Klaipėdos rajono savivaldybė

Klaipėdos rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas vakarų Lietuvoje, į rytus nuo Klaipėdos miesto, prie Kuršių marių ir Baltijos. Administracinis centras – Gargždai (priešingai nei kiti Lietuvos rajonai, šio rajono pavadinimas nesutampa su jo centru). Plotas 1336 km² (2% Lietuvos ploto).

Klaipėdos rajono savivaldybė
Klaipėdos rajono savivaldybės herbas
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis Klaipėdos apskritis Klaipėdos apskritis
Administracinis centras Gargždai
Seniūnijų skaičius 11
Įkūrimo data 1950 m.
Meras Bronius Markauskas
Gyventojų (2022) 59 419[1]
Plotas 1 336 km²
Tankumas (2022) 44 žm./km²
Aukščiausia vieta 148 m
Tinklalapis klaipedos-r.lt

Klaipėdos rajono savivaldybėje 2006 m. veikė Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filialas, 2 gimnazijos, 4 vidurinės, 14 pagrindinių, 12 pradžios mokyklų, 4 mokyklos-darželiai, ugdymo centras, 6 ikimokyklinio ugdymo įstaigos, vaikų ir jaunių sporto, 2 vaikų muzikos mokyklos, moksleivių namai, Pedagoginė psichologinė tarnyba, 2 ligoninės, 10 ambulatorinių gydymo įstaigų, 14 medicinos punktų, pagyvenusių žmonių ir vaikų globos įstaigos, 20 kultūros centrų, Gargždų krašto muziejus su 4 filialais 28 bibliotekos, Gargždų kino teatras „Minija“, Sporto centras, 29 sporto klubai, Gargždų turizmo informacijos centras.

Geografija

redaguoti
 
Laistų piliakalnis
 
Minija ties Dituva
 
Olando kepurė

Klaipėdos rajono savivaldybės Baltijos jūros ir Kuršių marių kranto linija mažai vingiuota. Kuršių marių pakrantės pelkėtos. Savivaldybės vakarinė dalis yra Pajūrio žemumoje, rytinė – Vakarų Žemaičių plynaukštėje. Pastarojoje ryškesnis yra Endriejavo kalvagūbris. Jame, savivaldybės teritorijos šiaurės rytuose, yra aukščiausia vieta – Žvaginių kalnas (altitudė 148 m). 53 proc. teritorijos yra žemės ūkio plotai, 24 proc. – miškai, 10 proc. – vandens telkiniai, 13 proc. – gyvenvietės.[2]

  55° 53' 30‘’  
21° 03' 30‘’
     
  Klaipėdos rajonas  
     
21° 53' 00‘’
  55° 28' 00‘’  

Klimatas

redaguoti

Sausio vidutinė temperatūra apie 3,6 °C, liepos 16,3 °C. Kritulių per metus 711–892 mm. Karščio rekordas buvo užfiksuotas 2011 m. Liepos mėn. 35,2 °C. Šalčio rekordas buvo užfiksuotas 1962 m. Vasario pradžioje -38,3 °C.

Vandenys

redaguoti

Savivaldybės teritorija teka Minija su intakais Žvelsa, Skinija, Agluona, Veiviržu; Dangė su intaku Ekete. Pietrytine dalimi teka Veiviržo intakas Šalpė, jos intakas Graumena teka savivaldybės pietryčių riba. Savivaldybės teritorija eina Klaipėdos kanalas.

Klaipėdos rajono ežerai: Kalotės, Kapstato, Plocio, Kalvių žvyro karjero, Laukžemių, Greičiūnų, Agluonėnų, Plikių tvenkiniai. Tyrų, Svencelės pelkės.

Miškingumas 23,8%, didžiausi miškai: Vėžaitinės, Kliošių, Padumblės miškas. Auga daugiausia pušynai, eglynai.

Geologija

redaguoti

Savivaldybės teritorijos rytuose, Endriejavo kalvagūbryje dirvožemiai daugiausia paprastieji karbonatingieji išplautžemiai; šiaurėje, Kretingalės apylinkėse, – karbonatingieji sekliai glėjiški išplautžemiai, į vakarus nuo jų tęsiasi balkšvažemių juosta, plačiausia ji yra teritorijos šiaurėje. Savivaldybės pietinėje dalyje vyrauja jauražemiai, šiaurės vakarų pakrantėje – smėlžemiai, pelkėtose vietovėse – durpžemiai. Upių slėniuose yra salpžemių, pietvakariuose (pakrantėje) – palvažemių.

