuolat dirba ACI Europe komitetuose: Politikos, Aviacijos saugumo, Ekonomikos, Technikos. Aviacijos saugumo ir Aerodromo priežiūros grupės specialistai mokosi ICAO regioniniame mokymo centre.
2014 m. įvykdytas Lietuvos oro uostų reorganizavimas, po kurio Vilniaus oro uostas tapo Lietuvos oro uostų Vilniaus filialu.
2017 m. nuo liepos 14 d. iki rugpjūčio 18 d. oro uostas vykdė kilimo ir tūpimo tako rekonstrukciją. Tuo metu lėktuvai Vilniuje nesileido, o Lietuvos susisiekimas užtikrintas per kitus oro uostus – dauguma oro linijų skrydžius mėnesiui perkėlė į Kauną ir Palangą. Darbų kaina siekė 18 mln. eurų.[8]
2022 m. sausio 14 d. baigtas 3 metus trukęs rekonstrukcijos projektas. Pastatytas naujas šiaurinis peronas, atnaujinti ir įrengti nauji orlaivių riedėjimo takai, pakeistos ir išplatintos dangos, įdiegti aplinką tausojantys sprendimai. Tai buvo didžiausia šio oro uosto rekonstrukcija.[9]
Veikla, techniniai ir statistiniai duomenysKeisti
1991 m. rugsėjo 30 d. įsteigtas kaip valstybės įmonė (steigėjas – Susisiekimo ministerija). Užima 326 ha plotą, perimetras 10,54 km. Dirba apie 700 specialistų.
Aerodromui suteikta 4E kategorija. Kilimo ir tūpimo tako ilgis 2515 m, plotis 50 m (PCN83/F/D/X/T), II tūpimo kategorija, įrengta „Siemens“ žiburių signalinė sistema. Oro uostas gali aptarnauti 2000 keleivių per valandą, iki 12000 keleivių kasdien ir ~3 mln. keleivių kasmet.
Dirba orlaivių antžeminio aptarnavimo įmonės Baltic Ground Services ir Litcargus.
StatistikaKeisti
| Metai | Aptarnauti keleiviai | Pokytis | Skrydžių skaičius |
|---|---|---|---|
| 1992 | 248 520 | ||
| 1993 | 230 200 | –7,4 % | |
| 1994 | 352 373 | +53,1 % | |
| 1995 | 355 638 | +0,9 % | |
| 1996 | 370 537 | +4,2 % | |
| 1997 | 410 879 | +10,9 % | |
| 1998 | 461 989 | +12,4 % | 16 711 |
| 1999 | 480 708 | +4,1 % | 18 711 |
| 2000 | 521 529 | +8,5 % | 17 277 |
| 2001 | 584 171 | +12,0 % | 18 362 |
| 2002 | 634 991 | +8,7 % | 17 124 |
| 2003 | 719 850 | +13,4 % | 18 336 |
| 2004 | 964 164 | +33,9 % | 23 665 |
| 2005 | 1 281 872 | +33,0 % | 29 193 |
| 2006 | 1 451 468 | +13,2 % | 29 347 |
| 2007 | 1 717 222 | +18,3 % | 32 840 |
| 2008 | 2 048 439 | +19,3 % | 37 839 |
| 2009 | 1 308 632 | –36,1 % | - |
| 2010 | 1 373 859 | +4,98 % | 26 106 |
| 2011 | 1 712 467 | +24,65 % | 27 703 |
| 2012 | 2 208 099 | +28,94 % | 29 995 |
| 2013 | 2 661 869 | +20,55 % | 32 778 |
| 2014 | 2 942 670 | +10,55 % | 37 254 |
| 2015 | 3 336 084 | +13,37 % | 39 289 |
| 2016 | 3 814 001 | +14,33 % | 41 304 |
| 2017 | 3 761 837 | –1,37 % | 39 253 |
| 2018 | 4 922 949 | +30,87 % | 47 197 |
| 2019 | 5 004 921 | +1,67 % | 47 440 |
| 2020 | 1 312 468 | -73.78 % | 20 857 |
| 2021 | 1 898 991 | +44.68 % | 25 316 |
| 2022 | 3 916 000 | +106 % | 36 693 |
Baltijos valstybių oro uostų keleivių skaičiusKeisti
Aptarnautų keleivių skaičius (pagal metus ir oro uostus):
| Šalis | Oro uostas | 2019 | 2018 | 2017 | 2016 | 2015 | 2014 | 2013 | 2012 | 2011 | 2010 | 2009 | 2008 |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Latvija
