Vikipedija

Molėtų rajono savivaldybė

Molėtų rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos rytuose. Administracinis centras – Molėtai.

Molėtų rajono savivaldybė
Molėtų rajono savivaldybės herbas
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis Utenos apskritis Utenos apskritis
Administracinis centras Molėtai
Seniūnijų skaičius 11
Įkūrimo data 1950 m.
Meras Saulius Jauneika
Gyventojų (2021) 17 222[1]
Plotas 1 368 km²
Tankumas (2021) 13 žm./km²
Aukščiausia vieta 228 m
Tinklalapis moletai.lt
Vikiteka Molėtų rajono savivaldybėVikiteka

Molėtų rajone vyrauja smulkus ir vidutinis verslas, veikia 350 įvairių įmonių, mažai pramonės, todėl pagrindinė rajono vystymosi kryptis yra rekreacija.[2]

Geografija Keisti

 
Kraštovaizdis ties Alanta

Molėtų rajono savivaldybės teritorija yra Aukštaičių aukštumoje. Didžiausias aukštis – 228 m, prie Kojeliškių kaimo. Sausio vidutinė temperatūra apie -4,5 °C, liepos 17,0 °C. Per metus iškrinta 650 mm kritulių.

Kraštas vaizdingas, tarp didesnių kalvų ir mažų kalvelių tyvuliuoja apie 300 ežerų (Molėtų rajono ežerai, didžiausi – Stirniai, Baltieji ir Juodieji Lakajai, Galuonai, Kertuojai, Siesartis, Aiseto ir Asvejos dalys), ošia žali pušynai, į kuriuos vasarą susirenka daug turistų. Pro rajoną teka Virinta, Siesartis (Šventosios kairieji intakai).

Dirvožemiai daugiausia balkšvažemiai, rudžemiai, yra durpžemių. Miškai užima 28,6 proc. savivaldybės teritorijos; didžiausi – Poviliškio miškai, Rudesos miškai. Vyrauja pušynai, yra eglynų, drebulynų.

Svarbiausios naudingosios iškasenos – smėlis ir žvyras.

Molėtų rajono savivaldybei priklauso:

Gamtos paminklai: 3 botaniniai (Alkūnų, Beržos, Virintos ąžuolai), 8 geologiniai (Jurktiškio, Kreiviškių, Lakajos, Mindučių, Paduobužės, Skudutiškio, Trumponių akmenys ir Valiulio akmuo).[3]

  55° 25′ 30″  
25° 04′ 20″
     
  Molėtų rajonas  
     
25° 45′ 30″
  55° 01′ 50″  

Istorija Keisti

  Molėtų rajono savivaldybės istoriniai sąrašai
  2001 m. gyventojų surašymas
2009 m. gyvenvietės
  2011 m. gyventojų surašymas
2016 m. gyvenvietės
2020 m. suskirstymas
  2021 m. gyventojų surašymas

Miškų, ežerų turtingose Molėtų apylinkėse žmonės gyveno jau prieš mūsų erą. Kauno istorijos muziejuje yra medžiagos apie naujojo akmens amžiaus (4000–2000 m. pr. m. e.) kaimų stovyklas Kulionyse (Inturkės seniūnija) ir Vorėnuose (Suginčių seniūnija). Apie senovės žmonių gyvenimą Molėtų apylinkėse byloja Rutėnų (Balninkų seniūnija), Avilčių (Alantos seniūnija) ir kiti senkapiai, Suginčių, Kulionių, Perkalių piliakalniai, kuriuose kasinėjant randama žmonių kaulų, namų apyvokos ir kitų daiktų.

Molėtų rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Utenos apskrities 30 apylinkių ir Širvintų apskrities 2 apylinkių. 1950–1953 m. priklausė Vilniaus sričiai. 1954 ir 1956 m. šiek tiek keitėsi rajono ribos. 1962 m. rajonui perduota Vilniaus rajono 5 apylinkės, Anykščių rajono 2 apylinkės ir Ukmergės rajono 1 apylinkė, taip pat dalis panaikinto Nemenčinės rajono. 1965 m. šiek tiek pakeistos ribos, 1971 m. panaikintos 2 apylinkės, 1977 m. kelios apylinkės sujungtos.

1995 m. įsteigta Molėtų rajono savivaldybė. 2009 m. sausio 29 d. savivaldybės tarybos nutarimu Nr. B1-2 įkurtos 48 seniūnaitijos.


