Sausis
- Sausio 1 d. – įkurtas Klaipėdos universitetas;
- Sausio 5 d. – JAV Baltieji rūmai pasmerkė TSRS sprendimą įvesti desantinės kariuomenės dalinius į Baltijos valstybes;
- Sausio 6 d. – Lazdijų muitinėje TSRS kariniai daliniai sulaikė pirmųjų lietuviškų pašto ženklų, pagamintų Leipcige, siuntą;
- Sausio 7 d. – dėl politinės įtampos atsistatydino atkurtosios Lietuvos valstybės pirmoji ministrė pirmininkė Kazimira Prunskienė;
- Sausio 8 d.:
- Sausio 10 d. – Lietuvos Užsienio reikalų ministerija kreipėsi į pasaulio kraštų vyriausybes ir parlamentus įspėdama, kad tarybinė kariuomenė gali užimti Lietuvos parlamentą;
- Sausio 11 d.:
- Sausio 12 d.:
- Sausio 13 d.:
- Sausio 14 d.:
- Sausio 15 d. – Vilniuje vėl pradėti leisti laikraščiai, kurių redakcijų patalpas Sausio 11-ąją užgrobė sovietiniai desantininkai;
- Sausio 16 d.:
- Sausio 17 d.:
- Sausio 18 d. – sovietų desantininkų užgrobtuose Radijo ir televizijos komiteto pastatuose pradėjo veikti LKP (TSKP) televizija;
- Sausio 19 d. – iš Vokietijos atvežta ir prie parlamento rūmų pastatyta Marijos statula, kuria kaip stiprybės ir palaiminimo simbolį įteikė Maltos ordino grupė „Marijos vaikai“;
- Sausio 20 d. – Maskvoje įvyko protesto demonstracija, kurios dalyviai pasmerkė sovietų armijos išpuolius Vilniuje bei pareikalavo TSRS Prezidento Michailo Gorbačiovo atsistatydinimo;
- Sausio 22 d. – Kanada nutraukė ekonominę bei humanitarinę pagalbą TSRS dėl agresijos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje;
- Sausio 24 d. – Skandinavijos valstybės pasiuntė TSRS Prezidentui Michailui Gorbačiovui bendrą laišką, reikalaujantį sustabdyti teroristinius veiksmus Pabaltijo respublikose;
- Sausio 27 d. – Vilniaus rajone, Medininkuose ir Lavoriškėse, sovietų kariai užpuolė Lietuvos – Baltarusijos pasienio muitines ir jas sunaikino.
Vasaris
Kovas
Balandis
- Balandžio 19 d. – Tarybų Sąjungos desantininkai užpuolė Medininkų pasienio apsaugos ir muitinės postą.
Liepa
Rugpjūtis
- Rugpjūčio 26 d. – visos Lietuvos teritorijoje esančios sovietinės muitinės perduotos Lietuvos Respublikai. Lietuviškos muitinės pradėjo išduoti lietuviškas vizas;
- Rugpjūčio 29 d. – Lietuvos Respubliką pripažino Rusijos Tarybinė Federacinė Socialistinė Respublika.[1]
Rugsėjis
Spalis
Gruodis
- Sausio 1 d. – Gytis Urba, Lietuvos futbolininkas. Baigė Marijampolės futbolo mokyklą. Rungtyniauja krašto gynėjo pozicije. Vyrenysis brolis Dovydas Urba taip pat yra futbolininkas.
- Sausio 24 d. – Mantas Bartuševičius, Lietuvos komikas, aktorius.
- Vasario 14 d. – Andrius Gudžius, lietuvių disko metikas, savo amžiaus grupės Lietuvos rekordininkas, pirmasis Lietuvos istorijoje pasaulio jaunimo čempionas (2010 m.). 2010 m. gegužės 27 d. sportininko pasiektas rezultatas buvo devintoje vietoje visų laikų geriausių Lietuvos disko metikų sąraše. Treneriai: Vaclavas Kidykas ir A. Miliauskas.
- Vasario 23 d. – Gabrielė Martirosianaitė, lietuvių modelis.
- Kovo 31 d. – Brunas Biskys, Lietuvos futbolininkas.
