Jonava

Lietuvos miestas

Jonava (tarimas) – vidurio Lietuvos miestas, esantis Kauno apskrityje, prie Neries, žemiau Šventosios žiočių, 30 km į šiaurės rytus nuo Kauno. Jonavos rajono savivaldybės centras. Yra 1 pašto skyrius. Miesto centre yra Santarvės aikštė, Laikrodžio aikštė (įrengta 1988 m. pagal Rimanto Šneiderio projektą), Ramybės skveras.

Jonava
            
Jonavos panorama
Jonava
Jonava
55°04′26″š. pl. 24°16′34″r. ilg. / 55.074°š. pl. 24.276°r. ilg. / 55.074; 24.276 (Jonava)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis Kauno apskritis Kauno apskritis
Savivaldybė Jonavos rajono savivaldybė Jonavos rajono savivaldybė
Įkūrimo data 1750 m. rugpjūčio 8 d.
Meras Mindaugas Sinkevičius
Gyventojų (2023) 27 134
Plotas 13,6682 km²
Tankumas (2023) 1 985 žm./km²
Pašto kodas centrinis LT-55001
Vikiteka Jonava
Vietovardžio kirčiavimas
(3b kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Jonavà
Kilmininkas: Jonavõs
Naudininkas: Jõnavai
Galininkas: Jõnavą
Įnagininkas: Jõnava
Vietininkas: Jonavojè

lenk. Janów, rus. Яново, Яновъ[2][3]

Miesto gimtadienis švenčiamas rugpjūčio 8 d., neretai siejamas ir su Joninėmis.

Lakštingalų mikrorajonas
AB „Achema
Jonavos geležinkelio stotis, pastatyta 1835 m.
Jonavos kultūros centras
2022 m. gruodį atidarytas Jonavos baseinas

Etimologija

redaguoti

Žemaičių stalininkas Dominykas Kosakovskis, prie Skarulių dvaro įkurdamas miestelį, jį pavadino savo sūnaus Jono Eustachijaus vardu slaviškos darybos principais Janowo (dvarininkinis vietovardis). Ilgainiui nusistovėjo aplietuvinta pavadinimo lytis Jonava.[4]

Pagal liaudies etimologiją yra legenda, kuri byloja, kad senais laikais kairiajame Neries krante, stovėjusi smuklė, kurioje gyveno Jonas ir Jonienė. Smuklė viliodavo pirklius, amatininkus, kurie sakydavo „Užsukime pas Jonus“. Pasak legendos, taip ir kilo Jonavos pavadinimas.

Geografija

redaguoti
 
Scheminis miesto planas (raudona linija pavaizduotas kelias  A6  KaunasZarasaiDaugpilis )
 
Vienas iš Varnutės tvenkinių

Jonava įsikūrusi dešiniajame Neries krante. Miesto ribose į Nerį įteka Taurosta, Lankis, Varnaka. Miestui būdingas raiškus reljefas. Yra gerai sutvarkytas gatvių tinklas (pagrindinės iš jų – Jono Basanavičiaus g., Vasario 16-osios g.), skverai (Ramybės), parkai (Atminimo, Taurostos, Joninių slėnis), aikštės (Jonavos Sąjūdžio, Santarvės, Laikrodžio) bei tvenkiniai (Varnutės), išsidėstę tarp mikrorajonų. Priemiestiniai želdiniai – vieni būdingiausių Jonavos bruožų.

Miesto dalys

redaguoti

Istorija

redaguoti

Miesto kūrimasis ir plėtimasis

redaguoti

Manoma, kad Jonavos vietoje ošė gūdi giria, mat ir dabar rytinė miesto dalis atsimuša į tankius miškus. Bene anksčiausiai apgyvendinta miesto dalis buvo Skarulių kaimo teritorijoje. Čia kasinėjant rasta įvairių 10-12 tūkst. pr. m. e. darbo įrankių. Didžiausia archeologinė gyvenvietė aptikta ties dabartiniu miesto senamiesčiu, seniausia – dabartinio Jonavos Kultūros centro vietoje.[5] Taip pat nemažai gyventa ir ties Jonavos autobusų stotimi, mat net ir šiais laikais randama molio puodų šukių.

