Sveiki atvykę į Vikipediją

laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Prisijunk ir pasidalink savo žiniomis su pasauliu!
Šiuo metu yra 181 912 straipsnių

Sveiki atvykę
Dažniausi klausimai
Pagalba

Klausk
Taisyklės ir susitarimai
Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją

Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 181 tūkstantis straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.


Savaitės straipsnis

Mozaika „Kristus“

Mozaika „Kristus“ Marijampolės Šv. Vincento Pauliečio bažnyčios fasade – monumentaliosios sakralinės dailės kūrinys (mozaika), kuriame pavaizduotas Kristaus veidas, švytinčios aureolės fone. Mozaika sukurta 19941997 m. Kūrinio autorius dailininkas Adomas Matuliauskas jaunesnysis.

Akmens mozaika, vaizduojanti Kristų, yra atlikta florentietiška technika, kūrinio formatas 185 x 115 cm. Mozaika įkomponuota Marijampolės Šv. Vincento Pauliečio bažnyčios pastato fasade, nišoje virš pagrindinio įėjimo. Kūrinyje panaudotas skaldytas, pjautas ir šlifuotas natūralus Lietuvos laukų akmuo, Karelijos granitas ir Italijos marmuras. Pastato architektūroje dominuoja neobizantinio stiliaus motyvai, todėl, kuriant mozaiką, buvo išlaikyta Bizantijos menui būdinga ikonografija. Mozaika pradėta kurti 1994 metų rudenį, 1997 metų vasarą užbaigta ir įmontuota bažnyčios fasade. Kuriant akmens mozaiką dailininkui talkino jo žmona Vilmantė Matuliauskienė.

1901 m. Šv. Nikolajaus neobizantinė vienabokštė cerkvė su penkiais transeptą akcentuojančiais kupolais pastatyta pagal architekto Valerijaus Rybarskio projektą. 1918 m. cerkvė buvo perduota Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijai. 1920 m. bažnyčia pašventinta, jai suteiktas Šv. Vincento Pauliečio titulas. 1944 m. sovietų valdžia bažnyčią uždarė. 1989 m. pastatas grąžintas katalikų bendruomenei, pradėta rekonstrukcija pagal architekto Valentino Medelio projektą. 1990 m. balandžio 29 d. įvyko Marijampolės Šv. Vincento Pauliečio bažnyčios atšventinimo iškilmės.

Mozaikoje „Kristus“ panaudotas atvežtinis Karelijos granitas, Italijos marmuras ir Vilniaus, Trakų, Molėtų apylinkėse, surinkti natūralūs laukų akmenys. Lietuvoje dažniausiai randama iš granito magmos susidaryta vulkaninė uoliena – Baltijos raudonasis porfyras. Porfyrų klodų yra vakarinėje Suomijoje, Alandų salose ir vidurinėje Švedijoje. Kaip teigia geologai, ledynai prieš 10–13 tūkst. metų į mūsų kraštus atrideno lauko riedulius (morenas) iš Skandinavijos. Ledynai uolų gabalus įtraukė į ledo masę, kuri slinkdama trupino uolienas ir taip iš įvairių mineralų sudarytus nugludintus riedulius atgabeno į Lietuvą. Jų galima rasti mūsų laukuose ir pakelėse. Skaldyti laukų akmenys pasižymi spalvų bei tekstūrų įvairove. Lietuvos laukų riedulius sudaro įvairūs mineralai: lauko špatas, kvarcas, plagioklazas, ortoklazas, mikroklinas, apatitas, labradoritas, oligoklazas ir žėrutis.Spalva gali būti pilka, rausva, raudona ir ruda, kartais juoda, tekstūra tolygi, su kvarco intarpais. Šie akmenys panaudoti komponuojant Kristaus veidą, plaukus ir apdarą. Karelijos granitas – tai magminių intrūzinių uolienų grupei priklausantis vulkaninės kilmės akmuo. Jis panaudotas mozaikoje kuriant aureolę. Italijos marmuras – patvari metamorfinė uoliena, sudaryta iš mineralo kalcito. Marmuro uoliena susidarė žemės gelmėse esant aukštai temperatūrai ir slėgiui. Metamorfizuojantis klinčiai, formavosi balta marmuro spalva. Kitos marmuro spalvos ir juostelės atsirado dėl įvairių geležies oksido priemaišų. Italijos marmuras yra atsparus išoriniam poveikiui, lyginant su granitu, jis yra minkštesnis ir lengviau apdirbamas. Kūrinyje marmuro akmuo panaudotas komponuojant akių detales.

