Atverti pagrindinį meniu

Sveiki atvykę į Vikipediją

laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Prisijunk ir pasidalink savo žiniomis su pasauliu!
Šiuo metu yra 197 190 straipsnių

Sveiki atvykę
Dažniausi klausimai
Pagalba

Klausk
Taisyklės ir susitarimai
Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją

Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 197 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.


Savaitės straipsnis

Bamijano budos

Afganistano istorija – tautų ir valstybių dab. Afganistano teritorijoje raida nuo seniausių laikų iki dabarties. Jau priešistoriniais laikais Afganistano teritorija tapo svarbia tranzitine zona senovinėje prekyboje. Per ją ėjo prekybiniai keliai, jungę Mesopotamiją su Indo civilizacija rytuose ir su Badachšanu šiaurėje. Pirmieji spėjami centrinio Afganistano gyventojai buvo dravidai ar mundai. Kalnuota Arachosija jau VIII tūkst. pr. m. e. tapo neolitinės revoliucijos židiniu, ir čia suklestėjo priešistorinės žemdirbių kultūros. Arachosijoje išdygusios gyvenvietės, kaip kad Rachman Delis, Periano Gundajus ir Rana Gundajus vaidino svarbų vaidmenį prekyboje tarp Badachšano ir šiaurinio Indo slėnio (Ankstyvosios Harapos kultūros).

III tūkst. pr. m. e. antrojoje pusėje šiauriname Afganistane klestėjo Baktrijos-Margianos archeologinis kompleksas, o Sistano baseine buvo vienas ir didžiausių ir pažangiausių to meto pasaulio miestų Šahri Suchtė. Tuo tarpu pietinė teritorijos dalis buvo stipriai veikiama Indo slėnio civilizacijos. Manoma, kad netoli dabartinio Kandaharo stovėjęs Mundigakas galėjo būti Indo civilizacijos kolonija.

II tūkst. pr. m. e. Afganistano teritoriją iš šiaurės apgyvendino iranėnai, kurie pamažėle išstūmė ar asimiliavo vietinius gyventojus. Iranėnai suformavo dabartinių tadžikų, puštunų, beludžių protėvius. Čia formavosi atskiri kultūriniai iranėnų regionai – Baktrija, Arija, Arachosija, Gandhara, Gedrosija, Drangiana. Visame senovės iranėnų pasaulyje plito zoroastrizmas.

Nėra sutariama kiek Afganistano teritorijos valdė Medijos imperija VII a. pr. m. e., tačiau VI a. pr. m. e. visas Afganistanas jau buvo valdomas Achemenidų imperijos, ir čia suformuotos jos satrapijos. Įrašuose minimas Arachosijos vietininkas Vivana, pilietinio karo metu buvęs lojalus Darijui. IV a. pr. m. e. Aleksandras Didysis prijungė regioną prie savo imperijos. Čia pastatyti nauji miestai Arijos Aleksandrija, Tarnako Aleksandrija ir Kaukazo Aleksandrija.

Po neilgo Seleukidų valdymo, nuo 305 m. pr. m. e. Arachosiją kurį laiką valdė Indijos Maurjų imperija, o vėliau visą teritoriją valdė Graikų-Baktrų karalystė iš Baktrijos regiono. Jos klestėjimo metu regione plito helenistinė kultūra. Atsirado prielaidos maišytis indų, graikų ir persų kultūriniam paveldui.

Mūsų eros pradžioje šiaurės Afganistaną ir Sistaną į Irano kultūrinę sferą susigrąžino Partų imperija, kai tuo tarpu centrinį Afganistaną valdžiusi Kušanų imperija čia plėtojo budizmą ir įtraukė regioną į Indijos kultūrinę sferą. Maždaug tuo metu Arachosija dar tapo žinoma kaip Baltoji Indija. Viena iš pagrindinių Kušanų sostinių Begramas buvo Afganistano teritorijoje. Čia buvo statomi budizmo paminklai, kurių žymiausias reliktas – Bamijano budos.

IV a. Kušanams nusilpus, visą Afganistaną valdė Sasanidų imperija iš Irano. Tuo metu šiauriniam Afganistanui prigijo pavadinimas Chorasanas. Čia buvo viena iš Sasanidų satrapijų, vadinama Harew. Hinduizuota Gandara, kuri irgi priklausė Iranui, buvo vadinama Kušanšahru. Atoki ir kalnuota Arachosija anapus Hindukušo buvo menkai kontroliuojama, nors ir nominaliai priklausė Sasanidams.