Jonaviečiai minėję, jog ties Jonava per Nerį buvusi brasta, kuri buvo aprašyta ir 1373 m.Livonijos kronikoje“. Brasta tuomet buvo itin svarbus to meto karinis objektas, tad ji itin slėpta, saugota.

Miesto atsiradimas siejamas su Skarulių dvaru. XVII a. jis atiteko Dominykui Kosakovskiui, kuris 1740 m. pasistatė rūmus.

1750 m. rugpjūčio 8 d. Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis Augustas III Marijonai Kosakovskienei suteikė privilegiją įkurti Jonavos miestelį, leisti jame turgus ir prekymečius ir apgyvendinti laisvus įvairių religijų žmones.[6]

1750 m. pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. Gyvenvietė pradėjo plėstis pietų-šiaurės kryptimi pagal vieną gatvę, ėjusią Kėdainių-Žeimių kryptimi.[6] 1776 m. Skarulių kaimas atiteko Juozapui Kazimierui Kosakovskiui, įkurtas marijonų vienuolynas. 1778 m. veikė alaus darykla. Pagal Lauryno Stuokos-Gucevičiaus projektą 1791 m. pastatyta bažnyčia ir vienuolynas. Šie pastatai sudarė miesto centrą, o vėliau į jį pradėjo keltis ir pirmieji gyventojai iš aplinkinių kaimų.[7]

 
Arklių pašto stotis (dabar Jonavos krašto muziejus)
 
Jonavos prieplauka prie Neries carinės Rusijos laikais

XVIII a. Jonava buvo sudaryta iš dvaro ir gyvenvietės, kuri buvo įsikūrusi dešiniajame Neries krante. Pati gyvenvietė plėtėsi į vakarus nuo brastos. Pro dvarą ėjo kelias iš Ukmergės į Kauną, centrinė gatvė vedė į Kėdainius.

1784 m. miestelyje gyveno 59 žydų šeimos, o 1789 m. gyventojų surašymo duomenimis, bene pusė Jonavos gyventojų buvo žydai.[6] Miesteliui plėstis įtaką turėjo nebloga geografinė padėtis. Aštuoniolikto amžiaus pabaigoje Neries upe padidėjo prekyba, tad mieste atsirado nemažai prekybininkų. 1812 m. per Jonavą žygiavo stambūs Napoleono kariuomenės daliniai. 1820 m. Jonavoje buvo bemaž 133 kiemai.

Jonavos uostu vykdytas sielių plukdymas, kuris sudarė beveik trečdalį Jonavos ekonomikos.[6] Taip pat vystyta žvejyba, teiktos kelto per Nerį paslaugos.[8]

1831 m. kilo 1831 m. Jonavos krašto sukilimas, kuriam vadovavo bajoras Mauricijus Prozoras. Sukilėliai užėmė Jonavą ir miestelį bei jo apylinkes kontroliavo daugiau kaip tris mėnesius. Tuo pačiu metu Jonavos miškuose buvo susibūrę generolo Antano Gelgaudo sukilėlių būriai. Numalšinus sukilimą, Jonavoje įkurdinama Rusijos kareivių įgula, nemažai jonaviečių buvo ištremti, o į jų vietą atkelti stačiatikiai iš Rusijos gilumos gubernijų.[6]

1835 m. nutiestas Peterburgo–Varšuvos kelias, pastatyta arklių pašto stotis. 1838 m. per Jonavą nutiesiama optinio telegrafo linija, vėliau buvusi pakeista elektromagnetine. 1842 m. per Nerį veikė keltas. XIX a. Jonava – Kauno apskrities miestelis, valsčiaus ir seniūnijos centras.[9]

 
Steigiamojo Seimo susirinkimo dienos minėjimo iškilmės Jonavoje 1928 m.

