Pagrindinis puslapis

Sveiki atvykę į Vikipediją

Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Lietuviškojoje Vikipedijoje:
200 687 straipsniai

Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.

Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale.

Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų.
Rinktinė iliustracija
Savaitės straipsnis
Lietuva (mėlyna) ir Nyderlandai (raudona) pasaulio žemėlapyje

Lietuvos–Nyderlandų santykiai — dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos ir Nyderlandų. Santykiai tarp dviejų šalių užmegzti 1921 m. spalio mėnesį, Nyderlandams pripažinus Lietuvos valstybingumą de jure.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę 1990 metais, Nyderlandai Lietuvos nepriklausomybę dar kartą pripažino 1991 m. rugsėjo 2 d., o diplomatiniai santykiai atkurti 1991 m. gruodžio 3 d.

Lietuva turi ambasadą Hagoje, kurioje Lietuvai nuo 2017 m. atstovauja ambasadorius Vidmantas Purlys, tuo tarpu Vilniuje yra įsikūrusi Nyderlandų ambasada, kurioje Nyderlandams atstovauja ambasadorė Bonny Pascalle Evelyne Horbach. Nyderlanduose veikia garbės konsulatai Eindhovene, Groningene ir Bleisvijke.

Veikia Nyderlandų lietuvių bendruomenė. Tuo tarpu Lietuvoje 2021 m. pradžioje gyveno 169 Nyderlandų piliečiai.

Abi šalys yra ES, NATO, eurozonos, EBPO, kitų tarptautinių organizacijų narės.

Prekybiniai ryšiai tarp LDK ir Olandijos egzistavo dar viduramžiais per abiejų valstybių Hanzos sąjungos pirklius. Taip pat yra žinoma apie Olandijoje studijavusius Lietuvos didikus ATR laikais (pvz., Kristupas Pacas).

Lietuvai paskelbus nepriklausomybę nuo Rusijos imperijos, Olandija de jure Lietuvą pripažino 1921 m. spalio 6 d. Olandijai Lietuvoje atstovavo pasiuntinys, rezidavęs Rygoje. Tarpukariu Olandija tapo viena pagrindinių importo rinkų Lietuvai. Iš Olandijos daugiausiai buvo importuojama radijo aparatų ir trąšų, taip pat drabužių ir kakavos. 1924 m. pasirašytas pirmasis prekybos susitarimas. Neilgai trukus buvo atidarytas Olandijos konsulatas. Dabar konsulatas geriausiai žinomas dėl paskutinio konsulo Jano Zwartendijko veiklos. Šis tuomet olandų bendrovės Philips atstovas Kaune 1940 m. vasarą išdavė Olandijai priklausančios Kiurasao vizas (kartu su tranzitinėmis Japonijos vizomis, kurias išdavė Chiune Sugihara) keliems tūkstančių žydų pabėgėlių, daugiausiai iš Lenkijos bei Lietuvos. 1937 m. Kaune pradėti diegti Philips radijo imtuvai.

SSRS 1940 m. vasarą įvykdytos Lietuvos okupacijos ir aneksijos Nyderlandai nepripažino.

Daugiau…

gruodžio 8 d. įvykiai
Lietuvoje

Pasaulyje

Savaitės iniciatyva
Logotipas

Eurolyga (angl. EuroLeague) – aukščiausio lygio profesionalaus klubinio krepšinio turnyras Europoje. Rengia „Euroleague Basketball“. Vietiniuose čempionatuose prasčiau pasirodžiusios komandos pareina į Europos taurę.

Nuo 2016–2017 m. sezono Eurolygoje dalyvauja 16 komandų. „Anadolu“, „Fenerbahçe“, „Panathinaikos“, CSKA, „Baskonia“, „Real“, „Olimpia“, „Maccabi“, „Žalgiris“, „Barcelona“, „Olympiacos“ komandos 10 metų turės garantuotą vietą Eurolygoje be jokių galimybių prarasti licenciją. Taip siekiama padidinti turnyro prestižą, žinomumą, pajamas. Už kiekvienas laimėtas reguliaraus sezono rungtynes klubas gauna 40 tūkst. eurų. Ketvirtfinalyje ir finaliniame ketverte sumos didėja.

Iki 2000 m. organizuodavo FIBA ir turnyras buvo vadinamas Europos čempionų taure. 2009 m. buvo pakeistas iki tol naudotas turnyro formatas. Reguliarusis sezonas prasideda klubus suskirsčius į 4 grupes pagal pajėgumą, atsižvelgiant į praėjusio sezono rezultatus. Grupės komandos sužaidžia tarpusavyje rungtynes namuose ir išvykoje. Keturios stipriausios kiekvienos grupės komandos patenka į sekantį etapą, vadinamąjį Top 16. Šiame etape stipriausios komandos vėl suskirstomos į 4 grupes ir tarpusavyje sužaidžia po rungtynes namuose ir išvykoje. Po 2 stipriausias komandas patenka į ketvirtfinalio etapą. Ketvirtfinalyje komandos sužaidžia rungtynes namuose ir išvykoje. Ketvirtfinalio nugalėtojai patenka į finalinį ketvertą, vykstantį tam tikrame viename mieste. Pusfinalyje ir finale žaidžiamos vienerios rungtynės.

2012 m. dalis turnyro formato dar kartą pakeista. Po reguliariojo sezono, į Top 16 etapą patekę klubai suskirstomi į dvi grupes po aštuonias komandas, kurios tarpusavyje sužaidžia po rungtynes namie ir išvykoje. Į ketvirtfinalio etapą patenka po keturis stipriausius kiekvienos grupės klubus.

2016 m. Eurolygos formatas iš esmės pasikeitė. Nuo 2016–2017 m. sezono Eurolygoje dalyvauja nebe 24, o tik 16 komandų. Reguliariajame sezone visos komandos sužaidžia tarpusavyje po du kartus namuose ir išvykoje. Ketvirtfinalyje lieka 8 stipriausios komandos, kurios suskirstamos pagal pajėgumą. Kovojama iki trijų pergalių, iš jų keturios stipriausios komandos patenka į finalinį ketvertą, kuriame sužaidžiami pusfinaliai ir finalai.

Daugiau…

Šios savaitės iniciatyva yra Eurolyga.
Naujienos


Kalba