Ingrida Šimonytė

 Crystal Clear action decrypted.png  Šis straipsnis dėl savo svarbos ar dažnų atakų yra iš dalies užrakintas.
Jo negali redaguoti neregistruoti ir neseniai registruoti dalyviai; gali redaguoti automatiškai patvirtinti naudotojai.
Ingrida Šimonytė
Ingrida Simonyte 2019.jpg
Gimė 1974 m. lapkričio 15 d. (46 metai)
Vilnius, Lietuva
Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė
Ėjo pareigas 2020 m. gruodžio 11 d. –
dabar
Ankstesnis Saulius Skvernelis
Seimo narė
Ėjo pareigas 2016 m. lapkričio 14 d. –
dabar
Kiti postai
Finansų ministrė
Ėjo pareigas 2009 m. liepos 7 d. –
2012 m. gruodžio 13 d.
Ankstesnis Algirdas Šemeta
Vėlesnis Rimantas Šadžius
Veikla ekonomistė, politinė veikėja
Partija Nepriklausoma (Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai)
Alma mater 1998 m. Vilniaus universitetas
Žymūs apdovanojimai
Commons-logo.svg Vikiteka Ingrida ŠimonytėVikiteka
Parašas
Ingrida Simonyte signature.png
Svetainė
www.ingridasimonyte.lt

Ingrida Šimonytė (g. 1974 m. lapkričio 15 d. Vilniuje) – Lietuvos ekonomistė, politikė, Lietuvos Respublikos finansų ministrė (2009-2012 m.), Seimo narė ir 18-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministrė Pirmininkė.

Biografija

1984 m. su tėvais persikraustė gyventi į Antakalnį, kuriame praleido vaikystę ir jaunystę. 1992 m. sidabro medaliu[1] baigė Vilniaus 7-ąją vidurinę mokyklą ir įstojo į Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą. 1996 m. įgijo verslo administravimo ir vadybos bakalauro laipsnį, 1998 m. – ekonomikos magistro laipsnį.

Nuo 1997 dirbo Finansų ministerijoje: 1997–1998 m. – Fiskalinės politikos departamento Mokesčių skyriaus vyriausioji ekonomistė, 1998–2001 m. – Mokesčių departamento Netiesioginių mokesčių skyriaus vedėja, 2002 – 2004 m. – Mokesčių departamento direktorė, 2004–2009 m. – ministerijos sekretorė, 2009 – viceministrė, 2009–2012 m.– Lietuvos Respublikos finansų ministrė (A. Kubiliaus (II) ministrų kabinete).[2]

2013–2016 m. Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko pavaduotoja.[3] 2013–2016 m. Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja. 2014–2016 m. Vilniaus universiteto Tarybos pirmininkė. Nuo 2016 m. Seimo, išrinkta Antakalnio vienmandatėje apygardoje, jo Tėvynės Sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė. 2016–2020 m. Audito komiteto pirmininkė.[4]

2018 m. rugsėjo 24 d. paskelbė, kad sieks dalyvauti prezidento rinkimuose.[5]

  • 2018 m. lapkričio 4 d. laimėjo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų organizuojamus pirminius rinkimus, kuriuose kartu su Vygaudu Ušacku buvo iškelta partijos skyrių. Pirminiai rinkimai buvo atviri visai visuomenei, juose be partijos narių (15 080) dalyvavo ir iš anksto užsiregistravę, partijai nepriklausantys asmenys (18 259). Už Šimonytę balsavo 79 % (16 418) konservatorių ir besiregistravusių nepartinių rėmėjų, už buvusį diplomatą Ušacką – 21 % (4441).
  • 2019 m. gegužės 12 d. nugalėjusi pirmajame prezidento rinkimų ture (31,31% balsų), kartu su Gitanu Nausėda pateko į antrąjį prezidento rinkimų turą.[6] Gegužės 26 d. antrame rinkimų ture pralaimėjo G. Nausėdai.[7]

2020 m. spalį vedė Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų sąrašą Seimo rinkimuose ir Antakalnio apygardoje laimėjo Seimo mandatą pirmame rinkimų ture, surinkusi 61,17% rinkėjų balsų.[8] 2020 m. lapkričio 25 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu paskirta Lietuvos Respublikos Ministre Pirmininke.[9]

Nurodo kalbanti lietuvių, anglų, lenkų, rusų kalbomis, turinti švedų kalbos pagrindus.[10]

Finansų ministrė (2009–2012)

 
Šimonytė Baltijos plėtros forume 2010 m. birželio 1 d.

