Kosovas

Apie miestą Baltarusijoje žr. Kosava.

Kosovo Respublika alb. Republika e Kosovës serb. Република Косово
Vėliava Herbas
Himnas: „Kosovo Respublikos himnas“
Kosovas žemėlapyje
Valstybinė kalba	albanų, serbų
Sostinė	Priština
Didžiausias miestas	Priština
Valstybės vadovai  • Prezidentas  • Premjeras  • -	Vjosa Osmani Albin Kurti -
Plotas  • Iš viso  • % vandens	10 887 km2 (n/a) 1,0 %
Gyventojų  • 2021  • Tankis	1 935 259 (152) 159 žm./km2 (114)
BVP  • Iš viso  • BVP gyventojui	2020 8,402 mlrd. $ (142) 4 649 $ (130)
Valiuta	Euras (EUR)
Laiko juosta  • Vasaros laikas	UTC+1 (CET) UTC+2 (CEST)
Nepriklausomybė Nepriklausomybės deklaracija	Nuo Serbijos 2008 m. vasario 17 d.
Interneto kodas	.xk
Šalies tel. kodas	+383

Kosovas (alb. Kosova, serb. Косово), oficialiai Kosovo Respublika (alb. Republika e Kosovës, serb. Република Косово) – iš dalies pripažinta valstybė Pietryčių Europoje, Balkanų pusiasalio viduryje. Šiaurėje ir rytuose ribojasi su Serbija, pietryčiuose – su Šiaurės Makedonija, pietvakariuose – su Albanija, vakaruose – su Juodkalnija. Šalis neturi tiesioginės prieigos prie artimos Adrijos jūros. Kosovo sostinė ir didžiausias miestas – Priština.

2008 m. vasario 17 d. Kosovas vienašališkai paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos ir yra de facto savarankiška šalis, 97 valstybių JT narių pripažįstama, kaip nepriklausoma Kosovo Respublika (2022 m. duomenimis). Serbija Kosovą laiko savo dalimi Kosovu ir Metohija (serb. Косово и Метохија).

Politinė sistema

Politinė sistema – demokratinis parlamentarizmas. Parlamente 120 narių. Iš jų 100 yra renkami rinkimuose, o likę 20 paskirstomi pagal grupes (iš kurių 10 vietų skiriama serbams). Kosovo parlamentas renka šalies prezidentą. Nuo 2011 m. balandžio 7 d. šaliai vadovauja pirmoji moteris prezidentė – Atifete Jahjaga. Šalies vyriausybei vadovauja ministras pirmininkas. Nuo 2008 m. šias pareigas eina Demokratų partijos lyderis Hashim Thaçi. Po 2010 m. parlamento rinkimų daugiausiai vietų priklauso šalies Demokratų partijai (34 vietos), Demokratų lygai (27) ir radikalių pažiūrų nacionalistinei Apsisprendimo partijai („Vetëvendosje!“, 11 vietų). 2017 m. birželio 11 d. įvyko pirmalaikiai parlamento rinkimai. Daugiausiai vietų (39 vietos) parlamente gavo Demokratų partija.

Istorija

Kosovo teritorija, nuo seno gyvenama ilyrų, dalinai sutapo su istoriniu Dardanijos (Ilyrijos dalis) regionu. Dardanai nuolat kovojo su Makedonija, kol IV a. pr. m. e. jų teritorija užkariauta Aleksandro Makedoniečio. III–I a. pr. m. e. jie atkūrė valstybingumą kaip Dardanijos karalystė ir nepriklausomybę išlaikė iki pat 6 m., kuomet juos pajungė Romos imperija.

Pradžioje Dardanija buvo administruojama kaip dalis Mezijos provincijos, o 87 m. Meziją padalijus į dvi dalis, dardanai atsidūrė Aukštutinėje Mezijoje. Imperatorius Dioklecianas apie 284 m. Dardaniją padarė atskira Romos provincija, kurios sostinė buvo Naissus. Dardanijos provincija išliko ir Bizantijos imperijoje. Tiesa, vakarinis Kosovas (Metohija) buvo administruojama kaip dalis Prevalitanos (kartu su dab. Juodkalnija).

