Lietuvos herbas

Lietuvos valstybės, t.y. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lietuvos Respublikos, herbas. Taip pat naudojamas miestų ir vaivadijų herbuose.
Lietuvos valstybės herbas
Vytis
Coat of arms of Lithuania.svg
Versijos
Coat of arms of the President of Lithuania.svg
Lietuvos Respublikos Prezidento herbas
Coat of arms of the Seimas of Lithuania.svg
Lietuvos Respublikos Seimo herbas
Informacija
SavininkasLietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Respublika
Herbas nuoXIV a. pradžios, dabartinė versija patvirtinta 1991 m.
Herbo skydasHerbinio skydo raudonajame lauke vaizduojamas sidabrinis šarvuotas raitelis ant balto žirgo, laikantis dešinėje rankoje virš galvos iškeltą sidabrinį kalaviją. Prie raitelio kairiojo peties – mėlynas skydas su dvigubu auksiniu kryžiumi. Žirgo balnas, gūnia, kamanos ir diržai – mėlyni. Kalavijo rankena, kamanų žąslai, balno kilpa ir pentinas, makšties bei žirgo aprangos metaliniai sutvirtinimai – auksiniai.

Lietuvos valstybės herbas – vienas iš oficialių Lietuvos valstybinių simbolių. Šarvuotas raitelis su kalaviju ir skydu – Vytis – yra vienas seniausių herbų Europoje.[1][2] Tai vienas iš nedaugelio valstybinių herbų, kurie kilę iš portretinių valdovų antspaudų, o ne iš dinastinių herbų.[3]

AprašymasKeisti

Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatyme Vytis apibrėžiamas kaip „herbinio skydo raudoname lauke vaizduojamas baltas (sidabrinis) šarvuotas raitelis ant balto (sidabrinio) žirgo, laikantis dešinėje rankoje virš galvos iškeltą baltą (sidabrinį) kalaviją. Prie raitelio kairiojo peties kabo mėlynas skydas su dvigubu geltonu (auksiniu) kryžiumi. Žirgo balnas, gūnia, kamanos ir diržai mėlyni. Kalavijo rankena, kamanų žąslai, balno kilpa ir pentinas, makšties bei žirgo aprangos metaliniai sutvirtinimai ir pasagos geltoni (auksiniai)“.[4]

IstorijaKeisti

Pagrindinis straipsnis – Vytis.

Raitelis dar iki atsirandant herbui simbolizavo Lietuvos didįjį kunigaikštį ir jo giminę.[1] Pirmą kartą raitelis ant žirgo kaip valstybės ženklas panaudotas 1366 m. Manoma, kad baltas raitelis su kalaviju ant balto žirgo simbolizuoja protėvių karžygio vėlę. Nuo XIV a. iki XIX a. vartotas lenkiškas pavadinimas Pogoń.

Lietuvos Statuto 1588 m. redakcijos ketvirtojo skyriaus 12-ajame straipsnyje yra nurodyta, kad kiekvienai apskričiai sprendimų patvirtinimui yra suteikiami antspaudai su Lietuvos herbu, o ant šių antspaudų turi būti užrašytas apskrities pavadinimas.[5]

XVII a. Konstantino Sirvydo siūlymu atsirado Vaikymo, vėliau – Vaiko vardas. Pirmasis Vyčio terminą, tiesa, ne herbui, bet raiteliui (riteriui) apibūdinti XIX a. viduryje pavartojo Simonas Daukantas; herbui 1884 m. „Aušroje“ jį bandė pritaikyti Mikalojus Akelaitis.[6] Iki XIX a. pabaigos „Vytis“ tapo visuotiniu herbo pavadinimu, tačiau kilo nesutarimų dėl žodžio kirčiavimo (ar kičiuoti pirmą ar antrą skiemenį), ir tik 1930 metais buvo sutarta kirčiuoti pirmą skiemenį

1991 m. rugsėjo 4 d. buvo patvirtintas dabartinis Vyčio variantas, sukurtas Arvydo Každailio.

GalerijaKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. 1,0 1,1 Kiaupienė, Jūratė; Petrauskas, Rimvydas (2009). Lietuvos istorija. IV tomas. Baltos lankos. p. 29. 
  2. Rimša, Edmundas (1998). Lietuvos heraldika. I tomas. Vilnius: Baltos lankos. 
  3. Rimša, Edmundas (2005). Heraldry: past to present. Vilnius: Versus aureus. p. 58. ISBN 9955-601-73-6. 
  4. „Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymas“. Teisės aktų registras. 1990-04-10. 4 straipsnis. Lietuvos valstybės herbas ir jo aprašymas. Nuoroda tikrinta 2022-07-23. 
  5. Історія державної служби в Україні. Том 3. Головне управління державної служби України, 2009. p. 250.
  6. Edmundas RimšaLietuvos valstybės herbas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007

LiteratūraKeisti

  • Vytis simbolikos požiūriu: baltas raitelis su iškeltu kalaviju raudoname lauke (sud. Dainius Razauskas). – Vilnius: Aidai, 2008. – 82 p. – ISBN 978-9955-656-60-9
  • Lietuvos Vytis : albumas (sud. Juozas Galkus). – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2009. – 424 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-854-44-9

NuorodosKeisti