Daugiau…


gegužės 23 dienos įvykiai

Lietuvoje

Pasaulyje

Vardadieniai

Gertautas – Tautvydė – Ivona – Žydrūnė – Žydrūnas

Mėnesio šalys


Dunojus Bulgarijoje

Šio mėnesio regionas yra Vidurio ir Rytų Europa. Labai prašome prisidėti prie straipsnių apie šį kraštą plėtojimo. Reikalingiausių straipsnių sąrašą rasite čia. Žymiau prisidėję naudotojai bus atitinkamai pagerbti.

Dunojus (sen. gr. Ἴστρος = Istros; vok. Donau; veng. Duna; kroat. Dunav; bulg., serb. Дунав; svk. Dunaj; rumun. Dunăre) – upė Europoje, antroji pagal ilgį po Volgos. Ilgis 2850 km, baseino plotas 817 000 km².

Prasideda Vokietijoje, Švarcvaldo rajono šlaituose iš susiliejusių Bregės ir Brigacho upelių, įteka į Juodąją jūrą. Į baseino teritoriją įeina Vokietija, Austrija, Slovakija, Vengrija, Kroatija, Serbija, Bulgarija, Rumunija, maža dalis Moldavijos, Ukrainos, Šveicarijos.

Upės aukštupys (iki Vienos, ~920 km) teka per Švarcvaldą ir Bavarijos plynaukštę. Slėniai siauri, gilūs, krantai aukšti, statūs. Vagos plotis iki Ulmo miesto 20–100 m, žemiau – 100–350 m. Srovės greitis 1–2,8 m/s.


Rinktinė iliustracija

Lena Delta B.Lyakhovsky Island 2010-09-28 Boris.jpg
Didžioji Liachovo sala
Straipsnių iliustravimo projekto puslapis

Savaitės iniciatyva

Kazys Grinius

Dr. Kazys Grinius (Grinevičius, Hryniewicz, Гриневич; 1866 m. gruodžio 17 d. Selemos Būda, Marijampolės apskritis – 1950 m. birželio 4 d. Čikaga, Ilinojus, JAV) – Lietuvos politikas, visuomenės ir kultūros veikėjas, humanistas, vienas pirmųjų Lietuvos demokratų, varpininkas, gydytojas, švietėjas, visuomenės sveikatos aktyvistas, publicistas, knygnešys. Steigiamojo Seimo komiteto, rengusio Lietuvos Konstituciją, pirmininkas, Steigiamojo, I, II ir III Seimų narys. Šeštasis Lietuvos premjeras (1920 m. lapkričio 19 d. – 1922 m. sausio 18 d.), pirmasis premjeras, vadovavęs parlamentinei Lietuvos vyriausybei. Trečiasis Lietuvos Respublikos Prezidentas (1926 m. birželio 7 d. – gruodžio 17 d.). Paskutinis demokratiškai išrinktas tarpukario Lietuvos Prezidentas. Vienas iš Demokratų partijos bei Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos steigėjų ir lyderių. Po mirties apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi už žydų kilmės Lietuvos žmonių gelbėjimą per Holokaustą.