|
Rygos oro uostas | 7 798 394 | 7 056 099 | 6 097 434 | 5 402 545 | 5 162 149 | 4 814 073 | 4 793 045 | 4 767 764 | 5 106 692 | 4 663 647 | 4 066 854 | 3 690 549 |
 Lietuva
|
Vilniaus oro uostas | 5 004 921 | 4 922 949 | 3 761 837 | 3 814 001 | 3 336 084 | 2 942 670 | 2 661 869 | 2 208 096 | 1 712 467 | 1 373 859 | 1 308 632 | 2 048 439 |
 Estija
|
Talino oro uostas | 3 267 910 | 3 007 644 | 2 648 361 | 2 221 615 | 2 166 663 | 2 017 291 | 1 958 801 | 2 206 791 | 1 913 172 | 1 384 831 | 1 346 236 | 1 811 536 |
| Lietuva
|
Kauno oro uostas | 1 160 591 | 1 011 067 | 1 186 074 | 740 448 | 747 284 | 724 314 | 695 509 | 830 268 | 872 618 | 809 732 | 456 698 | 410 165 |
| Lietuva
|
Palangos oro uostas | 338 309 | 316 643 | 297 197 | 232 630 | 145 441 | 132 931 | 127 890 | 128 169 | 111 133 | 102 528 | 104 600 | 101 586 |
Skrydžius vykdančios aviakompanijos ir jų kryptysKeisti
Reguliarieji skrydžiaiKeisti
Aviakompanijų ir jų vykdomų reguliariųjų krypčių sąrašas:[10]
| Aviakompanija | Kryptys |
|---|---|
| Aeroflot | Maskva (Šeremetjevo) (laikinai atšaukta) |
| airBaltic | Amsterdamas, Berlynas, Dublinas, Hamburgas (nuo 2022 m. gegužės 3 d.), Kijevas (Boryspilio) (laikinai atšaukta), Miunchenas, Oslas (Gardermoeno), Paryžius (Šarlio de Golio), Ryga, Talinas
Vasaros sezonu: Dubrovnikas, Londonas (Gatviko) |
| Brussels Airlines | Briuselis |
| Finnair | Helsinkis |
| LOT Polish Airlines | Varšuva (Šopeno), Londonas (Sičio)[11] |
| Lufthansa | Frankfurtas Prie Maino |
| Norwegian Air Shuttle | Bergenas, Oslas (Gardermoeno), Stokholmas (Arlanda) |
| Ryanair | Barselona (El Prat), Berlynas, Bilundas, Birmingemas, Brėmenas, Dublinas, Eindhovenas, Frankfurtas (Hanas), Gdanskas (nuo 2022 m. gegužės 3 d.), Lidsas/Bradfordas, Liverpulis, Londonas (Lutonas), Londonas (Stanstedas), Malta, Milanas (Bergamo), Niurnbergas (nuo 2022 m. gegužės 3 d.), Oslas (Gardermoeno), Paryžius (Bovė), Roma (Čiampino), Tel Avivas, Venecija (Trevizas), Viena Vasaros sezonu: Atėnai, Korfu |
| Scandinavian Airlines | Kopenhaga, Stokholmas (Arlandos) |
| Swiss International Airlines | Ciurichas |
| Turkish Airlines | Stambulas
Užsakomieji skrydžiai: Antalija |
| Ukraine International Airlines | Kijevas (Boryspilio) (laikinai atšaukta) |
| Wizz Air | Atėnai, Barselona (El Prat), Belfastas, Bilundas, Donkasteris Šefildas, Dortmundas, Eindhovenas, Jerevanas, Kutaisis, Kijevas (Žuljanų) (laikinai atšaukta), Larnaka, Londonas (Lutonas), Lvovas (laikinai atšaukta), Milanas (Malpensa), Nica, Oslas (Sandefjordo Torpo), Paryžius (Bovė), Reikjavikas (Keflavikas), Stokholmas (Skavsta), Tel Avivas, Vasaros sezonu: Santorinas, Splitas (nuo 2022 m. birželio 13 d.), Zakintas |
Krovinių gabenimasKeisti
| Aviakompanija | Kryptys |
|---|---|
| DHL Aviation | Leipcigas, Ryga |
| Turkish Cargo | Stambulas (Atatiurko), Praha |
Dirbusios aviakompanijosKeisti
