Šiaulių rajono savivaldybė
 | |||||||||||||||||||
| Valstybė | Lietuva | ||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Apskritis | Šiaulių apskritis | ||||||||||||||||||
| Miestai | Kuršėnai | ||||||||||||||||||
| Gyventojų (2020) | 41442 (16) | ||||||||||||||||||
| Gyventojų tankumas | 26,0 žm./km² (34) | ||||||||||||||||||
| Plotas | 1807 km² (4) | ||||||||||||||||||
| Meras | Antanas Bezaras (2015–) | ||||||||||||||||||
| Svetainė | siauliuraj.lt | ||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||
Šiaulių rajono savivaldybė Lietuvos Respublikos administracinis teritorinis vienetas Lietuvos šiaurės vakaruose. Centras – Šiauliai, kurie turi atskiros savivaldybės statusą, todėl į rajono teritoriją neįeina. Savivaldos teisę teritorijoje įgyvendina Šiaulių rajono savivaldybės taryba.
Gamta ir geografijaKeisti
Didesnioji rajono dalis yra Vakarų Žemaičių plynaukštėje, rytai – Mūšos–Nemunėlio žemumoje, šiaurė – Ventos vidurupio lygumoje. Aukščiausia vieta (161 m) yra į pietvakarius nuo Bubių, Blužgalio apylinkėse. Žemiausia vieta (82 m) yra į šiaurės rytus nuo Šakynos.
Pro rajoną teka Venta ir jos intakai Ringuva, Žižma, Mūšos intakai Einautas, Kulpė, Švėtės aukštupys, Dubysos aukštupys ir jo intakas Šiaušė. Telkšo 25 Šiaulių rajono ežerai, 18 tvenkinių (didžiausias – Bubių tvenkinys). Miškingumas – 31,8 %. Auga eglynai, mišrieji miškai, beržynai. Didžiausi miškai – Gruzdžių-Gubernijos, Gulbino, Rėkyvos, Paežerių.
Vidutinė sausio temperatūra -5,1 °C, liepos +16,5 °C. Per metus vidutiniškai iškrenta 583 mm. Vidutinis sniego dangos storis – 18 cm.[1]
Kraštovaizdis ties Širminiais
IstorijaKeisti
Manoma, kad prie Šiaulių 1236 m. įvyko Saulės mūšis, kuris baigėsi žemaičių pergale prieš kalavijuočius. Šiauliai Viduramžiais buvo Žemaitijoje, tačiau mokesčius mokėjo Trakų vaivadijos Upytės pavietui. Nuo 1522 m. minimas Lietuvos Didžiosios kunigaikštijos Šiaulių valsčius (pavietas), įsikūręs buvusios Šiaulių žemės teritorijoje. nuo 1616 m. šiaurinė dab. savivaldybės teritorijos dalis priklausė Šiaulių ekonomijai. 1775 m. Abiejų Tautų Respublikos Seimas vietoje Telšių apskrities įsteigė Šiaulių reparticiją, į kurią pavieto (valsčiaus) teisėmis įėjo ir Šiaulių pavietas. Nuo 1801 m. Šiaulių pavietas priklausė Vilniaus gubernijai, nuo 1842 m. gruodžio 18 d. Kauno gubernijai. 1915 m. vokiečių okupacinė valdžia sudarė Šiaulių apskritį, 1918–1919 m. į ją įsijungė 25 valsčiai, tarp jų ir Šiaulių, Meškuičių, Gruzdžių, Šakynos, Kuršėnų, Šaukėnų, Padubysio, Kužių ir Raudėnų valsčiai. 1950 m. birželio 20 d. apskritys panaikintos, o Lietuva padalinta Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių sritis. Šiaulių sritį sudarė 24 rajonai. 1953 m. sritys buvo panaikintos, pagrindiniu administraciniu-teritoriniu vienetu liko rajonai. Šiaulių rajonas (LTSR) buvo sudarytas iš 36 buvusios Šiaulių apskrities apylinkių. 1968 ir 1981 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę 1990 m. kovo 24 d. išrinkta Šiaulių rajono Liaudies deputatų taryba, nuo 1990 m. balandžio mėn. pavadinta Šiaulių rajono taryba.
Šiaulių rajono savivaldybė įsteigta 1994 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu Nr. I-558 [2] nuo 1994 m. rugpjūčio 6 d. vietoje Šiaulių rajono. Faktiškai savivaldybė pradėjo veikti, kai po 1995 m. kovo 25 d. rinkimų pradėjo dirbti Šiaulių rajono savivaldybės taryba. 1995–2010 m. Šiaulių rajono savivaldybė kartu su kitomis 6 savivaldybėmis įėjo į Šiaulių apskritį ir buvo atstovaujama apskrities taryboje.