Svarbiausios naudingosios iškasenos – nafta, didžiausi telkiniai: Dieglių, Pietinių Šiūparių, Vėžaičių, Vilkyčių. Dar yra žvyro (Poškų, Slengių, Šiūparių, Šnaukštų telkiniai), smėlio (Juodikių telkinys), durpių (Dauparų durpynas).

Saugomos teritorijos

redaguoti

Klaipėdos rajono savivaldybei priklauso didžioji dalis Pajūrio regioninio parko; jame yra:

Gamtos paminklai – 2 geologiniai: Lapiškės akmuo ir akmuo Baravykas (buvęs).[3][4]

Susisiekimas

redaguoti

Per savivaldybės teritoriją eina automobilių magistralė Klaipėda-Vilnius-Minskas (Baltarusija), geležinkeliai Klaipėda-Vilnius ir Klaipėda-Pagėgiai. Dirvupiuose yra Klaipėdos oro uostas.[5]

Istorija

redaguoti
  Klaipėdos rajono savivaldybės istoriniai sąrašai
  2001 m. gyventojų surašymas
2009 m. gyvenvietės
  2011 m. gyventojų surašymas
2016 m. gyvenvietės
2020 m. suskirstymas
  2021 m. gyventojų surašymas

Rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Klaipėdos apskrities 24 apylinkių ir Plungės apskrities 2 apylinkių. Centras – Klaipėda, nuo 1952 m. gegužės 25 d. – Gargždai. 1950–1953 m. rajonas priklausė Klaipėdos sričiai. 1958 m. Gargždų miestelis pertvarkytas į miesto tipo gyvenvietę, 1965 m. – į rajono pavaldumo miestą.

1959 m. prijungtos panaikinto Priekulės rajono 8 apylinkės ir Priekulė, 1962 m. – Plungės rajono 2 apylinkės, Šilalės rajono 1 apylinkė, Šilutės rajono 1 apylinkė ir dalis kitos apylinkės. 1965 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos.

1995 m. įkurta Klaipėdos rajono savivaldybė.[6] 2009 m. birželio 26 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-62 įsteigtos 75 seniūnaitijos.[7]


Savivaldybės istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1950 m.
(Išsamiau)
737 26 apylinkės
1954 m.
(Išsamiau)
12 apylinkių
1959 m.
(Išsamiau)
(Išsamiau)
746 37 800 12 apylinkių 1 miesto tipo gyvenvietė (Gargždai)
1962 m. 1202 20 apylinkių 1 miestas (Priekulė), 1 miesto tipo gyvenvietė
1963 m.
(Išsamiau)
12 apylinkių
1967 m. 1383 39 600
1970 m.
(Išsamiau)
1400 43 551 12 apylinkių 2 miestai (Gargždai, Priekulė)
1972 m.
(Išsamiau)
1378 12 apylinkių 2 miestai, 7 miesteliai (Dovilai, Endriejavas, Judrėnai, Kretingalė, Plikiai, Veiviržėnai, Vėžaičiai), 317 kaimų, 10 kaimų dalių, 3 viensėdžiai
1976 m.
(Išsamiau)
1370 44 500 12 apylinkių 2 miestai, 7 miesteliai, 316 kaimų, 12 kaimų dalių, 3 viensėdžiai
1979 m.
(Išsamiau)
45 064 10 apylinkių 2 miestai, 335 kaimo vietovės
1985 m.
(Išsamiau)
1370 10 apylinkių 2 miestai, 7 miesteliai, 300 kaimų, 1 viensėdis
1989 m.
(Išsamiau)
1366 45 403 9 apylinkės 2 miestai, 322 kaimo vietovės
2001 m.
(Išsamiau)
1336 46 220 10 kaimo seniūnijų 2 miestai, 7 miesteliai, 302 kaimai, 1 viensėdis

Gyventojai

redaguoti

Miesto gyventojų 36% (2005 m.). Gyventojų tankumas 35,8 žmonės/km² 86,8% gyventojų yra katalikai, 2,5% – evangelikai liuteronai, 1,1% – stačiatikiai, yra sentikių, evangelikų reformatų ir kt. (2001 m.).

