Molėtų rajono savivaldybė
![]() | |||||||||||||||||||
Valstybė | Lietuva | ||||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Apskritis | Utenos apskritis | ||||||||||||||||||
Miestai | Molėtai | ||||||||||||||||||
Gyventojų (2020 m.) | 17153 (49) | ||||||||||||||||||
Gyventojų tankumas | 16,1 žm./km² (57) | ||||||||||||||||||
Plotas | 1368 km² (22) | ||||||||||||||||||
Meras | Saulius Jauneika | ||||||||||||||||||
Svetainė | moletai.lt | ||||||||||||||||||
|
Molėtų rajono savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas Lietuvos rytuose. Centras – Molėtai.
Molėtų rajone vyrauja smulkus ir vidutinis verslas, veikia 350 įvairių įmonių, mažai pramonės, todėl pagrindinė rajono vystymosi kryptis yra rekreacija.[1]
Gamta ir geografijaKeisti
Molėtų rajono savivaldybės teritorija yra Aukštaičių aukštumoje. Didžiausias aukštis - 228 m, prie Kojeliškių kaimo. Sausio vidutinė temperatūra apie -4,5 °C, liepos 17,0 °C. Per metus iškrinta 650 mm kritulių.
Kraštas vaizdingas, tarp didesnių kalvų ir mažų kalvelių tyvuliuoja apie 300 ežerų (Molėtų rajono ežerai, didžiausi – Stirniai, Baltieji ir Juodieji Lakajai, Galuonai, Kertuojai, Siesartis, Aiseto ir Asvejos dalys), ošia žali pušynai, į kuriuos vasarą susirenka daug turistų. Pro rajoną teka Virinta, Siesartis (Šventosios kairieji intakai).
Dirvožemiai daugiausia balkšvažemiai, rudžemiai, yra durpžemių. Miškai užima 28,6% savivaldybės teritorijos; didžiausi – Poviliškio miškai, Rudesos miškai. Vyrauja pušynai, yra eglynų, drebulynų.
Svarbiausios naudingosios iškasenos – smėlis ir žvyras.
Molėtų rajono savivaldybei priklauso:
- Labanoro ir Asvejos regioninių parkų dalys,
- Žalvarių geologinis draustinis,
- Kamastos kraštovaizdžio draustinis,
- Baldono geomorfologinis draustinis,
- Malkėstaičio hidrografinis draustinis,
- Virintos hidrografinis draustinis.
Gamtos paminklai: 3 botaniniai (Alkūnų, Beržos, Virintos ąžuolai), 8 geologiniai (Jurktiškio, Kreiviškių, Lakajos, Mindučių, Paduobužės, Skudutiškio, Trumponių akmenys ir Valiulio akmuo).[2]
IstorijaKeisti
Miškų, ežerų turtingose Molėtų apylinkėse žmonės gyveno jau prieš mūsų erą. Kauno istorijos muziejuje yra medžiagos apie naujojo akmens amžiaus (4000–2000 m. pr. m. e.) kaimų stovyklas Kulionyse (Inturkės seniūnija) ir Vorėnuose (Suginčių seniūnija). Apie senovės žmonių gyvenimą Molėtų apylinkėse byloja Rutėnų (Balninkų seniūnija), Avilčių (Alantos seniūnija) ir kiti senkapiai, Suginčių, Kulionių, Perkalių piliakalniai, kuriuose kasinėjant randama žmonių kaulų, namų apyvokos ir kitų daiktų.
Molėtų rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Utenos apskrities 30 apylinkių ir Širvintų apskrities 2 apylinkių. 1950–1953 m. priklausė Vilniaus sričiai. 1954 ir 1956 m. šiek tiek keitėsi rajono ribos. 1962 m. rajonui perduota Vilniaus rajono 5 apylinkės, Anykščių rajono 2 apylinkės ir Ukmergės rajono 1 apylinkė, taip pat dalis panaikinto Nemenčinės rajono. 1965 m. šiek tiek pakeistos ribos, 1971 m. panaikintos 2 apylinkės, 1977 m. kelios apylinkės sujungtos.
1995 m. įsteigta Molėtų rajono savivaldybė. 2009 m. sausio 29 d. savivaldybės tarybos nutarimu Nr. B1-2 įkurtos 48 seniūnaitijos.
