1923 m. Lietuvos gyventojų surašymas

1923 m. Lietuvos gyventojų surašymas vyko 1923 m. rugsėjo 1723 dienomis. Rezultatų lentelės publikuotos 1924 m. ir 1925 m. „Statistikos biuletenyje“; platesnei visuomenei surašymo metu surinkti duomenys pateikti atskiru leidiniu lietuvių ir prancūzų k. Dalis dabartinės Lietuvos Respublikos rytinio bei pietinio pakraščių žemių (vadinamasis Vilniaus kraštas) 1923 m. buvo valdomos Lenkijos, − todėl jų gyventojai surašyme nedalyvavo. Nebuvo surašyti ir Lietuvos ką tik atgauto Klaipėdos krašto gyventojai.

Lietuvos apskričių ir valsčių žemėlapis 1923 m.

Organizavimas

redaguoti
 
1923 m. Lietuvos gyventojų surašymas. Gyventojų pasiskirstymas pagal lytį ir amžių

Visuotinio gyventojų surašymo vykdymui buvo sudaryta Vyriausioji Surašymo Komisija, kurią sudarė Ministerių Kabineto skiriamas pirmininkas ir 5 nariai, tarp jų ir Centralinio Statistikos Biuro direktorius, o taip pat apygardų surašymo komisijos, kurias sudarė Vyriausiosios Surašymo Komisijos skirtas pirmininkas ir nariai:

  • apskrities savivaldybės atstovas, kurį renka apskrities valdyba,
  • Žemės ūkio ir Valstybės turtų ministerijos atstovas,
  • mokesčių inspektorius,
  • Vidaus reikalų ministerijos atstovas.

Komisijos pirmininku buvo paskirtas Antanas Merkys, komisijos nariais tapo Gustavas Petrauskas, Vladas Kriaučiūnas, Mykolas Bliūdžius, Jonas Navakas.

Buvo surašomi tik esami gyventojai, apie kiekvieną asmenį rinkti tokie duomenys [1]:

  • vardas ir pavardė
  • santykis su šeima ir ūkiu
  • lytis ir amžius
  • tikyba
  • tautybė
  • kuriomis kalbomis šneka
  • šeiminė padėtis
  • ar moka rašyti ir skaityti bei kokius mokslus baigęs
  • pagrindinis ir antraeilis užsiėmimas
  • kokį darbą dirba namie, pramonėje ar įstaigoje
  • ar turi darbą, nekilnojamąjį turtą
  • svetimšalių pilietybė.

Buvo 24 surašymo apygardos (nors valstybinio pavaldumo administracinių vienetų buvo tik 22 – Panevėžys ir Vilkmergė aprašyti atskirai nuo savo apskričių):

Surašymo apygardos dalytos į rajonus, kur darbą organizavo vedėjai; surašymo rajonai dalyti į apylinkes.

Rezultatai

redaguoti

Tuometinėje Lietuvos teritorijoje (53 242 km²) surašytas 2 028 971 gyventojas, iš jų 47,7 proc. vyrai, 52,3 proc. moterys. Palyginus su 1897 m. Rusijos gyventojų surašymo duomenimis, tuomet toje teritorijoje gyveno apie 1 950 000 gyventojų. Žymią įtaką gyventojų skaičiui turėjo masinė Lietuvos gyventojų emigracija į JAV, kur kasmet atvykdavo po 15 000 lietuvių, neskaitant žydų, lenkų ir kitų Lietuvoje gyvenusių tautų atstovų. Natūrinis gyventojų prieaugis 1911-1912 m. siekė 16 000 – 18 000 žmonių per metus, o 19151920 m. mirimai net viršijo gimimus.

Kai kurie miestai (Alytus, Kaunas, Kalvarija, Šiauliai, Tauragė, Vilkmergė) turėjo daugiau vyrų nei moterų. 82,3 proc. žmonių gyveno kaimuose. Iš viso buvo 27 miestai, 241 miestelis, 16388 kaimai, 7352 vienkiemiai.

Administracinis subjektas Plotas, km² [2] Gyventojų skaičius Miestai Miesteliai Kaimai Bažnytkaimiai Dvarai ir palivarkai Vienkiemiai Kitos gyvenvietės Visos gyvenvietės Gyvenviečių kiemai
Alytaus apskritis 2.849 109.678 1 15 658 6 159 208 31 1078 17.834
Biržų-Pasvalio apskritis 3.268 115.186 1 13 775 11 235 554 23 1612 19.129
Kauno miestas 34 92.446 1 2 21 - 9 - 12 45 8.841
Kauno apskritis 2.618 98.918 1 8 524 11 210 338 15 1107 14.861
Kėdainių apskritis 2.403 86.099 1 13 398 11 233 363 58 1077 12.513
Kretingos apskritis 2.579 93.875 - 10 443 12 58 12 1 536 14.394
Marijampolės apskritis 2.199 99.220 3 2 734 15 63 60 15 892 15.449
Mažeikių apskritis 2.070 71.104 1 15 322 1 117 16 26 498 11.378
Panevėžio miestas 3.972 19.197 1 - 2 - - - 4 7 3.540
Panevėžio apskritis 119.720 2 18 805 13 252 735 32 1857 19.667
Raseinių apskritis 3.087 108.024 2 12 839 15 283 447 3 1601 14.919
Rokiškio apskritis 2.255 83.220 1 14 568 5 138 745 17 1488 13.688
Seinų apskritis 1.263 38.207 - 4 246 5 64 47 2 368 6.010
Šakių apskritis 1.773 67.474 2 1 577 13 50 20 16 679 10.065
Šiaulių miestas 5.714 21.387 1 - - - - 1 10 12 4.313
Šiaulių apskritis 176.628 1 22 1313 12 471 547 38 2404 27.346
Tauragės apskritis 3.351 110.965 1 16 935 12 121 97 4 1186 17.742
Telšių apskritis 2.601 80.452 2 15 537 10 105 117 - 786 11.874
Trakų apskritis 2.191 78.636 - 11 471 7 174 569 23 1255 13.253
Utenos apskritis 3.090 108.960 - 17 927 4 149 1003 11 2111 18.532
Vilkaviškio apskritis 1.412 80.609 3 2 819 5 440 931 18 2218 10.309
Vilkmergės miestas 3.199 10.604 1 - - - 2 6 3 12 1.920
Vilkmergės apskritis 115.705 - 26 389 3 118 10 19 565 19.130
Zarasų apskritis 1.314 42657 1 5 403 3 57 526 - 995 7.992
Iš viso 53.242 2.028.971 27 241 12706 174 3508 7352 381 24389 314.699

Lietuvių žemės už Respublikos ribų

redaguoti

Dalis etninių Lietuvos žemių 1923 m. buvo kitų šalių priklausomybėje, visų pirma tarpukario Lenkijos Vilniaus žemėje (vėliau vaivadijoje), Balstogės vaivadijoje ir Naugarduko vaivadijoje, todėl surašyme nedalyvavo. Taip pat nebuvo surašytas ir ką tik atgautas Klaipėdos kraštas bei likusi Mažoji Lietuva.

Išnašos

redaguoti
  1. Stasys Vaitekūnas. Lietuvos gyventojai per du tūkstantmečius. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. // psl. 126-127.
  2. Lietuvos gyventojai: pirmojo 1923 m. rugsėjo 17 d. visuotinio gyventojų surašymo duomenys. – Kaunas, 1923, pp. 1–4.

Nuorodos

redaguoti