 
 
Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2021 m.
1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.[8] 2017 m. 2019 m. 2021 m.sur.
37 800 44 500 45 064 45 403 46 220 49 637 55 171 59 164 56 964

Tautinė sudėtis

redaguoti

2001 m. gyveno 46 220 žmonės: [9]

2011 m. gyveno 51 308 žmonės: [10]

Gyvenvietės

redaguoti

Savivaldybės teritorijoje yra:

Didžiausios gyvenvietės (2022 sausio 1d.):

  1. Gargždai – 15072
  2. Dercekliai – 2922
  3. Trušeliai – 1794
  4. Vėžaičiai – 1573
  5. Ginduliai – 1521
  6. Slengiai – 1346
  7. Priekulė – 1245
  8. Dovilai – 1077
  9. Kretingalė – 1047
  10. Kalotė – 1031

Administracija

redaguoti
 
Savivaldybės pastatas Gargžduose

Atstovaujamoji valdžia – Klaipėdos rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Klaipėdos rajono savivaldybės administracija.

Seniūnijos

redaguoti
 
Savivaldybės seniūnijos

Savivaldybėje yra 11 seniūnijų (skliausteliuose – seniūno būstinė):

Partnerystės ryšiai

redaguoti

Miestai, su kuriais Klaipėdos rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:

Muziejai

redaguoti

Švietimas ir ugdymas

redaguoti

Klaipėdos rajono savivaldybėje yra šios bendrojo lavinimo mokyklos:

Ekonomika

redaguoti

Visoje Klaipėdos rajono savivaldybėje pagaminama 2,9% Lietuvos pramonės produkcijos (2003 m.).

Pramonės svarbiausios šakos:

  • naftos gavyba – 255 700 t, 2004 m., bendrovės „Geonafta“, „Minijos nafta“, „Manifodas“,
  • statybinių medžiagų – Gargždų plytų gamykla,
  • medienos apdirbimo, baldų ir kitų medienos gaminių gamyba, mėsos pramonė, žuvų apdorojimas ir konservavimas. Yra naminių gyvūnų maisto, maisto pramonės ir kitų įrenginių, metalo ir jo gaminių, biologinio kuro, trąšų gamybos, siuvimo, akmens apdirbimo, statybos įmonių. Pramonės įmonių daugiausia sutelkta Gargžduose.

Žemės ūkio naudmenos užima 55,7% savivaldybės teritorijos, iš jų 89,0% – ariamoji žemė, 8,4% – pievos ir natūralios ganyklos, 2,6% – sodai ir uogynai. 38,4% pasėlių užima javai (0,8% Lietuvos javų derliaus), 38,2% – daugiamečių žolių pasėliai, 9,0% – bulvės (2,3%),3,4% – lauko daržovės (2,3%).

2004 pagaminta 1,9% Lietuvos gyvulininkystės produkcijos (1,9% pieno). 2005 m. buvo 17 900 galvijų (2,3% Lietuvos galvijų), 26 400 kiaulių (2,5%), 860 avių ir ožkų (1,8%), 1100 arklių (1,7%).

Šaltiniai

redaguoti
  1. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  2. Statistinė rajono informacija Archyvuota kopija 2010-03-03 iš Wayback Machine projekto.
  3. Klaipėdos rajono savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 220 psl.
  4. Klaipėdos rajone saugomi želdiniai klaipedos-r.lt
  5. Klaipėdos rajono savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 221 psl.
  6. Klaipėdos rajono savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 221 psl.
  7. „Dėl gyvenamųjų vietovių ar jų dalių suskirstymo į seniūnaitijas tvirtinimo“. 2009 m. vasario 26 d. sprendimas Nr. T11-62. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba. Nuoroda tikrinta 2024-03-10.
  8. Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
  9. 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš archive.today
  10. 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
  • Tremtis ir rezistencija Klaipėdos rajone: istorinė studija / Sabina Vinciūnienė. – Klaipėda: Druka, 2009. – 511 p.: iliustr. – ISBN 978-609-404-042-9

Nuorodos

redaguoti