Sveiki atvykę į Vikipediją

laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Prisijunk ir pasidalink savo žiniomis su pasauliu!
Šiuo metu yra 197 900 straipsnių

Sveiki atvykę
Dažniausi klausimai
Pagalba

Klausk
Taisyklės ir susitarimai
Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją

Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 197 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.


Savaitės straipsnis

William Bligh, 1814 m. Alexander Huey tapytas portretas

Viljamas Blajus (angl. William Bligh, 1754 m. rugsėjo 9 d. – 1817 m. gruodžio 7 d.) – Britanijos karališkojo laivyno viceadmirolas ir kolonijinis administratorius. Pagarsėjo dėl maišto, surengto prieš jį 1789 m. Britanijos karališkojo laivyno laive „Bounty“. Per maištą kartu su sau lojaliais jūreiviais buvo įsodintas į valtį Polinezijoje, netoli Tongos salų, kuria nuplaukė 6700 km iki artimiausios europiečių kolonijos Timoro saloje.

Po 17 metų, 1806 m. rugpjūčio 13 d. paskirtas Naujojo Pietų Velso gubernatoriumi Australijoje, kur, dėl savo veiksmų prieš korumpuotus Naujojo Pietų Velso korpuso kariškius, taip vadinamojo Romo maišto metu buvo nušalintas nuo pareigų, įkalintas ir išvarytas iš kolonijos.

Viljamas Blajus pakrikštytas Šv. Andriejaus bažnyčioje Plimute 1754 m. spalio 4 d., tačiau nėra žinoma, ar jis gimė Plimute, kur jo tėvas Frensis Blajus (1721–1780) dirbo muitinėje, ar savo šeimos namuose prie Sent Tudžio, netoli Bodmino, Kornvalio grafystėje. Viljamo motina Džeinė Pyrs (1713–1768) buvo našlė, ištekėjusi už Frensio 40 metų amžiaus.

7 metų amžiaus stojo Karališkojo laivyno tarnybon; tuo metu tai buvo įprasta praktika, buvo siekiama, kad vaikas įgytų plaukiojimo patirties, ar bent įrašo, kuris praverstų jo tolimesnei karjerai. 1770 m., 16 metų amžiaus, tarnavo „Hunter“ laive, nuo 1771 m. perkeltas į „Crescent“ laivą, kur išbuvo tris metus.

1776 m. priimtas „Resolution“ laivo šturmanu Džeimso Kuko trečiojoje kelionėje į Ramųjį vandenyną, tapo Kuko žūties liudininku Havajų salose. Kelionės metu Blajus sudarė daug kokybiškų jūrinių žemėlapių, tačiau nuopelnai buvo priskirti Kuko leitenantams. Žemėlapiai buvo tokie tikslūs, kad dalį jų tebevartojo net XX a.

1780 m. grįžo į Angliją. 1781 m. vasario 4 d. vedė muitininko dukterį Elžbietą Bethem, su kuria sugyveno 4 dukteris ir dvynius sūnus (abu mirė kūdikystėje). Netrukus po vestuvių buvo paskirtas laivo „Belle Poule“ šturmanu, dalyvavo Dogerio bankos mūšyje su olandais, po kurio buvo pakeltas į leitenantus. Kitus pusantrų metų tarnavo įvairiuose laivuose, dalyvavo Gibraltaro gynyboje 1782 m. Po Paryžiaus taikos 1783 m. pasiėmė atostogų ir plaukiojo prekybiniais laivais į Vest Indiją. Ten susipažino su jaunu vyru Flečeriu Kristianu (1764–1793), kurį mokė navigacijos. Netrukus abu tapo gerais draugais.

Savo rėmėjo, britų botaniko, mokslininko Džozefo Benkso (angl. Joseph Banks) kviečiamas, 1787 m. grįžo į tarnybą kariniame laivyne ir buvo paskirtas vadovauti laivui „Bounty“ ekspedicijoje į Taitį. Ekspedicijos tikslas buvo atvežti iš Taičio duomnedžio sodinukų į Karibų salas kaip pigaus maisto šaltinį cukranendrių plantacijose dirbantiems vergams. Kad sutaupyti lėšų, Blajui neskyrė kapitono laipsnio, o tik laivo kapitono pareigas. Be to, laive nebuvo kareivių – dėl šių priežasčių vėliau Blajui buvo sunku palaikyti laive discipliną. Savo pirmuoju padėjėju, kelionės metu, Blajus paskyrė Flečerį Kristianą.

Po 10 mėnesių kelionės, 1788 m. spalio 26 d. laivas pasiekė Matavajaus įlanką Taityje. Kol buvo ruošiami sodinukai, įgula neturėjo daug darbo, jūreiviai leido laiką saloje ilsėdamiesi, daugelis užmezgė santykius su vietinėmis merginomis. Įgulos disciplina pakriko, Blajaus nenorėjo klausyti net jo pirmasis padėjėjas Flečeris Kristianas.