Jonava statėsi be jokio plano, buvo renčiami mediniai namai, tačiau nuo baudžiavos panaikinimo iki I pasaulinio karo miestas itin nesiplėtė, o 1894 m. kilęs gaisras itin nuniokojo patį miestą, 1899 m. parengtas miesto atstatymo planas. 1905 m. Jonavos didžiojo gaisro metu nuniokota geležinkelio stotis ir daugelis gyvenamųjų namų, 2000 šeimų liko be pastogės.[6]

1871 m. Jonavoje gyveno apie 3000 žmonių, dauguma vertėsi prekyba. Tais pačiais metais Liepojos-Romnų geležinkeliu važiavo pirmasis traukinys. Geležinkelis itin smarkiai padidino miesto plėtimąsi į šiaurę, o laivyba Nerimi ilgainiui neteko prasmės. Toliau plėtėsi prekyba – vyko didelės mugės, kūrėsi parduotuvės, turgūs. XX a. jonaviečiai garsėjo stalyste ir ratų gamyba. 1893 m. ant Varnutės upelio pastatyti pirmieji malūnai. 1912 m. atidarytas degtukų fabrikas.

Pokario metai ir pramonės kūrimasis

redaguoti

Po II pasaulinio karo Jonava neteko daugelio pastatų ir gyventojų. 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. 1946 m. nutarta degtukų fabriką pertvarkyti į baldų įmonę, 1958 m. tapusią Jonavos baldų kombinatu. Baldai buvo gaminami net Maskvos Kremliui, Suvažiavimų rūmams, Didžiajam teatrui. Šeštajame dešimtmetyje baldininkams pastatyta gyvenvietė, klubas, mokykla.

 
Jonavos herbas (1970 m.)

1950 m. Jonava tapo Jonavos rajono centru. 1962 m. netoli Skarulių prasidėjo chemijos (azotinių trąšų) gamyklos – „Azoto“ (dab. AB „Achema“), statybos. Pirmasis lietuviškas amoniakas pagamintas 1965 m.[reikalingas šaltinis] Gamykla plėtėsi ir augo. Taip septintojo dešimtmečio pradžioje Jonava imta vadinti chemikų miestu. Dėl chemijos gamyklos plėtimosi, Skarulių kaimas buvo pradėtas naikinti, padidėjo aplinkos užterštumo problemų. Miesto centre pastatyta universalinė parduotuvė (architektas A. Beinortas).

1986 m. Jonavoje pastatytas Taurostos tiltas, sumažinęs automobilių srautus per miestą. 1989 m. kovo 20 d., 11.20 valandą, Jonavos „Azote“ įvyko avarija, kurios metu po sprogimo išsiliejo apie 7,5 tūkst. tonų skysto amoniako. Kilo gaisras, į atmosferą išsiskyrė daug nuodingų dujų, kurių debesis vėjas nunešė link Ukmergės, Širvintų, Kėdainių. Jonavos miestas buvo evakuotas. Žuvo 7 žmonės, daugiau nei 50 buvo sužeisti, 29 žmonės dėl avarijos tapo neįgalūs.[10] Tačiau tikrieji nelaimės nuostoliai ir padariniai nesuskaičiuoti ir neįvardinti iki šiol. Yra žinoma, kad amoniakas gali sukelti rimtus vaikų smegenų pažeidimus, ypač pavojingas embrionui nėštumo laikotarpiu.

1996 m. patvirtintas dabartinis Jonavos herbas. 2012 m. vasario 2 d. Jonavos miesto teritorija padidėjo 300 hektarų, prie miesto buvo prijungti besiribojantys kaimai ir bendras Jonavos plotas siekė 1366,82 ha.[11]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. 2-oji pusė – 1950 m. Jonavos valsčiaus centras Kauno apskritis
19501953 m. ? Jonavos rajono centras Kauno sritis
19531962 m. ?
19621965 m. ? Kauno rajonas
19651995 m. ? Jonavos rajono centras
1995 Jonavos miesto seniūnija Jonavos rajono savivaldybės centras Kauno apskritis

Švietimas ir ugdymas

redaguoti
 
Jonavos Senamiesčio gimnazija

1782 m. Jonavoje jau veikė mokykla. Vaikus mokė vienuoliai. Rašytiniuose šaltiniuose mokykla minima 1820 m. Po 13 metų šią mokyklą jau lankė 40 vaikų. Po 1820 m. sukilimo ji buvo uždaryta.

