Ukrainiečių kalba

Ukrainiečių kalba
українська мова
Kalbamadaugiausia Ukraina, t. p. Rusija, Kazachstanas, JAV, Kanada ir kitur išeivijoje
Kalbančiųjų skaičius~41 mln.
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių26
Kilmėindoeuropiečių

 - slavų

   - rytų slavų
Oficialus statusas
Oficiali kalbaTrečiojo Reicho vėliava Trečiasis Reichas, Padniestrės vėliava Padniestrė
Kalbos kodai
ISO 639-1uk
ISO 639-2ukr
ISO 639-3ukr

Ukrainiečių kalba (ukrainų kalba) – slavų grupės kalba, Ukrainos valstybinė kalba. Kartu su baltarusių ir rusų kalbomis priklauso rytų slavų kalboms. Raštas – kirilica.

Klasifikacija redaguoti

Ukrainiečių kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai, slavų grupei ir, kartu su baltarusių bei rusų kalbomis, priskiriama rytų slavų kalbų pogrupiui.

Istorija redaguoti

Ukrainiečių kalba kilusi iš senosios rytų slavų kalbos. Abiejų Tautų Respublikos bei Lenkijos valdymo metais tarpukariu ji patyrė didelę lenkų kalbos įtaką, kuri ypač juntama leksikoje.

Ukraina
 


Rusifikacija redaguoti

Ukrainos rusifikacija – veiksmai, vykdyti Rusijos imperijos, o vėliau ir SSRS, nukreipti prieš ukrainiečių kalbą bei kultūrą, siekiant įtvirtinti rusų kalbos bei kultūros pirmenybę Ukrainoje.

Dėl rusų ir ukrainiečių kalbos maišymosi įsigalėjo vadinamasis suržykas (pagal cу́ржик 'duona iš įvairių javų miltų mišinio') – pidžinas, kai žodynas daugiausia rusiškas, o tartis ir gramatikos elementai – ukrainietiški.

Rusijos imperijos era redaguoti

Po ATR padalinimų didžiajai Ukrainos daliai atsidūrus Rusijos imperijoje, kraštas buvo pradėtas rusinti ypač aktyviai: uždrausta spauda ukrainiečių kalba, uždaromos ukrainiečių mokyklos. Haliče, kuris aptiteko Austrijos imperijai, ukrainiečių kalba buvo gerbiama ir tausojama.

Vienas žymiausių Ukrainos tautinio sąjūdžio ideologų buvo Tarasas Ševčenka, pasisakęs už ukrainiečių kalbos tausojimą ir nepriklausomą Ukrainos valstybę.

Paplitimas Rusijos imperijoje:

Iš viso gyventojų kalbančių ukr. rusakalbių kalbančių lenk.
Visa Rusijos imperija 125 640 021 22 380 551 55 667 469 7 931 307
Miesto gyventojų 16 828 395 1 256 387 8 825 733 1 455 527
Kaimo gyventojų 108 811 626 21 124 164 46 841 736 6 475 780
Imperijos dalys
„Europinė Rusija“,
įskaitant Ukrainą ir Baltarusiją
93 442 864 20 414 866 48 558 721 1 109 934
Vyslos kraštas 9 402 253 335 337 267 160 6 755 503
Kaukazas 9 289 364 1 305 463 1 829 793 25 117
Sibiras 5 758 822 223 274 4 423 803 29 177
Centrinė Azija 7 746 718 101 611 587 992 11 576
Administraciniai
vienetai
Besarabija 1 935 412 379 698 155 774 11 696
Voluinė 2 989 482 2 095 579 104 889 184 161
Voronežas 2 531 253 915 883 1 602 948 1 778
Dono Vojskas 2 564 238 719 655 1 712 898 3 316
Jekaterinoslavslio gubernija 2 113 674 1 456 369 364 974 12 365
Kijevas 3 559 229 2 819 145 209 427 68 791
Kurskas 2 371 012 527 778 1 832 498 2 862
Podolė 3 018 299 2 442 819 98 984 69 156
Poltavos gubernija 2 778 151 2 583 133 72 941 3 891
Tauridos gubernija 1 447 790 611 121 404 463 10 112
Charkovas 2 492 316 2 009 411 440 936 5 910
Chersono gubernija 2 733 612 1 462 039 575 375 30 894
Odesos miestas 403 815 37 925 198 233 17 395
Černigovo gubernija 2 297 854 1 526 072 495 963 3 302
Liublinas 1 160 662 196 476 47 912 729 529
Sedlcės vaivadija 772 146 107 785 19 613 510 621
Kubanės Provincija 1 918 881 908 818 816 734 2 719
Stavropolio kraštas 873 301 319 817 482 495 961

