Vikipedija

Ingrida Šimonytė

Crystal Clear action decrypted.png
Ingrida Šimonytė
Denys Shmyhal and Ingrida Šimonytė at the Prime Minister's Office 2022 (2) (cropped).jpg
Ingrida Šimonytė 2022 m. vizito Ukrainoje metu.
Gimė 1974 m. lapkričio 15 d. (48 metai)
Vilnius, Lietuva
Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė
Ėjo pareigas 2020 m. gruodžio 11 d. –
dabar
Ankstesnis Saulius Skvernelis
Seimo narė
Ėjo pareigas 2016 m. lapkričio 14 d. –
dabar
Ankstesnis Andrius Kubilius
(Antakalnio apygarda)
Kiti postai
Finansų ministrė
Ėjo pareigas 2009 m. liepos 7 d. –
2012 m. gruodžio 13 d.
Ankstesnis Algirdas Šemeta
Vėlesnis Rimantas Šadžius
Veikla ekonomistė, politinė veikėja
Partija Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (2022–)
Išsilavinimas Verslo administravimo ir vadyba, ekonomika
Alma mater 1998 m. Vilniaus universitetas
Žymūs apdovanojimai
Commons-logo.svg Vikiteka Ingrida Šimonytė

Ingrida Šimonytė (g. 1974 m. lapkričio 15 d. Vilniuje) – Lietuvos ekonomistė ir politikė, Andriaus Kubiliaus (II) ministrų kabinete (2009-2012 m.) užėmusi finansų ministrės pareigas. Šiuo metu, nuo 2016 m. yra Seimo narė ir dabartinės, 18-osios Vyriausybės Ministrė Pirmininkė.[1]

Biografija

Ingrida Šimonytė gimė Vilniuje, statybos inžinieriaus ir ekonomistės šeimoje.[2] 1984 m., būdama dešimties, su tėvais iš Žirmūnų mikrorajono persikraustė gyventi į Antakalnį, kuriame ir praleido vaikystę bei jaunystę.[3]

Išsilavinimas

1992 m. sidabro medaliu[4] Šimonytė baigė Vilniaus 7-ąją vidurinę mokyklą (dabar – Vilniaus Žirmūnų gimnazija) ir iškart po mokyklos įstojo į Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą, kuriame 1996 m. įgijo verslo administravimo ir vadybos bakalauro laipsnį, o 1998 m. – ekonomikos magistrą. Šimonytė ir po studijų tobulinosi ir kvalifikaciją kėlė įvairiuose tarptautinių institucijų (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, JAV Tarptautinės plėtros agentūros, Europos Sąjungos organizacijų ir kt.) organizuojamuose mokymuose.[5]

Darbo patirtis

1997 m. pradžioje, dar studijuodama magistrantūroje, Šimonytė laimėjo konkursą ir Finansų ministerijos Mokesčių skyriuje pradėjo dirbti ekonomiste. Ministerijoje įkūrus Mokesčių departamentą ėjo įvairias pareigas – buvo ekonomistė, skyriaus, vėliau departamento vadovė. Dirbdama daugiausia dėmesio skyrė mokesčių įstatymų derinimui su Europos Sąjungos teise.

2004 m. gegužės mėn. Šimonytė tapo ministerijos sekretore atsakinga už mokesčius, audito, apskaitos ir atskaitomybės klausimus, o 2008 m. – ir už Fiskalinės politikos departamentą. 2009 m. liepos mėn. – 2012 m. gruodžio mėn. 15-oje Vyriausybėje ėjo ministrės pareigas.

Po ilgamečio darbo ministerijoje, 2013–2016 m. Šimonytė tapo Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto ir Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja. Tuo pačiu metu ji užėmė Lietuvos banko valdybos narės pareigas, kuravo priežiūros klausimus, buvo Europos Sąjungos bendros bankų priežiūros institucijos – Priežiūros valdybos – narė.

