Jeruzalė

Jeruzalė
ירושלים
القُدس
   Emblem of Jerusalem.svg      Flag of Jerusalem.svg   
Jerusalem-2013(2)-Aerial-Temple Mount-(south exposure).jpg
Šventyklos kalnas
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Izraelio vėliava Izraelis
Apskritis Jeruzalės apskritis
Įkūrimo data 4 tūkstantmetis pr. m. e.
Meras Moshe Lion
Gyventojų (2019[1]) 936 425
Plotas 125 km²
Tankumas (2019[1]) 7 491 žm./km²
Tinklalapis jerusalem.muni.il
Commons-logo.svg Vikiteka Jeruzalė
Kirčiavimas Jerùzalė
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 148

Jeruzalė (hebr.יְרוּשָׁלַיִם‏‎ = Yerushaláyim, arab. القدس = al-Quds) – senas Artimųjų Rytų miestas, labai svarbus krikščionims, žydams ir musulmonams. Miesto statusas ginčytinas. Izraelis kontroliuoja visą miestą ir yra paskelbęs Jeruzalę savo sostine, tačiau nemažai musulmonų valstybių to nepripažįsta. Knesetas, prezidentas, vyriausybė įsikūrę Vakarų Jeruzalėje.

1947 m. gruodį dėl Jeruzalės tarp Jordanijos ir kuriamos Izraelio valstybės kilo karas, kurio rezultatas – padalinta Jeruzalė (Rytų Jeruzalė liko Jordano dalis, o Vakarų Jeruzalė atiteko Izraeliui). Tačiau po 1967 m. kilusio Šešių dienų karo ir likusi Jeruzalės dalis buvo užimta Izraelio ir, skirtingai nei likęs Vakarų Krantas, buvo tiesiogiai prijungta prie Izraelio. Vis dėlto, Palestina laiko tą rytinę miesto dalį sava ir planuoja, kad ta jo dalis bus Palestinos valstybės sostinė. Palestiniečių procentas Jeruzalėje ilgainiui mažėja, nes čia atsikelia vis daugiau žydų, o palestiniečiams iš kitur į visą Jeruzalę atvykti neįmanoma dėl apribojimų. Jeruzalės ribos buvo kartą vienašališkai išplėstos, prijungiant prie miesto, taigi ir Izraelio, dar daugiau Vakarų Kranto žemių. Nors Izraelio teisės į Vakarų Jeruzalę plačiai pripažįstamos didžiosios tarptautinės bendruomenės dalies, Rytų Jeruzalė Jungtinių Tautų Organizacijos laikoma palestiniečių teritorija, kurią yra okupavęs Izraelis.[2][3][4][5]

Jeruzalė yra šventas miestas net trims religijoms: žydams, krikščionims ir musulmonams. Tradiciškai (nuo XIX a.) Jeruzalės senamiestis skirstomas į keturis kvartalus: žydų, krikščionių, musulmonų ir armėnų.[6] Nuo 1981 m. senamiestis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.[7]

Prie Jeruzalės stūkso Siono kalva.

IstorijaKeisti

 
Raudų siena Izraelyje

Pirmosios žinios apie Jeruzalę yra nuo maždaug 1500 m. pr. m. e. Jeruzalę valdė daug įvairių valstybių: Judėjos karalystė, Romos imperija, Bizantija, Arabų kalifatas ir kt. Nuo XVI a. pr. ji priklausė Osmanų imperijai. 1917 m. gruodį Jeruzalę užėmė anglų kariuomenė, 19201948 m. buvo Britų Palestinos mandatinės teritorijos administracinis centras. 1947 m. lapkričio 29 d. JTO Generalinės asamblėjos nutarimu, Jeruzalė turėjo tapti ypatingu savarankišku administraciniu vienetu, pavaldžiu Jungtinėms Tautoms, tačiau 19481949 m. karo tarp arabų ir Izraelio metu ji buvo padalinta į dvi dalis: rytinė atiteko Jordanijai, o vakarinė – Izraeliui. 1950 m. Izraelis netgi ją paskelbė savo sostine (prieštaraudamas JTO nutarimui), o vakarinėje dalyje ėmė reziduoti Izraelio vyriausybė ir parlamentas. 1967 m. birželį Izraelis okupavo ir rytinę miesto dalį, o 1980 m. liepą Jeruzalę paskelbė „amžina ir nedaloma Izraelio sostine“.[8]

EkonomikaKeisti

Dauguma Jeruzalės gyventojų dirba paslaugų ir administravimo sferoje. Maisto, tekstilės, avalynės, siuvimo, baldų, chemijos (plastikų, farmacijos), elektronikos pramonė, deimantų apdirbimas ir šlifavimas,[9] juvelyrinių dirbinių, suvenyrų, kulto reikmenų gamyba; leidyklos ir spaustuvės, amatininkų dirbtuvės.