Daugiau…


Naujienos


sausio 21 dienos įvykiai

Lietuvoje

Pasaulyje

Rinktinė iliustracija

Swift Run Riffles.jpg
Upelio rėva (Pensilvanija, JAV)
Straipsnių iliustravimo projekto puslapis

Savaitės iniciatyva

Elamitų dantiraščio pavyzdys

Elamitų dantiraštisrašto sistema, vienas iš dantiraščių, III–I tūkst. pr. m. e. naudotas užrašyti nenustatytos kilmės elamitų kalbai.

Elamitų dantiraštis buvo viena iš trijų žinomų rašto sistemų Elame – pati vėliausia. Ankstyvuoju laikotarpiu ji buvo naudojama lygiagrečiai su elamitų linijiniu raštu, bet vėliau jį galutinai išstūmė.

Dantiraščio paplitimą Elame nulėmė Akado imperijos užkariavimai ir kultūrinė įtaka III tūkst. pr. m. e. Kartu su šia kultūrine įtaka akadų dantiraštis pradėtas naudoti užrašyti elemitų kalbai. Seniausias tokiu būdu užrašytas tekstas yra žinomas iš 2200 m. pr. m. e. – sutartis tarp Akado karaliaus Naramsino ir Elamo valdovo Hita. Šių ankstyviausių įrašų dantiraštis beveik nesiskyrė nuo akadų dantiraščio.

II tūkst. pr. m. e. beveik 900 m. elamitų kalba nebuvo užrašinėjama: tuo metu kaip mokslo ir kultūros kalba buvo naudojama tik akadų ir šumerų kalbos. XIII a. pr. m. e. įvyko elamitų raštijos atgimimas, ir XIII–VI a. pr. m. e. randama daugiausia įrašų jau susiformavusiu elemitų dantiraščiu. Garsiausias yra Behistūno įrašas. Raštas nunyko po Achemenidų imperijos žlugimo galutinai sunykus elamitų kalbai.

Skirtingai nei jo pirmtakas akado dantiraštis, elamitų dantiraštyje buvo atsisakyta didelės dalies ideogramų, todėl raštas iš esmės tapo silabografiniu: t. y. naudoti tik garsiniai skiemeniniai dantiraščio ženklai. Pastoviai šiame rašte buvo naudojama tik maždaug 145 ženklai (akadų dantiraštyje jų buvo apie 700). Kadangi kai kurie jų per istoriją kito, iš viso žinomi 206 elamitų dantiraščio ženklai.

Atrodo, kad elamitų kalbos fonetinė sistema buvo paprastesnė nei akadų. Pvz., čia nebuvo išskiriamos priebalsių poros (k-g, t-d, p-b). Dėl to čia aptinkama 12 priebalsių (/p-b/,/k-g/,/t-d/,/š/,/s/,/z/,/y/,/l/,/m/,/n/,/r/, /h/) ir keturi balsiai (/a/, /e/, /i/, /u/). Taip egzistavo maždaug 60 priebalsio-balsio (CV) ir balsio-priebalsio (VC) skiemenų ir maždaug 40 priebalsio-balsio-priebalsio (CVC) skiemenų. VC skiemenys dažnai buvo naudojami tiesiog kaip priebalsiai, nepreipiant dėmesio į balsį, taip rodant tendenciją link raidinės abėcėlės. Elamitų silabogramos savo išvaizda didele dalimi atitiko akadų silabogramas, nors egzistavo ir nemaži skirtumai. Taip pat buvo naudojamos apie 25 ideogramos ir 7 determinatyvai. Transkribuojant elamitų dantiraštį silabogramos rašomos mažosiomis raidėmis, ideogramos – didžiosiomis, o determinantai – pakelti.

Elamitų dantiraščio dešifravimas prasidėjo radus trikalbį Behistūno įrašą ir iššifravus persų dantiraštį. Vėliau iššifruotas akadų dantiraštis. Elamitų dantiraščio dešifravimas užtruko, nors paties rašto iššifravimas nebuvo labai sudėtingas dėl panašumų su akadų dantiraščiu. Tai nulėmė pirmiausia nesuprantama kalba. Todėl netgi galint perskaityti kalbą, daug įrašų vis dar lieka nesuprantami.

Šios savaitės iniciatyva yra raštas ir rašto sistemos.

Daugiau…

Vikisritys


Kiti projektai

Vikižodynas
Laisvasis žodynas
Vikicitatos
Aforizmai, sentencijos
Vikinaujienos
Naujausios žinios, aktualijos
Commons-logo.svg
Vikiteka (Wikimedia Commons)
Mediateka
Vikišaltiniai
Įvairūs tekstai
Vikiknygos
Vadovėliai, knygos
Vikirūšys (wikispecies)
Rūšių katalogas
Metaviki
Vikimedijos projektų koordinavimas
Vikiduomenys
Žinių bazė
Vikiversitetas
Mokomoji medžiaga
Vikikelionės
Kelionių vadovas
MediaWiki
Viki programinė įranga


Kalba