Pagrindinis puslapis

Sveiki atvykę į Vikipediją

Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Lietuviškojoje Vikipedijoje:
219 860 straipsnių

Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.

Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale.

Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų.
Rinktinė iliustracija
Savaitės straipsnis
Atnaujintas akmuo 750 aukų atminimui prie pirmojo kapo

Baltrušių holokausto kapinės – holokausto aukų kapinės, esančios Šakių rajono savivaldybėje, Barzdų seniūnijoje, Baltrušių kaime, apie 2 km į šiaurę nuo Pilviškių miestelio (Vilkaviškio raj.). Pasiekiamos gruntkeliu pagal lankytino objekto rodyklę (0,4 km) iš kelio  137  PilviškiaiŠakiaiJurbarkas . Teritorijoje įamžinta Pilviškių ir apylinkių žydų žudynių vieta ir dvi masinės kapavietės, kuriose buvo užkastos nacistinės Vokietijos valdžios suorganizuotos egzekucijos aukos. Objektas įsikūręs Višakio upės slėnio prieigose, lygiame kraštovaizdyje, apaugusiame krūmokšniais, miškeliais.

Kapų teritorija aptverta metaline tvora, pažymėta informaciniu stendu. Įrengti keli įvairių formų antkapiai, nurodantys skirtingus žuvusiųjų skaičius, tarp jų išlikęs sovietmečio laikais pastatytas silikatinių plytų mūrinis paminklas su atminimo lenta (paminėtos 1000 aukų). Pastaraisiais metais atidengti natūralaus akmens paminklai, pažymėti išsamiais memorialiniais įrašais lietuvių ir hebrajų kalbomis. Pirmajame kape palaidoti 1941 m. rugpjūčio mėn. žuvusių žydų tautybės gyventojų, daugiausia vyrų (300-350 aukų), palaikai. Apie 120 m į pietvakarius nuo pirmosios kapavietės išsidėsčiusi antroji, kur žudynės vyko 1941 m. rugsėjo mėn. (apie 15 d.). Čia palaidoti daugiausia moterys, vaikai ir seneliai (iki 800 aukų).

Daugiau...

lapkričio 2 d. įvykiai
Lietuvoje

Pasaulyje

Savaitės iniciatyva
Uragano Anatolijaus vaizdas iš palydovo (fotografuota 1999 m. gruodžio 3 d., apie 17:25 VEL)

Uraganas Anatolijus (Skandinavijoje vadinamas Carola) – 1999 m. gruodžio 34 dienomis daugiausia Šiaurės jūroje ir pietinėse Baltijos jūros pakrantėse siautėjęs uraganas. Jo metu vidutinis vėjo greitis siekė 136 km/val., o gūsiai – net 183 km/val. Kartu su Lotaru ir Martinu priklauso prie stipriausių 1999 m. gruodžio mėn. audrų Šiaurės Europoje.

Pirmą kartą Anatolijus buvo užfiksuotas gruodžio antros vidurdienyje kaip palyginus nedidelė jūros banga į vakarus nuo Airijos. Tuo metu slėgis aktyviojoje jo zonoje siekė 1015 hektapaskalių (hPa). Jau kitą dieną Anatolijus atkeliavo į Šiaurės jūrą. Vidurdienį nustatytas slėgis viduryje buvo mažesnis nei 970 hPa ir jį registravo kaip sukūringą vėją. Tačiau netrukus jau turėdamas uragano požymius Anatolijus įsiveržė į Daniją ir pietinę Švediją, jo sparnas atsidūrė Šiaurės Vokietijoje. Naktį virš Skonės apylinkių jo slėgis jau buvo kiek išsikvėpęs – 955 hPa.

Gruodžio 4 d. jau buvo Lietuvos pajūryje: vėjo greitis tuo metu Nidoje buvo sustiprėjęs iki 40 m/s, Klaipėdoje – 38 m/s, kitose vietovėse – 28–32 m/s. Tą pačią dieną nukeliavo Latvijos link, bet vėliau uraganas nurimo.

Anatolijus padarė žymių nuostolių Šiaurės Vokietijoje ir Danijoje, ne veltui pastarojoje šalyje jis įvardijamas kaip žiauriausias XX a. uraganas. Jam pasiekus 180 km/val. greitį, Ziulto saloje nutrūko elektros tiekimas, o Fėre išvartyti šimtai medžių.

Sukilę vėjai Šiaurės jūroje ginė bangas į krantą ir danų Riomės sala atsidūrė po vandeniu. Ribės miestelyje (Pietų Danijoje) vanduo pakilo 5,33 m ir tetrūko tik apie dvidešimt centimetrų, kad būtų pakartotas liūdnas 1634 m. Burchardi potvynio rekordas (apie 5,5 m). Hamburge tai buvo ketvirtas pagal pakilusio potvynio vandens aukštį rezultatas. Elbės žiotyse budėjusiam Vokietijos priešgaisriniam laivui FS2 buvo sukelta tokia žala, kad jį vėliau teko nurašyti.

Daugiau…

Šios savaitės iniciatyva yra audros.
Naujienos


Kalba