Vikipedija

Šiaulių rajono savivaldybė

Šiaulių rajono savivaldybė
Žemėlapis
ValstybėLietuva
ApskritisŠiaulių apskritis
MiestaiKuršėnai
Gyventojų (2020)41442 (16)
Gyventojų tankumas26,0 žm./km² (34)
Plotas1807 km² (4)
MerasAntanas Bezaras (2015–)
Svetainė[1]
  56° 08′ 50″  
22° 34′ 50″
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Šiaulių rajonas Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
23° 35′ 10″
  55° 43′ 50″  

Šiaulių rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos šiaurės vakaruose. Administracinis centras – Šiauliai, kurie turi atskiros savivaldybės statusą, todėl į rajono teritoriją neįeina.

Rajoną garsina Kryžių kalnas, kuriame 1993 m. apsilankė popiežius.

GeografijaKeisti

Didesnioji rajono dalis yra Vakarų Žemaičių plynaukštėje, rytai – Mūšos–Nemunėlio žemumoje, šiaurė – Ventos vidurupio lygumoje. Aukščiausia vieta (161 m) yra į pietvakarius nuo Bubių, Blužgalio apylinkėse. Žemiausia vieta (82 m) yra į šiaurės rytus nuo Šakynos.

Pro rajoną teka Venta ir jos intakai Ringuva, Žižma, Mūšos intakai Einautas, Kulpė, Švėtės aukštupys, Dubysos aukštupys ir jo intakas Šiaušė. Telkšo 25 Šiaulių rajono ežerai, 18 tvenkinių (didžiausias – Bubių tvenkinys). Miškingumas – 31,8 %. Auga eglynai, mišrieji miškai, beržynai. Didžiausi miškai – Gruzdžių-Gubernijos, Gulbino, Rėkyvos, Paežerių.

Vidutinė sausio temperatūra -5,1 °C, liepos +16,5 °C. Per metus vidutiniškai iškrenta 583 mm. Vidutinis sniego dangos storis – 18 cm.[1]

IstorijaKeisti

  Šiaulių rajono savivaldybės istoriniai sąrašai
  2001 m. gyventojų surašymas
2009 m. gyvenvietės
  2011 m. gyventojų surašymas
2016 m. gyvenvietės
2020 m. suskirstymas
  2021 m. gyventojų surašymas

Manoma, kad prie Šiaulių 1236 m. įvyko Saulės mūšis, kuris baigėsi žemaičių pergale prieš kalavijuočius. Šiauliai Viduramžiais buvo Žemaitijoje, tačiau mokesčius mokėjo Trakų vaivadijos Upytės pavietui. Nuo 1522 m. minimas LDK Šiaulių valsčius (pavietas), įsikūręs buvusios Šiaulių žemės teritorijoje. nuo 1616 m. šiaurinė dabartinės savivaldybės teritorijos dalis priklausė Šiaulių ekonomijai. 1775 m. Abiejų Tautų Respublikos Seimas vietoje Telšių apskrities įsteigė Šiaulių reparticiją, į kurią pavieto (valsčiaus) teisėmis įėjo ir Šiaulių pavietas. Nuo 1801 m. Šiaulių pavietas priklausė Vilniaus gubernijai, nuo 1842 m. gruodžio 18 d. Kauno gubernijai. 1915 m. vokiečių okupacinė valdžia sudarė Šiaulių apskritį, 1918–1919 m. į ją įsijungė 25 valsčiai, tarp jų ir Šiaulių, Meškuičių, Gruzdžių, Šakynos, Kuršėnų, Šaukėnų, Padubysio, Kužių ir Raudėnų valsčiai. 1950 m. birželio 20 d. apskritys panaikintos, o Lietuva padalinta Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių sritis. Šiaulių sritį sudarė 24 rajonai. 1953 m. sritys buvo panaikintos, pagrindiniu administraciniu-teritoriniu vienetu liko rajonai.

Šiaulių rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Šiaulių apskrities 36 apylinkių. Iki 1953 m. priklausė Šiaulių sričiai. 1959 m. pabaigoje perduotos panaikinto Žagarės rajono 2 apylinkės, 1962 m. prijungta didžioji dalis Kuršėnų rajono, dalis Užvenčio rajono ir Kelmės rajono 1 apylinkė; 1 apylinkė ir kitos dalis perduota Kelmės rajonui, 2 – Telšių rajonui. 1963 m. perduota dalis Mažeikių rajono gyvenviečių. 1968 ir 1981 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos. 1977 m. dvi apylinkės sujungtos į vieną.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę 1990 m. kovo 24 d. išrinkta Šiaulių rajono Liaudies deputatų taryba, nuo 1990 m. balandžio mėn. pavadinta Šiaulių rajono taryba. Šiaulių rajono savivaldybė įsteigta 1994 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu Nr. I-558 [2] nuo 1994 m. rugpjūčio 6 d. vietoje Šiaulių rajono. Faktiškai savivaldybė pradėjo veikti, kai po 1995 m. kovo 25 d. rinkimų pradėjo dirbti Šiaulių rajono savivaldybės taryba. 1995–2010 m. Šiaulių rajono savivaldybė kartu su kitomis 6 savivaldybėmis įėjo į Šiaulių apskritį ir buvo atstovaujama apskrities taryboje.

