Sveiki atvykę į Vikipediją

laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Prisijunk ir pasidalink savo žiniomis su pasauliu!
Šiuo metu yra 183 425 straipsniai

Sveiki atvykę
Dažniausi klausimai
Pagalba

Klausk
Taisyklės ir susitarimai
Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją

Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 183 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.


Savaitės straipsnis

A. Brukneris su Pranciškaus Juozapo ordinu 1886 metais

Antonas Brukneris (vok. Anton (Joseph) Bruckner, 1824 m. rugsėjo 4 d. Ansfeldene1896 m. spalio 11 d. Vienoje) – Austrijos kompozitorius, vargonininkas, pedagogas. Vienas žymiausių XIX a. II pusės simfonistų.

Antonas Jozefas Brukneris gimė 1824 m. rugsėjo 4 d. Ansfeldeno kaime (netoli Linco) Austrijoje kaimo mokytojo šeimoje, augo muzikalioje aplinkoje. Jo tėvas grojo vargonais vietos bažnyčioje bei laisvalaikiu prisidurdavo prie uždarbio grodamas smuiku šokiams kaimo tavernoje. Antonas buvo vyriausiuoju iš 11 šeimos vaikų (tik penki išgyveno vaikystę). Jo tėvas tikėjosi jį tapsiant kaimo parapijos mokytoju, o į mokytojų pareigas įeidavo vargonavimas bažnyčioje, tad Antonas anksti pradėjo muzikinį lavinimąsi. Būdamas 10 metų jau vargonavo per pamaldas. 1835 m. tėvai jį nusiuntė mokytis pas krikštatėvį, kompozitorių Johaną Baptistą Veisą (J. B. Weiß, 1813−1850) į gretimą Hioršingo kaimą. Tikėtina, kad Hioršinge A. Brukneris parašė anksčiausią žinomą jo kūrinį, religinį Pange lingua. 1836 m. gruodį jis turėjo grįžti į namus dėl tėvo ligos.

1837 m. mirus tėvui (nuo alkoholizmo ir persidirbimo, kaip rašoma „nuo plaučių uždegimo ir nusilpimo“) Antono motina nevertė jo prisidėti prie šeimos išlaikymo, bet paprašė netolimo katalikų Šv. Florijono vienuolyno priorą Michaelį Arnetą, kad Antonas būtų priimtas į vienuolyno choristus. Jam tuomet buvo 13 metų ir jo balsas turėjo pasikeisti, bet vienuolynas Antoną priėmė. Vienuolynas pasižymėjo turtinga muzikine kultūra, būtent iš šio laikotarpio kilo ilgalaikis A. Bruknerio susižavėjimas F. Šuberto muzika. Čia jis pradėjo reguliariai mokytis skaitmeninio boso, smuikuoti ir vargonuoti. Smuiko mokėsi pas vietos mokytoją Francą Gruberį, dainavimo − pas Michaelį Bognerį ir vargonavimo − iš vienuolyo vargonininko Antono Katingerio. A. Brukneris pirmą kartą vienuolyne praleido keturis metus ir vėliau iš vienuolyno aplinkos semdavosi dvasinės stiprybės savo gyvenime.

Daugiau…


Naujienos



spalio 20 dienos įvykiai

Lietuvoje


Pasaulyje

  • 2004 − išleista pirmoji operacinės sistemos Ubuntu versija.



Rinktinė iliustracija

Sant Maurici lake, Aigüestortes i Estany de Sant Maurici National Park, Spain - Diliff.jpg
Katalonija
Straipsnių iliustravimo projekto puslapis

Savaitės iniciatyva

Velomobilis Go-One 3 (Kanada).

Velomobilis yra dviejų ar daugiau ratų (dažniausiai trijų), žmogaus jėga (dažniausiai pedalais) varoma, žema transporto priemonė. Lotyniškai velox – „greitas“, mobilis – „judantis“.

Vairuotojas velomobilyje sėdi patogiai (dažniausiai šiek tiek atsilošęs) ir pedalus mina ištiesęs į priekį kojas. Pasaulyje velomobiliais dažniausiai vadinamos tik tokios žmogaus jėga varomos transporto priemonės, kurios turi gaubtą, o Lietuvoje taip vadinamos ir neturintys gaubto, pusiau gulom minami dviračiai (angl. Recumbent bicycle, vok. Liegerad). Gaubtas mažina oro pasipriešinimą, taip pat apsaugo nuo blogų oro sąlygų, lietaus, sniego, vėjo. Kai kuriuose modeliuose važiuojančiojo galva nėra paslepiama po gaubtu; dėl to yra geresnis matomumas, girdimumas, tačiau neapsaugoma nuo oro sąlygų.

1930 m. dviračių varžybose vidutinio lygio sportininkas velomobiliu aplenkė dviračius. Jo rezultatai buvo anuliuoti. Uždrausta dviračių lenktynėse naudoti tokios konstrukcijos priemones.

Velomobiliais patogiau ir komfortiškiau važiuoti nei įprastais dviračiais. Kitaip, nei automobiliai, jie neteršia atmosferos, neskleidžia didelio triukšmo, mažesnė tikimybe sukelti pavojingą avarinę situaciją. Velomobiliai daugiausiai yra paplitę Nyderlanduose, Vokietijoje, Danijoje. Šiuolaikiniuose velomobiluose kartais įtaisomi elektriniai įrengimai sumažina kojų apkrovą – elektros pagalba sustiprinamas ratų sukimasis. Ši sistema panaudojama važiuojant įkalnėje. Pasaulyje velomobilius bei gulimuosius dviračius gamina daug mažiau gamintojų, negu įprastus dviračius. Nėra daug ir besinaudojančių jais. Todėl net ir nesudėtingų konstrukcijų gulimi dviračiai yra brangesni už įprastus. Nemažai velomobilių yra gaminami mėgėjų.

Lietuvoje 19751990 m. doc. dr. Vytautas Dovydėnas propagavo velomobilius, kurie pasak jo turėję ne tik pradėti naują dviračių erą, bet ir iš miestų dalinai išstumti automobilius. Jis spausdino straipsnius, išleido keletą knygų, su pasekėjais gamino velomobilius, pats Vilniaus jais važinėja į darbą ir laisvalaikiu.

Šios savaitės iniciatyva yra dviratės transporto priemonės.

Daugiau…

Vikisritys

Q space.svg Astronomija    P vip.svg Biografijos    P biology.svg Biologija    Socrates blue version2.png Filosofija    P physics.svg Fizika    P countries-vector.svg Geografija    P computing.svg Informatika    P history.svg Istorija   
Logo of Spanish language.svg Kalbos    P mathematics.svg Matematika    P art.png Menas    XXX P icon.png Metai    P antiquity.PNG Mitologija    P religion world.svg Religija    P sport.svg Sportas    P derecho.svg Teisė   

Kiti projektai

Vikižodynas
Laisvasis žodynas
Vikicitatos
Aforizmai, sentencijos
Vikinaujienos
Naujausios žinios, aktualijos
Commons-logo.svg
Vikiteka (Wikimedia Commons)
Mediateka
Vikišaltiniai
Įvairūs tekstai
Vikiknygos
Vadovėliai, knygos
Vikirūšys (wikispecies)
Rūšių katalogas
Metaviki
Vikimedijos projektų koordinavimas
Vikiduomenys
Žinių bazė
Vikiversitetas
Mokomoji medžiaga
Vikikelionės
Kelionių vadovas
MediaWiki
Viki programinė įranga


Skaityti kita kalba