A. Eidinto vertinimu, „K.Grinius – Lietuvos parlamentarizmo suklestėjimo simbolis“. Vienas aktyviausiai demokratines idėjas puoselėjusių XX a. Lietuvos politikų, nuosekliai laikėsi demokratijos principų, ištikimas kolektyviniam valdymui, valdžios institucijų kompetencijų atskyrimui, korektiškas, pakantus kitų nuomonei ir pozicijai. Spaudos draudimo metais laikėsi požiūrio, kad lietuviams reikia aktyviai reikšti norą legalizuoti spaudą, o kol ji spausdinama ir platinama nelegaliai – ją remti, steigė slaptas ir viešas draugijas, kurių tikslas buvo visuomenės švietimas ir spaudos lietuvių kalba platinimas. 1926 m. K.Grinių išrinkus Prezidentu Lietuvoje panaikintas karo stovis ir cenzūra, atkurta žodžio, asmens, sąžinės ir spaudos laisvė, praplėstos asmens ir piliečio teisės. Parašė veikalą, skirtą demokratijai ir jos raidai Lietuvoje. Kritikavo teigusius, esą Lietuvos visuomenė dar nepasiruošusi demokratijai: „Mano giliu įsitikinimu, kalbėti apie demokratiją, kovoti už demokratiją gali būti tiktai per vėlu, bet niekad ne per anksti“. Visuomeninėje veikloje ieškojo racionalaus sprendimo, kompromiso. Pabrėžė nuomonių įvairovės ir politinio pliuralizmo svarbą demokratijai, kritikavo ir tendencingais vadino tuos, kurie neigiamai kalbėjo apie „visuomenės srovinį susiskaidymą“: „Politiškai nesusikaidžiusi visuomenė gali būti tik diktatūriniuose kraštuose“. Partinius susigrupavimus vertino kaip normalią demokratinę praktiką ir tvirtino, kad Lietuva negali būti išimtis: „Tik diktatūriniuose kraštuose vienas vadas, viena valia ir net partija, kuria remiasi diktatorius, yra bevalė politiniams sprendimams ir reikalinga tik vadui prisidengti„. Tarptautinėje politikoje manė jog Lietuva turėtų lygiuotis į Skandinaviją ir remtis Anglija bei Prancūzija, o ne Rusija ar Vokietija. Pasižymėjo humoro jausmu, aštria ironija, kuklumu, taupumu ir elegancija. Laisvamanis, pasisakė už asmens religinių įsitikinimų laisvę. Kairysis, anglų filosofo, sociologo, klasikinio liberalizmo politinio teoretiko Herberto Spenserio (Herbert Spencer) idėjų sekėjas – K.Griniaus žodžiais, studijų laikais H. Spenseris jį „išgelbėjo“ nuo pasidavimo Karlo Markso ir Frydricho Engelso teorijoms. Domėjosi Karlo Kautskio idėjoms. Privalomojo sveikatos ir socialinio draudimo, progresinių mokesčių, socialinės rūpybos įstatymų ir nemokamo mokslo šalininkas. Teigė, jog daugelis ligų Lietuvoje turi socialines priežastis, kurias pašalintų tinkama socialinė politika ir švietimas, savo pareiga laikė viešai ir suprantamai kalbėti medicinos ir higienos klausimais, vykdė sėkmingą ligų profilaktiką. Pasisakė už stiprią savivaldą, o centrinės valdžios galių didinimą savivaldos sąskaita laikė monarchizmo ženklu. 1905 m. tekste „Teisingas žemės valdymas Lietuvoje“ rašė: „žemė turi prigulėti tam, kas ją dirba ir iki jis ją dirba“.

Šios savaitės iniciatyva yra valstybių vadovai.

Daugiau…

Vikisritys

Q space.svg Astronomija    P vip.svg Biografijos    P biology.svg Biologija    Socrates blue version2.png Filosofija    P physics.svg Fizika    P countries-vector.svg Geografija    P computing.svg Informatika    P history.svg Istorija   
Logo of Spanish language.svg Kalbos    P mathematics.svg Matematika    P art.png Menas    XXX P icon.png Metai    P antiquity.PNG Mitologija    P religion world.svg Religija    P sport.svg Sportas    P derecho.svg Teisė   

Kiti projektai

Vikižodynas
Laisvasis žodynas
Vikicitatos
Aforizmai, sentencijos
Vikinaujienos
Naujausios žinios, aktualijos
Commons-logo.svg
Vikiteka (Wikimedia Commons)
Mediateka
Vikišaltiniai
Įvairūs tekstai
Vikiknygos
Vadovėliai, knygos
Vikirūšys (wikispecies)
Rūšių katalogas
Metaviki
Vikimedijos projektų koordinavimas
Vikiduomenys
Žinių bazė
Vikiversitetas
Mokomoji medžiaga
Vikikelionės
Kelionių vadovas
MediaWiki
Viki programinė įranga
Skaityti kita kalba