Šiaulių rajono savivaldybė

Valstybė

Lietuva

Apskritis

Šiaulių apskritis

Miestai

Kuršėnai

Gyventojų (2020)

41442 (16)

Gyventojų tankumas

26,0 žm./km² (34)

Plotas

1807 km² (4)

Meras

Antanas Bezaras (2015–)

Svetainė

siauliuraj.lt

56° 08′ 50″

22° 34′ 50″


	Šiaulių rajonas

23° 35′ 10″

55° 43′ 50″

Šiaulių rajono savivaldybė Lietuvos Respublikos administracinis teritorinis vienetas Lietuvos šiaurės vakaruose. Centras – Šiauliai, kurie turi atskiros savivaldybės statusą, todėl į rajono teritoriją neįeina. Savivaldos teisę teritorijoje įgyvendina Šiaulių rajono savivaldybės taryba.

Gamta ir geografijaKeisti

Didesnioji rajono dalis yra Vakarų Žemaičių plynaukštėje, rytai – Mūšos–Nemunėlio žemumoje, šiaurė – Ventos vidurupio lygumoje. Aukščiausia vieta (161 m) yra į pietvakarius nuo Bubių, Blužgalio apylinkėse. Žemiausia vieta (82 m) yra į šiaurės rytus nuo Šakynos.

Pro rajoną teka Venta ir jos intakai Ringuva, Žižma, Mūšos intakai Einautas, Kulpė, Švėtės aukštupys, Dubysos aukštupys ir jo intakas Šiaušė. Telkšo 25 Šiaulių rajono ežerai, 18 tvenkinių (didžiausias – Bubių tvenkinys). Miškingumas – 31,8 %. Auga eglynai, mišrieji miškai, beržynai. Didžiausi miškai – Gruzdžių-Gubernijos, Gulbino, Rėkyvos, Paežerių.

Vidutinė sausio temperatūra -5,1 °C, liepos +16,5 °C. Per metus vidutiniškai iškrenta 583 mm. Vidutinis sniego dangos storis – 18 cm.^[1]

IstorijaKeisti

Manoma, kad prie Šiaulių 1236 m. įvyko Saulės mūšis, kuris baigėsi žemaičių pergale prieš kalavijuočius. Šiauliai Viduramžiais buvo Žemaitijoje, tačiau mokesčius mokėjo Trakų vaivadijos Upytės pavietui. Nuo 1522 m. minimas Lietuvos Didžiosios kunigaikštijos Šiaulių valsčius (pavietas), įsikūręs buvusios Šiaulių žemės teritorijoje. nuo 1616 m. šiaurinė dab. savivaldybės teritorijos dalis priklausė Šiaulių ekonomijai. 1775 m. Abiejų Tautų Respublikos Seimas vietoje Telšių apskrities įsteigė Šiaulių reparticiją, į kurią pavieto (valsčiaus) teisėmis įėjo ir Šiaulių pavietas. Nuo 1801 m. Šiaulių pavietas priklausė Vilniaus gubernijai, nuo 1842 m. gruodžio 18 d. Kauno gubernijai. 1915 m. vokiečių okupacinė valdžia sudarė Šiaulių apskritį, 1918–1919 m. į ją įsijungė 25 valsčiai, tarp jų ir Šiaulių, Meškuičių, Gruzdžių, Šakynos, Kuršėnų, Šaukėnų, Padubysio, Kužių ir Raudėnų valsčiai. 1950 m. birželio 20 d. apskritys panaikintos, o Lietuva padalinta Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių sritis. Šiaulių sritį sudarė 24 rajonai. 1953 m. sritys buvo panaikintos, pagrindiniu administraciniu-teritoriniu vienetu liko rajonai. Šiaulių rajonas (LTSR) buvo sudarytas iš 36 buvusios Šiaulių apskrities apylinkių. 1968 ir 1981 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę 1990 m. kovo 24 d. išrinkta Šiaulių rajono Liaudies deputatų taryba, nuo 1990 m. balandžio mėn. pavadinta Šiaulių rajono taryba.