Sovietų Sąjungos era redaguoti

Sovietų Sąjungoje buvo vykdoma nebe tokia griežta rusifikacija, tačiau, kaip ir visoje Sąjungoje, mokyklose privaloma buvo mokytis rusų kalbos, stambiausiose pramonės įmonėse dėl atvykusių specialistų dažniausiai būdavo šnekama rusų kalba.

Statistiniais duomenimis, SSRS metais ukrainiečių kalba šalyje sparčiai nyko, o perestroikos metais (nuo 1985 m.) ėmė pastebimai atsigauti ir populiarėti tarp jaunimo.

Nepriklausoma Ukraina redaguoti

 
Užrašas Lvove: „Pagal 1989 metų Ukrainos Aukščiausiosios Tarybos nutarimą „Dėl valstybinės kalbos“ šioje įstaigoje kalbama valstybine kalba“
 
Užrašas Lvovo poliklinikoje: „Valstybėje nevalstybine kalba gali šnekėti: svečias, vergas(belaisvis), okupantas. K. Marksas“

Nuo nepriklausomybės atgavimo šalies valdžia vykdo ukrainizacijos politiką, skatindama platesnį valstybinės kalbos vartojimą oficialiojoje erdvėje, švietimo įstaigose tuose regionuose, kur kalba mažiau paplitusi. Šis procesas ypač pagyvėjo 2004 m. į valdžią atėjus Viktorui Juščenkai.

Tarmės redaguoti

Pagrindinės ukrainiečių kalbos tarmių grupės: šiaurės, pietryčių, pietvakarių ir rusinų. Rusinų kalbą ukrainiečių kalbininkai nusprendė laikyti ukrainiečių kalbos dialektu. Išskiriamos tokios rusinų kalbos atmainos:

Paplitimas redaguoti

Iš viso šnekančių ukrainietiškai – 39,4 mln. gyv. (1993)[1].

Ukrainoje redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Ukrainos gyventojai.
 
Ukrainiečių kalbos paplitimas skirtinguose šalies regionuose
  • Ukrainos teritorijoje 1993 m. buvo apie 31 mln. šnekančių ukrainietiškai, iki 2001 m. (pagal visuotinį gyv. surašymą) jų skaičius padidėjo iki 32,7 mln. – 67,5 % Ukrainos gyventojų.[2]
  • Labiausiai ukrainiečių kalba paplitusi Ternopilio srityje (98,3 %), mažiausiai – Sevastopolio mieste (6,8 %).
  • Ukrainiečių kalba labiausiai paplitusi tarp ukrainiečių (85,2 %) ir lenkų (71,0 %), mažiausiai – tarp Krymo totorių (0,1 %), vengrų (3,4 %), rusų (3,9 %).

Internetas redaguoti

2010 m. daugiausia užklausų ukrainiečių kalba „Yandex“ paieškos sistemoje buvo užfiksuota Ternopolio srityje – 33 %, mažiausiai – Kryme – 3,7 %.[3] Ukrainiečių kalba užima 16 vietą tarp dažniausiai internete naudojamų kalbų, o jos populiarumas sparčiai auga.[4][5][6] Ukrainiečių kalbos naudojimas socialinėse medijose sparčiai išaugo prasidėjus Rusijos karinei agresija prieš Ukrainą.[7]

Ukrainietiškos Vikipedijos straipsnių skaičius viršija 1,3 mln.[8] Svetainėje "Маніфест" pateikiama daugiau nei 11 ths. "YouTube" kanalų ukrainiečių kalba.[9]

Abėcėlė redaguoti

Ukrainiečių kalba rašoma kirilicos raštu.