- Balandžio 21 d. – Karolis Chvedukas, Lietuvos futbolininkas, žaidęs saugo pozicijoje (m. 2023 m.).
- Gegužės 21 d. – Fiodor Černych, Lietuvos futbolininkas, žaidžiantis Mogiliovo „Dnepro“ komandoje Baltarusijos futbolo čempionate, puolėjo pozicijose.
- Liepos 9 d. – Vilius Kazlauskas, Lietuvos krepšininkas, Mažeikių „Mažeikiai“ krepšinio komandos žaidėjas.
- Rugpjūčio 14 d. – Laurynas Grigelis, Lietuvos tenisininkas, šiuo metu užimantis 366 vietą pasaulio tenisininkų reitinge.
- Rugpjūčio 18 d. – Eglė Jakštytė, Lietuvos dainininkė, LNK muzikinio šou „Muzikos akademija 2“ nugalėtoja.
- Rugpjūčio 23 d. – Isabella Tobias, JAV ledo šokėja, šiuo metu kartu su Deividu Stagniūnu atstovaujanti Lietuvai.
- Rugsėjo 20 d. – Paulius Knyza, Lietuvos krepšininkas, Šiaulių „Universitetas-ABRO“ krepšinio komandos žaidėjas.
- Lapkričio 7 d. – Marius Žukovas, Lietuvos futbolininkas, rungtyniaujantis FBK Kaunas komandoje. Taip pat yra Lietuvos jaunimo rinktinės kandidatas.
[Sausis]
- Sausio 4 d. – Benediktas Stirbys, muzikos mokytojas ir chorvedys (g. 1930 m.).
- Sausio 7 d. – Vincas Jasiukevičius, Lietuvos statybinių medžiagų technologas, technikos mokslų kandidatas (g. 1915 m.).
- Sausio 8 d. – Jonas Adomaitis, vargonininkas, chorvedys, pedagogas (g. 1919 m.).
- Sausio 13 d.:
- Algimantas Petras Kavoliukas, vienas Lietuvos laisvės gynėjų, Sausio 13-osios auka. Jo vardu yra pavadinta viena iš Karoliniškių gatvių (g. 1939 m.).
- Alvydas Kanapinskas, vienas Lietuvos laisvės gynėjų, Sausio 13-osios auka (g. 1952 m.).
- Alvydas Matulka, vienas Lietuvos laisvės gynėjų, Sausio 13-osios auka (g. 1955 m.).
- Apolinaras Juozas Povilaitis, vienas Lietuvos laisvės gynėjų, Sausio 13-osios auka.[2] (g. 1937 m.).
- Darius Gerbutavičius, viena iš Sausio 13-osios įvykių aukų, žuvo sausio 13 d. naktį, gindamas Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę (g. 1973 m.).
- Ignas Šimulionis, vienas Lietuvos laisvės gynėjų, Sausio 13-osios auka (g. 1973 m.).
- Loreta Asanavičiūtė, viena iš Sausio 13-osios įvykių aukų, žuvo sausio 13 d. naktį, gindama Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę (g. 1967 m.).
- Rimantas Juknevičius, viena iš Sausio 13-osios įvykių aukų, žuvo sausio 13 d. naktį, gindamas Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę (g. 1966 m.).
- Rolandas Jankauskas, viena iš Sausio 13-osios įvykių aukų, žuvo sausio 13 d. naktį, gindamas Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę (g. 1969 m.).
- Titas Masiulis, vienas iš Sausio 13-osios įvykių aukų, žuvo sausio 13 d. naktį, gindamas Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę (g. 1962 m.).
- Vidas Maciulevičius, vienas Lietuvos laisvės gynėjų, Sausio 13-osios auka (g. 1966 m.).
- Virginijus Druskis, viena iš Sausio 13-osios įvykių aukų, žuvo sausio 13 d. naktį, gindamas Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę (g. 1969 m.).
- Vytautas Vaitkus, vienas Lietuvos laisvės gynėjų, Sausio 13-osios auka.[3] (g. 1943 m.).
- Sausio 16 d.:
- Sausio 20 d. – Vytautas Rimkevičius, lietuvių prozininkas, dramaturgas (g. 1930 m.).