1867 m. Jonavoje įkurta liaudies mokykla (t. y. pradinė mokykla), kurioje buvo mokoma rusų kalba. 1871 m. iš Rumšiškių atkelta pradinė mokykla, prie kurios buvo įsteigta amatų klasė. XIX a. antroje pusėje prie Jonavos pradinės žydų mokyklos įsteigta batsiuvių amato klasė. 1919 m. įkurta progimnazija, kuri išleido vieną abiturientų laidą. 1935 m. pastatyta dviaukštė mūrinė mokykla, kuri pokario metu pakeista į vidurinę mokyklą. 1968 m. Jonavoje atsidarė nauja vidurinė mokykla. Miestui augant pastatyta mokykla senojoje Kauno gatvėje.

Šiuo metu veikia Jonavos politechnikos mokykla, bendrojo lavinimo – Jaunimo mokykla, Senamiesčio gimnazija, J. Ralio gimnazija, vidurinė mokykla Santarvės, Suaugusiųjų švietimo centras. Taip pat 4 pagrindinės mokyklos (Lietavos, Neries, R. Samulevičiaus, J. Vareikio), 2 pradinės mokyklos (Panerio, Jonavos). Ikimokyklinio ugdymo srityje veikia 2 mokyklos-darželiai („Bitutė“, „Šilelis“), 5 lopšeliai-darželiai („Lakštingalėlė“, „Dobilas“, „Saulutė“, „Žilvitis“, „Pakalnutė“). Mieste taip pat veikia papildomojo ugdymo įstaiga – Jonavos meno mokykla.

Kultūra

redaguoti

Kultūros veiklą organizuoja Jonavos kultūros centras (JKC). 1995 m. liepos 1 d. Kultūros ir švietimo skyriaus metodinis kabinetas reorganizuotas į Kultūros centrą, o po metų kultūros centras persikėlė į „AB Achema“ kultūros rūmus [12]. Organizuojamos Joninių šventės su pagoniškomis tradicijomis, Užgavėnės, centrinės Eglės įžiebimo ceremonijos, Miesto šventės, daugelis kitų renginių.

Kolektyvai

redaguoti

Rajone yra per 20 meno kolektyvų. Liaudies kapelos. Įdomi jaunimo kolektyvo „Dobilia“ veikla. Dauguma metų gyvuoja Jonavos Raimundo Samulevičiaus pagrindinės mokyklos šokių kolektyvas (vadovė Rima Auglienė). Kultūros centre veikia vaikų pop choras „Šuldu buldu“, trys chorai: „Žemyna“-mišrus, „Guoba“-moterų ir 'Viltis„-tremtinių, vokalinis ansamblis „Presto“, merginų tautinių šokių grupė „Siaudelė“, folkloro grupė „Laduta“, pagyvenusių žmonių šokių kolektyvas „Mazgytinis“, senjorų šokių kolektyvas.

Krašto muziejus

redaguoti
 
Jonavos krašto muziejus (buv. arklių pašto stotis)

Krašto muziejaus pradžia laikoma 1987 m. organizuota paroda „Senoji Jonava“. 1989 m. Jonavos rajono taryba muziejui skyrė patalpas mokytojo tremtinio B. Garmaus name, kuriame 1989 m. rugpjūčio 1 d. atidarytas Jonavos kraštotyros muziejus. 1992 m. Jonavos kraštotyros muziejus persikėlė į senąsias Jonavos arklių pašto stoties patalpas, pakeistas pavadinimas į Jonavos krašto muziejų.[13]

Šiuo metu muziejuje įrengtos kelios parodų salės, dailės, istorijos, etnografijos skyriai, turi tris filialus Jonavos rajone. Muziejininkai užsiima mokslinė tiriamąja, edukacine, kultūrine, leidybine bei ūkine veikla, organizuoja įvairius renginius bei šventes miesto bei rajono gyventojams.