Lietuvą užklupus ekonominei krizei dar iki tapant finansų ministre Ingrida Šimonytė buvo įvardijama kaip labai aktyviai prisidėjusi prie tuometės valdančiosios koalicijos ir Vyriausybės suformuoto bei įgyvendinto antikrizinio plano, valstybės biudžeto taisymo.[11]

2009 m. birželio 30 d. Algirdas Šemeta, gavęs Europos Komisijos nario, atsakingo už finansinį programavimą ir biudžetą pareigas, paliko ministrų kabinetą ir finansų ministerijos postą. Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius į poziciją pasiūlė ministerijos viceministrę Ingridą Šimonytę. 2009 m. liepos 3 d. Prezidentas Valdas Adamkus patvirtino jos kandidatūrą ir pasirašė dekretą, Ingrida Šimonytė tapo 15-oji finansų ministrė nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.[12]

Pradėjus eiti pareigas, Šimonytei buvo pavesta atgaivinti Lietuvos ekonomiką po didžiojo nuosmukio. 2009 m. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo net 14,7%. Tuo laikotarpiu priimta daug gyventojams skausmingų sprendimų: pensijų, motinystės ir tėvystės, nedarbo išmokų karpymai, biudžetininkų atlyginimų ir kitokie kriziniai sumažinimai, brangiai kainavęs valstybės skolinimasis, mokesčių didinimas.[11]

Šimonytė darbą ministerijoje baigė po 2012 m. Seimo rinkimų, kur tuometinė Vyriausybė patyrė pralaimėjimą Lietuvos socialdemokratų partijai ir Algirdui Butkevičiui.

Ministrė Pirmininkė (2020–)

Rinkimai

Po 2019 m. Prezidento rinkimų Šimonytė tapo viena žymiausių politikių. Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų, partijos, su kuria Šimonytė yra siejama, nors pati yra nepriklausoma, pirmininkas Gabrielius Landsbergis pasiūlė vesti sąrašą į ateinančius Seimo rinkimus. 2020 m. kovo 3 d. ji pasiūlymą priėmė.[13]

Perrinkimo siekė ir savo kandidatūrą Šimonytė kėlė Antakalnio vienmandatėje, kur rinkimų dieną tapo aišku – kaip ir 2016 m., ji vėl tapo viena iš trijų šalies rinkimų apygardos kandidatų, laimėjusių pirmajame ture – šįkart ji surinko daugiau nei 60% balsų.[14] 2020 m. spalio 31 d. patvirtinus rinkimų rezultatus paaiškėjo, kad Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai laimėjo daugiausiai mandatų (50) ir aplenkė ministrų kabinetui vadovaujančią Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą.[15]

Po rinkimų buvo tikėtasi sudaryti centro-dešinės koaliciją tarp Tėvynės sąjungos, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos. Lapkričio 9 d. partijos sėkmingai pasirašė koalicinę sutartį ir delegavo Ingridą Šimonytę kaip kandidatę į Ministres Pirmininkes. Lapkričio 18 d. Šimonytė paskelbė siūlomą savo kabineto sudėtį. Lapkričio 24 d. Seimas pritarė Šimonytės kandidatūrai[16], kitą dieną Prezidentas Gitanas Nausėda tai užtvirtino savo dekretu. Ji antroji moteris, užimanti šias pareigas (pirmoji buvo Kazimira Danutė Prunskienė).

Kabineto sudėtis buvo patvirtinta gruodžio 7 d.[17], Vyriausybė gavo įgaliojimus veikti gruodžio 11 d.[18]

Vidaus politika

COVID-19 pandemija

Pagrindinis straipsnis – COVID-19 pandemija Lietuvoje.

