Sveiki atvykę į Vikipediją

laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Prisijunk ir pasidalink savo žiniomis su pasauliu!
Šiuo metu yra 200 276 straipsniai

Sveiki atvykę
Dažniausi klausimai
Pagalba

Klausk
Taisyklės ir susitarimai
Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją

Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 200 tūkstančių straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.


Savaitės straipsnis

Prezidentas Jomo Kenyatta 1966 m.

Kenijos istorija apima laikotarpį nuo seniausių laikų iki šių laikų.

1929 m. Luisas Likis rado 1 mln. metų senumo Ašelio kultūros kirvį Kariandusi radymvietėje Pietvakarių Kenijoje. Po to Kenijoje rasta daug įvairių rūšių hominidų. Seniausią hominidą Kenijoje rado Martinas Pikfordas 2000 m. Tai šešių mln. metų senumo Orrorin tugenensis, kurio pavadinimas kilo nuo radymvietės Tugeno kalvose. Tai antras seniausias rastas hominidas po Sahelanthropus tchadensis.

Ikikolonijinė Kenija plėtojosi kaip du atskiri regionai, atskirti retai gyvenamų savanų. Kenijos rytinė dalis, prisiglaudusi prie Indijos vandenyno, priklausė Svahilių krantui, ir čia vystėsi musulmoniška Svahilių civilizacija. Jai būdingi prekybiniai miestai-valstybės, kurie pradėjo kurtis X a. aktyviai dalyvaujant persų ir arabų pirkliams. Šie atnešė čia islamą, o miestuose darniai maišėsi musulmonų ir vietinės afrikietiškos tradicijos. To maišymosi rezultatas – visoje pakrantėje paplitusi kreolinė svahilių kalba. Svarbiausi prekybiniai sultonatai Kenijos teritorijoje buvo Patė, Lamu, Manda, Malindis, Mombasa ir kt. Pirmieji europiečiai (portugalai) Kenijos pakrantėje pasirodė 1498 m. XVI a. pradžioje jie, turėdami pranašesnius ginklus, sunaikino klestinčius svahilių miestus ir vietinę viduramžių civilizaciją. Nuo tada jie formaliai traktavo regioną kaip Portugalijos Rytų Afriką.

Kitas kultūrinis regionas buvo Kenijos vakarinė dalis, prisiglaudusi prie Viktorijos ežero. Dėl palankių gamtinių sąlygų gyventojų tankumas čia buvo ypač didelis, o svarbiausia etninė grupė Kenijos teritorijoje buvo luhjai, pasidalinę į keliolika genčių. XV a. į šias bantų gyvenamas teritorijas migravo gyvulių augintojai nilotai (luo), kurie maišėsi su vietos gyventojais ir labai pakeitė vietos visuomenės struktūrą. Sekdami kitų bantų genčių dabartinės Ugandos teritorijoje (tokių kaip Buganda, Busoga ir kt.) pavyzdžiu, luhjai susivienijo į didelę gentinę karalystę, valdomą vadų, tituluojamų nabongo. Suvienijimą įvykdė vangų gentis, todėl ši karalystė dar vadinama Vanga. Jos įkūrimas tradiciškai keliamas į XII a., tačiau mokslininkai linkę jį kelti į gerokai vėlesnius laikus, XVII a., kuomet susiformavo dauguma Afrikos Didžiųjų ežerų valstybių.

XVII a. musulmonų įtaką Svahilių krante atkūrė Omano imperija ir vėliau nuo jos atsiskyręs Zanzibaro sultonatas, kurio sostinė buvo dabartinėje Tanzanijoje. Siekdamas kontroliuoti prekybą tuometiniame pasaulyje paklausiomis afrikinėmis prekėmis ir juodaodžiais vergais, Zanzibaras plėtė įtaką į žemyną, o ypač – į Afrikos didžiųjų ežerų valstybes krašto gilumoje. Svarbiomis prekybinėmis tarpininkėmis tapo savanose gyvenusios kikujų, kambų, masajų gentys, aptarnavusios karavanų kelius.

