Sveiki atvykę į Vikipediją

laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Prisijunk ir pasidalink savo žiniomis su pasauliu!
Šiuo metu yra 184 777 straipsniai

Sveiki atvykę
Dažniausi klausimai
Pagalba

Klausk
Taisyklės ir susitarimai
Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją

Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 184 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.


Savaitės straipsnis

Autentiškai atkurtas koplyčios interjeras. Originalus koplyčios altorius istorijos įvykių sūkuryje pasilikęs Druskininkų bažnyčioje

Trakų Vokės koplyčia, taip pat Švenčiausios Mergelės Marijos koplyčia, Grafų Tiškevičių koplyčia–mauzoliejus – veikianti Lentvario Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapijos koplyčia, esanti Vilniaus miesto pietvakariuose, Trakų Vokėje (Panerių sen.), 0,6 km į šiaurę nuo Vilniaus–Trakų kelio ( A4  VilniusVarėnaGardinas ). Maldos namai įsikūrę buvusio Trakų Vokės dvaro mauzoliejinėje koplyčioje. Į dvarvietę nukreipia lankytino objekto rodyklė. Tai grafų Tiškevičių šeimos koplyčia, stovinti dvaro sodybos pakraštyje, netoli pietinių vartų į parką ties E. Andrė ir J. Tiškevičiaus gatvių sankirta.

Grafų Tiškevičių koplyčia pastatyta XIX a. antrojoje pusėje. 1999 m. pripažinta architektūros ir dailės paminklu (unik. kodas 24983). Šiuo metu sutvarkyta, tinkama naudotis bet kuriuo metų laiku, pritaikyta lankytis žmonėms su negalia. Koplyčia yra bendruomenės traukos centras – sekmadieniais čia pravedamos šv. Mišios (lietuvių, lenkų arba lotynų kalbomis), be to, vyksta vakaronės, minimos valstybinės šventės, gimnazistams įteikiami atestatai.

Tiškevičiams Trakų Vokė ir Lentvaris (čia grafai taip pat pastatė bažnyčią) priklausė nuo 1850 m. Koplyčios pastatymo metai skirtinguose šaltiniuose nurodomi ne tie patys, be to, nežinoma apie dabartinės koplyčios vietoje galimai stovėjusius statinius. Išlikę senųjų gyventojų pasakojimai apie šalia dabartinio šventoriaus buvusias kapinaites. Lietuvos rašytiniuose šaltiniuose minima, kad koplyčia statyta apie 1870 m., tačiau XIX a. pabaigoje išleistoje Lenkijos bažnytinėje literatūroje, kai dar buvo gyvas pirmasis Trakų Vokėje gyvenęs Tiškevičius, nurodomi 1856 m.

Koplyčios rūsyje saugomi sarkofagai su kelių Tiškevičių kartų palaikais. Pirmieji jų čia buvo atvežti iš Voložino, kai carinės Rusijos valdžia iš jų atėmė bažnyčią, kuri buvo kartu ir giminės mauzoliejus. Tenykštė bažnyčia buvo pertvarkyta į stačiatikių cerkvę. Pamažu iš Voložino Tiškevičiai persikėlė gyventi į Trakų Vokę. Grafai iš pradžių gyveno mediniame dvarelyje, vėliau turėjo pastatytus puošnius rūmus. Koplyčia buvo pirmas dvarvietėje atsiradęs pastatas. Nors ji buvo statyta kaip grafų šeimos koplyčia, tačiau tam tikromis valandomis bei dienomis čia galėjo melstis ir dvaro tarnai, koplyčia nebuvo uždara.

Daugiau…


Naujienos


gruodžio 9 dienos įvykiai

Lietuvoje

Pasaulyje

Rinktinė iliustracija

Helkivad ööpilved Kuresoo kohal.jpg
Sidabriškieji debesys – viršutinėje atmosferos dalyje (75 ~ 85 km aukštyje) esantys švytintys naktiniai debesys, daugiausiai stebimi platumose tarp 50º ir 70º į pietus ir šiaurę nuo pusiaujo. Šių debesų fenomenas dar pilnai nėra paaiškintas iki šiol. Lietuvos geografinė padėtis yra labai palanki sidabriškiesiems debesims stebėti. Daugiau…
Straipsnių iliustravimo projekto puslapis

Savaitės iniciatyva

Pirėnų kraštovaizdžiai

Katalonija (kat. Catalunya, oks. Catalonha, isp. Cataluña) – autonominis regionas ir istorinė sritis Ispanijos šiaurės rytuose. Sostinė – Barselona. 2017 m. spalio 27 d. Katalonijos parlamentas, remdamasis referendumo rezultatais, nubalsavo dėl Katalonijos nepriklausomybės paskelbimo.

