Atverti pagrindinį meniu
Kijevas
ukr. Київ
   COA of Kyiv Kurovskyi.svg      Flag of Kyiv Kurovskyi.svg   
Монумент Незалежності України Майдан.jpg
Kijevo centrinėje dalyje – Maidane, paminklas Ukrainos nepriklausomybei (2014 m.)

Kijevas
50°27′00″ š. pl. 30°31′20″ r. ilg. / 50.45000°š. pl. 30.52222°r. ilg. / 50.45000; 30.52222 (Kijevas)Koordinatės: 50°27′00″ š. pl. 30°31′20″ r. ilg. / 50.45000°š. pl. 30.52222°r. ilg. / 50.45000; 30.52222 (Kijevas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Ukrainos vėliava Ukraina
Sritis: Kijevo miestas
Įkūrimo data: V a. m.
Magdeburgo teisė nuo: 1494 m.
Meras: Vitalijus Kličko
Gyventojų (2018 m.): 2 937 239
Plotas: 847 km²
Tankumas (2018 m.): 3 468 žm./km²
Tel. kodas: +380 44
Tinklalapis: [1]
Kirčiavimas: Kìjevas

Kijevas (ukr. Київ) – Ukrainos sostinė, valstybinio pavaldumo miestas, taip pat – srities administracinis centras. Tai didžiausias milijoninis miestas, įsikūręs šiaurinėje šalies dalyje prie Dniepro upės, bei septintas pagal dydį Europos žemyno miestas.

Turinys

Pavadinimo kilmėKeisti

Remiantis „Pasakojimas apie praeities metus“ (sen. rus. Повѣсть времѧньныхъ лѣтъ, ukr. Повість временних літ) metraščiu, Kijevo pavadinimas kildinamas iš polianų genties kunigaikščio Kyjaus vardo – vieno iš trijų legendinių brolių, 482 m. įkūrusių Kijevą.

IstorijaKeisti

 
Modernių laikų piešinys, vaizduojantis 482 m. Kijevo įkūrėjus – Kyjų, Ščeką ir Choryvą
 
Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas įjoja į Kijevą. Leonardo Chodzkos iliustracija knygoje „La Pologne“ (1824 m.)

Kijevas yra vienas seniausių Rytų Europos miestų, įkurtas maždaug V amžiuje ankstyvųjų rytų slavų teritorijoje. Vėliau miestas tapo rytų slavų centru, o X–XII amžiuje – Kijevo Rusios politine ir kultūrine sostine. 1238 metais mongolų invazijos visiškai nuniokotas, miestas ilgam prarado svarbą ir liko tik provincijos sostine, valdoma gretimų valstybių – LDK, vėliau Abiejų Tautų Respublikos, Maskvos, ir galiausiai – Rusijos imperijos. XIX amžiaus pabaigoje Rusijoje vykstant pramonės revoliucijai, miestas išaugo.

1917 m. paskelbus Ukrainos nepriklausomybę, Kijevas buvo neilgai gyvavusios Ukrainos Liaudies Respublikos sostine. Sovietmečiu tapo svarbiu pramoniniu miestu, o nuo 1934 metų – Ukrainos Tarybinės Socialistinės Respublikos sostine (pakeitė Charkovą). Per Antrąjį pasaulinį karą miestas buvo smarkiai sugriautas; po karo miestui suteiktas miesto-didvyrio apdovanojimas.

Nuo 1991 m. nepriklausomos Ukrainos sostinė. 2004 m. lapkritį Nepriklausomybės aikštėje, arba Maidane (Майдан Незалежності), kilo Oranžinė revoliucija – masiniai opozicijos protestai prieš prezidento rinkimų rezultatus kurie baigėsi opozicijos lyderio Viktoro Juščenkos laimėjimu. Po Ruslanos pergalės 2004 metų Eurovizijoje Kijevas tapo Eurovizijos dainų konkurso 2005 m. sostine. Po 12 metų Ukraina vėl nugalėjo Euroviziją. Tuo metu jai atstovavo Jamala ir Kijevas įgavo teisę rengti 2017-ųjų metų Eurovizijos dainų konkursą.

Kijevo priklausomybė Ukrainai ir kitoms valstybėms:

Pagrindinis straipsnis – Kijevo Rusia.
  Kijevo Rusia 882–1363
  Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 1363–1569
  Abiejų Tautų Respublika 1569–1649
  Kazokų hetmonatas 1649–1667
  Rusijos imperija 1667–1917
  Ukrainos Liaudies Respublika 1917–1921
 TSRS (Ukrainos TSR) 1921–1991
  Ukraina, nuo 1991 m. ir iki šių dienų.