Bibliotekos

redaguoti
 
Jonavos viešoji biblioteka

1939 m. įsteigta Jonavos valstybinė viešoji biblioteka, kuri 1941 m. uždaryta, vėliau, pasibaigus antrajam pasauliniam karui, atkurta. 1950 m. tapo rajonine biblioteka. 1976 m. persikėlė į Jonavos arklių pašto stoties patalpas, o 1992 m. – į dabartines.

Šiuo metu Jonavos rajono savivaldybės viešoji biblioteka turi 15 filialų Jonavos rajono kaimuose ir vieną filialą Jonavos mieste. Centrinėje bibliotekoje organizuojama daug parodų, susitikimų su rašytojais, kraštiečiais. Per metus čia išduodama apie 200000 knygų [14].

Religiniai statiniai

redaguoti
 
Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia

Žiniasklaida

redaguoti

1951 m. Jonavoje išleistas pirmasis krašto laikraštis „Pergalės vėliava“, nuo 1965 m. spausdintas „Jonavos balsas“. Šiuo metu leidžiami laikraščiai „Alio Jonava“, „Naujienos“, „Jonavos garsas“, mėnraštis „Jonavos kraštas“.

Jonavoje taip pat veikia ir du televizijos kanalai: „AVVA“, transliuojamas kabelinės televizijos abonentams bei „TV7“, transliuojamas analoginės televizijos siųstuvais Jonavos ir aplinkiniams rajonams.

 
Jonavos kūno kultūros ir sporto centro stadionas

Sportinę veiklą organizuoja Kūno kultūros ir sporto centras. Jame įregistruota virš 13 sporto klubų, kuriuose yra virš 300 narių. „Lietavos“ komanda – Lietuvos II futbolo lygos nugalėtoja. Tinklinio moterų klubas „Achema-KKSC“ – tris kartus tapo Lietuvos čempionato nugalėtojomis. Taip pat yra bokso, šachmatų klubai. Ilgų nuotolių bėgimo klubo „Maratonas“ atstovai yra iškovoję keturis medalius tarptautiniame Vilniaus maratone.

Futbolas

redaguoti

Krepšinis

redaguoti

Tinklinis

redaguoti

Pramonė

redaguoti
 
Jonavos baldų kombinatas

Didžiausia miesto įmonė yra chemijos bendrovė AB „Achemos grupės“ įmonė „Achema“, esanti pačiame rytiniame miesto pakraštyje, netoli Neries ir Šventosios upių santakos, gaminanti trąšas.

Kitos svarbios įmonės:

  • UAB „Baltasis pyragas“ (seniau vadinta „Jonavos duona“) – duonos gaminiai
  • AB „Jonavos dujų ūkis“ – gamtinių dujų tiekimas
  • UAB „Baldai Jums“ – baldų gamyba (veikia vietoj buvusio „Jonavos baldų kombinato“)
  • UAB „Jonavos stalius“ – langai, konstrukcijos
  • AB „Jonavos agroservisas“ – metalinės konstrukcijos, statybos, elektros darbai
  • „A grupė“ – audimo fabrikas
  • UAB „Lonas ir partneriai“ – porolono gamyba
  • AB „Jonavos grūdai“ – grūdų apdorojimas, saugojimas, prekyba.

Susisiekimas

redaguoti

Autobusai

redaguoti
 
Jonavos autobusų stotis po rekonstrukcijos

Visuomeninio transporto veiklą organizuoja AB „Jonavos autobusai“. Kursuoja 1-9 numerio autobusai ir mikroautobusai (6 numerio autobusai yra privatūs). Jonavos autobusų stotis pastatyta 1978 m. Šiuo metu autobusais galima pasiekti beveik visus Lietuvos regionus. Autobusų stotis atnaujinta 2013 metais.