2002 m. patvirtintas Šiaulių rajono savivaldybės herbas. 2009 m. sausio 22 d. savivaldybės tarybos nutarimais įsteigtos 64 seniūnaitijos.


Savivaldybės istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1950 m.
(Išsamiau)		 1143 36 apylinkės
1954 m.
(Išsamiau)		 19 apylinkių
1959 m.
(Išsamiau)
(Išsamiau)		 1156 51 646 19 apylinkių
1962 m. 1961 32 apylinkės 1 miestas (Kuršėnai)
1963 m.
(Išsamiau)		 13 apylinkių
1967 m. 1815 55 200
1970 m.
(Išsamiau)		 1800 53 618 13 apylinkių 1 miestas
1972 m.
(Išsamiau)		 1790 13 apylinkių 1 miestas, 7 miesteliai (Gruzdžiai, Kairiai, Kurtuvėnai, Kužiai, Meškuičiai, Padubysys, Šakyna), 540 kaimų, 11 kaimų dalių, 29 viensėdžiai, 2 glžk. stočių gyvenvietės
1976 m.
(Išsamiau)		 1792 53 200 12 apylinkių 1 miestas, 7 miesteliai, 540 kaimų, 11 kaimų dalių, 29 viensėdžiai, 2 glžk. stočių gyvenvietės
1979 m.
(Išsamiau)		 51 609 11 apylinkių 1 miestas, 579 kaimo vietovės
1987 m.
(Išsamiau)		 1819 48 800 10 apylinkių 1 miestas, 7 miesteliai, 472 kaimai, 10 viensėdžių, 2 geležinkelio stočių gyvenvietės
1989 m.
(Išsamiau)		 1819 50 242 10 apylinkių 1 miestas, 498 kaimo vietovės
2001 m.
(Išsamiau)		 1807 51 620 9 kaimo seniūnijos 1 miestas, 7 miesteliai (Bazilionai, Gruzdžiai, Kairiai, Kurtuvėnai, Kužiai, Meškuičiai, Šakyna), 507 kaimai, 14 viensėdžių

GyventojaiKeisti

 
 
Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2021 m.
1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2007 m. 2011 m.sur.[3]
55 745 53 618 51 609 50 242 51 620 50 479 44 332
2012 m. 2013 m. 2014 m. 2017 m. 2018 m. 2021 m.sur. -
43 374 42 748 42 217 41 584 41 221 43 745 -


Tautinė sudėtisKeisti

2011 m. gyveno 44 332 žmonės:[4]

2001 m. gyveno 51 620 žmonės:[5]

Pagal tikybąKeisti

GyvenvietėsKeisti

Savivaldybės teritorijoje yra:

Didžiausios gyvenvietės (2021 m.):

  1. Kuršėnai – 10916
  2. Ginkūnai – 2901
  3. Kairiai – 1729
  4. Aukštelkė – 1216
  5. Gruzdžiai – 1187
  6. Vijoliai – 1065
  7. Kužiai – 1033
  8. Vinkšnėnai – 870
  9. Meškuičiai – 856
  10. Bubiai – 755

AdministracijaKeisti

 
Savivaldybės herbas

Atstovaujamoji valdžia – Šiaulių rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Šiaulių rajono savivaldybės administracija.

Sovietmečiu atstovaujamoji valdžia buvo Šiaulių rajono Darbo žmonių deputatų taryba, rinkta iš LKP parinktų kandidatų. Vienoje vienmandatėje rinkimų apygardoje buvo renkamas vienas kandidatas be kitų kandidatų alternatyvos. Darbo žmonių deputatų taryba, nuo 1978 m. – Šiaulių rajono Liaudies deputatų taryba, veikė pagal Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1950 m. spalio 7 d. įsaku patvirtintus nuostatus. Vykdomoji valdžia – Šiaulių rajono Vykdomasis komitetas. Abi valdžias kontroliuojanti institucija – LKP Šiaulių rajono komitetas.

SeniūnijosKeisti

 
Savivaldybės seniūnijos

Rajone yra 11 seniūnijų (skliausteliuose – seniūno būstinė):

Partnerystės ryšiaiKeisti

Miestai, su kuriais Šiaulių rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:

Švietimas ir ugdymasKeisti

Šiaulių rajono savivaldybėje yra šios bendrojo lavinimo mokyklos:

ŠaltiniaiKeisti

  1. ↑ Šiaulių rajono savivaldybė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 186
  2. ↑ 1994 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas
  3. ↑ Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
  4. ↑ 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
  5. ↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš Archive.is projekto

NuorodosKeisti

 
Vikiteka: Šiaulių rajono savivaldybė – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Šiaulių_rajono_savivaldybė&oldid=6574138"