2014 m. Vilniaus universiteto bendruomenė Šimonytę išrinko išorine Vilniaus universiteto tarybos nare, o 2014–2016 m. – Tarybos pirmininke.[6]

Nuo 2016 m. iki dabar, Ingrida Šimonytė yra Seimo narė, išrinkta Antakalnio vienmandatėje rinkimų apygardoje I ture. 2016–2020 m. dirbo Antikorupcijos, Neįgaliųjų teisių komisijose, Europos reikalų komitete, vadovavo Audito komitetui[7], priklausė Seimo moterų, Gegužės 3-iosios, „Pro-Ukraine“, Europietiškos Rusijos draugų bei kitoms parlamentinėms grupėms.[8]

2020 m. lapkričio 25 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu paskirta Lietuvos Respublikos Ministre Pirmininke.[9] Jos ministrų kabinetas darbą pradėjo 2020 m. gruodžio 11 d.

Politinė karjera

Finansų ministrė (2009–2012)

 
FInansų ministrė Šimonytė Baltijos plėtros forume, 2010 m. birželio 1 d.

2009 m. birželio 30 d. Algirdas Šemeta, gavęs Europos Komisijos nario, atsakingo už finansinį programavimą ir biudžetą pareigas, paliko finansų ministro postą. Tuometis Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius į atsilaisvinusią poziciją pasiūlė tuometę ministerijos viceministrę Ingridą Šimonytę. 2009 m. liepos 3 d. Prezidentas Valdas Adamkus po pokalbio su kandidate patvirtino Šimonytės kandidatūrą ir pasirašė dekretą, leidžiantį eiti pareiga. Taip Šimonytė tapo 15-ąja finansų ministre nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.[10]

Šimonytei buvo pavesta atgaivinti Lietuvos ekonomiką po didžiojo nuosmukio. 2009 m. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo net 14,7%. Tuo laikotarpiu priimta daug gyventojams skausmingų sprendimų: pensijų, motinystės ir tėvystės, nedarbo išmokų karpymai, biudžetininkų atlyginimų ir kitokie kriziniai sumažinimai, brangiai kainavęs valstybės skolinimasis, mokesčių didinimas.[11]

Šimonytė darbą ministerijoje ir viešajame sektoriuje baigė po 2012 m. Seimo rinkimų, kai darbą pradėjo A. Butkevičiaus ministrų kabinetas, ir tapo dėstytoja bei Vilniaus universiteto nare, vėliau pirmininke, bei Lietuvos banko valdybos nare.

Seimo narė (2016–)

2015 m. Šimonytė nusprendė grįžti į politiką ir priėmė sprendimą dalyvauti 2016 m. Seimo rinkimuose. Nors ir būdama nepriklausoma, į rinkimus ėjo su Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų sąrašu ir kandidatavo Antakalnio apygardoje. Rinkimų naktį paaiškėjo, jog politikė – viena iš trijų kandidatų, vienmandatėje apygardoje išrinkta jau pirmajame ture – ji surinko 51,54% savo apygardos rinkėjų balsų.[12]

Seime Šimonytė prisijungė prie Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų parlamentinės frakcijos, dirbo Europos reikalų komitete, Antikorupcijos, Neįgaliųjų teisių komisijose, užėmė Audito komiteto pirmininkės pareigas, priklausė Seimo moterų, Gegužės 3-iosios, „Pro-Ukraine“, Europietiškos Rusijos draugų bei kitoms parlamentinėms grupėms.[8] Per pirmąją savo kadenciją Seime Šimonytė individualiai pateikė 2, Seimo narių grupėje 70 įstatymų projektus, o pastabas teisės aktams individualiai teikė 27, o grupėje 44 kartus.[8]

2020 m. kovo 3 d. Šimonytė paskelbė, jog sieks perrinkimo, o kartu, dėl išaugusio populiarumo ves partijos sąrašą.[13] Po aktyvios kampanijos, 2020 m. spalį, surinkusi 61,17% rinkėjų balsų, Antakalnio apygardoje ji vėl laimėjo Seimo mandatą pirmame rinkimų ture ir buvo perrinkta antrai kadencijai.[14]

