Aleksandras Stulginskis
| Aleksandras Stulginskis | |
|---|---|
.jpg)
| |
| Gimė | 1885 m. vasario 26 d. Kutaliai, Kaltinėnų valsčius, Raseinių apskritis, Rusijos imperija |
| Mirė | 1969 m. rugsėjo 22 d. (84 metai) Kaunas |
| Palaidotas (-a) | Panemunės kapinėse |
| Tėvai | Dominykas Stulginskis Marijona Stulginskienė |
| 2-asis Lietuvos Respublikos Prezidentas | |
| Ėjo pareigas | 1920 m. birželio 19 d. – 1926 m. birželio 7 d. |
| Pirmtakas | Antanas Smetona |
| Įpėdinis | Kazys Grinius |
| Trečiojo Seimo Pirmininkas ir de jure laikinasis Lietuvos Respublikos Prezidentas | |
| Ėjo pareigas | 1926 m. gruodžio 19 d. – 1926 m. gruodžio 19 d. |
| Pirmtakas | Jonas Staugaitis |
| Įpėdinis | Antanas Smetona |
| Veikla | Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas |
| Partija | Lietuvos krikščionių demokratų partija |
| Alma mater | Halės universitetas |
 Vikiteka |
Aleksandras Stulginskis |
Aleksandras Stulginskis (1885 m. vasario 26 d. Kutaliuose, Raseinių apskr. – 1969 m. rugsėjo 22 d. Kaune) – antrasis Lietuvos prezidentas, signataras, vienas Lietuvos krikščionių demokratų partijos steigėjų, agronomas, Ūkininkų sąjungos steigėjas ir pirmininkas.
Biografija
redaguoti
Aleksandras buvo jauniausias – 12-tas vaikas bežemių valstiečių Marijonos ir Dominyko Stulginskių šeimoje. Mokėsi Kaltinėnų liaudies mokykloje, metus dirbo Kaltinėnų valsčiaus raštininko padėjėju.
1904 m. baigė Liepojos gimnazijos 5 klases, 1908 m. – Žemaičių kunigų seminariją Kaune. Metus tobulinosi Insbruko universiteto (Austrija) Teologijos filosofijos fakultete. Atsisakė įšventinimo į kunigus. 1913 m. baigė Halės universiteto (Vokietija) Žemės ūkio institutą. Grįžęs į Lietuvą paskirtas Trakų apskrities Alytaus rajoniniu agronomu.
Pirmojo pasaulinio karo pradžioje atsidūrė Vilniuje, Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti vienas vadovų Vilniuje. Dėstė gamtos mokslus lietuvių gimnazijoje, vadovavo Lietuvių pedagoginiams kursams, buvo Vilniaus daržų steigėjas.
1917 m. rugsėjo 18–22 d. dalyvavo lietuvių konferencijoje Vilniuje. Išrinktas į Lietuvos Tarybą (vėliau Valstybės Taryba). 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą. Valstybės Tarybos Tremtinių ir belaisvių grąžinimo komisijos narys ir vadovas.
1918 m. gruodžio 26 d. – 1919 m. kovo 12 d. II Mykolo Sleževičiaus Ministrų kabinete – ministras be portfelio. 1919 m. kovo 12 d. – 1919 m. balandžio 12 d. III Prano Dovydaičio Ministrų kabinete – ministro pirmininko pavaduotojas, vidaus reikalų, maitinimo ir viešųjų darbų ministras. 1919 m. balandžio 12 d. – spalio 7 d. IV Mykolo Sleževičiaus Ministrų kabinete – žemės ūkio ir valstybės turtų ministras. 1919 m. – vienas Ūkio banko steigėjų. Vienas Lietuvių krikščionių demokratų partijos steigėjų, Centro Komiteto pirmininkas, Lietuvos ūkininkų sąjungos steigėjas, pirmasis jos pirmininkas.
1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamojo Seimo atstovas, išrinktas I (Marijampolės) rinkimų apygardoje. Priklausė Lietuvos ūkininkų sąjungos frakcijai, įėjusiai į Lietuvos krikščionių demokratų partijos bloką. 1920 m. gegužės 15 d. I posėdyje išrinktas Steigiamojo Seimo Pirmininku, nuo 1920 m. birželio 19 d. ėjo Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas. 1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. kovo 13 d. Pirmojo Seimo, 1923 m. birželio 5 d. – 1926 m. birželio 2 d. Antrojo Seimo, 1926 m. birželio 2 d. – 1927 m. balandžio 12 d. Trečiojo Seimo atstovas. 1922 m. išrinktas Lietuvos Respublikos prezidentu, perrinktas 1923 m. birželio mėn., pareigas ėjo iki 1926 m. birželio mėn.
1927 m. pasitraukė iš politinio gyvenimo, tvarkė savo ūkį Kretingos valsčiuje Jokūbavo dvare, 1926–1941 m. buvo Pauliaus Dogelio gamybinio ūkio vedėjas, kooperatyvų „Lietūkis“, „Linas“ tarybų narys.
1941 m. birželio 13 d. TSRS okupacinės valdžios suimtas ir ištremtas į Krasnojarsko krašto Rešiotų stotį. 1952 m. nuteistas kalėti 25 metus, bet po 2 metų paleistas, dirbo Komijos autonominėje respublikoje sandėlininku ir komendantu Kvitkevoso miškų pramonės ūkyje, agronomu Pezmago tarybiniame ūkyje. 1956 m. grįžo į Lietuvą. 1957–1959 m. buvo Vytėnų sodininkystės daržininkystės bandymų stoties, įsikūrusios nacionalizuotame Vytėnų dvare (prie Kauno), vyresnysis mokslinis bendradarbis.[1]
Palaidotas Kaune, Panemunės kapinėse.
Įamžinimas
redaguoti- 1995 m. įsteigta kasmetinė A. Stulginskio vardinė stipendija, skiriama žemės ūkio moksluose pasižymėjusiems magistrams ir bakalaurams.[2]
- 2012 m. Šilalės rajone, Kutaliuose, įkurtas A. Stulginskio gimtinės parkas.
Literatūra
redaguoti- Alfonsas Eidintas. Aleksandras Stulginskis: Lietuvos Prezidentas – Gulago kalinys, Vilnius, 1995.
- Stulginskis Aleksandras, Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais, Klaipėda, 1924, p. 56.
- Blažytė-Baužienė D., Stulginskis Aleksandras, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sud. A. Ragauskas, M. Tamošaitis, Vilnius, 2006, p. 366–369.
- Blažytė-Baužienė D., Stulginskis Aleksandras, Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius, 2007, p. 494–496.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Žydrūnas Mačiukas. Steigiamojo Seimo atstovai. Seimas
- ↑ Žymūs Kauno žmonės. Atminimo įamžinimas. Aleksandras Stulginskis Archyvuota kopija 2007-08-03 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
redaguoti- STULGINSKIS Aleksandras (1885–1969), Lietuvos Respublikos Seimo narys, Seimo Pirmininkas | lrs.lt
- Kauno Aleksandro Stulginskio vidurinė mokykla Archyvuota kopija 2020-01-30 iš Wayback Machine projekto.;
- Jokūbavo Aleksandro Stulginskio pagrindinė mokykla;
- Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazija;
- Aleksandro Stulginskio universitetas (2011–2018)
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Antanas Smetona |
Lietuvos prezidentas 1922 – 1926 |
Po to: Kazys Grinius |
|
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |