Sveiki atvykę į Vikipediją

laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Prisijunk ir pasidalink savo žiniomis su pasauliu!
Šiuo metu yra 187 702 straipsniai

Sveiki atvykę
Dažniausi klausimai
Pagalba

Klausk
Taisyklės ir susitarimai
Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją

Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 187 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.


Savaitės straipsnis

Šiaurinis fulmaras

Šiaurinis fulmaras (lot. Fulmarus glacialis, angl. Northern fulmar, rus. Глупыш) – petrelinių (Procellariidae) šeimai priklausanti jūrinių paukščių rūšis, gausiai paplitusi subarktiniuose šiaurės Atlanto ir Ramiojo vandenyno regionuose.

Šiaurinis fulmaras dydžiu panašus į sidabrinį kirą, sparnų mostas siekia apie 1 m. Skiriamos morfos pagal plunksnų apdarą: šviesi (balta galva, kaklas, apatinė kūno dalis, pilkšva viršutinė sparnų dalis, nugara ir uodega) ir tamsi (tamsiai pilkos ar rusvos plunksnos, sparnų galai kartais beveik juodi). Sutinkamos ir pereinamosios formos. Tamsesni paukščiai daugiausiai veisiasi Kurilų ir Komandoro, Jonos salų, Prano Juozapo Žemės kolonijose, šviesesni – Ochotsko jūros šiaurėje, Čiukčių pusiasalyje, Naujojoje Žemėje.

Šiaurinis fulmaras žiemoja pakrančių ir atviruose vandenyse Atlante ir Ramiajame vandenyne, taip pat neužšąlančiose Arkties akvatorijose, gali būti sutinkamas Barenco, Japonų ir Beringo jūrose. Peri ant stačių pakrančių uolų didelėse kolonijose, kurias gali sudaryti šimtai tūkstančių paukščių. Padeda vieną baltą kiaušinį. Jauniklis išsirita po 50–54 dienų, kurį maitina iki 75 dienų. Perėjimo metu paukštis aktyvus naktį, kitu laiku – dieną. Kelionių metu sutinkamas atviroje jūroje, pakrantėse, prie uostų. Neretai dideliais būriais, kartu su kirais, seka paskui žūklaujančius žvejybinius laivus. Maitinasi žuvimis, vėžiagyviais, kalmarais, planktonu, prie progos – gaišenomis. Grobį gali pasiekti panerdamas apie pusę metro.

Paukščio skrandžio liaukos gamina aliejų, sudarytą iš vaško esterių ir trigliceridų. Jis gali būti išpurškiamas per gerklę kaip priemonė apsiginti nuo plėšrūnų, nes suteršia jų plunksnas. Aliejus yra energijos turtingas maisto šaltinis ilguose skrydžiuose ar maitinant jauniklius. Taip pat prie snapo turi druskos liauką, išskiriančią perteklinės druskos tirpalą, susikaupiantį gyvenant druskinguose vandenyse.

Paukščio balsas – žemo tono kranksėjimas, daugiausiai girdimas kolonijose. Suerzintas demonstruoja šaižų riksmą.

Nepaisant populiacijos skaitlingumo, rūšiai pavojų kelia jūrų užterštumas plastiko šiukšlėmis, naftos dėmės šiaurės rytų Atlante, išlikusios medžiojimo tradicijos Aliaskoje, Grenlandijoje, Islandijoje, Svalbarde ir Farerų salose. Daug paukščių žūva žvejybiniuose tinkluose, kai kuriose kolonijose paukščių gyvenimą trikdo invaziniai žinduoliai (lapės, žiurkės, pelės).

Daugiau…


Naujienos


balandžio 24 dienos įvykiai

Lietuvoje


Pasaulyje

Rinktinė iliustracija

Siemiradski Fackeln.jpg
„Nerono fakelai“, 1876 m., Henriko Semiradsko Pirmųjų Romos Bažnyčios šventųjų kankinių meninė interpretacija
Straipsnių iliustravimo projekto puslapis

Savaitės iniciatyva

Pakibęs keleivis ant tramvajaus (Rusijoje)

Keleivis be bilieto, šnek. „zuikis“keleivis, nesumokantis už savo kelionę transporto priemonėje (autobuse, traukinyje, laive, lėktuve ir kt.). Keleiviai už važiavimą be bilieto paprastai baudžiami įvairaus dydžio piniginėmis baudomis. Dėl keleiviniu transportu nelegaliai keliaujančių asmenų įvairių kraštų vežėjai patiria milijoninius nuostolius.

Nelegalūs keleiviai rizikuoja savo gyvybėmis, jei bando keliauti ne įprastu būdu, o pakibę virš transporto priemonių ar įsitaisę krovinių konteineriuose ir pan. Pasitaiko bandančių slapta keliauti net orlaivio važiuoklėje. 1947–2007 m. pasaulyje iš 74 bandymų keliauti po lėktuvo ratais, tik 14 iš 74 žmonių išgyveno.

Važiuojančių be bilieto keleivių skaičius Europos šalyse yra apylygis. Europos „zuikių“ vidurkis – 4,2 proc. Lietuva šioje srityje pernelyg neišsiskiria – manoma, jog be bilieto čia važinėjasi apie 3-4 proc. keleivių. Daugiausia „zuikių“ sugaunama Italijoje – 5,4 proc. Dažniausiai be bilieto šioje šalyje važinėjasi jaunuoliai iki 30 metų, kilę iš Pietų Italijos. Antrąją vietą Europoje pagal be bilieto važiuojančiųjų skaičių užima Prancūzija, o labiausiai disciplinuoti keleiviai – Madride, Kopenhagoje bei Porte.

Keleivių be bilieto kontrolę vykdo mobiliosios kontrolierių brigados, privačios saugos tarnybos. Tokių keleivių skaičių siekiama sumažinti įvairiomis priemonėmis, pvz. įlipti į viešąjį transportą numatomos tik vienerios, priekinės durys. Įdiegus elektroninių bilietų sistemą, beveik nebelieka vadinamųjų „budėtojų“ – keleivių, laukiančių, kol galės pasižymėti bilietą įlipus kontrolieriams, nes transporto priemonės vairuotojas blokuoja komposterius. Naudojant išmaniąsias technologijas, daviklių pagalba gali būti stebimas kiekvienas įlipęs ir išlipęs keleivis (tai nėra sudėtinga, kai tėra vienerios durys). Ši sistema tuo pačiu siunčia informaciją apie kiekvieną įvairaus tipo bilieto pardavimą ir jo pažymėjimą ir įspėja, jei nesutampa keleivių srautų ir pažymėtų bilietų skaičiai.

Šios savaitės iniciatyva yra viešasis transportas.

Daugiau…

Vikisritys


Kiti projektai

Vikižodynas
Laisvasis žodynas
Vikicitatos
Aforizmai, sentencijos
Vikinaujienos
Naujausios žinios, aktualijos
Commons-logo.svg
Vikiteka (Wikimedia Commons)
Mediateka
Vikišaltiniai
Įvairūs tekstai
Vikiknygos
Vadovėliai, knygos
Vikirūšys (wikispecies)
Rūšių katalogas
Metaviki
Vikimedijos projektų koordinavimas
Vikiduomenys
Žinių bazė
Vikiversitetas
Mokomoji medžiaga
Vikikelionės
Kelionių vadovas
MediaWiki
Viki programinė įranga


Skaityti kita kalba