2019 m. Prezidento rinkimai

2018 m. rugsėjo 24 d. Šimonytė paskelbė, kad sieks dalyvauti Prezidento rinkimuose ir pretenduos į Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų paramą.[15] Lapkričio 4 d. atviruose visai visuomenei (be partijos narių (15 080) dalyvavo ir iš anksto užsiregistravę, partijai nepriklausantys asmenys (18 259)) pirminiuose rinkimuose Šimonytė nugalėjo oponentą Vygaudą Ušacką ir lengvai užsitikrino paramą. Už ją balsavo 79 % (16 418) konservatorių ir besiregistravusių nepartinių rėmėjų, už buvusį diplomatą Ušacką – tik 21 % (4441).[16]

Norint būti įregistruotu kandidatu į prezidentus vienas iš reikalavimų yra surinkti bent 20 tūkst. rinkėjų parašų ir juos pristatyti per mėnesį. Šimonytė kandidate tapo jau sistemos paleidimo dieną, kai per 12 valandų pasiekė reikiamą 20 tūkstančių parašų skaičių.[17] Nepaisant to, komanda rinko parašus visą likusį mėnesį ir pristatė rekordinį jų skaičių – 27 647 parašų popieriniuose parašų rinkimų lapuose ir 40 431 parašą portale „Rinkėjo puslapis“. Taip ji pralenkė ne tik savo konkurentus, bet ir tuometinę prezidentę Dalią Grybauskaitę, kuri 2014 m. rinkimuose surinko 67 000 rinkėjų parašų.[18]

2019 m. gegužės 12 d. nugalėjusi pirmajame prezidento rinkimų ture (31,31% balsų), kartu su ekonomistu Gitanu Nausėda pateko į antrąjį prezidento rinkimų turą.[19], tačiau jame, gegužės 26 d., pralaimėjo.[20]

Ministrė Pirmininkė (2020–)

Pagrindiniai straipsniai – 2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai ir I. Šimonytės ministrų kabinetas.

Rinkimai ir paskyrimas

Po 2019 m. prezidento rinkimų Šimonytė tapo viena žymiausių politikių. Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų, partijos, su kuria Šimonytė yra siejama, nors pati yra nepriklausoma, pirmininkas Gabrielius Landsbergis pasiūlė vesti sąrašą į ateinančius Seimo rinkimus. 2020 m. kovo 3 d. ji pasiūlymą priėmė.[13]

Perrinkimo siekė ir savo kandidatūrą Šimonytė kėlė Antakalnio vienmandatėje, kur rinkimų dieną tapo aišku – kaip ir 2016 m., ji vėl tapo viena iš trijų šalies rinkimų apygardos kandidatų, laimėjusių pirmajame ture – šįkart ji surinko daugiau nei 60% balsų.[21] 2020 m. spalio 31 d. patvirtinus rinkimų rezultatus paaiškėjo, kad Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai laimėjo daugiausiai mandatų (50) ir aplenkė tuometiniam ministrų kabinetui vadovaujančią Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą.[22]

Po rinkimų sudaryta centro-dešinės koaliciją tarp Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos, kurios sutartis delegavo Ingridą Šimonytę kaip kandidatę į Ministres Pirmininkes. Ji lapkričio 18 d. paskelbė siūlomą savo kabineto sudėtį, kurią Prezidentas Gitanas Nausėda patvirtino gruodžio 7 d.[23] Lapkričio 24 d. Seimas pritarė Šimonytės kandidatūrai[24], kitą dieną Prezidentas Gitanas Nausėda tai užtvirtino savo dekretu. Ji antroji moteris, užimanti šias pareigas (pirmoji buvo Kazimira Danutė Prunskienė).

Vyriausybė gavo įgaliojimus veikti gruodžio 11 d.[25]

Darbas Vyriausybėje

    Dėmesio! Straipsnis šiuo metu yra aktyviai redaguojamas.
Prašome nedaryti straipsnio pakeitimų, kol šis pranešimas yra rodomas. Tokiu būdu išvengsime redagavimo konfliktų.
Norėdami sužinoti kas dirba prie straipsnio ir kada prasidėjo redagavimo sesija, skaitykite redagavimo istoriją.

