Kazlų Rūdos savivaldybė
Kazlų Rūdos savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos pietvakarinėje dalyje. Plotas 555 km² (0,8% Lietuvos teritorijos), 13 221 gyventojų (2011 m.,0,4% Lietuvos gyventojų). Administracinis centras – Kazlų Rūda.
Kazlų Rūdos savivaldybė | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
Valstybė | Lietuva | ||||||
Apskritis | Marijampolės apskritis | ||||||
Administracinis centras | Kazlų Rūda | ||||||
Seniūnijų skaičius | 4 | ||||||
Įkūrimo data | 1999 m. | ||||||
Meras | Mantas Varaška | ||||||
Gyventojų | 11 054[1] | ||||||
Plotas | 555 km² | ||||||
Tankumas | 20 žm./km² | ||||||
Tinklalapis | kazluruda.lt | ||||||
Vikiteka | Kazlų Rūdos savivaldybėVikiteka |
Geografija
redaguotiSavivaldybės teritorijos didžiausią dalį užima Šešupės žemuma, pietryčių pakraštį – Veiverių kalvagūbris. Vidaus vandenys užima apie 2% teritorijos. Per teka Višakis, Jūrė, Pilvė, pietvakarine riba – Šešupė, šiaurės vakarų pakraščiu teka Nova. 5 valstybinės reikšmės ežerai (didžiausias – Amalvas) ir 8 tvenkiniai (didžiausi – Pilvės-Vabalkšnės, Kazlų). Raudonplynio, Novaraisčio pelkės. Miškingumas 56%. Didžiausi – Kazlų Rūdos miškai ir Braziūkų miškai. Dirvožemiai daugiausia smėlžemiai ir jauražemiai, yra durpžemių.
Per savivaldybę eina magistralė Via Baltica, plentai Kaunas-Marijampolė, Vilnius-Karaliaučius (RF), geležinkelis Sankt Peterburgas (Rusija)-Varšuva (Lenkija).[2]
-
Kazlų Rūdos miškai
-
Užaugę Bebruliškės tvenkiniai
-
Užubalių apylinkės
-
Įvažiavimas į savivaldybę nuo Kauno pusės (ties Suvalkijos plentu)
54° 57' 00‘’ | |||||||||||
23° 16' 10‘’ |
|
23° 40' 20‘’ | |||||||||
54° 38' 00‘’ |
Istorija
redaguotiKazlų Rūdos savivaldybės istoriniai sąrašai | |
2001 m. gyventojų surašymas | |
2009 m. gyvenvietės | |
2011 m. gyventojų surašymas | |
2016 m. gyvenvietės | |
2020 m. suskirstymas | |
2021 m. gyventojų surašymas |
Savivaldybė suformuota per savivaldybių reformą 1999 m. gruodžio 21 d. iš šiaurinės Marijampolės rajono savivaldybės (Kazlų Rūdos seniūnija, dalis Sasnavos seniūnijos) ir pietrytinės Šakių rajono savivaldybės dalies (Jankų seniūnija):
- Marijampolės rajono savivaldybės kadastrinės vietovės: Agurkiškė, Antanavas, Ąžuolų Būda, Bagotoji, Bebruliškė, Griešių miškas, Jūrė, Kazlai, Kazlų Rūdos miestas, Plutiškės, Višakio Rūda;
- Šakių rajono savivaldybės kadastrinės vietovės: Braziūkų miškas, Būda, Jankai, Katinai, Sarapinai.
2009 m. gegužės 22–liepos 2 d. sudarytos 22 seniūnaitijos, lapkričio 25 d. sudaryta dar 1 seniūnaitija.
Savivaldybės istorija | ||||
---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1999 | 554 | 15 700 | 1 miestas (Kazlų Rūda) | |
2001 m. (Išsamiau) |
555 | 14 937 | 4 seniūnijos | 1 miestas, 182 kaimai, 1 geležinkelio stoties gyvenvietė |
Gyventojai
redaguotiDemografinė raida tarp 2001 m. ir 2021 m. | |||||||
2001 m.sur. | 2005 m. | 2011 m.sur.[3] | 2013 m. | 2014 m. | 2021 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|
14 937 | 14 620 | 13 221 | 12 738 | 12 638 | 11 054 | ||
|
Gyventojų tankumas 26,8 žmonių/km². 89,5% gyventojų yra katalikai, 0,5% – stačiatikiai, 0,1% – evangelikai liuteronai (2001 m.). Kazlų Rūdos miesto gyventojai sudarė 49% rajono gyventojų (2005 m.).
Tautinė sudėtis
redaguoti
2011 m. gyveno 13 235 žmonės:[4]
|
2001 m. gyveno 14 937 žmonės:[5]
|
Gyvenvietės
redaguotiSavivaldybės teritorijoje yra:
- 1 miestas – Kazlų Rūda;
- 1 miestelis – Jūrė;
- 182 kaimai.
