Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija
| Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija | |
|---|---|
| |
| Įkurta | 1990 m. |
| Jurisdikcija | Lietuvos Respublikos Vyriausybė |
| Būstinė | Gedimino pr. 38 / Vasario 16-osios g. 2 Vilnius, Lietuva |
| Vadovas | Aušrinė Armonaitė |
| Tinklalapis | eimin.lrv.lt |
|
| |
Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija – Lietuvos Respublikos Vyriausybės institucija, atliekanti Lietuvos Respublikos ekonomikos reikalų srities valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendinanti valstybės politiką šiose srityse.
Vadovauja Ministro Pirmininko teikimu Lietuvos Respublikos Prezidento skiriamas ekonomikos ir inovacijų ministras.[1]
TikslaiKeisti
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos veiklos tikslai yra:[2]
- formuoti valstybės ekonomikos politiką – bendrąją ekonominę (makroekonominę), konkurencijos, Europos Sąjungos vidaus rinkos, viešųjų pirkimų, pirkimų, atliekamų perkančiosios organizacijos, veikiančios vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje, pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje (toliau kartu – viešieji pirkimai), koncesijų, vidaus prekybos (įskaitant alkoholio ir tabako kontrolę), mokėjimų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos, prekių ir paslaugų reklamos, netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo, žmogiškųjų išteklių plėtros, reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo – ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą;
- formuoti konkurencingumo didinimo valstybės politiką – palankios aplinkos verslui kūrimo, smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros, geresnio reglamentavimo priemonių taikymo reguliuojant ūkio subjektų veiklą (administracinės ir kitos reguliavimo naštos mažinimo, teisės aktų supaprastinimo, teisinio reguliavimo kokybės gerinimo), verslo priežiūros, įmonių teisės, valstybės valdomų įmonių, valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo, investicijų, eksporto skatinimo, technologijų, inovacijų, metrologijos, standartizacijos, akreditacijos, kosmoso, pramonės ir paslaugų plėtros, turizmo, kurortų ir kurortinių teritorijų – ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą;
- formuoti valstybės politiką valstybės informacinių išteklių, dokumentų pakartotinio naudojimo ir informacinės visuomenės plėtros srityse ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą.
IstorijaKeisti
Pirmuoju LR finansų, prekybos ir pramonės ministru 1918 m. lapkričio 11 d. paskirtas Martynas Yčas. Nuo 1923 m. vid. pramonės, prekybos sritys atskirai neišskiriamos, o perduotos finansų ministerijai, kurioje vėliau buvo organizuotas atskiras pramonės departamentas.
Formuojant pirmąją atkurtos Nepriklausomos Lietuvos Respublikos Vyriausybę, atsisakyta komitetų ir ūkiui vadovauti buvo įsteigtos 5 ministerijos: Ekonomikos, Energetikos, Materialinių išteklių, Pramonės, Prekybos. Pirmosios dvi – Ekonomikos ir Energetikos – ministerijos be žymesnių reorganizacijų išliko iki Ūkio ministerijos įsteigimo.[3]
1991 m. vasario 28 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba panaikino pramonės ministeriją, nustatydama, kad pramonės įmonių steigėjos funkcijas vykdo Ekonomikos ministerija, o jų materialinio ir kito aprūpinimo funkcijas – Materialinių išteklių ministerija.
1991 m. spalio 3 d. įstatymu Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba panaikino Prekybos ministeriją, įsteigdama prekybos ir materialinių išteklių ministeriją.
1992 m. spalio 30 d. įstatymu Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pertvarkė Prekybos ir materialinių išteklių ministeriją į Lietuvos Respublikos pramonės ir prekybos ministeriją, kuri po to išliko nepakitusi iki ūkio ministerijos įkūrimo.
Lietuvos Respublikos Seimas 1996 m. gruodžio 16 d. įstatymu panaikino ekonomikos, energetikos, pramonės ir prekybos ministerijas ir įsteigė Ūkio ministeriją, kuri darbą pradėjo 1996 m. gruodžio 19 d.
2009 m. sausio 12 d. įstatymu Lietuvos Respublikos Seimas atkūrė Energetikos ministeriją.[4]
2019 m. pervadinta į Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministeriją.
Dabartinė vadovybėKeisti
Nuo 2020 m. gruodžio 11 d., ekonomikos ir inovacijų ministerijai vadovauja Aušrinė Armonaitė.