[Vasaris]
- Vasario 2 d. – Juozas Briedis, dainininkas (tenoras), chorvedys, agronomijos mokslų daktaras (g. 1912 m.).
- Vasario 4 d.:
- Vasario 7 d. – Algirdas Mošinskis, Lietuvos inžinierius, architektas (g. 1905 m.).
- Vasario 12 d. – Rapolas Valiukonis, Lietuvos pedagogas, žurnalistas, redaktorius (g. 1904 m.).
- Vasario 14 d. – Vytautas Kriščiūnas, Lietuvos statybos inžinierius, technikos mokslų kandidatas (g. 1908 m.).
- Vasario 18 d. – Vytautas Koncevičius, Lietuvos laisvės gynėjas, Sausio 13-osios auka (g. 1941 m.).
- Vasario 23 d. – Algirdas Henrikas Malachovskis, Lietuvos biochemikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. 1923 m.).
- Vasario 24 d.:
- Vasario 27 d. – Pranė Dundulienė-Stukėnaitė, Lietuvos etnologė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė (g. 1910 m.).
[Kovas]
[Balandis]
- Balandžio 3 d. – Juozas Stanulis, Lietuvos teatro aktorius, režisierius (g. 1897 m.).
- Balandžio 12 d.:
- Balandžio 17 d. – Bronislovas Jurkšas, kunigas, vargonininkas, chorvedys (g. 1914 m.).
- Balandžio 25 d. – Ričardas Darškus, Lietuvos keliautojas, sporto organizatorius, inžinierius hidrotechnikas, fotografas (g. 1927 m.).
- Balandžio 30 d. – Juozas Urbšys, nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministras, diplomatas, karininkas, vertėjas (g. 1896 m.).
[Gegužė]
- Gegužės 2 d. – Vytautas Gerulaitis, Lietuvos tenisininkas (g. 1915 m.).
- Gegužės 4 d. – Kazimieras Bieliukas, Lietuvos limnologas, akademikas, profesorius, geografijos mokslų daktaras (g. 1901 m.).
- Gegužės 7 d. – Gediminas Karka, Lietuvos aktorius, teatro režisierius (g. 1922 m.).
- Gegužės 10 d. – Juozas Kisielius, Lietuvos teatro ir kino aktorius (g. 1949 m.).
- Gegužės 17 d. – Jonas Rutenis, Lietuvos rašytojas, žurnalistas, dailininkas (g. 1912 m.).
- Gegužės 19 d. – Saulius Gricius, gamtosaugininkas visuomenininkas, Lietuvos visuomeninio ekologinio judėjimo pradininkas, žygeivis, „Atgajos„ klubo bei Lietuvos Žaliųjų judėjimo lyderis, Kauno miesto politikas, buvęs vicemeras (g. 1963 m.).
- Gegužės 21 d. – Adolfas Šaučiūnas, vargonininkas ir chorvedys (g. 1905 m.).
- Gegužės 27 d. – Petras Velička, Lietuvos žurnalistas, fotografas, vertėjas (g. 1911 m.).
[Birželis]
- Birželio 12 d. – Justinas Kontrimas, Lietuvos agronomas biochemikas, žemės ūkio mokslų kandidatas (g. 1916 m.).
- Birželio 18 d. – Julijonas Steponavičius, Vilniaus arkivyskupas (g. 1911 m.).
- Birželio 22 d. – Viktoras Kutorga, Lietuvos gydytojas onkologas, visuomenės veikėjas, švietėjas, eksperimentinės onkologijos pradininkas Lietuvoje (g. 1920 m.).
- Birželio 29 d. – Valerijonas Šadreika, teisininkas, advokatas, advokatų savivaldos veikėjas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras (g. 1938 m.).
[Liepa]
- Liepos 8 d. – Jonas Liorentas, Lietuvos lakūnas, karinis veikėjas, Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas (1938 m.) (g. 1901 m.).
- Liepos 11 d. – Vytautas Mackevičius, Lietuvos tapytojas (g. 1911 m.).
- Liepos 12 d. – Ksaveras Kairys, ekonomistas, LTSR valstybės ir visuomenės veikėjas, Biržų garbės pilietis (g. 1909 m.).