Po Nepriklausomybės atkūrimo Vilniaus oro uoste reguliarius skrydžius vykdė šios oro bendrovės: Aer Lingus, Aerosvit Airlines, Air Ukraine, Ak Bars Aero, Austrian Airlines, Belavia, British Airways, Czech Airlines, Estonian Air, EuroLOT, FlyLAL / Lithuanian Airlines, FlySmaland, Germania, Iceland Express, Yamal Airlines, KLM Royal Dutch Airlines, Air Lituanica, SCAT Airlines, Small Planet Airlines[12], Skyways Express, Star1 Airlines, UTair, UTair-Ukraine, Transaero, Vueling[13], Wizz Air Ukraine, WOW air.
TerminalasKeisti
Keleivių terminalas skirstomas į atvykimo ir išvykimo sales. Senasis terminalas pastatytas 1954 m.
1993 m. oro uostas buvo išplėstas, senąjį terminalo pastatą sujungus su naujai pastatytu keleivių išvykimo terminalu.
2007 m. atidarytas modernizuotas keleivių terminalas, atitinkantis Šengeno sutarties reikalavimus (atskirti Šengeno ir ne Šengeno šalių keleivių srautai). Atnaujinto keleivių terminalo plotas viršija 37 tūkst. m², įrengtos 6 keleivių laipinimo galerijos, naudojama moderni keleivių registravimo įrangą, įkurtas prekybos kompleksas, atidarytas verslo klubas, Labai svarbių asmenų (VIP) salė, priešais keleivių terminalą įrengtos mokamos automobilių stovėjimo aikštelės.
Atvykimo salė yra pirmajame terminalo aukšte, kuri skirstoma į 3 sektorius. Pagrindiniu A sektoriumi naudojasi didžiausia dalis atvykstančių keleivių. Jis koridoriais susisiekia su iš kairės pusės esančiu sektoriumi B ir iš dešinės pusės esančiu sektoriumi C. Išvykimo salė yra antrajame terminalo aukšte, kur įrengta 30 keleivių registracijos vietų bei 14 išvykimo vartų.
Avarijos ir incidentaiKeisti
1959 m. gruodžio 17 d. 43-ios eskadrilės lėktuvas Li-2, vežęs 4 keleivius ir maždaug tonos svorio krovinį (radijo detalės, medikamentai ir pan.), pakilimo metu buvo nesuvaldytas ir nukrito. Žuvo lėktuvo radistas. Lėktuvo vadas ir mechanikas buvo sunkiai sužeisti, antrasis pilotas ir šturmanas patyrė lengvesnius sužeidimus. Keleiviai liko sveiki. Tyrimo metu nustatyta, kad pakilimas vykdytas visiškai neteisingai, o lėktuvo vadas Borisas Pautovas buvo alkoholikas, tuo metu turėjęs pagirias. Nors lėktuvas dar pradinėje kilimo stadijoje trenkėsi į žemę kairiuoju ratu, lėktuvo vadas toliau bandė kilti, kol lėktuvas tėškėsi į žemę maždaug už pusantro kilometro nuo aerodromo. Informacijos apie gyventojų aukas nėra.[14]
2007 m. rugsėjo 12 d. Skandinavijos avialinijų lėktuvas Bombardier Dash 8 Q400, reiso numeris 2748, pakilo iš Kopenhagos oro uosto skrydžiui į Palangą. Lėktuvu skrido 48 keleiviai ir 4 įgulos nariai. Lėktuvui pradėjus leistis Palangos oro uoste, pilotai pastebėjo, kad neužsifiksavo dešinės pusės važiuoklės ratas. Maždaug valandą sukus ratus virš Palangos oro uosto ir pasikonsultavus su bendrovės vadovybe Kopenhagoje bei Vilniaus oro uostu, priimtas sprendimas leistis sostinėje, nes čia platesni nusileidimo takai ir stipresnės gelbėjimo tarnybų pajėgos. Nusileidęs lėktuvas Vilniaus oro uoste virto ant dešiniojo sparno ir sustojo pasisukęs 90 laipsnių kampu. Niekas iš 48 keleivių ir 4 įgulos narių rimčiau nenukentėjo, jie buvo evakuoti per avarinius išėjimus. Medikų pagalbos prireikė tik stiuardui.