Šimonytė bei jos vadovaujama Vyriausybė susidūrė su ne viena didelio masto vidaus ir užsienio politikos krize. Žiniasklaidoje Šimonytė kartais buvo praminama kaip „krizių premjerė“.[26][26]

COVID-19 pandemija

Jau pirmosiomis darbo dienomis, 2020 m. gruodį, Šimonytės Vyriausybei teko suvaldyti ligos atvejais, mirčių skaičiumi bei ligoninės užimtumu rekordines aukštumas pasiekusią COVID-19 pandemiją – sugriežtinti karantiną, judėjimo ribojimus, suorganizuoti vakcinacijos procesą.

Migrantų krizė

Pagrindinis straipsnis – 2021 m. migrantų krizė Lietuvoje.

2021 m. birželį krizė įsiplieskė Baltarusijos ir Europos Sąjungos pasienyje, kai plačiai nepripažįstama Baltarusijos valdžia, reaguodama į ES sankcijas (po suklastotų 2020 m. Baltarusijos prezidento rinkimų, Ryanair skrydžio 4978 nutupdymo, kalinamų opozicijos atstovų), skatino nelegalią migraciją iš Irako ir Sirijos į Lietuvą, organizuodama pabėgėlių grupes ir padėdama jiems kirsti Baltarusijos ir Lietuvos sieną.[27] Nelegalių migrantų skaičiai, lyginant su laikotarpiu prieš krizę, išsaugo apie 35 kartus. R

Rodmenys paskatino Šimonytės kabinetą 2021 m. liepos 2 d. paskelbti valstybės lygio ekstremalią situaciją. Po mėnesio imtasi vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės inicijuotos „apgręžimo politikos“, kuri leido apgręžti neteisėtai sieną kirtusius migrantus.[28] Nepaisant to, jog srautas gerokai sumažėjo, taip pat Šimonytės kabinetas apsisprendė dėl 508 kilometrų fizinio barjero įrengimo prie sienos su Baltarusija[29], kuris buvo sumontuotas 2022 m. rugsėjį.[30]

Vizitai, išvykos ir priėmimai

 
Tarptautiniai Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės vizitai

Tarptautiniai vizitai

Pagrindinis straipsnis – Sąrašas:Lietuvos Respublikos Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės tarptautiniai vizitai.
Per savo kadenciją Šimonytė darbo vizitais lankėsi daugiau nei 15 valstybių, tarp kurių yra Lenkija, Latvija, Estija, JAV, Vokietija, Japonija, Italija ir kt.

Politinės pažiūros

Užsienio politika

Per 2018 m. spalio 18 d. vykusius užsienio politikai skirtus Tėvynės Sąjungos pirminių rinkimų debatus Šimonytė teigė, kad reikia didinti krašto apsaugai skiriamą biudžeto dalį.[31] Rusija, kaip „valstybė, kuri sulaužė visus tarptautinius susitarimus“, laikytina grėsme.[31] Lenkija yra svarbus partneris.[31] Teigdama, kad pasitiki mokslininkų aiškinimu apie klimato kaitą, Donaldo Trampo sprendimą pasitraukti iš Paryžiaus klimato kaitos susitarimo ji pavadino klaida.[31]

Vidaus politika

Per 2018 m. spalio 22 d. vykusius vidaus politikai skirtus Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų pirminių rinkimų debatus Šimonytė teigė, kad neprieštarauja partnerysčių instituto įvedimui[32], dėl ko susilaukė palaikymo iš LGBT aktyvistų bei kritikos iš jaunimo sambūrio „Pro Patria“.[33] Ji teigė, kad pati niekada nepriimtų sprendimo daryti aborto, tačiau niekada nesmerktų moterų, kurios tokį sprendimą priima.[32]

Platformoje „Mano Balsas“, Šimonytė teigė, jog pritaria marihuanos legalizavimui medicininiais tikslais. Be to, jos nuomone, turi būti dekriminalizuotas mažo kiekio lengvų narkotikų turėjimas be tikslo parduoti.[34]

