Ukrainiečių kalba
Ukrainiečių kalba українська мова | |
Kalbama | daugiausia Ukraina, t. p. Rusija, Kazachstanas, JAV, Kanada ir kitur išeivijoje |
---|---|
Kalbančiųjų skaičius | ~41 mln. |
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | 26 |
Kilmė | indoeuropiečių - slavų |
Oficialus statusas | |
Oficiali kalba | Ukraina, Padniestrė |
Kalbos kodai | |
ISO 639-1 | uk |
ISO 639-2 | ukr |
ISO 639-3 | ukr |
Ukrainiečių kalba (ukrainų kalba) – slavų grupės kalba, Ukrainos valstybinė kalba. Kartu su baltarusių ir rusų kalbomis priklauso rytų slavų kalboms. Raštas – kirilica.
Klasifikacija
redaguotiUkrainiečių kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai, slavų grupei ir, kartu su baltarusių bei rusų kalbomis, priskiriama rytų slavų kalbų pogrupiui.
Istorija
redaguotiUkrainiečių kalba kilusi iš senosios rytų slavų kalbos. Abiejų Tautų Respublikos bei Lenkijos valdymo metais tarpukariu ji patyrė didelę lenkų kalbos įtaką, kuri ypač juntama leksikoje.
Ukraina |
|
|
Rusifikacija
redaguotiUkrainos rusifikacija – veiksmai, vykdyti Rusijos imperijos, o vėliau ir SSRS, nukreipti prieš ukrainiečių kalbą bei kultūrą, siekiant įtvirtinti rusų kalbos bei kultūros pirmenybę Ukrainoje.
Dėl rusų ir ukrainiečių kalbos maišymosi įsigalėjo vadinamasis suržykas (pagal cу́ржик 'duona iš įvairių javų miltų mišinio') – pidžinas, kai žodynas daugiausia rusiškas, o tartis ir gramatikos elementai – ukrainietiški.
Rusijos imperijos era
redaguotiPo ATR padalinimų didžiajai Ukrainos daliai atsidūrus Rusijos imperijoje, kraštas buvo pradėtas rusinti ypač aktyviai: uždrausta spauda ukrainiečių kalba, uždaromos ukrainiečių mokyklos. Haliče, kuris aptiteko Austrijos imperijai, ukrainiečių kalba buvo gerbiama ir tausojama.
Vienas žymiausių Ukrainos tautinio sąjūdžio ideologų buvo Tarasas Ševčenka, pasisakęs už ukrainiečių kalbos tausojimą ir nepriklausomą Ukrainos valstybę.
Paplitimas Rusijos imperijoje:
Iš viso gyventojų | kalbančių ukr. | rusakalbių | kalbančių lenk. | |
---|---|---|---|---|
Visa Rusijos imperija | 125 640 021 | 22 380 551 | 55 667 469 | 7 931 307 |
Miesto gyventojų | 16 828 395 | 1 256 387 | 8 825 733 | 1 455 527 |
Kaimo gyventojų | 108 811 626 | 21 124 164 | 46 841 736 | 6 475 780 |
Imperijos dalys | ||||
„Europinė Rusija“, įskaitant Ukrainą ir Baltarusiją |
93 442 864 | 20 414 866 | 48 558 721 | 1 109 934 |
Vyslos kraštas | 9 402 253 | 335 337 | 267 160 | 6 755 503 |
Kaukazas | 9 289 364 | 1 305 463 | 1 829 793 | 25 117 |
Sibiras | 5 758 822 | 223 274 | 4 423 803 | 29 177 |
Centrinė Azija | 7 746 718 | 101 611 | 587 992 | 11 576 |
Administraciniai vienetai |
||||
Besarabija | 1 935 412 | 379 698 | 155 774 | 11 696 |
Voluinė | 2 989 482 | 2 095 579 | 104 889 | 184 161 |