Nuo VI amžiaus vidurio į Dardaniją ir Prevalitaną ėmė migruoti slavai, kurie keitė etninę vietos gyventojų sudėtį. Nors Bizantija nominaliai laikė regioną sau pavaldžiu, jame kūrėsi slaviškos žemės, župos, vadovaujamos županų. Svarbiausios slavų gentys Kosovo teritorijoje buvo moravianai ir berezitai. IX a. regionas atiteko Bulgarijos imperijai, o 1018 m. grįžo į Bizantijos imperijos globą (kaip dalis Bulgarijos temos). Šiuo laikotarpiu regione galutinai įsigalėjo slavai (serbai), paplito krikščionybė.

1180 m. greta susikūrusi serbų kunigaikštystė Raška plėtė savo teritorijas ir paveržė Kosovo bei Metohijos teritorijas iš Bizantijos. Taip Kosovas ir Metohija buvo įjungti į Serbijos karalystę, vėliau buvo imperijos dalimi. Tačiau jau 1371 m. imperijai suirus, Kosovas atiteko Vukui Brankovičiui, t. y. tapo Brankovičių žemės dalimi.

1389 m. birželio 28 įvyko pirmasis mūšis dėl Kosovo tarp Serbijos kunigaikščių ir turkų Osmanų imperijos sultono, kuris baigėsi serbų pergale. Antrasis mūšis dėl Kosovo įvyko 1448 m. spalį, ir po jo pergalę šventė Osmanai. Tarp 1455 m. ir 1912 m. Kosovas priklausė Osmanų imperijai.

Kosovo vilajetas XIX a. pabaigoje

Valdant osmanams, dabartinio Kosovo teritorija buvo padalinta tarp Prizreno, Nišo, Skopjės sandžakų, kurie tik 1877 m. sujungti į Kosovo vilajetą (valdė ir dalį dab. Makedonijos bei Serbijos). Per 500 turkų valdymo metų krašte buvo diegiamas islamas ir keitėsi tautinė sudėtis: sunkiau naująją religiją priimantys serbai migravo į šiaurę, o juos keitė lengviau islamą priėmę albanai, migravę iš vakarų. Ilgainiui albanų musulmonų populiacija ėmė viršyti serbų krikščionių populiaciją. Etninių albanų proporcijos augimas būdingas regionui ir dabar.

Byrant Osmanų imperijai, Kosovas tapo regionu, į kurį teises reiškė tiek albanai (kurie čia sudarė didžiąją daugumą), tiek serbai (kaip į istorinį Serbijos regioną). Regione augo albanų nacionalizmas, ir turkai palaikė jų interesus. 1912–1913 m. vyko Balkanų karai. Po jų Kosovo regionas atiteko Serbijos karalystei, o Metohija – Juodkalnijos karalystei. 1918 m. Kosovas ir Metohija kartu priklausė Jugoslavijos karalystei, kurios sudėtyje išbuvo iki 1941 m. Slavų (ypač serbų) dominuojama Jugoslavija diskriminavo vietos albanus ir siekė padidinti etninių serbų populiaciją regione.

1941–1945 m. Kosovo neaplenkė Antrasis pasaulinis karas, kurio metu jį užėmė nacių valdoma Albanija. Etniniai konfliktai tarp albanų ir serbų tik paaštrėjo. Nuo 1946 m. iki 1999 m. Kosovas vėl buvo Jugoslavijos sudėtyje, tačiau išskirtas kaip Autonominis Socialistinis Kosovo kraštas Serbijos Socialistinės Respublikos sudėtyje. Nors autonomijoje buvo pasiekti tam tikri laimėjimai albanų švietimo klausimais, jų persekiojimas tęsėsi, o etninė įtampa nemažėjo.

Po 1990 m. Jugoslavijos žlugimo Kosovą liko kontroliuoti Serbija, pradėjusi varžyti albanų teises. 1992 m. albanai išsirinko Ibrahim Rugova savo prezidentu ir paskelbė nepripažintą Kosovo Respubliką. Serbijos atsakomoji reakcija buvo tokia, kad iš Kosovo paplūdo pabėgėlių srautas, ir nuo 1999 m. iki 2008 m. Kosovą ėmėsi administruoti JTO. 2000 m. pradžioje Kosove buvo dislokuota 45 000 karių iš 35 JTO valstybių narių.