Savivaldybės istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1950 m.
(Išsamiau)		 942 32 apylinkės
1954 m.
(Išsamiau)		 17 apylinkių
1959 m.
(Išsamiau)
(Išsamiau)		 1000 37 123 16 apylinkių 1 miestas (Molėtai)
1963 m.
(Išsamiau)		 18 apylinkių
1967 m. 1375 36 400
1970 m.
(Išsamiau)		 1400 34 582 18 apylinkių 1 miestas
1972 m.
(Išsamiau)		 1375 16 apylinkių 1 miestas, 5 miesteliai (Alanta, Balninkai, Dubingiai, Giedraičiai, Joniškis), 819 kaimų, 30 kaimų dalių, 133 viensėdžiai
1976 m.
(Išsamiau)		 1368 31 900 15 apylinkių 1 miestas, 5 miesteliai, 820 kaimų, 28 kaimų dalys, 133 viensėdžiai
1979 m.
(Išsamiau)		 31 208 13 apylinkių 1 miestas, 986 kaimo vietovės
1986 m.
(Išsamiau)		 1368 12 apylinkių 1 miestas, 5 miesteliai, 820 kaimų, 111 viensėdžių
1989 m.
(Išsamiau)		 1368 27 324 11 apylinkių 1 miestas, 921 kaimo vietovė
2001 m.
(Išsamiau)		 1368 25 387 11 kaimo seniūnijų 1 miestas, 5 miesteliai, 821 kaimas, 107 viensėdžiai

Gyventojai Keisti

 
 
Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2021 m.
1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2007 m. 2011 m.sur. 2017 m. 2021 m.sur.
37 123 34 582 31 208 27 324 25 387 23 540 20 700 18 444 17 222


Tautinė sudėtis Keisti

2011 m. gyveno 20 700 žmonės:[4]

2001 m. gyveno 25 387 žmonės:[5]

Pagal tikybą Keisti

Gyvenvietės Keisti

 
Svarbiausios gyvenvietės savivaldybėje

Savivaldybės teritorijoje yra:

Didžiausios gyvenvietės (2021 m.):

  1. Molėtai – 5782
  2. Alanta – 773
  3. Giedraičiai – 553
  4. Suginčiai – 342
  5. Toliejai – 281
  6. Videniškiai – 280
  7. Joniškis – 245
  8. Balninkai – 238
  9. Inturkė – 237
  10. Verbiškės – 230

Administracija Keisti

 
Savivaldybės administracija, Vilniaus g. 44

Atstovaujamoji valdžia – Molėtų rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Molėtų rajono savivaldybės administracija.

Seniūnijos Keisti

 
Savivaldybės seniūnijos

Savivaldybėje yra 11 seniūnijų (skliausteliuose – seniūno būstinė):

Partnerystės ryšiai Keisti

Miestai, su kuriais Molėtų rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:[6]

Molėtai – Baltijos miestų sąjungos narys.

Švietimas ir ugdymas Keisti

Molėtų rajono savivaldybėje yra šios mokyklos:

Ekonomika Keisti

Visoje Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje pagaminama 0,3% Lietuvos pramonės produkcijos (2003 m.).Svarbiausios pramonės šakos – maisto (mėsos, konditerijos gaminių), trikotažo, siuvimo (bendrovės „Lelija“ Molėtų filialas), medienos apdirbimo pramonė. Yra statybos bendrovių („Molesta“, „Lakaja“, „Melinga“). Pramonės įmonių daugiausia Molėtuose.

Žemės ūkio naudmenos užima 47% savivaldybės teritorijos ploto, iš jų 81% – ariamoji žemė, 17% – pievos ir natūralios ganyklos, 2% – sodai ir uogynai (2005 m.). Ūkio vidutinis dydis 5,4 ha, 49,8% pasėlių užima javai, 29,2% – daugiametės žolės, 12,1% – bulvės. 2006 m. pagaminta 1,2% Lietuvos gyvulininkystės produkcijos (1,6% pieno). Veisiama 1,6% visą Lietuvoje veisiamų galvijų (0,1% karvių), 5,5% avių, 2,4% arklių, 1,1% ožkų, 0,8% kiaulių (2007 m.).

Turizmas Keisti

Per metus apsilanko apie 150 000 turistų, iš jų – 2 000 iš užsienio.[2] Per Molėtų rajono savivaldybės teritoriją eina plentas Vilnius–Utena. Molėtų aerodromas yra Radžiūnuose.[7]

Šaltiniai Keisti

  1. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  2. ↑ 2,0 2,1 „Molėtų savivaldybė - Apie rajoną“. moletai.lt. 2016-04-01. Suarchyvuota iš originalo 2014-11-13. Nuoroda tikrinta 2016-05-30. 
  3. ↑ Molėtų rajono savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 371 psl.
  4. ↑ 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
  5. ↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš Archive.is projekto
  6. ↑ Tarptautinis bendradarbiavimas[neveikianti nuoroda], Molėtų rajono savivaldybė, 2022-07-20. Nuoroda tikrinta 2022-11-19.
  7. ↑ Molėtų rajono savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 371 psl.

Nuorodos Keisti

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Molėtų_rajono_savivaldybė&oldid=7057828"