Jurbarko rajono savivaldybė

Jurbarko rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas pietvakarinėje Lietuvos dalyje, Nemuno dešiniajame krante. Centras – Jurbarkas.

Jurbarko rajono savivaldybė
Jurbarko rajono savivaldybės herbas
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis Tauragės apskritis Tauragės apskritis
Administracinis centras Jurbarkas
Seniūnijų skaičius 12
Įkūrimo data 1950 m.
Meras Skirmantas Mockevičius
Gyventojų (2021) 25 174[1]
Plotas 1 507 km²
Tankumas (2021) 17 žm./km²
Aukščiausia vieta 90 m
Tinklalapis jurbarkas.lt
Vikiteka Jurbarko rajono savivaldybėVikiteka

Geografija redaguoti

Jurbarko rajonas yra Karšuvos žemumoje, kuri žemėja iš šiaurės rytų į pietvakarius nuo 90 m (prie Juodaičių) iki 8 m (prie Nemuno). Sausio vidutinė temperatūra –4,5 °C, liepos 17,5 °C.

Pro rajoną teka Mituva su intakais (Vidauja, Alsa, Gausante, Imsre, Antvarde, Snietala), rytinė riba – Dubysos žemupys, šiaurėje – Šešuvis su intaku Šaltuona. Telkšo 9 Jurbarko rajono ežerai, 6 tvenkiniai (didžiausi – Girdžių, Jurbarkų, Volungiškių, Klausučių). Miškingumas ~35 %. Didžiausi miškai – Karšuvos girios dalis, Šimkaičių, Birbiliškės, Varnaitynės miškai. Yra Laukesos (nedidelė dalis), Dainių, Balandinės pelkės.[2]

Miškai, rezervatas, regioninis parkas redaguoti

Didelę Jurbarko rajono dalį, 35 proc. savivaldybės teritorijos užima miškai. Pagrindinę urėdijos miškų dalį sudaro didžiulis vientisas Karšuvos girių masyvas. Miškai suskirstyti į dvylika girininkijų. Pusę miškų medyno sudaro spygliuočiai, likusi dalis – mišrieji ir lapuočiai miškai. Krašto miškai turtingi įvairios augmenijos ir gyvūnijos. Vakarinėje rajono dalyje yra Viešvilės rezervatas, panemune, nuo Šilinės į rytus driekiasi Panemunių regioninis parkas.

  55° 23' 20  
22° 15′ 30″
     
  Jurbarko rajonas  
     
23° 30′ 10″
  55° 02′ 50″  

Istorija redaguoti

  Jurbarko rajono savivaldybės istoriniai sąrašai
  2001 m. gyventojų surašymas
2009 m. gyvenvietės
  2011 m. gyventojų surašymas
2016 m. gyvenvietės
2020 m. suskirstymas
  2021 m. gyventojų surašymas

Jurbarko rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš panaikintos Jurbarko apskrities 30 apylinkių. 19501953 m. priklausė Kauno sričiai. 1962 m. prie jo prijungta Kauno rajono 5 apylinkės, Tauragės rajono 5 apylinkės ir dalis Vilkijos rajono. 1963 m. prijungtos Raseinių rajono 4 apylinkės: Paalsio apylinkė, Paišlynio apylinkė, Šimkaičių apylinkė, Vadžgirio apylinkė. 1965 m. prijungta dalis Kauno rajono. 1968 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos.

1995 m. įsteigta Jurbarko rajono savivaldybė. 2009 m. gegužės 28 d. savivaldybės tarybos nutarimu Nr. T2-158 įsteigtos 56 seniūnaitijos.[3]


