Vikipedija

Delfi

UAB „DELFI“
Komercinis pavadinimasDELFI
FormaUAB
Pramonėžiniasklaida
ĮkurtaVilnius, Lietuva (2000 m. vasario 8 d. (2000-02-08)) [1]
Įkūrėjas (-ai)Mo­ni­ka Gar­ba­čiaus­kai­tė-Bud­rie­nė
Centrinė būstinėVilnius, Lietuva
Paslaugosnaujienų svetainė
Pajamos9,5 mln. eurų (2017)[2]
Pelnas1,4 mln. eurų (2017)[2]
Savininkas (-ai)Hans H. Luik
Darbuotojų153 darbuotojai (2017)
HoldingasEkspress Grupp
Tinklalapiswww.delfi.lt

DELFI – lankomiausia naujienų svetainė Lietuvoje. Naujienų portalas „Delfi“ per mėnesį pasiekia daugiau nei milijoną unikalių lankytojų.[3] Įsteigtas 1999 m. Taip pat veikia Latvijoje ir Estijoje. Priklauso Estijos žiniasklaidos bendrovei Ekspress Grupp.

Portalui vadovauja Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė,[4] įmonės direktorius Vytautas Benokraitis.[5]

IstorijaKeisti

DELFI istorija Lietuvoje prasidėjo 1999 m. rudenį, kai bendroves „Skaitmeninės komunikacijos“ bei „Taidė“ įsigijusi kompanija „Microlink AS“ jas sujungė (dalį „Taidės“ verslo pardavė kitai įmonei) ir bendrą įmonę pavadino UAB „DELFI“.[6][7] Tuo metu DELFI teikė interneto paslaugas – ryšį, tarnybinių stočių priežiūros bei kitas paslaugas.[8]

Dar 1999 m. sausio mėnesį „Microlink“ Estijoje atidarė portalą online.ee (portalą valdė įmonė pavadinimu „Neti Värav“ – 50 % akcijų turėjo „Microlink“ ir 50% – BNS).[9] Tais pačiais metais BNS pardavė savo „Neti Värav“ akcijas naujai įkurtai įmonei DELFI AS.

„Neti Värav“ tikslas buvo sukurti panašius portalus Latvijoje (online.lv) ir Lietuvoje (online.lt), tačiau vėliau buvo nuspręsta sukurti naujus projektus, kuriems buvo suteiktas pavadinimas DELFI.[10]

Latvijoje DELFI įkūrė interneto ryšio tiekėjas „Parks LvNet AS“ jų portalo navigators.lv pagrindu. Delfi.ee ir Delfi.lv buvo paleisti 1999 m. lapkričio mėn.[11]

2000 m. vasario 3 d. startavo naujienų portalas www.delfi.lt.

2001 m. „Microlink“ nusprendė reorganizuoti įmones DELFI ir išskaidyti pagal veiklos rūšis – taip DELFI tapo „DELFI Internet“ (visos su interneto ryšiu susijusios paslaugos), atsirado „DELFI Interactive“ (svetainių kūrimo bei priežiūros paslaugos), „DELFI Netcoms“ (tinklų diegimas) bei įkurta nauja bendrovė pavadinimu DELFI, UAB, kuri dabar administruoja portalą www.delfi.lt.

2004 m. sausio mėn. „Microlink“ pardavė visus trijose šalyse (Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje) veikiančius portalus bendrovei „Findexa“, kuri vėliau dar tais pačiais metais pakeitė pavadinimą į „Interinfo Baltic OU“. Ši bendrovė tuo metu priklausė amerikiečių kontroliuojamai finansinių investicijų kompanijai TPG (Texas Pacific Group).