GeografijaKeisti

 
Kijevas įkurtas prie Dniepro upės

Kijevas – miestas Rytų Europoje, išsidėstęs abiejuose Dniepro upės krantuose.

KlimatasKeisti

Klimatas vidutinių platumų; kontinentinis.

  • Vidutinė metinė temperatūra: +8°C
  • Vidutinis metinis vėjo greitis: 2,4 m/s
  • Vidutinis metinis oro drėgnumas: 75 %
  Kijevo klimatas  
Mėnuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru Metinis
Rekordinė aukščiausia °C 11,1 (1991) 17,3 (1990) 22,4 (1990) 29,1 (1950) 33,6 (2007) 35,0 (1885) 39,4 (1936) 39,9 (1898) 33,8 (1898) 29,5 (1893) 23,2 (1926) 14,7 (2008) 39,9 (1898)
Vidutinė aukščiausia °C -1,5 -0,2 5,0 13,6 20,4 23,6 24,9 24,4 19,2 12,1 4,4 0,4 12,2
Vidutinė temperatūra °C -4,3 -3,3 1,3 8,9 15,1 18,3 19,5 18,9 13,8 7,9 1,8 -2,0 8,0
Vidutinė žemiausia °C -7,0 -6,2 -1,8 4,9 10,1 13,4 14,6 14,1 9,5 4,4 -0,6 -4,3 4,3
Rekordinė žemiausia °C -31,1 (1950) -32,2 (1929) -24,9 (1964) -10,4 (1931) -2,4 (1900) 2,4 (1930) 5,8 (1904) 3,3 (1966) -2,9 (1881) -17,8 (1920) -21,9 (1890) -30,0 (1895) -32,2 (1929)
Krituliai mm 38 37 36 49 53 75 85 56 58 37 51 46 621
Duomenys: Kijevo klimatas[1] 2009 01 15

Administracinis suskirstymasKeisti

2001 m. Kijeve buvo atlikta miesto administracinė reforma, kurios metu iš buvusių 14 rajonų buvo suformuota 10 rajonų – iš jų septyni dešiniajame Dniepro upės krante, o trys kairiajame krante. Jų ribos buvo išvestos per svarbiausias miesto gatves bei geležinkelio magistralėmis.

Kijevo dabartinis administracinis padalijimas ir rajonų gyventojų skaičius 2013 m. duomenimis (rajono pavadinimas, įskaitant ukrainietiškai, plotas, gyventojų skaičius ir tankumas):

 
Kijevo administracinio padalijimo 2011 m. planas:
Dešiniakrantis Kijevas
Ш – Ševčenkos rajonas  
Печ – Pečiorų rajonas  
Под – Podolės rajonas  
Сол – Solomianskio rajonas  
О – Obolonskio rajonas  
Св – Sviatošinskio rajonas  
Г – Golosivskio rajonas  
Kairiakrantis Kijevas
Дес – Desnos rajonas  
Дн – Dniepro rajonas  
Дар – Darnicio rajonas  
Miesto rajonas: Plotas km²: Gyventojų skaičius tūkst.: Gyventojų tankumas km²:
Dešiniakrantis Kijevas:
Ševčenkos (Шевченківський) 25 229,0 8599
Pečiorų (Печерський) 27 141,4 7225
Podolės (Подільський) 34 192,2 5640
Solomianskio (Солом’янський) 40 343,8 8485
Obolonskio (Оболонський) 110 315,8 2863
Sviatošinskio (Святошинський) 110 336,0 3274
Golosivskio (Голосіївський) 156 232,9 1449
Kairiakrantis Kijevas:
Desnos (Деснянський) 148 359,5 2331
Dniepro (Дніпровський) 67 346,5 5195
Darnicio (Дарницький) 134 316,8 2396
Kijevas: 847,67 2 888 470 3408

GyventojaiKeisti

 
Kairiajame Dniepro upės krante esantys Kijevo gyvenamieji rajonai (2010 m.)
 
Pozniakų parkas ir Kijevo gyvenamieji kvartalai (2012 m.)
 
