Vosiūnai (Ignalina)

Vosiūnai
{{#if:
Vosiūnų bažnyčia
Vosiūnai
Vosiūnai
55°18′18″š. pl. 26°49′16″r. ilg. / 55.305°š. pl. 26.821°r. ilg. / 55.305; 26.821 (Vosiūnai)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Ignalinos rajono savivaldybės vėliava Ignalinos rajono savivaldybė
Seniūnija Didžiasalio seniūnija
Gyventojų (2021) 12
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Vosiū́nai
Kilmininkas: Vosiū́nų
Naudininkas: Vosiū́nams
Galininkas: Vosiū́nus
Įnagininkas: Vosiū́nais
Vietininkas: Vosiū́nuose
Istoriniai pavadinimai lenk. Wasiewicze, rus. Васевичи

Vosiūnai (Vasiūnai) – kaimas Ignalinos rajono savivaldybėje, 10 km į rytus nuo Didžiasalio, išsidėstęs dešiniajame Dysnos krante, prie pat Lietuvos ir Baltarusijos valstybės sienos. Yra medinė Švč. Mergelės Marijos bažnyčia (pastatyta 1921 m.).

Kartu su greta esančiais Rimaldiškiais, Vosiūnai yra pats ryčiausias Lietuvos kaimas.[2]

Etimologija

redaguoti

Pavadinimas kildinamas iš spėjamo asmenvardžio *Vosiū́nas, plg. pavardės Vosis, Vosỹs.[3]

Istorija

redaguoti

Vosiūnai minimi 1751 m. Adutiškio valdų inventoriuje. Priklausė Dysnos dvarui. XIX a. pab. buvo kaimas Švenčionių apskrities Tverečiaus valsčiuje, Dysnos apylinkėje, priklausė Dysnos dvarui.[4]

Pirmojo pasaulinio karo metu buvo vokiečių-rusų fronto zonoje. Karo metu sudegė visas kaimas. Priklausė Švenčionių apskrities Tverečiaus valsčiui. 1914–1936 m. veikė lietuviška „Ryto“ draugijos mokykla. 1919 m. kunigo Juozo Erčio rūpesčiu pradėta kurti lietuviška parapija. 1921 m. pastatyta bažnyčia (kol nebuvo bažnyčios priklausė Tverečiaus parapijai).

1922–1936 m. veikė „Ryto“ draugijos skyrius, 1926–1936 m. – Šv. Kazimiero draugijos skyrius, kurį suorganizavo Vosiūnų bažnyčios kunigas Vincas Miškinis. 1934–1936 m. veikė Lietuvių ūkio draugijos skyrius. 1936 m. kaimas išskirstytas vienkiemiais. 1939 m. Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą, Vosiūnai į nepriklausomą Lietuvą nepateko, priklausė Breslaujos apskričiai.[5]

Nuo 1941 m. priklausė Švenčionių apskrities Tverečiaus valsčiui, buvo apylinkės centras. Nuo 1950 m. – Ignalinos rajono Vosiūnų apylinkės centras, vėliau priklausė Dysnos apylinkei, „Liudo Giros“ kolūkiui.

Gyventojai

redaguoti
 
 
Demografinė raida tarp 1866 m. ir 2021 m.
1866 m. 1905 m.[6] 1931 m.[7] 1959 m.sur.[8] 1970 m.sur.[8] 1979 m.sur.[9]
169 193 181 148 109 87
1989 m.sur.[10] 2001 m.sur.[11] 2003 m. 2011 m.sur.[12] 2021 m.sur.[13] -
66 43 42 29 12 -
 
Kaimo gatvelė
 
Pakelės kryžius

Šaltiniai

redaguoti
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Geografinė padėtis. Enciklopedija „Lietuva“, I t. // Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 7 psl.
  3. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
  4. Wasiewicze. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 125 psl. (lenk.)
  5. enciklopedija.ignalinosvb.lt
  6. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
  7. Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
  8. 8,0 8,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  10. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  11. Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  12. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.