2007 m. DELFI įsigijo Estijos žiniasklaidos bendrovė „Ekspress Grupp“.[12] Rusiška delfi.lt versija reprezentuoja Lietuvos žiniasklaidos diskursą. Ji buvo įkurta 2007 m., ir remiantis Similarweb duomenimis, svetainė užima ketvirtą vietą pagal populiarių nacionalinių žiniasklaidos priemonių reitingą su 37 mln. apsilankymų per mėnesį. Vidutinė vieno apsilankymo trukmė yra apie 10 minučių.[13]

2017 m. DELFI žiniasklaidos grupė pardavė savo žurnalų leidybos verslo dalį bendrovei „GM žurnalų leidybos grupei“. Tarp parduodamų leidinių – žurnalai „Moteris“, „Mano namai“, „Tavo vaikas“, „Cosmopolitan“ ir „Panelė“.[14][15]

KomentaraiKeisti

2002 m. DELFI komentarams įdiegė filtrus, pradėjo raginti informuoti redakciją apie netinkamus komentarus. 2007 m. DELFI įdiegė specialią sistemą, kurioje galima vertinti kiekvieną komentarą, o 2008 m. – komentarų reitingavimo sistemą, leidžiančią balsuoti už patikusį ar nepatikusį komentarą.

DELFI PilietisKeisti

DELFI Pilietis[16] – pilietinės žurnalistikos projektas nuo 2010 m. liepos mėn. Ilgametė skilties redaktorė -- Aleksandra Gudilkina-Ketlerienė.

DELFI Pilietis 2010 m. gavo „Paparazzi“ apdovanojimą ir buvo nominuotas „Login“ bei „Nmedia“ apdovanojimuose.

DELFI Pilietis skiltyje yra 3 rubrikos:

  • „Piliečių naujienos“ (publikuojamos naujienos)
  • „Vox populi“ (publikuojamos nuomonės)
  • „Yra ką veikti“ (publikuojami renginių anonsai)

Vyriausieji redaktoriaiKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. ↑ http://www.on.lt/piracy/
  2. ↑ 2,0 2,1 „„Delfi“ pajamas pernai augino interneto reklama“. Verslo žinios. Nuoroda tikrinta 2018-07-14. 
  3. ↑ „Brands“. e-public.gemius.com
  4. ↑ https://www.delfi.lt/apie/?page=kontaktai
  5. ↑ (2014 m. sausio 06 d.) „DELFI turi naują direktorių“. delfi.lt
  6. ↑ Eglė Sperauskaitė (2000 sausio 4 d.) „Skaitmeninės komunikacijos“ ir "Taidė“ parduotos Estijos bendrovei“. vz.lt
  7. ↑ (2001 m. rugpjūčio 02 d.) „Keisis „Delfi Internet“ vadovas“. delfi.lt
  8. ↑ (2001 m. sausio 22 d.) „DELFI interneto paslaugos - jau už fiksuotą mokestį“. delfi.lt
  9. ↑ (1999 m. kovo 26 d.) „Online.ee populaarseim“. ohtuleht.ee
  10. ↑ (2000 m. vasario 14 d.) „Ar „www.online.lt“ niekada nebepriklausys „Lietuva internete“ žinynui ?“. news.lt
  11. ↑ „Apie DELFI“. delfi.lt
  12. ↑ „Delfi keičia savininką“. Verslo žinios. Nuoroda tikrinta 2019-09-19. 
  13. ↑ STEBLYNA, N., DVORAK, J.(2021 m.). „Reflections on the Independent Mass Media of Post‑Soviet Countries and Political Competitiveness. POLITICS IN CENTRAL EUROPE Vol.17, No.3“. ISSN 1801-3422
  14. ↑ „DELFI parduoda žurnalų leidybos verslo dalį“. M360. Nuoroda tikrinta 2018-05-22. 
  15. ↑ „„Eltos“ savininkė įsigijo „Delfi“ žurnalų verslą“. 15min. Nuoroda tikrinta 2018-05-22. 
  16. ↑ DELFI Pilietis

NuorodosKeisti

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Delfi&oldid=6933250"