Atverti pagrindinį meniu
Bernotų piliakalnis
Bernotai1c.JPG
Bernotų piliakalnis

Bernotų piliakalnis
Koordinatės
54°54′35″ š. pl. 25°19′21″ r. ilg. / 54.90972°š. pl. 25.32250°r. ilg. / 54.90972; 25.32250Koordinatės: 54°54′35″ š. pl. 25°19′21″ r. ilg. / 54.90972°š. pl. 25.32250°r. ilg. / 54.90972; 25.32250
Savivaldybė Vilniaus rajonas
Seniūnija Nemenčinės seniūnija
Aukštis 12 m
Plotas 90 x 13-15
Priešpilis gyvenvietė
Naudotas I a. - XII a.
Žvalgytas 1987

Bernotų piliakalnis (A1266P) su gyvenviete – piliakalnis Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, Bernotų kaime, Girijos ežero rytiniame krante. Netoli piliakalnio Europos geografinis centras.

PiliakalnisKeisti

Pailgą stačiašlaitę apie 12 m aukščio kalvą iš vakarų juosia ežeras, iš pietų ir pietvakarių – Girijos upelio slėnis, rytuose prieina dauba, šiaurėje-gretima aukštuma. Aikštelė pailga, 90 x 13–15 m dydžio. Jos šiauriniame krašte išlikęs apardytas kūgio pavidalo 3 m aukščio pylimas, už jo yra griovio liekanų. Aikštelėje ir šlaituose yra ryškus kultūrinis sluoksnis.

Į šiaurę nuo piliakalnio yra senovės gyvenvietės liekanų, apie 0,1 km į pietvakarius - Bernotų kapinynas.

TyrimaiKeisti

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1987 m. atliko Lietuvos istorijos institutas. Rasta lipdytos brūkšniuotu, gludintu ir grublėtu paviršiumi bei žiestos, puoštos horizontalių lygiagrečių ir banguotų linijų ornamentu keramikos, geležies šlako.[1] Piliakalnis datuojamas I a. - XII a. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.

Aplinkiniai piliakalniaiKeisti

  Laužiškio piliakalnis 21 km Ambraziškių piliakalnis 27 km
Piliakiemių piliakalnis 19 km
Dubingių piliakalnis 19 km
Sužionių piliakalnis 15 km
 
Kernavės piliakalniai 32 km
Maišiagalos piliakalnis 18 km
     
     
     
Prienų piliakalnis (Švenčionys) 25 km
Elniakampio piliakalnis 27 km
Mažosios Riešės piliakalnis 14 km
Avižienių piliakalnis 19 km
Vilniaus pilis 27 km
Nemenčinės piliakalnis 12 km

ŠaltiniaiKeisti

  1. Vytautas DaugudisBernotų piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 114 psl.
  • Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975.
  • Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998.

NuorodosKeisti