Savivaldybės istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1950 m.
(Išsamiau)
736 30 apylinkių 2 miestai (Jurbarkas, Smalininkai)
1954 m.
(Išsamiau)
15 apylinkių
1959 m.
(Išsamiau)
(Išsamiau)
739 41 892 15 apylinkių 2 miestai
1963 m.
(Išsamiau)
17 apylinkių
1967 m. 1514 43100
1970 m.
(Išsamiau)
1500 41 624 17 apylinkių 2 miestai
1972 m.
(Išsamiau)
1514 17 apylinkių 2 miestai, 8 miesteliai (Eržvilkas, Raudonė, Seredžius, Stakiai, Šimkaičiai, Vadžgirys, Veliuona, Viešvilė), 352 kaimai, 11 kaimų dalių, 11 viensėdžių, 1 glžk. stoties gyvenvietė
1976 m.
(Išsamiau)
1507 41 000 16 apylinkių 2 miestai, 8 miesteliai, 342 kaimai, 25 kaimų dalys, 11 viensėdžių, 1 glžk. stoties gyvenvietė
1979 m.
(Išsamiau)
40 511 14 apylinkių 2 miestai, 377 kaimo vietovės
1985 m.
(Išsamiau)
1507 13 apylinkių 2 miestai, 7 miesteliai, 354 kaimai, 11 viensėdžių
1989 m.
(Išsamiau)
1508 40 351 10 apylinkių 2 miestai, 378 kaimo vietovės
2001 m.
(Išsamiau)
1507 37 786 11 kaimo seniūnijų 2 miestai, 8 miesteliai, 373 kaimai, 8 viensėdžiai

Gyventojai redaguoti

 
 
Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2021 m.
1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2005 m. 2007 m. 2011 m.sur.[4] 2013 m.[5] 2021 m.sur.
41 892 41 624 40 511 40 351 37 786 37 353 35 616 30 186 29 250 25 174


Tautinė sudėtis redaguoti

2011 m. gyveno 30 186 žmonės:[6]

2001 m. gyveno 37 786 žmonės:[7]

Pagal tikybą redaguoti

Gyvenvietės redaguoti

Savivaldybės teritorijoje yra:

Didžiausios gyvenvietės (2021 m.):

  1. Jurbarkas – 10186
  2. Smalininkai – 852
  3. Klausučiai – 725
  4. Skirsnemunė – 724
  5. Jurbarkai – 709
  6. Viešvilė – 623
  7. Veliuona – 546
  8. Seredžius – 461
  9. Raudonė – 391
  10. Eržvilkas – 372

Etnografija ir tradicinė kultūra redaguoti

Etnografiniu požiūriu Jurbarko rajonas nėra vientisas, nes teritorija jungia trijų skirtingų etninių regionų žemes: nuo Šventosios upelio į vakarus (Smalininkų ir Viešvilės seniūnijos) – šiaurės Skalva, lietuvininkų, Mažosios Lietuvos kraštas, į šiaurę ir šiaurės vakarus nuo Jurbarko – pietrytinės Karšuvos žemės, žemaitiškas regionas, dabar priklausantis Jurbarkų, Girdžių, Eržvilko ir Šimkaičių seniūnijoms, likusiai rajono savivaldybės daliai būdinga vakarų aukštaičių kultūra. Dar galima apčiuopti etnografinių žemių ribas, architektūros skirtumus, tarmes, tradicijas, papročius, gyvenimo būdo ypatumus, kulinarinio paveldo savitumus.

Kraštui būdinga savita tradicinė kultūra. Pagal UNESCO rekomendacijas Jurbarko rajone yra užregistruoti 403 tradicinės kultūros puoselėtojai (asmenys), 13 tradicinės kultūros puoselėtojų (kolektyvų, bendruomenių), 9 dar gyvos tradicinės kultūros sritys ir rūšys, įgūdžiai, gebėjimai, 17 rajone iki šiol išsaugotų tradicinių švenčių, renginių.

Administracija redaguoti

Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Jurbarko rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Jurbarko rajono savivaldybės administracija.

Seniūnijos redaguoti

 
Savivaldybės seniūnijos

Savivaldybėje yra 12 seniūnijų (skliausteliuose – seniūno būstinė):

Partnerystės ryšiai redaguoti

Miestai, su kuriais Jurbarko rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:

Švietimas redaguoti

Jurbarko rajono savivaldybėje yra šios mokyklos:

Šaltiniai redaguoti

  1. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  2. Jurbarko rajono savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
  3. https://teisineinformacija.lt/jurbarkas/document/2704
  4. Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
  5. „Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centras - Apie regioną“. jurbarkotic.lt. Suarchyvuota iš originalo 2016-05-06. Nuoroda tikrinta 2016-07-26.
  6. 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
  7. 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš Archive.is projekto

Nuorodos redaguoti