- Liepos 18 d. – Juozapas Miklovas, Palangos bažnyčios klebonas ir Palangos dekanas[4] (g. 1919 m.).
- Liepos 25 d. – Kęstutis Balčys, kunigas, dainininkas, vargonininkas (g. 1924 m.).
- Liepos 31 d.:
- Algimantas Juozakas, policininkas, Lietuvos nepriklausomybės gynėjas, viena Medininkų žudynių aukų (g. 1969 m.).
- Algirdas Kazlauskas, policininkas, Lietuvos nepriklausomybės gynėjas, vienas Medininkų žudynių aukų (g. 1949 m.).
- Antanas Musteikis, Lietuvos nepriklausomybės gynėjas, muitininkas, vienas Medininkų žudynių aukų (g. 1958 m.).
- Juozas Janonis, policininkas, Lietuvos nepriklausomybės gynėjas, viena Medininkų žudynių aukų (g. 1962 m.).
- Mindaugas Balavakas, Lietuvos nepriklausomybės gynėjas, viena Medininkų žudynių aukų (g. 1970 m.).
[Rugpjūtis]
[Rugsėjis]
[Spalis]
[Lapkritis]
- Lapkričio 5 d. – Algirdas Zigmantas Aglinskas, ekonomistas, teisininkas, visuomenininkas. (g. 1911 m.).
- Lapkričio 10 d. – Zenonas Lapinskas, Lietuvos mokytojas, žurnalistas, redaktorius (g. 1928 m.).
- Lapkričio 12 d. – Povilas Gaučys, Lietuvos vertėjas, diplomatas (g. 1901 m.).
- Lapkričio 18 d. – Emilijus Andriulis, Lietuvos gydytojas higienistas (g. 1928 m.).
- Lapkričio 28 d. – Jonas Basiulis, Lietuvos bibliografas, pedagogas, filologijos mokslų kandidatas (g. 1929 m.).
[Gruodis]
Sausis
Vasaris
Kovas
Birželis
Liepa
Rugpjūtis
Rugsėjis
Gruodis
- Sausio 12 d. – Pixie Lott, britų dainininkė, dainų autorė, aktorė ir šokėja. Labiausiai išgarsėjo dėl singlo „Mama Do (Uh Oh, Uh Oh)“ iš savo debiutinio albumo „Turn It Up“.
- Balandžio 4 d. – Jamie Lynn Marie Spears, Jungtinių Amerikos Valstijų aktorė, popdaininkė. Jamie geriausiai žinoma iš kanalo Nickelodeon rodyto serialo Zoey 101, bei, kad yra Britney Spears jaunesnė sesuo.
- Balandžio 30 d. – Christos Mylordos, Kipro dainininkas.
- Gegužės 23 d. – Lena Meyer-Landrut, Vokietijos dainininkė. 2010 m. Eurovizijos dainų konkurse tapo nugalėtoja su daina „Satellite“.
- Spalio 10 d. – Gabriella Lucia Cilmi, australų dainininkė ir dainų autorė. Išgarsėjo 2008 m. išleidusi didžiausio pasisekimo sulaukusį savo singlą „Sweet About Me“.
- Lapkričio 4 d. – Olta Boka, Albanijos pop ir folk muzikos dainininkė. Su daina Zemrën lamë peng dalyvavo 2008 m. Eurovizijos konkurse ir užėmė 16 vietą.
- Lapkričio 11 d. – Jeffrey K. van Homoet Bruma, olandų futbolininkas, šiuo metu žaidžiantis Leicester City klube kaip centro gynėjas, bet taip pat gali žaisti kaip kairiojo krašto gynėjas. Taip pat žaidžia Nyderlandų vyrų futbolo rinktinėje bei Nyderlandų jaunimo iki 19 metų futbolo rinktinėje ir Nyderlandų jaunimo iki 21 metų futbolo rinktinėje.
- Lapkričio 17 d. – Brenda Daniela Mendoza Asnicar, Argentinos aktorė ir dainininkė. Labiausiai išgarsėjo jaunimo telenovelėje „Bjaurusis Ančiukas“ (Patito Feo), nors turėjo ir kitos patirties televizijoje (filmavosi įvairiuose TV šou).
