Utenos apskritis
Utenos apskritis | |||
| |||
Apskritis | |||
ISO 3166-2 | LT-UT | ||
Pagrindinė informacija | |||
Administracinis centras | Utena | ||
Plotas | 7 201 km² (5 vieta) | ||
Gyventojų skaičius | 133,481 (7 vieta) | ||
Tankumas | 22,7 žm./km² | ||
Procentaliai | 5,2 % | ||
Apskrities žemėlapis | |||
![]() |
Utenos apskritis – 1995–2010 m. valstybinio lygmens administracinis teritorinis vienetas šiaurės rytų Lietuvoje. Centras – Utena.
Apskrityje yra 6 savivaldybės:
IstorijaKeisti
Kadaise dabartinės apskrities teritorijoje gyveno sėliai – viena iš baltų genčių. Jie nepaliko jokių rašto paminklų. Išliko tik kalbos liekanų, kurios yra lietuvių ir latvių kalbose. Dalis Lietuvos teritorijoje gyvenusių sėlių ilgų kovų su kalavijuočiais metu buvo išnaikinta, kiti gyvendami mišriai su lietuviais – sulietuvėjo, o šiauriniai sėliai – sulatgalėjo arba sulatvėjo. Archeologiniai tyrimai leidžia tvirtinti, kad sėliai vertėsi žemdirbyste ir gyvulių auginimu.
Kuriantis Lietuvos valstybei Utena ar bent jos apylinkių dalis tikriausiai priklausė Nalšios žemei, kurios paskutinis kunigaikštis Daumantas (1240–1299) 1263 m. vidaus karo metu pabėgo į Pskovą. Po to Nalšia atiteko didžiajam Lietuvos kunigaikščiui. Jai valdyti buvo skiriami seniūnai (tiksliai žinomi tik nuo XV a. pabaigos).
Po 1564–1566 m. teismų ir administracinės reforms didesnė dabartinės apskrities dalis atiteko Vilniaus vaivadijos Vilkmergės apskričiai, o šiaurinis kampas – Breslaujos apskričiai. Rusijos imperijos laikotarpiu šioje teritorijoje buvo Utenos ir kiti valsčiai, priklausę Utenos ir Zarasų (tuometinio Novoaleksandrovsko) apskritims.
XX amžiusKeisti
Utenos apskrities kaip atskiro teritorinio-administracinio vieneto ištakos siekia I pasaulinį karą, kai vokiečių okupacinė valdžia 1915 m. gruodžio 4 d. sudarė atskirą Utenos administracinį vienetą (apskritį), kuris 1915–1918 m. įėjo į Oberosto Lietuvos sritį. Pirmąją lietuvišką Utenos apskrities administraciją 1918 m. gruodžio viduryje pabandė sukurti inžinierius ir Nepriklausomybės signataras Steponas Kairys (1879–1964), tačiau netrukus Uteną užėmė nuo Daugpilio pusės įsiveržusi Raudonoji armija. Apskritį pavyko sudaryti 1919 m. birželio pradžioje, jau išvijus bolševikus. 1941–1944 m. apskritis įėjo į Ostlando Lietuvos generalinės srities Panevėžio krašto apygardą.
1947 m. 3 valsčiai perduoti naujai Anykščių apskričiai. 1950 m. birželio 20 d. Utenos apskritis pertvarkyta į Utenos rajoną (40 apylinkių), dalis teritorijos perduota Anykščių rajonui (5 apylinkės), Dusetų rajonui (12 apylinkių), Molėtų rajonui (30 apylinkių) ir Švenčionėlių rajonui (1 apylinkė).
Iš naujo Utenos apskritis suformuota 1994 m. 2004 m. patvirtintas Utenos apskrities herbas. 2010 m. liepos 1 d. panaikinta apskrities administracija, jos funkcijos perduotos savivaldybėms ir ministerijoms, o pati apskritis liko kaip teritorinis vienetas.
