Pagrindinis puslapis
| Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. |
Lietuviškojoje Vikipedijoje:
|
|
Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.
Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Vikipedija nuolat kuriama, taisoma, tobulinama bei redaguojama, tad nėra jokių garantijų, kad enciklopedijoje pateikiama informacija yra teisinga. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų. |
Rinktinė iliustracija
|
|
Savaitės straipsnis
 Kroatijos ekonomika paremta paslaugų sektoriumi, kuris sudaro 70,8 % bendrojo vidaus produkto (BVP). Maždaug 1990–aisiais, po socializmo žlugimo, Kroatija perėjo į rinkos ekonomiką. Jos ekonomika stipriai nukentėjo Kroatijos nepriklausomybės karo metu, tačiau po karo ekonomika atsigavo. Iki 2007–2008 m. finansų krizės Kroatijos ekonomika kasmet augo po 4–5 %, įplaukos padvigubėjo, o ekonominės ir socialinės galimybės drastiškai išaugo. 2000 m. Kroatija prisijungė prie Pasaulio prekybos organizacijos, 2009 m. prie NATO, o 2013 m. liepos 1 d. tapo Europos Sąjungos nare. Mažėjantis nedarbo lygis bei stiprus turizmo sektorius, palaikomas turizmo pajėgumus plečiančių investicijų, skatina vartojimo didėjimą ir ekonomikos augimą. Pramonės sektoriuje, kurio eksportas siekia virš 10 milijardų eurų, dominuoja laivų statyba, kuri sudaro 10 % eksporto. Maisto ir chemijos pramonė taip pat prisideda prie pramonės produkcijos ir eksporto. Pramonės sektorius sudaro 26,2 % Kroatijos BVP, tuo tarpu žemės ūkio sektorius – likusius 3,7 %. Turizmas tradiciškai yra žymus pajamų šaltinis, ypač vasaros metu, bet paskutiniu metu pastebimas augimas ir žiemos metu, dėl išpopuliarėjusių žiemos sporto šakų, tokių kaip slidinėjimas. |
balandžio 19 d. įvykiai
Lietuvoje
Pasaulyje
|
|
Savaitės iniciatyva
 Panevėžio–Joniškėlio siaurasis geležinkelis – 36 km ilgio ir 750 mm vėžės pločio siaurasis geležinkelis Lietuvos šiaurėje, Panevėžio miesto, Panevėžio rajono ir Pasvalio rajono savivaldybių teritorijose, veikęs 1938–1996 m. Inžinerinio paveldo paminklas, valstybės saugomo siaurojo geležinkelio komplekso dalis. Nutarus Panevėžyje statyti cukraus fabriką, imta rūpintis cukrinių runkelių pristatymo į fabriką būdais. Tuometinė Lietuvos vyriausybė nusprendė tam reikalui plėsti siaurųjų geležinkelių tinklą – sujungti Panevėžio stotį su Gubernijos–Biržų geležinkelio linija. 1937 m. pradėtas tiesti 750 mm vėžės geležinkelis iš Panevėžio į Joniškėlį. Projekto autorius – inžinierius Juozas Kiaunė, statybos viršininkas – inžinierius Jonas Veitas, eigą ir darbų vykdyma prižiūrėjo Susisiekimo ministerija. Dirbo apie 500 darbininkų ir 40 meistrų, statybinių medžiagų transportui naudoti 6 garvežiai ir 50 vagonų. Pabėgiai gaminti Kauno depe, bėgiai atgabenti iš Nyderlandų. Visi darbai bendrai kainavo per 3 mln. litų. Ruožas suskirstytas į 6 tarpstočius, pastatytos Bernatonių, Skaistgirių, Medikonių, Pušaloto ir Vaitkūnų stotys, jose įrengti vandens bokštai, hidrokolonėlės, vandens šuliniai, semaforai. Bernatonių, Skaistgirių ir Medikonių stotyse pastatyti vienodo stiliaus vienaaukščiai su salkomis ir rūsiu mūriniai trobesiai, kuriuose įrengta po du butus, keleivių laukiamąjį ir kasą. Pušaloto stotyje pastatytas dviaukštis pastatas su keleivių ir tarnybinėmis patalpomis pirmame ir dviem butais antrame aukšte, Vaitkūnų stotyje – dviaukštis su trimis butais. Šios savaitės iniciatyva yra Geležinkelių linijos. |
Naujienos
|