Voronežas | 2 531 253 | 915 883 | 1 602 948 | 1 778 |
Dono Vojskas | 2 564 238 | 719 655 | 1 712 898 | 3 316 |
Jekaterinoslavslio gubernija | 2 113 674 | 1 456 369 | 364 974 | 12 365 |
Kijevas | 3 559 229 | 2 819 145 | 209 427 | 68 791 |
Kurskas | 2 371 012 | 527 778 | 1 832 498 | 2 862 |
Podolė | 3 018 299 | 2 442 819 | 98 984 | 69 156 |
Poltavos gubernija | 2 778 151 | 2 583 133 | 72 941 | 3 891 |
Tauridos gubernija | 1 447 790 | 611 121 | 404 463 | 10 112 |
Charkovas | 2 492 316 | 2 009 411 | 440 936 | 5 910 |
Chersono gubernija | 2 733 612 | 1 462 039 | 575 375 | 30 894 |
Odesos miestas | 403 815 | 37 925 | 198 233 | 17 395 |
Černigovo gubernija | 2 297 854 | 1 526 072 | 495 963 | 3 302 |
Liublinas | 1 160 662 | 196 476 | 47 912 | 729 529 |
Sedlcės vaivadija | 772 146 | 107 785 | 19 613 | 510 621 |
Kubanės Provincija | 1 918 881 | 908 818 | 816 734 | 2 719 |
Stavropolio kraštas | 873 301 | 319 817 | 482 495 | 961 |
Sovietų Sąjungos era
redaguotiSovietų Sąjungoje buvo vykdoma nebe tokia griežta rusifikacija, tačiau, kaip ir visoje Sąjungoje, mokyklose privaloma buvo mokytis rusų kalbos, stambiausiose pramonės įmonėse dėl atvykusių specialistų dažniausiai būdavo šnekama rusų kalba.
Statistiniais duomenimis, SSRS metais ukrainiečių kalba šalyje sparčiai nyko, o perestroikos metais (nuo 1985 m.) ėmė pastebimai atsigauti ir populiarėti tarp jaunimo.
Nepriklausoma Ukraina
redaguotiNuo nepriklausomybės atgavimo šalies valdžia vykdo ukrainizacijos politiką, skatindama platesnį valstybinės kalbos vartojimą oficialiojoje erdvėje, švietimo įstaigose tuose regionuose, kur kalba mažiau paplitusi. Šis procesas ypač pagyvėjo 2004 m. į valdžią atėjus Viktorui Juščenkai.
Tarmės
redaguotiPagrindinės ukrainiečių kalbos tarmių grupės: šiaurės, pietryčių, pietvakarių ir rusinų. Rusinų kalbą ukrainiečių kalbininkai nusprendė laikyti ukrainiečių kalbos dialektu. Išskiriamos tokios rusinų kalbos atmainos:
- Karpatų slėnių rusinų kalba, kuria kalbama Užkarpatėje;
- Panonijos arba Bačkos rusinų kalba, kuria kalba šiaurės vakarų Serbijoje ir rytų Kroatijoje ir kuri yra Vojvodinos provincijos oficiali kalba;
- Prešovo rusinų kalba, kuria kalba Slovakijos Prešovo krašte.
Paplitimas
redaguotiIš viso šnekančių ukrainietiškai – 39,4 mln. gyv. (1993)[1].
Ukrainoje
redaguoti- Ukrainos teritorijoje 1993 m. buvo apie 31 mln. šnekančių ukrainietiškai, iki 2001 m. (pagal visuotinį gyv. surašymą) jų skaičius padidėjo iki 32,7 mln. – 67,5 % Ukrainos gyventojų.[2]
- Labiausiai ukrainiečių kalba paplitusi Ternopilio srityje (98,3 %), mažiausiai – Sevastopolio mieste (6,8 %).
- Ukrainiečių kalba labiausiai paplitusi tarp ukrainiečių (85,2 %) ir lenkų (71,0 %), mažiausiai – tarp Krymo totorių (0,1 %), vengrų (3,4 %), rusų (3,9 %).