Katalonijos autonominis regionas (kat. Comunitat Autònoma de Catalunya, isp. Comunidad Autónoma de Cataluña, oks. Comunitat Autonòma de Catalonha) suformuotas 1979 m. gruodžio 18 d. 2006 m. regiono autonomija buvo išplėsta. Autonominis regionas apima Barselonos, Žironos, Leridos ir Taragonos provincijas. Oficialios kalbos – katalonų, ispanų ir oksitanų (Val d’Arano slėnyje).

Du trečdaliai Katalonijos gyventojų gyvena Barselonos metropolinėje teritorijoje. Katalonija yra labai urbanizuota ir industrializuota, nuo XIX a. ji yra ekonomiškai svarbiausia Ispanijos dalis, čia sukuriama 18.8% Ispanijos BVP. Pagal BVP vienam gyventojui Kataloniją lenkia tik Baskų šalis, Madridas ir Navara. Ji turi iš dalies autonominę regiono vyriausybę ir savo kalbą – katalonų. Regionas turi turtingą kultūrinį paveldą.

Istorinę Katalonijos sritį sudaro dabartinis Katalonijos autonominis regionas ir Rytų Pirėnų departamentas Prancūzijoje. Be to, katalonai istorine Katalonijos dalimi laiko ir šalia esančius Prancūzijos rajonus, t. y. Šiaurės Kataloniją (kat. Catalunya del Nord, pranc. Catalogne Nord). Radikalūs katalonų politikai Katalonijos termino taikymą plečia ir apima vadinamąsias „katalonų žemes“, t. y. Viduržemio jūros teritorijas, kurios viduramžiais buvo Aragono karalystės įtakos sferoje ir kurių gyventojai bent iš dalies kalba katalonų kalba.

Katalonija yra Pirėnų pusiasalio šiaurės rytuose, Viduržemio jūros pakrantėje. Šiaurėje gamtinę Katalonijos sieną su Prancūzija ir Andora sudaro Pirėnų kalnai, pietuose ribojasi su Valensijos regionu, o pietvakariuose – su Aragonu. Katalonijai priklauso ir Prancūzijos teritorijos supamas eksklavas Ljivija.

Šiaurinę ir šiaurės vakarinę Katalonijos dalį užima Pirėnų kalnai su priekalnėmis; juose yra aukščiausia krašto vieta – Estatso kalnas (Pica d’Estats, 3147 m). Vakarinę ir vidurinę dalį užima Vidurio Katalonijos dubuma, kurią nuo vandenyno skiria Katalonijos pakrantės kalnagūbris (aukštis iki 1707 m, Montsenio masyvas). Pačioje vandenyno pakrantėje, išraižytoje įlankų, plyti žemuma. Į šiaurę nuo Barselonos driekiasi paplūdimių juosta – Kosta Brava. Šiaurėje ryškiai į vandenyną išsišovęs Kreuso kyšulys.

Šios savaitės iniciatyva yra Katalonija.

Daugiau…

Vikisritys

Q space.svg Astronomija    P vip.svg Biografijos    P biology.svg Biologija    Socrates blue version2.png Filosofija    P physics.svg Fizika    P countries-vector.svg Geografija    P computing.svg Informatika    P history.svg Istorija   
Logo of Spanish language.svg Kalbos    P mathematics.svg Matematika    P art.png Menas    XXX P icon.png Metai    P antiquity.PNG Mitologija    P religion world.svg Religija    P sport.svg Sportas    P derecho.svg Teisė   

Kiti projektai

Vikižodynas
Laisvasis žodynas
Vikicitatos
Aforizmai, sentencijos
Vikinaujienos
Naujausios žinios, aktualijos
Commons-logo.svg
Vikiteka (Wikimedia Commons)
Mediateka
Vikišaltiniai
Įvairūs tekstai
Vikiknygos
Vadovėliai, knygos
Vikirūšys (wikispecies)
Rūšių katalogas
Metaviki
Vikimedijos projektų koordinavimas
Vikiduomenys
Žinių bazė
Vikiversitetas
Mokomoji medžiaga
Vikikelionės
Kelionių vadovas
MediaWiki
Viki programinė įranga


Skaityti kita kalba