Aukso vartų skveras

Miesto gyventojų raida

Demografinė raida tarp IX a. ir 2018 m.
IX a. XII a. 1552 m. 1770 m. 1771 m. 1806 m. 1811 m. 1840 m. 1863 m. 1865 m.
50 000 100 000 6 000 20 000 17 000 27 200 23 300 44 700 68 400 71 365
1874 m. 1897 m.sur. 1913 m.sur. 1919 m. 1923 m. 1926 m.sur. 1931 m. 1933 m. 1937 m. 1939 m.
116 774 247 723 595 000 544 369 422 975 512 088 586 000 608 000 775 850 846 724
1940 m. 1943 m. 1959 m.sur. 1961 m. 1964 m. 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1981 m. 1989 m.sur. 2001 m.sur.
930 000 180 000 1 104 334 1 174 000 1 292 000 1 631 908 2 144 000 2 248 000 2 587 945 2 611 327
2005 m. 2007 m. 2008 m. 2014 m. 2018 m. - - - - -
2 660 401 2 700 000 2 740 233 2 868 702 2 937 239 - - - - -


Tautinė sudėtisKeisti

Kijevo gyventojų pasiskirstymas pagal tautybes 2001 m. (skaičius, procentas):[2]

  1. Ukrainiečiai: 2 110 767 – 82,24%
  2. Rusai: 337 323 – 13,14%
  3. Žydai: 17 962 – 0,70%
  4. Baltarusiai: 16 549 – 0,64%
  5. Lenkai: 6 924 – 0,27%
  6. Armėnai: 4 935 – 0,19%
  7. Azerbaidžaniečiai: 2 567 – 0,10%
  8. Totoriai: 2 451 – 0,10%
  9. Gruzinai: 2 352 – 0,09%
  10. Moldavai: 1 927 – 0,08%
  11. Bulgarai: 1 524 – 0,06%
  12. Arabai: 1 426 – 0,06%
  13. Vokiečiai: 1 123 – 0,04%
  14. Graikai: 901 0,04%
  15. Uzbekai: 688 – 0,03%
  16. Kinai: 505 – 0,02%
  • Kitos tautybės: 11 134 – 0,43%
  • Tautybė nenurodyta: 45 895 – 1,79%

Rytų Baltijos kilmės tautų skaičius Kijeve, 2001 m.: 406 lietuviai, 369 latviai, 194 estai, 141 karelas, 55 lyviai, 51 suomis, 12 vepsų, 1 ižoras.

EkonomikaKeisti

Kijevas – svarbus Ukrainos pramoninis centras. Kijeve yra aviacinis mokslo-techninis kompleksas „Antonov“, kuriame gaminami didžiausi ir galingiausi pasaulyje orlaiviai Antonov An-225.

Ekonominiai rodikliaiKeisti

N rodiklis vienetai 2006
1 Prekių eksportas mln. JAV dolerių 4398,3
2 Tarp visų Ukrainos sričių % 11,5
3 Prekių importas mln. JAV dolerių 17573,0
4 Tarp visų Ukrainos sričių % 39
5 Eksporto-importo saldo mln. JAV dolerių −13174,7
6 Kapitalinės investicijos mln. grivinų 29946,5
7 Vidutinis atlyginimas Grivinų (2007-01-01) 1865
8 Vidutinis atlyginimas JAV dolerių (2007-01-01) 369,3

TransportasKeisti

Kijevas – vienas stambiausių Ukrainos transporto mazgų. Miesto tranporto sistemą sudaro 2 oro uostai, upės uostas, geležinkelis, automagistraliniai automobilų keliai, viešasis transportas (autobusai, troleibusai, tramvajai, metropolitenas).

Viešasis tranportasKeisti

Autobusai ir troleibusaiKeisti

 
Autobusas LAZ A-183 Kijeve
 
Troleibusas LAZ E183 Kijeve

Kijevo autobusų tinklas įkurtas 1925 m. gruodžio 10 d. Šiandien autobusai kursuoja 86 maršrutais, yra aštuoni autobusų parkai. Daugiausiai naudojamos transporto priemonės: LAZ, Scania, Volvo.

Troleibusų tinklas Kijeve įkurtas, suteikus miestui Ukrainos TSR sostinės statusą, 1934 m. Po II-ojo pasaulinio karo nuolat plečiasi. Šiandien autobusai kursuoja 46 maršrutais, yra keturi troleibusų parkai. Pagrinde naudojamos transporto priemonės: LAZ, JUMZ, Kyiv, Škoda.

Tiek autobusų tiek troleibusų parkas (transporto priemonės) nuolat atnaujinamos.

TramvajusKeisti

 
Greitasis tramvajus

Kijevas buvo pirmas Rusijos imperijos miestas ir vienas iš pirmųjų Europoje, kuriame buvo atidarytas tramvajų tinklas. Pirmasis tramvajus pradėjo kursuoti 1892 m. (linijos ilgis – 1,5 km). 1978 m. mieste buvo įrengta pirmoji TSRS greitojo tramvajo linija.