2002 m. patvirtintas Šiaulių rajono savivaldybės herbas. 2009 m. sausio 22 d. savivaldybės tarybos nutarimais įsteigtos 64 seniūnaitijos.
| Savivaldybės istorija | ||||
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1989 (surašymas) |
1819 | 50242 | 10 apylinkių |
|
| 2001 (surašymas) |
1807 | 51260 | 9 kaimo seniūnijos |
|
GyventojaiKeisti
 | ||||||
| 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 55 745 | 53 618 | 51 609 | 50 242 | 51 620 | ||
| 2007 m. | 2011 m.sur.[3] | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. | ||
| 50 479 | 44 332 | 43 374 | 42 748 | 42 217 | ||
| 2017 m. | 2018 m. | - | - | - | ||
| 41 584 | 41 221 | - | - | - | ||
| ||||||
Tautinė sudėtisKeisti
|
2011 m. gyveno 44 332 žmonės:[4]
|
2001 m. gyveno 51 620 žmonės:[5]
|
Pagal tikybąKeisti
- Romos katalikai – 82,6 %
- stačiatikiai – 0,7 %
- sentikiai – 0,5 %
- evangelikai liuteronai – 0,3 %
- evangelikai reformatai – 0,1 %
- kiti – 0,6 %
- netikintys/nenurodė – 15,1 %
GyvenvietėsKeisti
Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje yra:
- 1 miestas – Kuršėnai;
- 7 miesteliai – Bazilionai, Gruzdžiai, Kairiai, Kurtuvėnai, Kužiai, Meškuičiai ir Šakyna;
- 521 kaimas.
Didžiausios gyvenvietės (2001 m.):
- Kuršėnai – 14197
- Ginkūnai – 2963
- Gruzdžiai – 1747
- Kužiai – 1420
- Meškuičiai – 1218
- Aukštelkė – 1186
- Kairiai – 1158
- Vijoliai – 1154
- Drąsučiai – 1004
- Bubiai – 878
- Šilėnai – 665
Bazilionai | Bubiai | Ginkūnai | Gruzdžiai | Kairiai | Kuršėnai | Kurtuvėnai | Kužiai | Meškuičiai | Raudėnai | Šakyna | Vijoliai
SavivaldaKeisti
Atstovaujamoji valdžia – Šiaulių rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Šiaulių rajono savivaldybės administracija.
SeniūnijosKeisti
Rajone yra 11 seniūnijų (skliausteliuose – seniūno būstinė):
- Bubių seniūnija (Bubiai)
- Ginkūnų seniūnija (Ginkūnai)
- Gruzdžių seniūnija (Gruzdžiai)
- Kairių seniūnija (Kairiai)
- Kuršėnų kaimiškoji seniūnija (Kuršėnai)
- Kuršėnų miesto seniūnija (Kuršėnai)
- Kužių seniūnija (Kužiai)
- Meškuičių seniūnija (Meškuičiai)
- Raudėnų seniūnija (Raudėnai)
- Šakynos seniūnija (Šakyna)
- Šiaulių kaimiškoji seniūnija (Vijoliai)
Švietimas ir ugdymasKeisti
Šiaulių rajono savivaldybėje yra šios bendrojo lavinimo mokyklos:
- Aukštelkės pagrindinė mokykla
- Bazilionų mokykla-daugiafunkcinis centras
- Bridų pagrindinė mokykla
- Bubių mokykla
- Daugėlių pagrindinė mokykla
- Dirvonėnų mokykla
- Drąsučių pagrindinė mokykla
- Gilvyčių mokykla
- Ginkūnų Sofijos ir Vladimiro Zubovų mokykla
- Gruzdžių gimnazija
- Gruzdžių vaikų socializacijos centras
- Kairių pagrindinė mokykla
- Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazija
- Kuršėnų Stasio Anglickio pagrindinė mokykla
- Kužių vidurinė mokykla
- Meškuičių gimnazija
- Naisių mokykla
- Pakapės pagrindinė mokykla
- Pavenčių vidurinė mokykla
- Raudėnų mokykla
- Šakynos pagrindinė mokykla
- Šilėnų pagrindinė mokykla
- Šiupylių pagrindinė mokykla
- Varputėnų pagrindinė mokykla
- Verbūnų pagrindinė mokykla
- Voveriškių pagrindinė mokykla
- Žarėnų pagrindinė mokykla
- Kurtuvėnų pradinė mokykla
- Micaičių pradinė mokykla
KultūraKeisti
Rajoną garsina Kryžių kalnas, kuriame 1993 m. apsilankė popiežius.
Partnerystės ryšiaiKeisti
Miestai, su kuriais Šiaulių rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Šiaulių rajono savivaldybė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 186 psl.
- ↑ 1994 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas
- ↑ Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
- ↑ 2011 m. surašymo duomenys
- ↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš Archive.is projekto