Daugiau…


Naujienos


lapkričio 12 dienos įvykiai

Lietuvoje

Pasaulyje

Rinktinė iliustracija

Kernavės sen., Lithuania - panoramio (66).jpg
Rudeniškas kraštovaizdis Kernavės seniūnijoje (Širvintų rajonas)
Straipsnių iliustravimo projekto puslapis

Savaitės iniciatyva

Khor Virap vienuolynas – viena iš labiausiai turistų lankomų vietų Armėnijoje. Tolumoje matomas Araratas.

Armėnija, oficialiai Armėnijos Respublika – neturinti išėjimo į jūrą valstybė pietinėje Užkaukazėje. Ribojasi su Turkija vakaruose, Gruzija šiaurėje, Azerbaidžanu rytuose, Iranu pietuose.

Armėnija yra unitarinė daugiapartinė demokratinė valstybė, turinti ilgą istorinę ir kultūrinę tradiciją. Armėnijos satrapija buvo įkurta VI a. pr. m. e. po Urartu žlugimo. Armėnijos karalystė savo klestėjimą pasiekė I a.pr.m.e valdant Tigranui Didžiajam. Armėnija buvo pirmoji valstybė, kurioje krikščionybė tapo oficialia religija, tarp II a. pabaigos ir IV a. pradžios (oficiali data yra 301 m. e. m.). Iki tol vyravęs zoroastrizmas ir pagonybė nunyko. Tarp XI ir XIV a. armėnų kunigaikštystė ir vėliau karalystė, vadinamoji Kilikijos Armėnija, egzistavo Viduržemio jūros pakrantėje.

Tarp XVI ir XIX a. tradiciškai armėnų gyvenamos teritorijos – Rytų Armėnija ir Vakarų Armėnija buvo paeiliui valdomos tai Osmanų imperijos, tai Persijos imperijos. XIX a. viduryje Rytų Armėniją iš Irano užkariavo Rusija, o didžioji dalis vakarinių armėnų gyvenamų teritorijų liko valdomos Osmanų imperijos. Per Pirmąjį pasaulinį karą Osmanų imperijoje gyvenantys armėnai buvo sistemingai naikinami per Armėnų genocidą. 1918 m., per Rusijos revoliuciją susikūrė Pirmoji Armėnijos Respublika. 1920 m. ši valstybė buvo įjungta į Užkaukazės Sovietų Socialistinę Respubliką, kuri buvo viena iš Sovietų Sąjungos įkūrėjų 1922 m. 1936 m. Užkaukazės sovietų respublika buvo panaikinta ir jos teritorijoje sukurtos atskiros sovietų respublikos, tarp jų ir Armėnijos Sovietų Socialistinė Respublika. Šiuolaikinė Armėnijos Respublika susikūrė 1991 m., po Sovietų Sąjungos žlugimo.

Armėnija yra Eurazijos Ekonominės Sąjungos, Europos Tarybos ir Kolektyvinės saugumo sutarties organizacijos narė. Armėnija remia de facto nepriklausomą Kalnų Karabacho Respubliką, kuri buvo paskelbta 1991 m.

Didžiosios Armėnijos teritorijoje bronzos amžiuje gyvavo keletas valstybių, tarp jų Hetitų imperija, Mitanija, Hajasa-Azi (1500-1200 m. pr. m. e.). Istoriniais laikais armėnai gyveno į pietus nuo Kaukazo ir rytinėje Mažosios Azijos dalyje (dabartinė Turkija ir Iranas). 782 m. pr. m. e. įkurtas Jerevanas, dabartinė Armėnijos sostinė. I a. Armėnija buvo didelė regiono valstybė tarp Juodosios, Viduržemio ir Kaspijos jūrų. Vėliau Armėnija priklausė romėnams, partams, arabams, mongolams ir persams. 1918 m. Armėnija paskelbė nepriklausomybę, bet 1920 m. buvo okupuota sovietų raudonosios armijos.

Šios savaitės iniciatyva yra Armėnija.

Daugiau…

Vikisritys


Kiti projektai

Vikižodynas
Laisvasis žodynas
Vikicitatos
Aforizmai, sentencijos
Vikinaujienos
Naujausios žinios, aktualijos
Commons-logo.svg
Vikiteka (Wikimedia Commons)
Mediateka
Vikišaltiniai
Įvairūs tekstai
Vikiknygos
Vadovėliai, knygos
Vikirūšys (wikispecies)
Rūšių katalogas
Metaviki
Vikimedijos projektų koordinavimas
Vikiduomenys
Žinių bazė
Vikiversitetas
Mokomoji medžiaga
Vikikelionės
Kelionių vadovas
MediaWiki
Viki programinė įranga


Skaityti kita kalba