2005 metais Kijevo tramvajaus ūkį sudarė 509 vagonai; bendras bėgių ilgis 258,3 km. 2005 m. po Potono tilto rekunstrukcijos tramvajaus tinklas buvo padalintas į du skirtingus – dėšiniojo ir kairiojo krantų.

2000 m. Kijeve buvo atidarytas nauajs greitojo tramvajaus tinklas, kurį sudaro dvi linijos (bendras ilgis 18,5 km). 2007–2009 m. planuojamas tinklo, transporto priemonių atnaujinimas.

MetropolitenasKeisti

Pagrindinis straipsnis – Kijevo metropolitenas.
 
Kijevo metropoliteno požeminė stotis ir traukinys

Kijeve išvystyta metropoliteno sistema. Nuo 1960 m. pastatyvos 3 linijos bendru ilgiu virš 60 km, kurios turi 45 stoteles. Kasdien metro naudojasi apie 1,7 mln. keleivių. Daug stotelių – kultūriniai ir istoriniai paminklai. Šiuo metu statoma ketvirtoji ir projektuojama penktoji metro linijos.

FunikulieriusKeisti

 
Funikulierius

Kijevo funikulierius (keltuvas; ofc. Michailivo elektritrinis konotinis keltuvas). Pradėtas naudoti 1905 m. gegužę. Kelio ilgis – 222 m, kalno statumas – 18-20°, greitis – 2 m/s žmonių talpumas vagone – 100.

Tai tapo antrasis miestas Rusijos imperijoje, po Odesos, kuriame buvo įrengtas keltuvas.

Automobilių keliaiKeisti

Per miestą driekasi ilgiausias europinio tinklo kelias – E40 (Kalė-Rideris); taip pat Kijevas sujungtas su kitais miestais greitkeliais: M01,M05E95 (su Odesa, Sankt Peterburgu), M07E373 (Kijevas-Liublinas).

GeležinkelisKeisti

Kijevas – svarbus geležinkelio mazgas. Centrinė miesto geležinkelio stotis – „Kijevas-Keleivinis“ (Київ-Пасажирський). Mieste yra pagrindinė Pietų-Vakarų geležinkelio valdymo būstinė.

Iš Kijevo driekasi geležinkeliai 5 kryptimis; planuojamas Kijevo aplinkelio statymas, kuris sujungtų galines metro stoteles.

Oro tranportasKeisti

Kijevui priskiriami du oro uostai: Kijevo Žulijanų tarptautinis oro uostas, ir 29 km nuo miesto į rytus nutolęs Boryspilio tarptautinis oro uostas.

Vandens tranportasKeisti

 
Upės transportas

Kijevo upės uostas ant Dniepro buvo pastatytas 1897 m. Sovietmečiu buvo vykdomi tiek krovininiai pervežimai, tiek ir keleiviniai (priemiesčių ir tolimojo susisiekimo), tačiau dabar tokiems pervežimams tapus nerentabiliems, vykdomi tik turistinės ir pramoginės kelionės upe.

Švietimas ir kultūraKeisti

Kijeve yra 18 aukštųjų mokyklų (tarp jų – Nacionalinis Taraso Ševčenkos universitetas, Konservatorija, Mohylos akademija, Nacionalinis statybos ir architektūros universitetas), daugybė licėjų, gimnazijų, mokyklų ir kitų švietimo įstaigų.

Mieste yra 27 muziejai ir 25 teatrai bei teatro studijos. Iš lankomų objektų pažymėtini šie kultūros paminklai:

KitaKeisti

Kijevas – žalias miestas, garsėjantis kaštonais. Kijeve yra du botanikos parkai.

SportasKeisti

Mieste įsikūrę krepšinio klubas BC Kyiv bei ledo ritulio HC Sokil Kyiv. Kijeve yra pastatytas Olimpinis stadionas galintis talpinti 83 450; pagal programą būtent šiame stadione vyko Euro 2012 finalinės rungtynės.

Žymiausi futbolo klubai:

Nuotraukų galerijaKeisti

Miestai partneriaiKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. „Kijevo klimatas“ (Russian). Nuoroda tikrinta 2009-01-15. 
  2. pop-stat.mashke.org / Національний склад регіонів України за даними перепису 2001 р.

NuorodosKeisti

 

Vikiteka

Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas Kijevas

 

  Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.