2008 m. vasario 17 d. Kosovas paskelbė savo nepriklausomybę, savo parlamente priėmęs Kosovo nepriklausomybės deklaraciją. 2008 m. gegužės 6 d. Lietuvos Seimas pripažino Kosovo nepriklausomybę. 2008 m. birželio 15 d. įsigaliojo naujoji Kosovo konstitucija, pagal kurią, Kosovo vyriausybė perima didžiąją dalį įgaliojimų, kurias iki tol teritorijoje turėjo Jungtinės Tautos.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis – Kosovo administracinis suskirstymas

Kosovas padalintas į 38 savivaldybės.

Savivaldybė (Albanian: komuna, Serbian: opština / општина) yra pagrindinis administracinis vienetas Pirmas pavadinimas yra albanų kalba, o antras serbų kalba
Kosovo savivaldybių žemėlapis	01. Dečanai	11. Leposavičius	21. Prizrenas
	02. Dragašas	12. Liplianas	22. Srbica
	03. Džakovica	13. Mališevas	23. Štrpcė
	04. Glogovacas	14. Kosovo Mitrovica	24. Štimlė
	05. Gnjilanė	15. Novo Brdas	25. Suva Reka
	06. Istokas	16. Obiličius	26. Uroševacas
	07. Kačanikas	17. Orahovacas	27. Vitina
	08. Kosovska Kamenica	18. Pečas	28. Vučitrnas
	09. Klina	19. Podujevas	29. Zubin Potokas
	10. Kosovo Polė	20. Priština	30. Zvečanas
Šaltinis: OSCE – UNMIK Regulation 2000/43: Albanų Archyvuota kopija 2017-12-13 iš Wayback Machine projekto., Serbų PDF Archyvuota kopija 2016-03-03 iš Wayback Machine projekto.

Geografija

Pagrindinis straipsnis – Kosovo geografija

Kosovas yra 10 905 kvadratinių kilometrų ploto ir turi 1,8 milijonus gyventojų („Liet. rytas“/Rytai-Vakarai, 2010-11-20, Nr.46/(891)).

Didžiausias miestas yra Priština, kuri turi apie 600 000 gyventojų. Antras pagal dydį yra Prizreno miestas, kuris yra šalies pietvakariuose. Vakaruose yra Pečas, turintis 154 000 gyventojų. Šiaurėje Kosovska Mitrovica su 110 000 gyventojų. Kitų miestų gyventojų skaičius yra mažiau nei 97 000.

Klimatas Kosove yra žemyninis, su šiltomis vasaromis ir šaltomis su sniegu žiemomis.

Kosovas turi dvi svarbiausias lygumas: Metohijos baseinas, esantis Kosovo vakarinėje dalyje, bei Kosovo lyguma esanti rytinėje dalyje.

Didžioji dalis Kosovo vietovės yra kalnuota. Šar Kalnai yra esantys pietuose ir pietryčiuose, kurie riboja Makedoniją. Tai yra vienas iš srities populiariausių turistinių ir slidinėjimo poilsio vietų, su Brezovica ir Prevalac kaip svarbiausi turistiniai centrai. Kalnuotoje srityje yra aukščiausias Kosovo kalnas – Džeravica, 2656 metrai virš jūros lygio, esantis pietvakariuose, ribojasi su Juodkalnija ir Albanija.

Kosove yra kelios žinomos upės ir ežerai. Svarbiausios upės yra Baltasis Drinas, tekantis į Adrijos jūrą, Sitnika, Morava, Golakas, ir Ibaras, kuris yra šalies šiaurėje.

Svarbiausi ežerai yra Gazivoda (380 milijonų m³) šiaurės vakarinėje dalyje, Radonikas (113 milijonų m³) pietvakarių dalyje, Batlava (40 milijonų m³) ir Badovakas (26 milijonai m³) šiaurės rytuose.

Gyventojai

Etninės grupės:

Kosovo žemėlapis pagal etninę sudėtį (2005 m.)

