Panevėžio apskritis

Panevėžio apskritis – skirtingais laikais dar žinoma kaip Panevėžio pavietas, Panevėžio ujezdas – 18311950 m. egzistavęs administracinis vienetas dabartinėje vidurio Lietuvoje, su centru Panevėžyje. Nuo 1994 m. – Lietuvos Respublikos administracinis teritorinis vienetas Lietuvos šiaurės rytinėje dalyje, abipus Nevėžio. Apskrities centras – Panevėžys.

Panevėžio apskritis
Panevėžio apskrities vėliava Panevėžio apskrities herbas
(Išsamiau) (Išsamiau)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Administracinis centras Panevėžys
Savivaldybių skaičius 6
Įkūrimo data 1994 m.
Gyventojų (2021) 216 233 (5)[1]
Plotas 7 881 km² (5)
Tankumas (2021) 27 žm./km²
ISO 3166-2 LT-PN
Vikiteka Panevėžio apskritisVikiteka

Panevėžio apskritis apėmė Panevėžio miesto ir Biržų, Kupiškio, Panevėžio, Pasvalio, Rokiškio rajonų savivaldybių teritorijas.

Pagal užimamą plotą Panevėžio apskritis – ketvirtoji apskritis Lietuvoje. Miestai ir gyvenvietės sudarė 20,2 tūkst. ha, pramonės įmonės ir keliai – 14,5 ha, žemdirbystės plotai – 482,2 tūkst. ha, miškai – 210,9 tūkst. ha, vandenys – 20,0 tūkst. ha, kitos paskirties plotai – 40,6 tūkst. ha.

Istorija

redaguoti
Pagrindinis straipsnis – Panevėžio apskrities istorija.

Panevėžio apskrities pirmtake laikytina Upytės žemė, susikūrusi pietinėje dabartinės apskrities dalyje. XIV a. Lietuvoje minimi Didžiojo kunigaikščio vietininkų valdomi valsčiai, sudaryti iš buvusių žemių ar dalinių kunigaikštysčių. Tokiu valsčiumi tapo ir Upytės žemė. 1413 m. sudarytos Vilniaus ir Trakų vaivadijos, į pastarosios sudėtį pateko ir Upytės valsčius. 15651566 m. Lietuvoje vyko administracinė ir teismo reforma ir Upytės pavietas įėjo į Trakų vaivadiją. Nors administracinis centras iš Upytės išsikėlė į Panevėžį, jos pavadinimą teritorinis darinys išlaikė dar beveik 300 metų.

Panevėžio apskritis buvo įkurta po 1831 m. sukilimo, pervardinus Upytės apskritį į Panevėžio apskritį. Taigi, istorinė Panevėžio apskritis, dar žinoma kaip Panevėžio pavietas, Panevėžio ujezdas, kaip administracinis vienetas dabartinėje vidurio Lietuvoje egzistavo 1831–1950 m. su centru Panevėžyje, kurio priklausomybė ir teritorija daug kartų keitėsi.

1994 m. priimtas įstatymas vėl įteisino apskritis, atkurta ir Panevėžio apskritis. 2004 m. patvirtintas Panevėžio apskrities herbas. 2010 m. liepos 1 d. panaikinta apskrities administracija, jos funkcijos perduotos savivaldybėms ir ministerijoms, o pati apskritis liko kaip teritorinis vienetas.

Gyventojai

redaguoti
 
 
Demografinė raida tarp 2001 m. ir 2021 m.
2001 m.sur. 2005 m. 2011 m.sur. 2014 m. 2017 m. 2021 m.sur.
299 990 292 376 250 390 238 748 225 033 216 233

2011 m. gyveno 250 390 žmonės:[2]

2001 m. gyveno 299 990 žmonės:[3]

1923 m. gyveno 119 720 žmonės:[4]

1897 m. gyveno 222 881 žmonės:[5]

Pramonė

redaguoti

Panevėžio apskrityje 2003 m. sukurta virš 3,4 mlrd. Lt BVP. Vienam apskrities gyventojui teko 10,6 tūkst. Lt (2,6 tūkst. JAV dolerių). 126 pramonės įmonėse dirbo per 20 tūkst. darbuotojų. 2003 m. apskrities pramonės įmonės pardavė produkcijos už beveik 2 mlrd. Lt. Tai sudarė apie 9% visos šalies pramonės produkcijos. Beveik pusę (47%) pramonės produkcijos pagamina maisto ir gėrimų pramonės įmonės.

Apskrityje buvo 11 miestų, iš kurių didžiausi:

  1. Panevėžys
  2. Kupiškis
  3. Biržai
  4. Pasvalys
  5. Rokiškis

Tarptautinis bendradarbiavimas

redaguoti

Apskrities viršininkai

redaguoti

Literatūra

redaguoti
  • Panevėžio apskrities muziejai: rinkiniai ir renginiai / Arūnas Astramskas. – Panevėžys: Panevėžio kraštotyros muziejus, 2005. – 44 p.: iliustr. – ISBN 9955-9643-2-4
  • Panevėžio apskrities kultūros paveldas. – Panevėžys: Amalkeros leidyba, 2006. – 68 p.: iliustr. – ISBN 9955-659-16-5

Šaltiniai

redaguoti

Nuorodos

redaguoti