KultūraKeisti

Jeruzalėje įsikūrusi Izraelio tiksliųjų ir humanitarinių mokslų akademija (nuo 1959 m.), Jeruzalės hebrajų universitetas (1925 m.), Hebrajų, Becalelio menų ir dizaino (1906 m.), Rubino šokio ir muzikos (1947 m.) akademijos, ješivos, mokytojų seminarija (1914 m.), armėnų dvasinė (1850 m.), žydų reformuotojų seminarijos, pranciškonų Biblistikos ir Šv. Žemės institutas (1927 m.), Jad Vašemo institutas (1953 m.); mokslinio tyrimo institutai. Taip pat veikia Izraelio nacionalinis, Dž. D. Rokefelerio Rytų šalių archeologijos, Jeruzalės istorijos, mokslo, Jad Vašemo holokausto, Biblijos kraštų, islamo meno, Italijos žydų meno muziejai, Izraelio nacionalinė biblioteka, Jad Vašemo instituto, Kneseto bibliotekos, centrinis sionistų ir valstybės archyvai. Radijo ir televizijos, filharmonijos simfoniniai orkestrai.

GyventojaiKeisti

Jeruzalė – didžiausias Izraelio miestas. 2016 m. čia gyveno 882 700 gyventojų, iš kurių 536 600 (61%) buvo žydai, 319 800 (36%) buvo musulmonai, 15 800 (2%) buvo krikščionys, o 10 300 buvo nepriskyrę savęs konkrečiai religijai (1%).[10]

ArchitektūraKeisti

Jeruzalėje išlikęs istorinis senamiestis, gausu religinių, kultūros paveldo objektų. Yra Šventyklos kalnas, kur senovėje stovėjo Jeruzalės šventykla, išliko kalną juosiančios vakarinės sienos fragmentas, vadinamoji Raudų siena. Ant Šventyklos kalno stovi viena svarbiausių musulmonų šventovių – al Aksos mečetė (pastatyta 644 m.) ir Kubat as Sachra (686–691 m.). Žymus Kristaus Kančios kelias (Via Dolorosa), kuriuo galima patekti į Šventojo Kapo baziliką (IV–XII a.). Išlikę gausūs miesto įtvirtinimai su vartais, XVI a. citadele, I a. Dovydo bokštu. Yra krikščionims svarbios Šv. Onos ir Šv. Jokūbo bažnyčios, Paskutinės vakarienės menė su Dovydo kapu.[11]

1981 m. Jeruzalės senamiestis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, nuo 1982 m. – į UNESCO pasaulio paveldo, kuriam kyla grėsmė, sąrašą.[7]

SportasKeisti

Populiariausi sportiniai žaidimai mieste – futbolas ir krepšinis.[12] Nuo 2011 m. mieste rengiamas maratonas.

FutbolasKeisti

KrepšinisKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. „Localities, Population and Density per Sq. Km., by Metropolitan Area and Selected Localities“. Israel Central Bureau of Statistics. 6 September 2017. Nuoroda tikrinta 19 September 2017. 
  2. „Israel plans 1,300 East Jerusalem Jewish settler homes“. BBC News. 9 November 2010. „East Jerusalem is regarded as occupied Palestinian territory by the international community, but Israel says it is part of its territory.“ 
  3. „The status of Jerusalem“ (PDF). The Question of Palestine & the United Nations. United Nations Department of Public Information. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2019-08-08. „East Jerusalem has been considered, by both the General Assembly and the Security Council, as part of the occupied Palestinian territory.“ 
  4. „Israeli authorities back 600 new East Jerusalem homes“. BBC News. 26 February 2010. Nuoroda tikrinta 2013-09-18. 
  5. „Resolution 298 September 25, 1971“. JTO. 1971-09-25. Suarchyvuotas originalas 2013-08-19. Nuoroda tikrinta 2018-07-25. „Recalling its resolutions... concerning measures and actions by Israel designed to change the status of the Israeli-occupied section of Jerusalem,...“ 
  6. Ben-Arieh, Yehoshua (1984). Jerusalem in the 19th Century, The Old City. Yad Izhak Ben Zvi & St. Martin's Press. p. 14. ISBN 0-312-44187-8. 
  7. 7,0 7,1 „Old City of Jerusalem and its Walls“. UNESCO World Heritage Convention. Nuoroda tikrinta 2010-09-11. 
  8. „Jerusalem“. Britannica. Nuoroda tikrinta 2022-01-04. 
  9. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. Москва: Советская энциклопедия, 1983, 162 psl.
  10. „Table III/9 – Population in Israel and in Jerusalem, by Religion, 1988–2016“ (PDF). jerusaleminstitute.org.il. 2018. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2019-05-10. Nuoroda tikrinta 2019-05-10. 
  11. Jeruzalė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
  12. Torstrick, Rebecca L. (2004). Culture and Customs of Israel. Greenwood Press. p. 141. ISBN 0-313-32091-8. „The two most popular spectator sports in Israel are football and basketball.“ 

NuorodosKeisti