Didžiausios gyvenvietės (2021 m.):
- Kazlų Rūda – 5590
- Antanavas – 562
- Jūrė (kaimas) – 401
- Bagotoji – 357
- Jūrė – 355
- Ąžuolų Būda – 329
- Jankai – 279
- Plutiškės – 257
- Gudeliai – 163
- Višakio Rūda – 162
Administracija
redaguotiSavivaldybės atstovaujamoji valdžia – Kazlų Rūdos savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Kazlų Rūdos savivaldybės administracija.
Seniūnijos
redaguotiSavivaldybė apima 4 seniūnijas (skliausteliuose – seniūno būstinė):
Kultūra, švietimas
redaguoti2005 m. buvo gimnazija, vidurinė, 6 pagrindinės, pradinė, muzikos mokyklos, lopšelis-darželis, spec. internatinė mokykla, ligoninė, dvi ambulatorinės gydymo įstaigos, 6 medicinos punktai, globos įstaiga pagyvenusiems žmonėms, 7 bažnyčios, 7 kultūros centrai, 11 bibliotekų, sporto centras, Miškų muziejus (Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos informacinis centras), Sinderiškių vėjo malūnas.
Bendrojo lavinimo mokyklos
redaguoti- Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijos skyrius Antanavo mokykla
- Kazlų Rūdos Elmos mokyklos-darželio Ąžuolų Būdos universalus daugiafunkcis centras
- Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijos skyrius Bagotosios mokykla
- Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijos skyrius Jankų mokykla
- Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijos skyrius Kazlų Rūdos pradinė mokykla
- Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazija
- Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijos skyrius Prano Dovydaičio progimnazija
- Kazlų Rūdos Elmos mokykla-darželis
- Kazlų Rūdos „Saulės“ mokykla
- Plutiškių gimnazija
Paveldas
redaguotiAtminimo paminklai:
- 1944–1952 m. žuvusiems ir užkastiems Žalgirio rinktinės partizanams
- 1944–1953 m. partizanų Tauro apygardos įkūrėjui kun. A. Yliui ir apygardos kapelionui kun. J. Lelešiui
- Iš geležinkelio stoties ištremtiems Lietuvos piliečiams
- 1944–1952 m. Kazlų Rūdos apylinkėse žuvusiems partizanams
- 1991 m. lapkričio 23 d. iš užkasimo vietos perkeltiems ir perlaidotiems 1946 m. liepos 24 d. žuvusiems septyniems partizanams
- 1991 m. mirusiam partizanui politiniam kaliniui V. Lapieniųi {Kazlų Rūdoje)
- 1993 m. spalio 23 d. iš užkasimo vietos perkeltiems ir perlaidotiems 1945 m. birželio mėn. Eglupiuose žuvusiems partizanams broliams J. ir J. Krapavičiams
Pastatai:
- Višakio Rūdos Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia
- Antanavo dvaro sodyba su koplyčia
Parkai:
- Kazlų Rūdos parkas
Ekonomika
redaguotiVisoje savivaldybėje pagaminama 0,5% Lietuvos pramonės produkcijos (2003 m.). Išplėtotas pirminis medienos apdorojimas (bendrovė „Kazlų medis“), medienos gaminių („Girių bizonas“, „Jūrės medis“, „Kronolitas“), šiluminės energetikos įrenginių („Kazlų Rūdos metalas“), mėsos produktų („Čečeta“), tekstilės gaminių („Vip“), biologinio kuro („Skiedryne“) gamyba.
Žemės ūkio naudmenos užima 31,5% teritorijos, iš jų 72,7% – ariamoji žemė, 26,3% – pievos ir natūralios ganyklos, 1,0% – sodai ir uogynai (2005 m.). Ūkio vidutinis dydis 9,46 ha. 64,6% pasėlių užima javai (išauginama 0,4% Lietuvos javų), 7,7% – bulvės (0,9%), 4,8% – daržovės (1,3%), 5,7% – daugiametės žolės. 2004 m. pagaminta 0,5% Lietuvos gyvulininkystės produkcijos (0,5% pieno), užauginama 1,0% Lietuvoje užauginamų galvijų (0,6% karvių), 0,8% arklių, 0,5% avių ir ožkų, 0,4% kiaulių.
Bebruliškėje yra žuvivaisos tvenkiniai (bendrovė „Karpis“). Žilvičių auginimas ir pynimas, sraigių, sliekų veisimas, vaistažolių auginimas. Prie Jūrės tvenkinio yra poilsiavietė.[6]
Partnerystės ryšiai
redaguotiMiestai, su kuriais Kazlų Rūdos savivaldybė yra užmezgusi partnerystės ryšius:[7]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- ↑ Kazlų Rūdos savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 677 psl.
- ↑ Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
- ↑ 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-11-13 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš archive.today
- ↑ Kazlų Rūdos savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 677 psl.
- ↑ https://www.kazluruda.lt/savivaldybe/miestai-partneriai/151
- Kazlų Rūdos savivaldybė: informacinis leidinys. – Kaunas: V3 studija, 2004. – 48 p.: iliustr. – ISBN 9955-9704-1-3