Ostlandas

Ostlando reichskomisariatas
vok. Reichskommissariat Ostland
Flag of the Byelorussian Soviet Socialist Republic (1919-1927).svg
 
Flag of the Lithuanian Soviet Socialist Republic (1940–1953).svg
 
Flag of the Latvian Soviet Socialist Republic (1940–1953).svg
 
Flag of the Estonian Soviet Socialist Republic (1940–1953).svg
1941 – 1945 Flag of the Byelorussian Soviet Socialist Republic (1919-1927).svg
 
Flag of the Lithuanian Soviet Socialist Republic (1940–1953).svg
 
Flag of the Latvian Soviet Socialist Republic (1940–1953).svg
 
Flag of the Estonian Soviet Socialist Republic (1940–1953).svg
Flag of Germany (1935–1945).svg Reichsadler.svg
Reichskommissariat Ostland (1942).svg
Ostlando reichskomisariatas 1942 m.
Valstybė Trečiojo Reicho vėliava Trečiasis Reichas
Administracinis centras Ryga
Sritys 4
Oficialios kalbos Vokiečių
Reichskomisaras Hinrichas Lozė
(1941–1944)
Ėrichas Kochas
(1944–1945)
Gyventojų 9,158 mln.
Plotas 233 398 km²

Ostlandas (vok. Ostland – ‘Rytų kraštas’), oficialiai Ostlando reichskomisariatas (vok. Reichskommissariat Ostland) – 19411944 m. veikęs administracinis–teritorinis vienetas, sudarytas iš nacistinės Vokietijos okupuotų Pabaltijo respublikų, dalies Baltarusijos bei Lenkijos. Ostlandui vadovavo reichskomisaras Hinrichas Lozė. Centras – Ryga.

Formaliai Ostlandas likviduotas 1944 m. lapkričio mėnesį.

ValdymasKeisti

 
Ostlando administracinis suskirstymas

Ostlando centras iš pradžių įkurtas Kaune, vėliau Rygoje (Gebiet Riga Stadt). Aukščiausioji valdžia priklausė reichskomisarams (Reichskommissar):

  • 1941 m. liepos 17 d. – 1944 m. rugsėjo 26 d. – Hinrichas Lozė (Hinrich Lohse ; 18961964 m.)
  • 1944 m. rugsėjo 26 d. – 1944 m. spalio 13 d. – Ėrichas Kochas (Erich Koch ; 1896–1986 m.)

Ostlandas buvo suskirstytas į 4 generalines sritis (Generalbezirke):

Iš viso: apie 233 398 km², apie 9,158 mln. gyventojų.

Kiekviena generalinė sritis padalinta į apygardas - Estijoje 7, Latvijoje 6, Lietuvoje 6, Baltarusijoje 11.

Generaliniais komisarais paskirti:

1942 m. gegužės 27 d. Lietuvos generalinėje srityje vyko visuotinis gyventojų surašymas. Jo duomenimis, Lietuvoje gyveno (be žydų) apie 2,9 mln. žmonių: 81,1 % lietuvių, 12,1 % lenkų, 3,0 % rusų, 2,9 % baltarusių.

Okupacijos padariniaiKeisti

Ostlando administracija engė okupuotas tautas, niokojo jų kultūrą, plėšė turtą, vežė žmones darbams į Vokietiją. Buvo slopinamas bet koks pasipriešinimas, naikinami gyventojai, rengiami Pabaltijo kolonizavimo planai. Pagal generalinį planą „Ost“ buvo numatyta suvokietinti visą estų tautą ir gana nemažai latvių. Lietuviai tam netiko, nes turėjo gana daug slaviško kraujo.

Pagal nacių rasinę vertybių skalę latviai ir estai stovėjo aukščiau už lietuvius vien dėl to, kad tuose kraštuose jau nuo seno gyveno gerai vertinami Baltijos vokiečiai (Baltendeutschen), daugelis jų – vokiečių kilmės aristokratai ar šiaip vokiečių inteligentija, kuri įnešė tam tikrą indėlį į vokiečių kultūrą. SS reichsfiurerio Heinricho Himmlerio nuomone, visą lietuvių tautą reikėjo ištremti toli į Rytus – į Vakarų Sibirą. Ilgalaikis nacionalsocialistinės Vokietijos tikslas Baltijos respublikose buvo jas įtraukti į reicho sudėtį, du trečdalius gyventojų iškeldinus, o kitus pamažu sumaišyti su vokiečių imigrantais.

Ostlando teritorijoje esantys žydų getai buvo pradėti likviduoti vykdant Heinricho Himlerio įsakymą 1943 m. birželio 21 d.[1]

ŠaltiniaiKeisti

  1. Dr. Arūnas Bubnys. „Trumpa holokausto Lietuvoje istorija, istoriografija ir bibliografija“. Suarchyvuotas originalas 2016-01-27. Nuoroda tikrinta 2016-03-02. 

NuorodosKeisti