Pagrindinis puslapis

Sveiki atvykę į Vikipediją

Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Lietuviškojoje Vikipedijoje:
203 098 straipsniai

Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.

Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale.

Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų.
Rinktinė iliustracija
Savaitės straipsnis
Lietuva (oranžinė) ir Kataras (žalia) pasaulio žemėlapyje

Kataro ir Lietuvos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Kataro ir Lietuvos. Diplomatiniai santykiai užmegzti 1992 m. lapkričio 25 d. Abi šalys yra Jungtinių Tautų narės, taip pat abi 2022–2024 m. laikotarpiui buvo išrinktos į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybą. Lietuvai atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Egipte, o Katarui atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Lenkijoje.

1971 m. Kataras paskelbė nepriklausomybę. Yra duomenų, kad SSRS vykdytos Lietuvos okupacijos metais Kataras palaikė ryšius su Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis. Diplomatiniai santykiai tarp dviejų valstybių užmegzti 1992 m. lapkričio 25 d. 1997–1998 m. Kataras Lietuvai buvo akreditavęs savo ambasadorių. Vis dėlto 1998–2010 m. laikotarpiu ambasadorius Lietuvai akredituotas nebuvo ir tik 2010 m. akredituotas antrasis ambasadorius. Lietuva Katarui ambasadorių akreditavo 2011 m. vasarą.

2011 m. liepos mėnesį Lietuvoje lankėsi Kataro užsienio reikalų valstybės ministras Kalidas al Atija, o rugsėjo 23 d., likus dienai iki Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos, Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis Niujorke (JAV) susitiko su Kataro ministru pirmininku ir užsienio reikalų ministru šeichu Hamadu bin Džasimu bin Džaberu al Taniu bei aptarė dvišalių santykių plėtojimo perspektyvas ir ekonominių ryšių sustiprinimą.

Iki šiol yra įvykęs vienas aukščiausio lygio dvišalis Lietuvos ir Kataro vadovų susitikimas. 2012 m. balandžio 29 d. su darbo vizitu Katare lankėsi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, kur susitiko su Kataro Emyru šeichu Hamadu Bin Khalifu Al Thani ir kitais šalies atstovais. Vizito metu Kataro vadovams buvo pristatytas Lietuvoje statomas Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalas ir aptartos dujų tiekimo galimybės į Lietuvą. Kartu su Lietuvos prezidente Katare taip pat lankėsi energetikos ministras Arvydas Sekmokas, užsienio reikalų viceministrė Asta Skaisgirytė-Liauškienė, AB „Klaipėdos nafta" generalinis direktorius Rokas Masiulis ir suskystintų gamtinių dujų terminalo direktorius Rolandas Zukas. Su šiais klausimais susijusios derybos rugsėjo 3–4 d. vyko Kataro sostinėje Dohoje. 2014 m. birželio 10-11 d. Atėnuose (Graikija) vykusiame ES ir Arabų Lygos susitikime dalyvavo Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, renginio paraštėse susitikdamas su Kataro užsienio reikalų ministru.

Daugiau…

birželio 24 d. įvykiai
Lietuvoje

Pasaulyje

Savaitės iniciatyva
Baltiškas Saulės kryžius

Baltų religija vadinama baltų tautų ikikrikščioniškų pagoniškų tikėjimų ir kultų visuma. Apie ankstyvą jos formavimosi raidą galima spręsti tik iš archeologinių radinių, o apie vėlesnę raidą – dar ir iš folkloro bei rašytinių šaltinių – metraščių, kronikų. Nėra žinoma, ar egzistavo kadaise vientisa baltų religijos dogmatinė sistema. Todėl galima rekonstruoti atskirus aspektus, bet ne religiją kaip sistemą. Tenka priminti, kad animizmas, totemizmas ir t. t. yra modeliai, aprašantys kai kurias savybes, bet retai randami grynu pavidalu. Griežtų ribų tarp baltų religijos ir baltų mitologijos nėra.

Kaip liudija archeologinės iškasenos, pirmieji gyventojai toje teritorijoje, kurioje susiformavo baltų tautos, įsikūrė paleolite, X tūkstantmečio pr. m. e. II pusėje negrįžtamai pasitraukus ledynams, atšilus klimatui ir išplitus miškams. Radinių, kurie bylotų apie kokias nors to meto pirmykščio tikėjimo apraiškas, nerasta. Tačiau kai kurie neolito (III-II t-metis pr. m. e.) periodo radiniai jau rodo buvus fetišistines, totemistines pasaulėjautos užuomazgas. Paminėtinos lazdos su rankenomis, vaizduojančiomis briedžių galvas. Jos, matyt, buvo naudojamos medžioklinės magijos apeigose. Rasti samčiai su vandens paukščių galvutėmis gali būti sietini su vandens kulto pradmenimis. Įvairūs amuletai, vaizduojantys gyvates, rodo gyvačių kulto buvimą. Nors visa tai gali būti ne kulto apraiška, o buities įrankių puošyba.

Manoma, kad III t - mečio pr. m. e. pab. dabartinę baltų teritoriją pasiekė naujų klajoklių, vad. virvelinės keramikos kultūros atstovai. Šiems susimaišius su vietos gyventojais, susidarė baltai. Vėlyvojo neolito (II t - metis pr. m. e.) radiniai rodo, kad tuo metu jau buvo susiformavusi pagarba gamtos jėgoms, išreiškianti abstrakčias vegetatyvines idėjas. Gyvatės siejimas su gyvybingumu rodo palyginti nemenką abstraktaus mąstymo laipsnį. Animistinio tikėjimo formos galėjo atsirasti vėliau, žymiai pakitus pirmykščiams šeimyniniams santykiams. Apie tikėjimą pomirtiniu gyvenimu galima spręsti iš laidojimo papročių, būtent, iš kapuose randamų įkapių. Laidoti užkasant į žemę pradėta neolite, o neolito pab. kapuose randama ir įkapių (daugiausia akmeninių kovos kirvukų). Tačiau labiau nusistovėję laidojimo papročiai baltuose pastebimi tik žalvario a. (II-I t - metyje pr. m. e.), o paprotys dėti įkapes visuotinai įsigali nuo II m. e. a.

Vėliau (VIII m. e. a.) įsigali paprotys laidoti mirusius sudegintus kartu su įkapėmis. Apie šio papročio įvedimą išlikęs XIII a. Ipatijaus metraščiuose užrašytas Sovijaus mitas dažnai laikomas pačius anksčiausius Lietuvos istorinius įvykius aprašančiu tekstu.

Daugiau…

Šios savaitės iniciatyva yra religija.
Naujienos


Kalba