Šimonytė palaiko laisvos rinkos veikimą ir minimalų valstybės į ją įkišimą: „Valstybė turi kištis į ekonomiką tiek, kiek jos kišimasis pataiso rinkos netobulumus.“[34]

Jos teigimu, daug sveikatos apsaugos bei švietimo problemų galima būtų išspręsti, jei nebūtų buvę sumažinti mokesčiai.[32]

Lietuvos žydų bendruomenė ją kritikavo dėl nenoro pašalinti atminimo lentą Lietuvos karininkui Jonui Noreikai, pasirašiusiam įsakymą dėl žydų getų steigimo.[35]

2022 m. gruodžio 6 d. I. Šimonytė tapo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nare.[36]

Asmeninis gyvenimas

Be gimtosios lietuvių, Šimonytė taip pat moka anglų, lenkų, rusų kalbas, taip pat turi švedų kalbos pagrindus. Ji yra netekėjusi ir neturi vaikų.[37]

Čekų rašytojo Jaroslavo Hašeko satyrinė tamsioji komedija „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai pasauliniame kare“ yra viena mėgstamiausių Šimonytės knygų, kurios veikėjus ji dažnai cituoja.[38]

Apdovanojimai ir įvertinimai

Šaltiniai

  1. ↑ Ingrida Šimonytė
  2. ↑ Ministrė, sauganti privačią erdvę
  3. ↑ Kandidatai be grimo: I.Šimonytė – apie meilę Naujininkams, brolius Coenus ir santechniką
  4. ↑ https://www.delfi.lt/multimedija/pasimatymas/aklas-pasimatymas-su-kandidatu-kodel-simonyte-negali-pamirsti-mokyklos-baigimo-egzaminu-ir-skaito-siaubo-knygas.d?id=79938029
  5. ↑ Ingrida Šimonytė - Ministrė Pirmininkė Archyvuota kopija 2022-06-20 iš Wayback Machine projekto.
  6. ↑ I. ŠIMONYTĖ IŠRINKTA VILNIAUS UNIVERSITETO TARYBOS PIRMININKE
  7. ↑ VRK:INGRIDA ŠIMONYTĖ
  8. ↑ 8,0 8,1 8,2 Ingrida Šimonytė, LRS
  9. ↑ „I. Šimonytė tapo ministre pirmininke“. lrytas.lt. 2020-11-24. Nuoroda tikrinta 2020-11-24. 
  10. ↑ Finansų ministre tapo Ingrida Šimonytė Archyvuota kopija 2021-11-24 iš Wayback Machine projekto.
  11. ↑ I.Šimonytė: sunkmečio ministre jau buvo, kaip susitvarkys su krize premjerės kėdėje?
  12. ↑ 2016 m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai: Antakalnio (Nr.3) apygarda
  13. ↑ 13,0 13,1 I.Šimonytė sutiko vesti TS-LKD sąrašą Seimo rinkimuose
  14. ↑ Antakalnio (Nr.3) apygarda
  15. ↑ Ingrida Šimonytė Prezidento rinkimams tarė „taip“
  16. ↑ Konservatorių būsimoji kandidatė į prezidentus – I. Šimonytė
  17. ↑ Stringanti sistema nesutrukdė: Šimonytė reikalingą kiekį parašų surinko per pirmą dieną sistema stringa
  18. ↑ Šimonytė VRK įteikė surinktus 68 tūkst. rinkėjų parašų
  19. ↑ 2019 m. gegužės 12 d. Respublikos Prezidento rinkimai (I turas)
  20. ↑ Nausėda laimi rinkimus dideliu atotrūkiu: noriu padėkoti visiems konkurentams
  21. ↑ VRK patvirtino rinkimų rezultatus trijose vienmandatėse, kur pirmo turo metu išrinkti I.Šimonytė, B.Petkevič ir Č.Olševskis
  22. ↑ VRK patvirtino galutinius Seimo rinkimų rezultatus
  23. ↑ DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SUDĖTIES Archyvuota kopija 2021-01-12 iš Wayback Machine projekto..
  24. ↑ Šimonytė Seime patvirtinta Ministre Pirmininke
  25. ↑ Prisiekė Šimonytės Ministrų kabinetas