Šiaulių rajono savivaldybė įsteigta 1994 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu Nr. I-558 ^[2] nuo 1994 m. rugpjūčio 6 d. vietoje Šiaulių rajono. Faktiškai savivaldybė pradėjo veikti, kai po 1995 m. kovo 25 d. rinkimų pradėjo dirbti Šiaulių rajono savivaldybės taryba. 1995–2010 m. Šiaulių rajono savivaldybė kartu su kitomis 6 savivaldybėmis įėjo į Šiaulių apskritį ir buvo atstovaujama apskrities taryboje.

2002 m. patvirtintas Šiaulių rajono savivaldybės herbas. 2009 m. sausio 22 d. savivaldybės tarybos nutarimais įsteigtos 64 seniūnaitijos.

Savivaldybės istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1989 (surašymas)	1819	50242	10 apylinkių	1 miestas 498 kaimo vietovės
2001 (surašymas)	1807	51260	9 kaimo seniūnijos	1 miestas 7 miesteliai: Bazilionai, Gruzdžiai, Kairiai, Kurtuvėnai, Kužiai, Meškuičiai, Šakyna 507 kaimai 14 viensėdžių

GyventojaiKeisti

1959 m.^sur.	1970 m.^sur.	1979 m.^sur.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.
Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2018 m.
55 745	53 618	51 609	50 242	51 620
2007 m.	2011 m.^sur.^[3]	2012 m.	2013 m.	2014 m.
50 479	44 332	43 374	42 748	42 217
2017 m.	2018 m.	-	-	-
41 584	41 221	-	-	-

Tautinė sudėtisKeisti

2011 m. gyveno 44 332 žmonės:^[4]

Lietuviai – 96,97% (42990);
Rusai – 1,87% (829);
Ukrainiečiai – 0,15% (68);
Čigonai – 0,12% (53);
Lenkai – 0,12% (52);
Baltarusiai – 0,11% (47);
Latviai – 0,07% (31);
Vokiečiai – 0,03% (14);
Kiti – 0,56% (248).

2001 m. gyveno 51 620 žmonės:^[5]

Lietuviai – 97,01% (50077);
Rusai – 1,93% (995);
Ukrainiečiai – 0,22% (113);
Čigonai – 0,18% (91);
Lenkai – 0,12% (62);
Baltarusiai – 0,11% (55);
Latviai – 0,1% (51);
Vokiečiai – 0,06% (33);
Kiti – 0,28% (143).

Pagal tikybąKeisti

Romos katalikai – 82,6 %
stačiatikiai – 0,7 %
sentikiai – 0,5 %
evangelikai liuteronai – 0,3 %
evangelikai reformatai – 0,1 %
kiti – 0,6 %
netikintys/nenurodė – 15,1 %

GyvenvietėsKeisti

Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje yra:

1 miestas – Kuršėnai;
7 miesteliai – Bazilionai, Gruzdžiai, Kairiai, Kurtuvėnai, Kužiai, Meškuičiai ir Šakyna;
521 kaimas.

Didžiausios gyvenvietės (2001 m.):

Kuršėnai – 14197
Ginkūnai – 2963
Gruzdžiai – 1747
Kužiai – 1420
Meškuičiai – 1218
Aukštelkė – 1186
Kairiai – 1158
Vijoliai – 1154
Drąsučiai – 1004
Bubiai – 878
Šilėnai- 665

v • a • r

Svarbiausios gyvenvietės Šiaulių rajone

SavivaldaKeisti

Savivaldybės herbas

Atstovaujamoji valdžia – Šiaulių rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Šiaulių rajono savivaldybės administracija.

SeniūnijosKeisti

Savivaldybės seniūnijos

Rajone yra 11 seniūnijų (skliausteliuose – seniūno būstinė):

Švietimas ir ugdymasKeisti

Šiaulių rajono savivaldybėje yra šios bendrojo lavinimo mokyklos:

KultūraKeisti

Rajoną garsina Kryžių kalnas, kuriame 1993 m. apsilankė popiežius.

Partnerystės ryšiaiKeisti

Miestai, su kuriais Šiaulių rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:

ŠaltiniaiKeisti

↑ Šiaulių rajono savivaldybė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 186 psl.
↑ 1994 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas
↑ Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
↑ 2011 m. surašymo duomenys
↑ 2001 m. surašymo duomenys