Ukrainiečių abecelės raidės bei simboliai
Raidė Kursyvu Lot. atitikmuo Pavadinimas Tarimas Pastabos
А а А а a а /ɑ/ [ɑ]
Б б Б б b бе /bɛ/ [b]
В в В в v ве /ʋɛ/ [ʋ], [w] [1]
Г г Г г h ге /ɦɛ/ [ɦ]
Ґ ґ Ґ ґ g ґе /gɛ/ [g] [2]
Д д Д д d де /dɛ/ [d], [dʲ]
Е е Е е e е /ɛ/ [ɛ]
Є є Є є je є /jɛ/ [jɛ]
Ж ж Ж ж ž же /ʒɛ/ [ʒ]
З з З з z зе /zɛ/ [z], [zʲ]
И и И и y и /ɪ/ [ɪ]
І і І і i і /i/ [i]
Ї ї Ї ї ji, ï ї /ji/ [ji]
Й й Й й j йот /jɔt/, й /ɪj/ [j]
К к К к k ка /kɑ/ [k]
Л л Л л l ел /ɛl/ [l], [lʲ]
М м М м m ем /ɛm/ [m]
Н н Н н n ен /ɛn/ [n], [nʲ]
О о О о o о /ɔ/ [ɔ]
П п П п p пе /pɛ/ [p]
Р р Р р r ер /ɛr/ [r], [rʲ]
С с С с s ес /ɛs/ [s], [sʲ]
Т т Т т t те /tɛ/ [t], [tʲ]
У у У у u у /u/ [u]
Ф ф Ф ф f еф /ɛf/ [f]
Х х Х х x, ch ха /xɑ/ [x]
Ц ц Ц ц c це /ʦɛ/ [ʦ], [ʦʲ]
Ч ч Ч ч č че /ʧɛ/ [ʧ]
Ш ш Ш ш š ша /ʃɑ/ [ʃ]
Щ щ Щ щ šč ща /ʃʧɑ/ [ʃʧ]
Ь ь Ь ь м’який знак /mjɑˈkɪj znɑk/ [◌ʲ] minkštumo ženklas [3]
Ю ю Ю ю ju ю /ju/ [ʲu], [ju]
Я я Я я ja я /jɑ/ [ʲɑ], [jɑ]
апостроф /ɑˈpɔstrɔf/ [j] apostrofas [4]

Kaip skiriamasis ženklas, naudojamas ir apostrofas (jis žymi kietumą – kaip ir rusų kalbos kietumo ženklas ъ), pvz., з'їзд. Dažnai apostrofa naudojama ir kaip minkštumo ženklas (atitinka rusų kalbos ь), jei pagal ukrainiečių kalbos fonologijos taisykles minkštinimas nėra leidžiamas, pvz., сім’я.

Gramatika redaguoti

Morfologija redaguoti

  Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti.

Daiktavardis redaguoti

Daiktavardis turi tris gimines (vyriškąją, moteriškąją ir bevardę), du skaičius (vienaskaitą ir daugiskaitą; dviskaita pasitaiko kaip reliktas), septynis linksnius, jie tokie patys, kaip lietuvių kalboje: vardininkas, kilmininkas, naudininkas, galininkas, įnagininkas, vietininkas (būtinai su prielinksniu) ir šauksmininkas (pavyzdžiui, брат 'brolis' – братe! 'broli!', мама 'mamà' – мамо! 'mãma!'). Kitos rytų slavų kalbos (rusų ir baltarusių) reguliariai vartojamo šauksmininko nebeturi.

Išskiriamos keturios daiktavardžių linksniuotės.