Savivaldybės istorija | ||||
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1950 (suskirstymas) |
942 | 32 apylinkės | ||
1954 (suskirstymas) |
17 apylinkių | |||
1959 (suskirstymas) (surašymas) |
1000,33 | 37123 | 16 apylinkių |
|
1963 (suskirstymas) |
18 apylinkių | |||
1967 | 1375 | 36400 | ||
1970 (surašymas) |
1400 | 34582 | 18 apylinkių |
|
1972 (suskirstymas) |
1374,53 | 16 apylinkių |
| |
1976 (suskirstymas) |
1368 | 31900 | 15 apylinkių |
|
1979 (surašymas) |
31208 | 13 apylinkių |
| |
1986 | 1368 | 12 apylinkių |
| |
1989 (surašymas) |
1368 | 27324 | 11 apylinkių |
|
2001 (surašymas) |
1368 | 25387 | 11 kaimo seniūnijų |
|
GyvenvietėsKeisti
Rajone yra:
- 1 miestas – Molėtai
- 5 miesteliai – Alanta, Balninkai, Dubingiai, Giedraičiai, Joniškis;
- 928 kaimai.[3]
Didžiausios gyvenvietės (2011 m.):
- Molėtai – 6434
- Giedraičiai – 684
- Naujasodis – 496
- Suginčiai – 426
- Toliejai – 379
- Videniškiai – 368
- Alanta – 348
- Balninkai – 319
- Joniškis – 258
- Inturkė – 237
GyventojaiKeisti
Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2017 m. | |||||||||
1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2007 m. | 2011 m.sur. | 2017 m. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
37 123 | 34 582 | 31 208 | 27 324 | 25 387 | 23 540 | 20 700 | 18 444 | ||
|
Tautinė sudėtisKeisti
2011 m. gyveno 20 700 žmonės:[4]
|
2001 m. gyveno 25 387 žmonės:[5]
|
Pagal tikybąKeisti
- Romos katalikai – 88,1 %
- stačiatikiai – 1,0 %
- sentikiai – 0,9 %
- kiti – 0,3 %
- netikintys/nenurodė – 9,6 %
SavivaldaKeisti
Atstovaujamoji valdžia – Molėtų rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Molėtų rajono savivaldybės administracija.
SeniūnijosKeisti
Rajone yra 11 seniūnijų (skliausteliuose – seniūno būstinė):
- Alantos seniūnija (Alanta)
- Balninkų seniūnija (Balninkai)
- Čiulėnų seniūnija (Toliejai)
- Dubingių seniūnija (Dubingiai)
- Giedraičių seniūnija (Giedraičiai)
- Inturkės seniūnija (Inturkė)
- Joniškio seniūnija (Joniškis)
- Luokesos seniūnija (Molėtai)
- Mindūnų seniūnija (Mindūnai)
- Suginčių seniūnija (Suginčiai)
- Videniškių seniūnija (Videniškiai)
Partnerystės ryšiaiKeisti
Miestai, su kuriais Molėtų rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:
Molėtai – Baltijos miestų sąjungos narys.
Švietimas ir ugdymasKeisti
Molėtų rajono savivaldybėje yra šios mokyklos:
- Alantos technologijos ir verslo mokykla
- Alantos gimnazija
- Balninkų pagrindinė mokykla
- Čiulėnų pagrindinė mokykla
- Dubingių pagrindinė mokykla
- Giedraičių Antano Jaroševičiaus vidurinė mokykla
- Inturkės pagrindinė mokykla
- Kijėlių specialusis ugdymo centras
- Kuolakasių pagrindinė mokykla
- Molėtų gimnazija
- Molėtų pagrindinė mokykla
- Molėtų rajono Joniškio vidurinė mokykla
- Molėtų vaikų savarankiško gyvenimo namai
- Skudutiškio pagrindinė mokykla
- Suginčių vidurinė mokykla
- Videniškių pagrindinė mokykla
- Žalvarių pagrindinė mokykla
EkonomikaKeisti
Visoje Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje pagaminama 0,3% Lietuvos pramonės produkcijos (2003 m.). Pramonės svarbiausi šakos – maisto (mėsos, konditerijos gaminių), trikotažo, siuvimo (bendrovės „Lelija“ Molėtų filialas), medienos apdirbimo pramonė. Yra statybos bendrovių („Molesta“, „Lakaja“, „Melinga“). Pramonės įmonių daugiausia Molėtuose.
Žemės ūkio naudmenos užima 47% savivaldybės teritorijos ploto, iš jų 81% – ariamoji žemė, 17% – pievos ir natūralios ganyklos, 2% – sodai ir uogynai (2005 m.). Ūkio vidutinis dydis 5,4 ha, 49,8% pasėlių užima javai, 29,2% – daugiametės žolės, 12,1% – bulvės. 2006 m. pagaminta 1,2% Lietuvos gyvulininkystės produkcijos (1,6% pieno). Veisiama 1,6% visą Lietuvoje veisiamų galvijų (0,1% karvių), 5,5% avių, 2,4% arklių, 1,1% ožkų, 0,8% kiaulių (2007 m.).
TurizmasKeisti
Per metus apsilanko apie 150 000 turistų, iš jų - 2 000 iš užsienio.[1] Per Molėtų rajono savivaldybės teritoriją eina plentas Vilnius–Utena. Molėtų aerodromas yra Radžiūnuose. [6]
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ 1,0 1,1 „Molėtų savivaldybė - Apie rajoną“. moletai.lt. 2016-04-01. Suarchyvuota iš originalo 2014-11-13. Nuoroda tikrinta 2016-05-30.
- ↑ Molėtų rajono savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 371 psl.
- ↑ Apie Molėtų rajono savivaldybę, moletai.lt. Tikrinta 2020-11-28.
- ↑ 2011 m. surašymo duomenys
- ↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš Archive.is projekto
- ↑ Molėtų rajono savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 371 psl.
NuorodosKeisti
- moletai.lt / Molėtų rajono savivaldybės svetainė
- moletai.info / Molėtų kraštas
- moletuzinios.lt / Molėtų žinios (Laikraštis Molėtų krašto žmonėms)
- moletas.lt / Molėtas (Naujienų portalas Molėtų kraštui)
- vilnis.lt / Vilnis (Molėtų krašto laikraštis)