- Gruodžio 11 d. – Anna Henrietta Bergendahl, Švedijos dainininkė. Ji gimė Stokholme, o vėliau gyveno Nišiopinge ir Katrineholme. Bergendahl turi airiško kraujo – jos močiutė gimė ir gyvena Airijoje. Pirmasis Annos pasirodymas publikai buvo Jorke, kai jai buvo tik aštuoneri metai. Ji dalyvavo Švedijos televizijos TV4 muzikiniame projekte 2004 m. bei dalyvavo Švedijos Idol 2008, kur pateko į finalinį penketuką.
[Sausis]
[Vasaris]
[Kovas]
- Kovo 1 d. – Edvinas Herbertas Landas, JAV mokslininkas ir išradėjas. Vienas žymiausių jo išradimų – 1947 m. vasario 21 d. pristatytas momentinis fotoaparatas „Polaroid“ (g. 1909 m.).
- Kovo 2 d. – Serge Gainsbourg, žydų kilmės prancūzų atlikėjas, kompozitorius, dainų tekstų autorius, režisierius. Nors dėl stilių įvairovės, jį sunku priskirti kuriai nors vienai muzikinei srovei, Gainsbourg laikomas vienu įtakingiausių visų laikų populiariosios muzikos kūrėjų. Atlikėjo dainų tekstuose dominuoja metaforos, užslėptos prasmės, žodžių žaismas; jo kūrybos supratimas yra apsunkintas dėl to, kad tikslūs vertimai į kitas kalbas yra neįmanomi (g. 1928 m.).
- Kovo 12 d. – Ragnar Arthur Granit, 1967 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[5] (g. 1900 m.).
- Kovo 18 d. – Henrikas Kučinskis, organinės chemijos mokslų daktaras ir profesorius, Lenkijos Mokslų akademijos tikrasis narys (g. 1909 m.).
[Balandis]
[Gegužė]
[Birželis]
[Liepa]
[Rugpjūtis]
- Rugpjūčio 4 d. – Jevgenijus Dragunovas, tarybinis rusų šaulių ginklų konstruktorius (g. 1920 m.).
- Rugpjūčio 8 d. – Ivanas Nikitovičius Kožedubas, TSRS aviacijos maršalas, tris kartus Tarybų Sąjungos didvyris (1944, 1944, 1945) (g. 1920 m.).
- Rugpjūčio 22 d. – Borisas Pugo, sovietinis ir partinis veikėjas, Latvijos komunistų partijos vadovas, TSRS Vidaus reikalų ministras (1990–1991 m.), kandidatas į SSKP CK Politinio biuro narius, GKČP narys (g. 1937 m.).
- Rugpjūčio 26 d. – Vera Strojeva, tarybinė kino režisierė ir scenaristė (g. 1903 m.).
[Rugsėjis]
[Spalis]
[Lapkritis]
[Gruodis]
Nobelio premijos laureatai:
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=4729&p_k=1
- ↑ „LIETUVA 1991.01.13 dokumentai, liudijimai, atgarsiai“
- ↑ „LIETUVA 1991.01.13 dokumentai, liudijimai, atgarsiai – Vilnius : Spaudos departamentas, 1991, p. 65.“
- ↑ Juozapas Miklovas Archyvuota kopija 2013-06-17 iš Wayback Machine projekto..
- ↑ 5,0 5,1 (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
- ↑ 6,0 6,1 6,2 (angl.) Nobelio ekonomikos premijos laureatai
- ↑ [1].
- ↑ Paul Kresh „Isaac Bashevis Singer, The Magician of West 86th Street, A Biography“, The Dial Press, New York 1979, p. 390.
- ↑ Dvorah Telushkin „Master of Dreams“, A Memoir of Isaac Bashevis Singer“, p. 266, New York, 1997.
- ↑ Stephen Tree „Isaac Bashevis Singer“, Munich, p. 18-19, 2004. Nurodo kitą gimimo datą: 1904 m. liepos 14 d.
- ↑ (angl.) Nobelio chemijos premijos laureatai
- ↑ Robert Maxwell.
- ↑ Gustavas Husakas.
- ↑ Klaus Kinski.