Geležinkelis

redaguoti
Pagrindinis straipsnis – Jonavos geležinkelio stotis.

Jonavos geležinkelio stotis pastatyta 1871 m. Ji priklausė Liepojos–Romnų geležinkelio atkarpai. Naujas geležinkelis sujungė Jonavą su Vilniumi, Šiauliais, Liepoja ir plačia Rusijos rinka. Jonava tapo svarbiu geležinkelių tašku. 1916 m. nutiestas siaurasis Jonavos–Ukmergės geležinkelis, iki išardymo 1958 m. naudotas keleivių ir krovinių vežimui.[15]

Per Jonavą eina magistralinis kelias:

Krašto keliai:

Gyventojai

redaguoti
 
 
Demografinė raida tarp 1823 m. ir 2022 m.
1823 m. 1851 m. 1871 m. 1885 m.*[3] 1893 m. 1897 m.sur. 1904 m.*[2] 1913 m. 1923 m.sur.[16] 1939 m.
600 1 560 2 920 1 906 3 350 5 000 5 622 5 644 4 115 5 460
1959 m.sur.[17] 1970 m.sur.[18] 1974 m.[19] 1976 m.[20] 1979 m.sur.[21] 1989 m.sur.[22] 2001 m.sur.[23] 2006 m. 2007 m. 2008 m.
5 005 14 563 21 400 24 000 28 413 36 520 34 954 34 696 34 521 34 446
2009 m. 2010 m. 2011 m.sur.[24] 2014 m. 2017 m. 2018 m. 2020 m. 2021 m.sur.[25] 2022 m. -
34 238 31 725 30 777 29 353 27 809 27 062 26 423 27 381 26 934[26] -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Mieste gyvena 46,5 proc. vyrų ir 53,5 proc. moterų.

Tautinė sudėtis

redaguoti

2016 m. gyveno 28 568 žmonės.

2011 m. gyveno 30 650 žmonės:[27]

2001 m. gyveno 34 954 žmonės:[28]

1923 m. gyveno 4 115 žmonės:[29]

  • Žydai – 65,64 % (2701);
  • Lietuviai – 28,53 % (1 174);
  • Rusai – 3,65 % (150);
  • Lenkai – 1,34 % (55);
  • Kiti – 0,85 % (35).
Pagrindinis straipsnis – Jonavos žydai.

Jonavos žydai minimi aštuonioliktame amžiuje. Tarpukaryje Jonavoje veikė septynios sinagogos. 1941 m. rugpjūčio 14 d. Giraitės (Girelkos) miškelyje naciai vokiečiai ir jų talkininkai lietuviai sušaudė 552 žydus. Rašytojas Grigorijus Kanovičius yra įamžinęs Jonavos žydų gyvenimą.

Garbės piliečiai

redaguoti
Pagrindinis straipsnis – Jonavos rajono garbės piliečiai.

Jonavos rajono garbės piliečiai – Bronislovas Lubys (garbės pilietis nuo 2000 m. rugpjūčio 4 d.), pramonininkas; Edvardas Prichodskis (nuo 2000 m. rugpjūčio 4 d.), Jeronimas Ralys (nuo 2000 m. rugpjūčio 4 d.), gydytojas, vertėjas; Jonas Sirvydis (nuo 2006 m. sausio 26 d.), „Achemos“ vadovas; Konstantinas Bogdanas (nuo 2000 m. rugpjūčio 4 d.), skulptorius; Stanislovas Gediminas Ilgūnas (nuo 2000 m. rugpjūčio 4 d.), visuomenininkas; Teresė Žižienė (nuo 2004 m. spalio 14 d.), gydytoja; Vincas Algirdas Pranckietis (nuo 2000 m. rugpjūčio 4 d.), klebonas.