Paskutinis Sauliaus Skvernelio kabineto posėdis įvyko 2020 m. gruodžio 9 d., dvi dienas prieš naujos Vyriausybės prisiekimą ir darbo pradžią. Tada Šimonytė ragino kadenciją baigiančią Vyriausybę sugriežtinti karantino priemones.[19]

Šimonytės kabinetas prisiekė ir 2020 m. gruodžio 11 d., kai koronaviruso atvejų skaičius siekė 3067. Po dviejų dienų karantinas buvo sugriežtintas.[18][20]

2020 m. gruodžio 27 d. prasidėjo vakcinacijos procesas. Pirmieji vakcinas gavo šalies medikai.[21]

2021 m. sausio 4 d. sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad vykdant NVSC veiklos skaitmenizavimą, buvo aptiktos 804 neapskaitytos mirtys, susijusios su koronavirusu.[22]

Po daugiau nei mėnesio, karantinas buvo atlaisvintas – atsidarė mažos parduotuvės ir grožio salonai. Vėliau buvo atšauktas ir kaukių devėjimas lauke.[23]

2021 m. kovo 16 d. sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys laikinai sustabdė skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina, kadangi buvo gauta duomenų dėl Europoje fiksuojamų tromboembolijos reiškinių.[24] Po dviejų dienų Europos vaistų agentūra pareiškė, jog vakcina yra saugi, todėl vakcinaciją galima tęsti.[25] Kovo 22 d. Šimonytė, Prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pasiskiepijo šia vakcina.[26]

Palaipsniui gerėjant epidemiologinei situacijai karantinas buvo laisvinamas ir švelninamas, buvo atidarinėjamos maitinimo ir kultūros įstaigos, įvestas Galimybių paso mechanizmas, kuris leidžia neigiamą testą turintiems, pasiskiepijusiems ar persirgusiems lengviau dalyvauti renginiuose, kultūros veiklose, be suvaržymų maitintis kavinių viduje.[27]

2021 m. gegužės 31 d. startavo masinė vakcinacija, į kurią skiepytis kviečiami gyventojai nuo 16 metų[28], vėliau, leista skiepytis ir vaikams nuo 12 m.[29]

Nuo 2021 m. birželio 7 d. Lietuvoje galima išsiimti Europos Sąjungos (ES) skaitmeninį COVID pažymėjimą, supaprastinantį keliones tarp Bendrijos šalių.[30]

2021 m. liepos 1 d. dėl pagerėjusios epidemiologinės situacijos karantinas buvo nutrauktas, paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija.[31]

Strateginių darbų (projektų) portfelis

Remiantis prioritetiniais Vyriausybės programos darbais, sudarytas Ministro Pirmininko strateginių projektų portfelis. Vyriausybės kadencijos reformomis Ministro Pirmininko strateginių darbų (projektų) portfelyje paskelbti šie penki strateginiai darbai (projektai):[32]

Į Ministro Pirmininko strateginių darbų (projektų) portfelį taip pat įtrauktas Aštuonioliktosios Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano įsipareigojimas parengti Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“ ir dar septyni viešojo valdymo, švietimo ir strateginės infrastruktūros strateginiai darbai (projektai):[32]

  1. Funkcijų peržiūra ir optimalus institucijų tinklas (viešojo valdymo sistema).
  2. Viešosios ir administracinės paslaugos (įskaitant jų kokybės užtikrinimą regionuose).
  3. Į strateginius tikslus orientuotas valdžios sektoriaus finansų planavimas.
  4. Tvari kultūros ir švietimo sąveika (kultūros ir kūrybiškumo įtraukimas į švietimą).
  5. Veiksminga atsparumo grėsmėms didinimo, krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo sistema.
  6. Saugi elektros energetikos sistema (elektros energetikos sistemos sinchronizavimas su Vakarais ir Astravo atominės elektrinės blokada).
  7. Strateginių geležinkelio ir kelių transporto jungčių plėtra.