Viceministrai – Jovita Neliupšienė, Eglė Markevičiūtė, Vincas Jurgutis, kanclerė – Iveta Paludnevičiūtė.[5]
MinistraiKeisti
| Nº | Ministras | Partija | Laikotarpis[1] | Ministrų kabinetas | |
|---|---|---|---|---|---|
| Nuo | Iki | ||||
| Ekonomikos ministerija (1990 – 1994 m.) | |||||
| 1 | Vytas Navickas | Valstiečių liaudininkų sąjunga | 1990 m. sausio 17 d. | 1991 m. gegužės 30 d. | K. Prunskienės A. Šimėno G. Vagnoriaus |
| 2 | Albertas Šimėnas | Krikščionių demokratų partija | 1991 m. gegužės 30 d. | 1992 m. liepos 21 d. | G. Vagnoriaus |
| 3 | Vytas Navickas | Valstiečių liaudininkų sąjunga | 1992 m. liepos 21 d. | 1992 m. gruodžio 17 d. | A. Abišalos |
| 4 | Julius Veselka | Demokratinė darbo partija | 1992 m. gruodžio 17 d. | 1994 m. birželio 9 d. | B. Lubio A. Šleževičiaus |
| 5 | Aleksandras Vasiliauskas | Demokratinė darbo partija | 1994 m. birželio 9 d. | 1995 m. spalio 5 d. | A. Šleževičiaus |
| 6 | Vytas Navickas | Nepriklausomas | 1995 m. spalio 5 d. | 1996 m. kovo 19 d. | A. Šleževičiaus |
| 7 | Antanas Kaminskas | Demokratinė darbo partija | 1996 m. kovo 19 d. | 1996 m. gruodžio 10 d. | L. Stankevičiaus |
| Ūkio ministerija (1996 – 2019 m.) | |||||
| 8 | Vincas Babilius | Tėvynės sąjunga | 1996 m. gruodžio 10 d. | 1999 m. birželio 10 d. | G. Vagnoriaus (II) |
| 9 | Eugenijus Maldeikis | Nepriklausomas | 1999 m. birželio 10 d. | 1999 m. lapkričio 11 d. | R. Pakso |
| 10 | Valentinas Milaknis | Nepriklausomas | 1999 m. lapkričio 11 d. | 2000 m. lapkričio 9 d. | A. Kubiliaus |
| 11 | Eugenijus Maldeikis | Liberalų sąjunga | 2000 m. lapkričio 9 d. | 2001 m. vasario 14 d. | R. Pakso (II) |
| 12 | Eugenijus Gentvilas | Liberalų sąjunga | 2001 m. vasario 14 d. | 2001 m. liepos 12 d. | R. Pakso (II) |
| 13 | Petras Čėsna | Socialdemokratų partija | 2001 m. liepos 12 d. | 2004 m. gruodžio 14 d. | A. Brazausko |
| 14 | Viktoras Uspaskich | Darbo partija | 2004 m. gruodžio 14 d. | 2005 m. birželio 21 d. | A. Brazausko (II) |
| 15 | Kęstutis Daukšys | Darbo partija | 2005 m. birželio 29 d. | 2006 m. liepos 18 d. | A. Brazausko (II) |
| 16 | Vytas Navickas | Nepriklausomas | 2006 m. liepos 18 d. | 2008 m. gruodžio 9 d. | G. Kirkilo |
| 17 | Dainius Kreivys | Tėvynės sąjunga | 2008 m. gruodžio 9 d. | 2011 m. kovo 17 d. | A. Kubiliaus (II) |
| 18 | Rimantas Žylius | Tėvynės sąjunga | 2011 m. kovo 17 d. | 2012 m. gruodžio 13 d. | A. Kubiliaus (II) |
| 19 | Birutė Vėsaitė | Socialdemokratų partija | 2012 m. gruodžio 13 d. | 2013 m. birželio 3 d. | A. Butkevičiaus |
| 20 | Evaldas Gustas | Socialdemokratų partija | 2013 m. birželio 11 d. | 2016 m. gruodžio 13 d. | A. Butkevičiaus |
| 21 | Mindaugas Sinkevičius | Socialdemokratų partija | 2016 m. gruodžio 13 d. | 2017 m. spalio 13 d. | S. Skvernelio |
| Ekonomikos ir inovacijų ministerija (nuo 2019 m.) | |||||
| 22 | Virginijus Sinkevičius | Valstiečių ir žaliųjų sąjunga | 2017 m. lapkričio 28 d. | 2019 m. lapkričio 30 d. | S. Skvernelio |
| 23 | Rimantas Sinkevičius | Socialdemokratų darbo partija | 2020 m. birželio 30 d. | 2020 m. gruodžio 11 d. | S. Skvernelio |
| 24 | Aušrinė Armonaitė | Laisvės partija | 2020 m. gruodžio 11 d. | dabar | I. Šimonytės |