Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas – 1795 m. įvykęs Lietuvos ir Lenkijos (ATR) padalijimas, visiems laikams sunaikinęs šią valstybę.

Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas
1797 m. nustatytos sienos tarp Rusijos, Prūsijos ir Austrijos

Pirmoji Padalijimo konvencija

redaguoti

Po Antrojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo kilo T. Kosciuškos sukilimas. Iš pradžių sukilėliams pavyko pasiekti keletą pergalių, tačiau Rusijos ir Prūsijos kariuomenės 1794 m. lapkričio 16 d. sukilimą numalšino.

Sukilimo pralaimėjimas pagreitino dar vieną, paskutinį Abiejų Tautų Respublikos padalijimą. 1795 m. spalio 24 d. Rusija, Austrija ir Prūsija Peterburge pasirašė konvenciją del trečiojo Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimo. Didžiausia po Antrojo padalijimo likusi LDK teritorijos dalis, t. y. etninės lietuvių žemės ir Kuršo kunigaikštija atiteko Rusijai (iš viso 120 000 km² teritorija su 1,2 mln. gyventojų). Ši teritorija Rusijai priklausė iki Pirmojo pasaulinio karo. Prūsija prisijungė Užnemunę ir pavadino ją „Naująja Prūsija“. Prūsijai ji priklausė iki 1806 m., kai Napoleonas įkūrė Varšuvos kunigaikštystę. 1815 m. Užnemunė, kaip dalis Vienos kongrese sukurtos autonominės Lenkijos karalystės, atiteko Rusijai. Prūsijai taip pat atiteko nedidelė Naujosios Silezijos teritorija. Iš viso Prūsijai atiteko 55 000 km² teritorija su 1 mln. gyventojų. Austrija gavo 47 000 km² teritoriją su 1,2 mln. gyventojų bei Krokuvos ir Liublino miestais. Austrijai atiteko ir pietvakarinis LDK kampas (į vakarus nuo Bugo) su Radvilų Biala buvo prijungtas prie Austrijos (1815 m., kaip ir Užnemunė, atiteko Rusijai).

Antroji Padalijimo konvencija

redaguoti

1797 m. sausio 26 d. Rusija, Prūsija ir Austrija pasirašė naują Peterburgo konvenciją, kuri patvirtino trečiąjį Abiejų Tautų Respublikos padalijimą ir panaikino valstybingumo likučius; buvo nubrėžtos tikslios sienos. Prie konvencijos pridėtas Stanislovo Augusto Poniatovskio abdikacijos (sosto atsisakymo) aktas. Pasirašius šį aktą, 1795 m. lapkričio 25 d. Stanislovas Augustas ištremtas į Gardiną (po Kotrynos II mirties perkeltas į Peterburgą, ten ir mirė).

Padalijimo konvencijos panaikinimas

redaguoti

1918 m. rugpjūčio 29 d. Rusijos imperijos teisių perėmėja Sovietų Rusija panaikino Abiejų Tautų Respublikos padalijimų aktus, tačiau valstybė jau neatsikūrė. Susidarė Lietuvos Respublika ir Lenkija. Kitose ATR priklausiusios teritorijos dalyse sukurtos Baltarusijos SSR, Ukrainos SSR ir Latvija.

Taip pat skaitykite

redaguoti