Žymūs žmonės

redaguoti

Paminklai

redaguoti
 
Paminklas Abraomui Kulviečiui Santarvės aikštėje, atidengtas 2009 m.
  • Abraomui Kulviečiui medinis paminklas Ramybės skvere (autorius V. Cikana);
  • paminklinis biustas Petrui Vaičiūnui (skulptorius V. Vildžiūnas);
  • kryžius jonaviečiams, kurie buvo palaidoti iškeltose kapinėse (autorius A. Kazlauskas);
  • Atminimo ansamblis (autorius V. Vildžiūnas ir dailės akademijos studentai);
  • Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas: Nepriklausomybės šaulių kryžius prie išvažiavimo Ukmergėn (pastatytas 1928 m., autorius D. Leparskis, sovietmečiu nugriautas, atstatytas 1990 m. „Taurostos“ klubo iniciatyva, autoriai A. Kazlauskas ir J. Listvina).
  • Atminimo akmuo AB “Achema“ 40 metų jubiliejaus proga (atvežtas 2005 metais iš Rizgonių karjero), Joninių slėnis.

Miestų partnerystė

redaguoti

Miestai, su kuriais Jonava yra užmezgusi partnerystės ryšius:[30]

 
Jonavos miestų partnerių herbai ant savivaldybės pastato.

Galerija

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. 2,0 2,1 Яновъ. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 41А (82) : Яйцепровод — Ѵ. С.-Петербургъ, 1904., 676 psl. (rus.)
  3. 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 962 psl.
  4. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 74–75
  5. J. Lenčiauskas „Jonavos rajonas“
  6. 6,0 6,1 6,2 6,3 6,4 6,5 „Jonavos krašto istorijos apžvalga“. jonbiblioteka.lt. Jonavos biblioteka. Nuoroda tikrinta 2023 m. liepos 28 d..
  7. R. Kasperavičiūtė-Karaliūnienė „Mano gimtinė gyva atmintyje“.
  8. Jaskūnienė, Kristina (2019). „JONAVOS MIESTO VIETOS GYVENTOJŲ NARATYVUOSE“. vdu.lt. Vytauto Didžiojo universitetas. Nuoroda tikrinta 2023 m. liepos 28 d..
  9. Janów (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. III (Haag — Kępy). Warszawa, 1882, 422 psl. (lenk.)
  10. http://www.gzeme.lt/index.php?s_id=1&n_id=3963 Gimtoji žemė, „Du dešimtmečiai, pažymėti netektimis, baime ir nežinomybe“
  11. Joneda 2012 m. vasaris
  12. http://jkc.lt
  13. http://www.jonavosmuza.lt Archyvuota kopija 2009-10-01 iš Wayback Machine projekto.
  14. http://www.jonbiblioteka.lt/?psl=statistika Archyvuota kopija 2007-10-30 iš Wayback Machine projekto.
  15. Kultūros vertybės pagrindinis dosjė Nr: PD-2115 (Ukmergės siaurojo geležinkelio stoties)[neveikianti nuoroda]
  16. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  17. JonavaMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 693 psl.
  18. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  19. JonavaLietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 68 psl.
  20. Vincas Brazauskas, Kazys Misius, Algimantas MiškinisJonava. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 125
  21. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  22. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  23. Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
  24. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  25. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  26. stat.gov.lt / Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje
  27. 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
  28. 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.
  29. 1923 m. surašymo duomenys
  30. https://www.jonava.lt/savivaldybe/veiklos-sritys/tarptautinis-bendradarbiavimas/121 Archyvuota kopija 2022-02-05 iš Wayback Machine projekto.

Literatūra

redaguoti
  • Jonavos kraštas: ten, kur teka Lietuva…: fotoalbumas. – Kaunas: V studija, 2008. – 96 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-737-32-2

Nuorodos

redaguoti
Vikisritis: Jonava
  Šis straipsnis įtrauktas į Vertingų straipsnių kategoriją.

Aplinkinės gyvenvietės

  Kulva - 7 km Žeimiai - 13 km Šilai - 6 km  
Čičinai - 6 km
     
     
     
Upninkai - 16 km
Kaunas – 36 km Šveicarija - 3 km Rukla - 8 km