Atverti pagrindinį meniu

Sveiki atvykę į Vikipediją

laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Prisijunk ir pasidalink savo žiniomis su pasauliu!
Šiuo metu yra 196 949 straipsniai

Sveiki atvykę
Dažniausi klausimai
Pagalba

Klausk
Taisyklės ir susitarimai
Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją

Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 196 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.


Savaitės straipsnis

Konradas Bajeris (1828-1897), austrų šachmatų kompozitorius

Senoji vokiškoji mokykla – tai viena iš šachmatų kompozicijos krypčių, kurios principų laikėsi grupė šachmatų kompozitorių (ne tik vokiečių), kūrusių nuo XIX a. septintojo dešimtmečio iki XX a. pradžios.

Senosios vokiškosios mokyklos atstovai svarbiais uždavinių bruožais laikė: sprendimo sunkumą, sudėtingumą ir kombinacijų grožį. Jie teigė, kad uždaviniams būtini gryni ir taupūs matai, pagrindiniuose variantuose – tykūs ėjimai; neleistini trumpi ir grubūs grasinimai; būtini variantai su klaidinančiais pėdsakais, artėjant sprendimo pabaigai ėjimai turėtų stiprėti, efektingos baltųjų figūrų aukos pagrindiniuose variantuose ir t.t. Buvo laikoma, kad šių reikalavimų realizavimui geriausiai tinka 4-ar 5 ėjimų uždaviniai. Dviejų ėjimų uždavinys, kaip per daug trumpas ir nepakankamas kombinaciniam sumanymui įgyvendinti iš vis buvo atmetamas.

Mokykla gavo savo pavadinimą, atsižvelgus į tai, kad apie 50 metų jos idėjos šachmatų uždavinių kūrybos klausimais bei uždaviniai, buvo spausdinami ir nagrinėjami, dar 1846 m. įkurtame, vokiečių šachmatų žurnale „Deutsche Shachzeitung“, nors mokyklos kompozitoriai buvo ne vien vokiečiai: Johanas Bergeris (Johann Nepomuk Berger (1845-1933)) ir Konradas Bajeris ((Konrad Bayer 1828-1897) – austrai, iš Vienos buvo Konradas Erlinas (((Konrad Erlinger (Erlin-slapyvardis) (18561944)), Maksas Feiglas (Maximilian Israel Feigl (1871-1942)), Otomaras Nemo ( Othmar Nemo (1861-1942)).

Mokykla turėjo sekėjų ir kitose šalyse, tai: Jėspa Jespersenas (Karl Lorenz Jesper Jespersen (1848-1914 )) iš Danijos, Emilis Pradinja (Émile Léonard Pradignat (1844-1912)) iš Prancūzijos ir kt.

Dėl įvairių šalių indėlio bandyta vadinti Kontinentine mokykla, bet tai neprigijo, kadangi daugelis vokiečių vedančių kompozitorių, tapdami Vokietijos šachmatų sąjungos kompozicijos sudarymo turnyrų trijų keturių ėjimų uždavinių prizininkais, įnešė svarų indėlį, kuriant pripažintus ir kitose šalyse (išskyrus Bohemija ir Angliją) vertinamus uždavinių kūrybos standartus. Senosios vokiškosios mokyklos vystymasis vyko dviem skirtingais: pradinio ir suklestėjimo etapais (antroji XIX amžiaus pusė).

Pradininku laikomas Konradas Bajeris. Jis tobulai derino daugelį kompozicinių elementų. Turtingas turinys, taisyklingi matai, tykūs ėjimai, aukojamos figūros puošė sunkius ir sudėtingus jo keturių ar penkių ėjimų uždavinius. Daugelio ėjimų uždaviniai, turėję išskirtinius pagrindinius variantus, buvo jo mėgstamas žanras. Jie tapo tolesnės šachmatų uždavinių kompozicijos plėtros sektinais pavyzdžiais.

Daugiau…


Naujienos


spalio 23 dienos įvykiai

Lietuvoje

  • 1988 − Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamajame suvažiavime išrinktas Sąjūdžio Seimas.
  • 2001Lietuva pasirašė ekstradicijos sutartį su JAV.

Pasaulyje

  • 1991 − Paleistas SSRS Valstybės Saugumo komitetas (KGB), užsiiminėjęs žvalgyba, kontržvalgyba bei vykdęs masines represijas, organizavęs politinius procesus prieš „liaudies priešus“.
  • 2001Apple Computer išleido pirmąjį iPod.
  • 2002 − Maskvoje teatrą užgrobė čečėnų teroristai. Įkaitais tapo miuziklo „Nord-Ost“ žiūrovai. 129 iš 750 įkaitų žuvo Rusijos specialiosios paskirties pajėgoms šturmavus pastatą.

Rinktinė iliustracija

Gargždupio kapinės 1989.jpg
Gargždupio senosios kapinės (Kretingos rajonas)
Straipsnių iliustravimo projekto puslapis

Savaitės iniciatyva

Bernardas Feringa, 2015 m.

Bernardas Feringa (ol. Bernard Lucas (Ben) Feringa, g. 1951 m. gegužės 18 d. Nyderlanduose) – olandų chemikas, Nobelio chemijos premijos laureatas.

B. Feringa dirba stereochemijos, homogeninės katalizės, molekulinių nanotechnologijų srityje. 2016 m. kartu su Jean-Pierre Sauvage ir Fraser Stoddart gavo Nobelio chemijos premiją už molekulinių mašinų, arba molekulinių įrenginių, sukūrimą ir sintezę.

B. Feringa labiausiai žinomas dėl to, kad sukūrė molekulinius variklius, kai sukimasis molekulės viduje reguliuojamas šviesos impulsais. Šių variklių pagalba galima keisti medžiagų savybes. Medžiagų moksle jau esama išmaniųjų paviršių: molekulės keičia formą nuo šviesos, tampa drėkinančios arba nedrėkinančios, atstumiančios vandenį arba ne.

B. Feringa 2008 m. Vilniuje vykusioje tarptautinėje organinės sintezės konferencijoje „Balticum Organicum Syntheticum“ skaitė pranešimą. Šio mokslininko laboratorijoje stažavosi Vilniaus universiteto doktorantas Marius Jurgelėnas, magistro darbą atliko prof. Edvino Orento studentas Giedrius Zolubas.

Šios savaitės iniciatyva yra Nobelio premija.

Daugiau…

Vikisritys


Kiti projektai

Vikižodynas
Laisvasis žodynas
Vikicitatos
Aforizmai, sentencijos
Vikinaujienos
Naujausios žinios, aktualijos
Commons-logo.svg
Vikiteka (Wikimedia Commons)
Mediateka
Vikišaltiniai
Įvairūs tekstai
Vikiknygos
Vadovėliai, knygos
Vikirūšys (wikispecies)
Rūšių katalogas
Metaviki
Vikimedijos projektų koordinavimas
Vikiduomenys
Žinių bazė
Vikiversitetas
Mokomoji medžiaga
Vikikelionės
Kelionių vadovas
MediaWiki
Viki programinė įranga


Skaityti kita kalba