• albanai – 88 %
• serbai – 6 %
• bosniai ir goraniai (etniniai musulmonai) – 3 %
• romai, ašlakaliai ir egiptiečiai – 2 %
• turkai – 1 %

Kosovo albanų populiacijos metinis prieaugis šiuo metu yra maždaug 1,3 % – vienas iš didžiausių Balkanų regione. 2003 m. Kosovo populiacija buvo net 4,6 karto didesnė nei 1921 m. Bet dabar dėl mažėjančio gimstamumo ir didėjančios emigracijos augimas lėtėja. Iki maždaug 1990 m. Kosovas pasižymėjo labai dideliu gimstamumu – vienai moteriai teko 4 vaikai, bet dabar šis rodiklis sumažėjo iki maždaug dviejų vaikų moteriai ir turbūt kris dar žemiau.

Serbų populiacija Kosove augo daug lėčiau. Per 1948–1991 m. laikotarpį ji padidėjo tik 12 % – 25 kartus mažiau nei Kosovo albanų populiacija per tą patį laikotarpį. Kaip ir daugelis stačiatikybę išpažįstančių etninių grupių, nuo 1990 m. Kosovo serbai turėjo labai žemą gimstamumą (maždaug 1,5 vaiko moteriai) ir daugiau mirčių nei gimimų. Kosovui paskelbus nepriklausomybę, daug serbų emigravo iš regiono, kas sukėlė Kosovo lyderių nerimą.

Kalbos

Mergaitės švenčia Vaikų dieną

Kosovo albanai kalba savo albanų kalbos tarme, tačiau bendrinė albanų kalba yra plačiai vartojama kaip oficiali kalba. Serbų kalba yra taip pat oficiali. Kitos plačiau vartojamos kalbos yra bosnių, romų ir turkų.

Religija

Dominuojanti religija Kosove yra islamas, kurį į regioną atnešė XV amžiuje teritoriją užkariavę osmanai. Didžioji dalis Kosovo musulmonų yra sunitai, taip pat yra bektaši pakraipos atstovų. Islamą išpažįsta daugelis etninių albanų, bosnių, goranių, turkų, ir kai kurie čigonai, egiptiečiai bei ašlakaliai. Vis dėlto, islamas yra nelabai įsišaknijęs į Kosovo visuomenę, kurios didelę dalį sudaro netikintieji. Maždaug 3 % Kosovo etninių albanų tebėra Romos katalikai, o dauguma iš maždaug 100 000 serbų yra stačiatikiai.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – Kosovo ekonomika

Kosovo valstybė praėjus 9 metams patiria daug sunkumų – aukštas nedarbas, nusikalstamumas, todėl nepriklausomybės sprendimas yra radikalus siekis įveikti minimas negeroves integruojantis į ES ir NATO.

Kultūra

Pagrindinis straipsnis – Kosovo kultūra

Sportas

Dauguma Kosovo sporto šakų federacijų buvo įkurta 2003 m. pagal tuomet išleistą „Sporto įstatymą“. Tais pačiais metais buvo įkurtas Kosovo olimpinis komitetas. Kadangi Kosovas nebuvo Tarptautinio olimpinio komiteto narys, jo sportininkai negalėjo dalyvauti Olimpinėse žaidynėse. Vienintelė šalies sportininkė, dalyvavusi 2012 m. vasaros olimpinėse žaidynėse, buvo dziudo imtynininkė Majlinda Kelmendi. Ji atstovavo Albanijos rinktinei. 2014 m. Kosovo olimpinis komitetas buvo pripažintas Tarptautinio olimpinio komiteto ir šaliai leista nepriklausomai dalyvauti olimpinėse žaidynėse.

Šalies futbolo klubai žaidžia nacionalinėje futbolo lygoje, įkurtai 1945 m. Lygoje žaidžia 12 komandų, o daugkartinis čempionas yra KF Prishtina klubas (10 čempionų titulų).

Kosovo krepšinio aukščiausioje lygoje žaidžia 9 klubai. Lyga įkurta 1991 m., o daugiausiai kartų čempionu tapo Sigal Prishtina klubas (8 kartus).

Taip pat skaitykite

• Kosovo klimatas

Šaltiniai

Vikižodynas