Atverti pagrindinį meniu
Ruginė duona, Jungtinė Karalystė.
Ruginė duona, Suomija.

Ruginė duona – duona, kurioje ruginiai miltai arba rupiniai[1] sudaro ne mažiau kaip 90 % viso miltų arba rupinių kiekio. Ši duona paprastai būna tamsesnė ir skalsesnė už kvietinę duoną, jos skonis sodresnis.

Tikra ruginė duona yra vienas geriausių B grupės vitaminų, geležies ir magnio šaltinių. Sveikiausia ruginė duona yra tokia, kuri kepama ne su mielėmis, o raugu, mat jis organizmui daug naudingesnis.[2]

Nuo seno lietuviai augino ne kviečius, o rugius. Jiems augti klimatinės sąlygos Lietuvoje yra itin palankios. Žieminiai rugiai – nelepūs, gerai šalčius pakenčiantys javai, geriau už kitus auga nederlingose, lengvose ir sausose smėlio dirvose. Rugių derliai yra pastovesni negu žieminių kviečių.[3]

Tradiciškai kepamos ruginės duonos Lietuvoje pripažintos tautiniu paveldu, o Daujėnų naminė duona tapo šeštuoju lietuvišku saugomu paveldu Europos Sąjungoje.[4]

Viduramžiais ruginė duona buvo pagrindinis maisto gaminys daugelyje šalių, tarp jų ir Lietuvoje. Pastaroji duona buvo vartojama Skandinavijos, Baltijos šalyse, Lenkijoje, Rusijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje.

ŠaltiniaiKeisti

  1. Rupiniai – produktas, gaunamas rupiai sumalus grūdus ir pašalinus nedidelį kiekį arba visai nepašalinus sėlenų.
  2. „Renkamės duoną. Kuri sveikiausia?“. 15min. Nuoroda tikrinta 2017-08-24. 
  3. „Duonos kelias: tokia buvo pradžia“. Kauno diena. Nuoroda tikrinta 2017-08-24. 
  4. „Europos Komisija į geografinių nuorodų registrą įtraukė Daujėnų naminę duoną“. 15min. Nuoroda tikrinta 2017-08-24.