Internetas
redaguoti2010 m. daugiausia užklausų ukrainiečių kalba „Yandex“ paieškos sistemoje buvo užfiksuota Ternopolio srityje – 33 %, mažiausiai – Kryme – 3,7 %.[3] Ukrainiečių kalba užima 16 vietą tarp dažniausiai internete naudojamų kalbų, o jos populiarumas sparčiai auga.[4][5][6] Ukrainiečių kalbos naudojimas socialinėse medijose sparčiai išaugo prasidėjus Rusijos karinei agresija prieš Ukrainą.[7]
Ukrainietiškos Vikipedijos straipsnių skaičius viršija 1,3 mln.[8] Svetainėje "Маніфест" pateikiama daugiau nei 11 ths. "YouTube" kanalų ukrainiečių kalba.[9]
Abėcėlė
redaguotiUkrainiečių kalba rašoma kirilicos raštu.
Raidė | Kursyvu | Lot. atitikmuo | Pavadinimas | Tarimas | Pastabos |
---|---|---|---|---|---|
А а | А а | a | а /ɑ/ | [ɑ] | |
Б б | Б б | b | бе /bɛ/ | [b] | |
В в | В в | v | ве /ʋɛ/ | [ʋ], [w] | [1] |
Г г | Г г | h | ге /ɦɛ/ | [ɦ] | |
Ґ ґ | Ґ ґ | g | ґе /gɛ/ | [g] | [2] |
Д д | Д д | d | де /dɛ/ | [d], [dʲ] | |
Е е | Е е | e | е /ɛ/ | [ɛ] | |
Є є | Є є | je | є /jɛ/ | [jɛ] | |
Ж ж | Ж ж | ž | же /ʒɛ/ | [ʒ] | |
З з | З з | z | зе /zɛ/ | [z], [zʲ] | |
И и | И и | y | и /ɪ/ | [ɪ] | |
І і | І і | i | і /i/ | [i] | |
Ї ї | Ї ї | ji, ï | ї /ji/ | [ji] | |
Й й | Й й | j | йот /jɔt/, й /ɪj/ | [j] | |
К к | К к | k | ка /kɑ/ | [k] | |
Л л | Л л | l | ел /ɛl/ | [l], [lʲ] | |
М м | М м | m | ем /ɛm/ | [m] | |
Н н | Н н | n | ен /ɛn/ | [n], [nʲ] | |
О о | О о | o | о /ɔ/ | [ɔ] | |
П п | П п | p | пе /pɛ/ | [p] | |
Р р | Р р | r | ер /ɛr/ | [r], [rʲ] | |
С с | С с | s | ес /ɛs/ | [s], [sʲ] | |
Т т | Т т | t | те /tɛ/ | [t], [tʲ] | |
У у | У у | u | у /u/ | [u] | |
Ф ф | Ф ф | f | еф /ɛf/ | [f] | |
Х х | Х х | x, ch | ха /xɑ/ | [x] | |
Ц ц | Ц ц | c | це /ʦɛ/ | [ʦ], [ʦʲ] | |
Ч ч | Ч ч | č | че /ʧɛ/ | [ʧ] | |
Ш ш | Ш ш | š | ша /ʃɑ/ | [ʃ] | |
Щ щ | Щ щ | šč | ща /ʃʧɑ/ | [ʃʧ] | |
Ь ь | Ь ь | ′ | м’який знак /mjɑˈkɪj znɑk/ | [◌ʲ] | minkštumo ženklas [3] |
Ю ю | Ю ю | ju | ю /ju/ | [ʲu], [ju] | |
Я я | Я я | ja | я /jɑ/ | [ʲɑ], [jɑ] | |
’ | апостроф /ɑˈpɔstrɔf/ | [j] | apostrofas [4] |
Kaip skiriamasis ženklas, naudojamas ir apostrofas (jis žymi kietumą – kaip ir rusų kalbos kietumo ženklas ъ), pvz., з'їзд. Dažnai apostrofa naudojama ir kaip minkštumo ženklas (atitinka rusų kalbos ь), jei pagal ukrainiečių kalbos fonologijos taisykles minkštinimas nėra leidžiamas, pvz., сім’я.