Būdvardis redaguoti

Būdvardis derinamas su daiktavardžiu gimine, skaičiumi ir linksniu. Atsižvelgiant į kamiengalį, išskiriamos dvi linksniuotės (kietojo ir minkštojo kamiengalių). Turima ir mišrioji linksniuotė.

Yra trys laipsniai: nelyginamasis, aukštesnysis ir aukščiausiasis. Nelyginamasis nerodo jokio lyginimo (добрий 'geras').

Aukštesnysis laipsnis sudaromas arba su priesagomis -іш, -ш (добріший 'geresnis'), arba sudėtiniu būdu (яскравий 'ryškus' – більш яскравий 'ryškesnis („daugiau ryškus”)').

Aukščiausiasis laipsnis taip pat gali būti sudaromas vientisiniu būdu su priešdėliu най- prie aukštesniojo laipsnio būdvardžio (міцніший 'stipresnis' – найміцніший 'stipriausias'), arba prie nelyginamojo laipsnio jungiant найбільш 'daugiausia (labiausiai)', від усіх (за всіх) 'virš visų (už visus)', над усе 'viršum visko (visų labiausiai)' (тривожний 'neramus' – найбільш тривожний, тривожніший над усе 'neramiausias').

Įvardis redaguoti

Ukrainiečių kalbos įvardžiai skirstomi į asmeninius, savybinius, sangrąžinius, parodomuosius, žymimuosius, nežymimuosius, neigiamuosius, klausiamuosius-santykinius, klausiamuosius ir kt. Įvardžiai turi šešis linksnius (nėra šauksmininko), kai kurie linksniai sutampa. Gimininių įvardžių daugiskaita vienoda.

Vienaskaita Daugiskaita
1.'aš' 2.'tu' 1.'mes' 2.'jūs'
V. я ти ми ви
K.
G.
мене тебе нас вас
Vt. мені тобі
N. нам вам
Įn. мною тобою нами вами
Vienaskaita Daugiskaita
'jis' 'tatai (bev. g.)' 'ji' 'jie, tatai (bev. g.), jos'
V. він воно вона вони
K. його  – нього її – неї їх – них
G. його її
Vt. ньому
нім
ній них
N. йому їй їм
Įn. ним нею ними

Svarbiausios frazės redaguoti

Lietuviškai Ukrainietiškai
Lotynų abėcėle
ukrainiečių kalba українська мова
ukrajins’ka mova
lietuvių kalba литовська мова
lytovs’ka mova
labas привіт
pryvit
kaip laikaisi? як справи?
jak spravy?
mano vardas … мене звати
mene zvaty …
sudie до побачення
do pobačennja
ačiū дякую
djakuju
prašom будь ласка
bud' laska
aš tave myliu я тебе кохаю
ja tebe kochaju

Išnašos redaguoti

  1. http://www.ethnologue.com/show_language.asp?code=ukr
  2. http://www.ukrcensus.gov.ua/rus/results/general/language/ Archyvuota kopija 2008-12-20 iš Wayback Machine projekto.
  3. „Українська інтернет-статистика“. Suarchyvuotas originalas 22 травня 2011. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |archivedate= (pagalba)
  4. „Usage Statistics and Market Share of Content Languages for Websites, April 2021“. w3techs.com. Suarchyvuotas originalas 17 серпня 2019. Nuoroda tikrinta 2021-04-05. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |archive-date= (pagalba)
  5. „Historical yearly trends in the usage statistics of content languages for websites, April 2021“. w3techs.com. Nuoroda tikrinta 2021-04-05.
  6. „Usage Statistics and Market Share of Ukrainian for Websites, April 2021“. w3techs.com. Nuoroda tikrinta 2021-04-05.
  7. „"Радикальний прогрес". У соцмережах української стало набагато більше, – дослідження“.
  8. Puslapis apie ukrainietiškos Vikipedijos konkurenciją su kitų kalbų Vikipedijos leidiniais
  9. „Маніфест — рейтинг ютуб-каналів українською“.

Nuorodos redaguoti

Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas ukrainiečių kalba
 
Wikipedia