GyventojaiKeisti
Demografinė raida tarp 2001 m. ir 2017 m. | ||||
2001 m.sur. | 2005 m. | 2011 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|
185 962 | 178 977 | 152 004 | ||
2012 m. | 2013 m. | 2014 m. | ||
147 500 | 145 760 | 142 564 | ||
2015 m. | 2016 m. | 2017 m. | ||
140 170 | 137 193 | 133 481 | ||
|
Tautinė sudėtisKeisti
2011 m. gyveno 152 004 žmonės:[1]
|
2001 m. gyveno 185 962 žmonės:[2]
|
ValsčiaiKeisti
Apskrities valsčiai 1919–1950 metais:
Valsčius | Laikotarpis | Centras |
Alantos valsčius | 1919, 1921–1950 | Alanta |
Anykščių valsčius | 1919–1947 | Anykščiai |
Daugailių valsčius | 1919–1950 | Daugailiai |
Debeikių valsčius | 1919–1947 | Debeikiai |
Inturkės valsčius | 1947–1950 | Inturkė |
Joniškio valsčius | 1922–1923, 1927–1940 | Joniškis |
Kuktiškių valsčius | 1919, 1921–1950 | Kuktiškės |
Leliūnų valsčius | 1919–1950 | Leliūnai |
Linkmenų valsčius | 1919–1940 | Saldutiškis |
Molėtų valsčius | 1919, 1921–1950 | Molėtai |
Pakalnių valsčius | 1919, 1921–1922, 1940 | Pakalniai |
Skiemonių valsčius | 1919–1947 | Skiemonys |
Skudutiškio valsčius | 1947–1950 | Skudutiškis |
Tauragnų valsčius | 1919, 1921–1950 | Tauragnai |
Utenos valsčius | 1919–1950 | Utena |
Užpalių valsčius | 1919–1950 | Užpaliai |
Videniškių valsčius | 1947–1950 | Videniškiai |
Vyžuonų valsčius | 1919–1950 | Vyžuonos |
MiestaiKeisti
Apskrityje yra 10 miestų, iš kurių didžiausi:
Tarptautinis bendradarbiavimasKeisti
Apskrities viršininkaiKeisti
- 1918 – 1919 m. - Balys Sližys
- 1919 06 03 iki 1919 08 10 Pranas Gineitis
- 1919 08 10 iki 1919 12 17 Juozas Sadula
- 1919 12 17 iki 1920 05 15 Konstantinas Bražėnas
- 1920 05 16 iki 1922 08 15 Juozas Vaišnys.
- 1922 08 28 iki 1922 10 10 Bonifacas Petrūnas - Petrauskas
- 1923 06 15 iki 1925 06 12 - Antanas Nevodničėnas
- 1925 06 12 iki 1934 05 01 Jonas Motiejūnas - Valevičius
- 1934 05 06 iki 1935 10 01 - Alfonsas Sinkevičius
- 1935 10 01 iki 1939 07 01 - Jonas Motiejūnas - Valevičius.
- 1939 07 01 iki 1940 07 14 - Bronius Stosiūnas
- 1940 07 14 iki 1940 08 26 - Stasys Brašiškis
- 1995 m. – Milda Petrauskienė
- 1997 m. – Rimantas Dijokas
- 2000 m. – Jeronimas Balčiūnas
- 2001 m. – Vilius Cibulskas
- 2004 m. – Ričardas Sargūnas
- 2006 m. – Angelė Kaušylienė
- 2009–2010 m. – Petras Marcinkevičius
Apskrities policijos (iki 1924 m. milicijos) vadai
1919 06 10 - 1920 05 15 Zigmas Pakalnis
1919 06 20 - Mykolas Kunigėlis ( į tarnybą atvyko pavėluotai, todėl vadu toliau liko Z. Pakalnis)
1920 05 15 - 1922 07 15 - Kostas Bajoras
1922 07 15 - 1925 08 - Antanas Monkevičius.
1925 08 16 - 1934 02 01 - Kostas Steponėnas
1934 02 01 - 1934 03 01 - Antanas Iškauskas
1934 03 01 - 1940 06 26 - Antanas Senkevičius -
LiteratūraKeisti
- Utenos apskritis: albumas (fotografas Jonas Danauskas; tekstų autorius Petras Panavas). – Vilnius: Standartų spaustuvė, 2007. – 112 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-488-28-6
- Tūkstantmečio kelias Utenos apskrityje: fotoalbumas (vertė Lina Stašinskienė). – Vilnius: Sorre, 2009. – 100 p.: iliustr. – ISBN 978-609-95133-0-0
- Žurnalas "Savivaldybė" 1923 - 1940 m.
- Žurnalas "Policija " (įsakymai ir biografijos) 1927 - 1940 m.