Gramatika
redaguotiMorfologija
redaguotiŠią straipsnio dalį reikėtų išplėsti. |
Daiktavardis
redaguotiDaiktavardis turi tris gimines (vyriškąją, moteriškąją ir bevardę), du skaičius (vienaskaitą ir daugiskaitą; dviskaita pasitaiko kaip reliktas), septynis linksnius, jie tokie patys, kaip lietuvių kalboje: vardininkas, kilmininkas, naudininkas, galininkas, įnagininkas, vietininkas (būtinai su prielinksniu) ir šauksmininkas (pavyzdžiui, брат 'brolis' – братe! 'broli!', мама 'mamà' – мамо! 'mãma!'). Kitos rytų slavų kalbos (rusų ir baltarusių) reguliariai vartojamo šauksmininko nebeturi.
Išskiriamos keturios daiktavardžių linksniuotės.
Būdvardis
redaguotiBūdvardis derinamas su daiktavardžiu gimine, skaičiumi ir linksniu. Atsižvelgiant į kamiengalį, išskiriamos dvi linksniuotės (kietojo ir minkštojo kamiengalių). Turima ir mišrioji linksniuotė.
Yra trys laipsniai: nelyginamasis, aukštesnysis ir aukščiausiasis. Nelyginamasis nerodo jokio lyginimo (добрий 'geras').
Aukštesnysis laipsnis sudaromas arba su priesagomis -іш, -ш (добріший 'geresnis'), arba sudėtiniu būdu (яскравий 'ryškus' – більш яскравий 'ryškesnis („daugiau ryškus”)').
Aukščiausiasis laipsnis taip pat gali būti sudaromas vientisiniu būdu su priešdėliu най- prie aukštesniojo laipsnio būdvardžio (міцніший 'stipresnis' – найміцніший 'stipriausias'), arba prie nelyginamojo laipsnio jungiant найбільш 'daugiausia (labiausiai)', від усіх (за всіх) 'virš visų (už visus)', над усе 'viršum visko (visų labiausiai)' (тривожний 'neramus' – найбільш тривожний, тривожніший над усе 'neramiausias').
Įvardis
redaguotiUkrainiečių kalbos įvardžiai skirstomi į asmeninius, savybinius, sangrąžinius, parodomuosius, žymimuosius, nežymimuosius, neigiamuosius, klausiamuosius-santykinius, klausiamuosius ir kt. Įvardžiai turi šešis linksnius (nėra šauksmininko), kai kurie linksniai sutampa. Gimininių įvardžių daugiskaita vienoda.
|
|
Svarbiausios frazės
redaguotiLietuviškai | Ukrainietiškai Lotynų abėcėle |
---|---|
ukrainiečių kalba | українська мова ukrajins’ka mova |
lietuvių kalba | литовська мова lytovs’ka mova |
labas | привіт pryvit |
kaip laikaisi? | як справи? jak spravy? |
mano vardas … | мене звати mene zvaty … |
sudie | до побачення do pobačennja |
ačiū | дякую djakuju |
prašom | будь ласка bud' laska |
aš tave myliu | я тебе кохаю ja tebe kochaju |
Išnašos
redaguoti- ↑ http://www.ethnologue.com/show_language.asp?code=ukr
- ↑ http://www.ukrcensus.gov.ua/rus/results/general/language/ Archyvuota kopija 2008-12-20 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ „Українська інтернет-статистика“. Suarchyvuotas originalas 2011-05-22.
- ↑ „Usage Statistics and Market Share of Content Languages for Websites, April 2021“. w3techs.com. Suarchyvuotas originalas 2019-08-17. Nuoroda tikrinta 2021-04-05.
- ↑ „Historical yearly trends in the usage statistics of content languages for websites, April 2021“. w3techs.com. Nuoroda tikrinta 2021-04-05.
- ↑ „Usage Statistics and Market Share of Ukrainian for Websites, April 2021“. w3techs.com. Nuoroda tikrinta 2021-04-05.
- ↑ „"Радикальний прогрес". У соцмережах української стало набагато більше, – дослідження“.
- ↑ Puslapis apie ukrainietiškos Vikipedijos konkurenciją su kitų kalbų Vikipedijos leidiniais
- ↑ „Маніфест — рейтинг ютуб-каналів українською“.