Daugiau…


Naujienos


liepos 11 dienos įvykiai

Lietuvoje

Pasaulyje

Rinktinė iliustracija

Cityscape of Florence in the Night.jpg
Florencija, Italija
Straipsnių iliustravimo projekto puslapis

Savaitės iniciatyva

Pelkynai Misisispės deltoje

Luiziana (angl. State of Louisiana, pranc. État de Louisiane) – 18-oji JAV valstija (nuo 1812 m. balandžio 30 d.). Sostinė – Baton Ružas, didžiausias miestas – Naujasis Orleanas. Plotas – 134,4 tūkst. km²; 4,68 mln. gyventojų (2015).

Luizianoje indėnai gyveno daugybę tūkstantmečių iki atsikraustant europiečiams XVI a. Čia buvo pastatyta viena seniausių Amerikoje pilkapių sistemų, Vatson Breikas netoli Monro. Vėlau buvo pastatyta žinomiausia ir didžiausia pilkapių vieta, Poverty Pointas netoli Epso. Ši kultūra pasiekė piką apie 1500 m. pr. m. e. ir buvo viena pirmųjų sudėtingų gentinių kultūrų Šiaurės Amerikoje. Ji gyvavo iki 700 m. pr. m. e. Pirmieji europiečiai atvyko 1528 m., kai ispanas Pánfilo de Narváez aptiko Misisipės žiotis. 1542 m. Hernando de Soto ekspedicija vyko į šiaurę ir vakarus nuo Luizianos, o 1543 m. Misisipe grįžo į Meksikos įlanką. Ispanai šiomis žemėmis labai nesidomėjo. XVII a. pabaigoje prie Misisipės žiočių apsigyveno prancūzų kolonistai. Prancūzai reiškė pretenzijas į visas žemes tarp Luizianos ir Kanados. 1682 m. tyrinėtojas René-Robert Cavelier pavadino regioną Luiziana pagerbdamas Prancūzijos karalių Liudviką XIV. 1699 m. prancūzų kareivis iš Kanados Pierre Le Moyne d'Iberville įkūrė pirmą nuolatinę gyvenvietę Maurepaso fortą (dabar Okean Springsas prie Biloksio). Tuo metu prancūzai įkūrė ir mažą tvirtovę Misisipės žiotyse La Balize. Iki 1721 m. jie buvo pastatę 19 m aukščio medinį švyturį, skirtą Misisipės navigacijai.

Luizianos klimatas padeda valstijai išlikti viena iš šalies lyderių saldžiųjų bulvių, ryžių, cukranendrių srityse. Taip pat auginamos sojų pupelės, medvilnė, žemuogės, kukurūzai, pekanų riešutai. Žvejyba taip pat yra svarbi. Pagrindiniai žvejybos produktai – krevetės ir austrės. Valstija turi gausius mineralinius išteklius. Ji pirmauja šalyje pagal druskos ir sieros gavybą, taip pat yra viena iš lyderių žaliavinės naftos, gamtinių dujų gavyboje. 6-ajame, 7-ajame dešimtmetyje Luizianoje stipriai išaugus pramonei, įkurta nemažai naftos perdirbimo, cheminių naftos produktų, medžio apdirbimo gamyklų. 4 iš 10 svarbiausių JAV jūrų uostų yra būtent šioje valstijoje, čia klesti turizmas.

Didžiausi miestai 2010 m..: Naujasis Orleanas (343 829 gyv.), Baton Ružas (229 493 gyv.), Šrivportas (199 311 gyv.), Lafajetas (120 623 gyv.), Leik Čarlsas (71 993 gyv.).

Daugiau…

Šios savaitės iniciatyva yra Luiziana.

Vikisritys


Kiti projektai

Vikižodynas
Laisvasis žodynas
Vikicitatos
Aforizmai, sentencijos
Vikinaujienos
Naujausios žinios, aktualijos
Commons-logo.svg
Vikiteka (Wikimedia Commons)
Mediateka
Vikišaltiniai
Įvairūs tekstai
Vikiknygos
Vadovėliai, knygos
Vikirūšys (wikispecies)
Rūšių katalogas
Metaviki
Vikimedijos projektų koordinavimas
Vikiduomenys
Žinių bazė
Vikiversitetas
Mokomoji medžiaga
Vikikelionės
Kelionių vadovas
MediaWiki
Viki programinė įranga


Kalba