SusisiekimasKeisti
.jpg)
Viešasis transportasKeisti
Vilniaus oro uostą ir miesto centrą jungia keturi tiesioginiai savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ transporto maršrutai:
- 3G maršrutas: Oro uostas – Centras – Ukmergės g. – Fabijoniškės (Greitasis maršrutas – stoja ne visose stotelėse)
- 1 maršrutas: Oro uostas – Kauno g. – Stotis
- 2 maršrutas: Oro uostas – Vikingų g. – Stotis
- 4 maršrutas: Kirtimai – Oro uostas (Rodūnios kelio st.) – Stotis (Rodiūnios kelio st. yra prie oro uosto viešbučio, 5 minutės kelio pėsčiomis)
- 88 maršrutas: Oro uostas – Centras – Senamiestis – Europos aikštė (taip pat važiuoja naktimis kaip 88N)
Privačių vežėjų maršrutai:
- FLYBUS: Vilniaus Oro uostas – Panevėžys – Ryga[15]
- TOKS: Vilniaus Oro uostas – Stotis[16]
- ECOLINES: Vilniaus Oro uostas – Minskas[17]
- OLLEX: Vilniaus Oro uostas – Kaunas – Klaipėda [18]
TraukiniaiKeisti
2008 m. birželio mėnesį buvo pradėta statyti Vilniaus oro uosto geležinkelio stotis, o 2008 m. spalį buvo oficialiai atidaryta geležinkelio jungtis tarp Vilniaus oro uosto ir Vilniaus centrinės geležinkelio stoties. Atstumas nuo oro uosto iki Vilniaus centrinės geležinkelio stoties yra 4,3 km, todėl keleiviams kelionė trunka ne ilgiau kaip 7 minutes. Traukiniai kursuoja kasdien.
NuorodosKeisti
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ 2022 metų Lietuvos oro uostų aviacijos srautų rezultatai: augimas fiksuotas visose srityse, pandemijos įtaka baigėsi
- ↑ Deutsche Lufthansa skrydžių schema 1955 m.
- ↑ LOT skrydžių schema 1939 m.
- ↑ LOT skrydžių schema 1955 m.
- ↑ Aeroflot skrydžių tvarkaraštis 1956-57 m.
- ↑ Aeroflot skrydžių tvarkaraštis 1961-62 m.
- ↑ Aeroflot skrydžių tvarkaraštis 1956-57 m.
- ↑ Vilniaus oro uoste po rekonstrukcijos nusileido pirmasis keleivinis lėktuvas
- ↑ Aerodromo rekonstrukcija
- ↑ 2017-2018 m. žiemos sezono skrydžių tvarkaraštis Archyvuota kopija 2018-02-01 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ https://www.vz.lt/transportas-logistika/2019/04/30/lot-pradeda-verslo-skrydzius-i-londono-siti
- ↑ http://smallplanet.aero
- ↑ Liūdna žinia turistams: ispanai atšaukia skrydžius iš Vilniaus Archyvuota kopija 2018-02-02 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://rokiskis.popo.lt/2013/05/22/pabiros-apie-sovietmecio-katastrofas-lietuvoje/#comments Katastrofos ir įvykiai 1959 m.
- ↑ FLYBUS
- ↑ TOKS
- ↑ ECOLINES
- ↑ OLLEX