  26. ↑ 26,0 26,1 Naujausia apklausa: Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, gyventojai atsisuko į Nausėdą
  27. ↑ EP pirmininkas: migrantų antplūdis į Lietuvą kelia nerimą, lrytas.lt
  28. ↑ Neteisėti migrantai bus apgręžiami, nukreipiami į pasienio punktus
  29. ↑ Vyriausybė apsisprendė dėl fizinio barjero įrengimo prie sienos su Baltarusija, jį statys įmonių grupė „EPSO-G“
  30. ↑ Pasienyje su Baltarusija baigtas statyti fizinis barjeras
  31. ↑ 31,0 31,1 31,2 31,3 Paulius Gritėnas „TS-LKD prezidentiniai debatai: išsiskyrė I.Šimonytės ir V.Ušacko požiūriai dėl Rusijos grėsmės“, „15 min“, 2018-10-18 18:45 [1]
  32. ↑ 32,0 32,1 32,2 Dalia Plikūnė, Aleksandra Ketlerienė, „Finaliniai TS-LKD kandidatų debatai. Šimonytė ir Ušackas deklaravo, dėl ko niekada nesutartų su valdančiaisiais“, „Delfi.lt“, 2018-10-22 18:49 [2]
  33. ↑ Homoseksualų aktyvistai agituoja už Ingridą Šimonytę
  34. ↑ 34,0 34,1 Ingrida Šimonytė – Mano balsas
  35. ↑ Po Ušacko ir Šimonytės pasisakymų – arši kritika iš žydų bendruomenės Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/po-usacko-ir-simonytes-pasisakymu-arsi-kritika-is-zydu-bendruomenes.d?id=79360767 Saulius Jakučionis, 2018 m. spalio 19 d. 11:46
  36. ↑ Šimonytė oficialiai įstojo į konservatorių partiją
  37. ↑ https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=38249&p_k=1&p_a=498&p_asm_id=56180
  38. ↑ Ingrida Šimonytė: Šveiko nuotykiai ir kitos geriausios skaitytos knygos
  39. ↑ https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/investuotoju-forumo-ataskaitiniame-susitikime-apdovanota-finansu-ministre-ingrida-simonyte[neveikianti nuoroda]
  40. ↑ 1K-230 Dėl Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečių apdovanojimo Lietuvos valstybės ordinais
  41. ↑ Apdovanotos DELFI Metų Moterys 2019: linkėjo kiekvienam tapti metų žmogumi
  42. ↑ „Delfi Metų Moterys 2020“ apdovanojimai: Ingrida Šimonytė
  43. ↑ „Lapteviečių“ apdovanojimą priėmusi premjerė: tai – itin didžiulė garbė ir įpareigojimas Archyvuota kopija 2022-06-20 iš Wayback Machine projekto.
  44. ↑ The Friedrich-August-von-Hayek-Stiftung
  45. ↑ Paaiškėjo, kas tapo Delfi „Metų Moterys 2022” nugalėtojomis: rezultatai nustebino
  46. ↑ Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei drauge su Latvijos, Estijos ir Lenkijos Vyriausybių vadovais skirtas CEPA apdovanojimas Archyvuota kopija 2022-09-25 iš Wayback Machine projekto.
  47. ↑ Atsiimdama JAV Nacionalinio demokratijos instituto M. Albright apdovanojimą premjerė pabrėžė demokratijų atsparumo svarbą Archyvuota kopija 2022-12-08 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos

Vikicitatos

Politinis postas
Prieš tai:
Algirdas Gediminas Šemeta 		Lietuvos Respublikos finansų ministrė
2009–2012 m. 		Po to:
Rimantas Šadžius
Prieš tai:
Saulius Skvernelis 		Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė
   
2020–dabar 		Po to:
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Ingrida_Šimonytė&oldid=6843974"