Užsienio politika

Baltijos šalys

2021 m. sausio 1 d., Šimonytė vienerių metų kadencijai perėmė pirmininkavimą Baltijos Ministrų Tarybai.[33] 2021 m. birželio 7 d. artėjant NATO viršūnių susitikimui, Lietuvos, Latvijos ir Estijos Ministrai Pirmininkai (Baltijos Ministrų Taryba) priėmė bendrą pareiškimą, kuriame pabrėžiama, kad NATO aukščiausiojo lygio susitikime bus išskirtinai svarbu sąjungininkams dar kartą patvirtinti Aljanso vienybę ir sustiprinti transatlantinį ryšį, įvertinti pasiektą pažangą kuriant pajėgesnę NATO bei pateikti NATO ateities gaires. Premjerai pabrėžia, kad NATO yra ir išliks euroatlantinio saugumo pagrindas, pažymi atgrasymo ir gynybos, NATO pajėgų stiprinimo ir modernizavimo svarbą. Bendrame pareiškime taip pat pabrėžiama tolesnio sąjungininkų karinio buvimo Baltijos valstybėse svarba, būtinybė toliau stiprinti Baltijos valstybių gynybinį bendradarbiavimą, patvirtinamas įsipareigojimas palaikyti tvirtą NATO ir Europos Sąjungos strateginę partnerystę bei NATO atvirų durų politiką.[34]

  Baltarusija

Susitikimo su Sviatlana Cichanouskaja metu, Šimonytė pabrėžė, kad Lietuva siekia toliau stiprinti spaudimą Baltarusijos režimui ir pasisako ir už ES sankcijų plėtrą.[35]

„Politinių kalinių išlaisvinimas, represijų pabaiga, laisvi, demokratiški rinkimai – svarbiausi žingsniai, kurių reikalauja baltarusiai. To paties reikalauja Lietuva ir visas demokratinis pasaulis“.

Pagrindinis straipsnis – Ryanair skrydis 4978.

2021 m. gegužės 23 d. oro linijų „Ryanair“ tarptautinio reguliaraus maršruto skrydžio reiso AtėnaiVilnius metu virš Baltarusijos teritorijos skridęs orlaivis Baltarusijos karinių pajėgų buvo perimtas ir, panaudojus naikintuvą MiG-29 bei karinį sraigtasparnį Mi-24 , prievarta nutupdytas Minsko oro uoste, taip siekiant suimti Baltarusijos opozicijos portalo „Nexta“ vieną iš įkūrėjų Romaną Protasevičių.[36][37][38][39] Minske išstovėjęs 7 valandas, orlaivis pakilo į Vilnių ir trijų kilometrų aukštyje (FL090[40]) grįžo vėluodamas apie aštuonias su puse valandos.[41][42] [43] Ministrė Pirmininkė iškart oro uoste pasitiko atvykusius keleivius, vėliau, Vyriausybės vardu išleido pareiškimą:[44]

„Tai beprecedentė ataka prieš tarptautinę bendruomenę – pasitelkus karinę jėgą buvo sulaikytas civilinis lėktuvas ir jo keleiviai, taip pat pagrobtas Baltarusijos pilietis, kurio gyvybei ir sveikatai gresia pavojus. Nepateisinama, kad įvairių šalių paprasti keliautojai buvo paversti režimo agresijos įkaitais. Tai valstybinio terorizmo veiksmas nukreiptas prieš Europos Sąjungos ir kitų šalių piliečių, prieglobsčio nuo režimo persekiojimo ieškančių Baltarusijos pilietinės visuomenės atstovų, taip pat tarptautinės civilinės aviacijos saugumą. Lietuva reikalaus aiškaus ir bekompromisio tarptautinės bendruomenės atsako. Baltarusijos oro erdvė yra nesaugi visiems. ES turi imtis veiksmingų priemonių apginti visus asmenis, kad ir kokios šalies piliečiai jie bebūtų, kuriems gręsia pavojus dėl neadekvačių režimo veiksmų. Kartu su tarptautiniais partneriais sieksime, kad Baltarusijos oro erdvė būtų uždaryta tarptautiniams skrydžiams. Tai, kas šiandien įvyko, yra išpuolis ne tik prieš Lietuvą, tai ženklas visai Europos Sąjungai ir tarptautinėms organizacijoms“.

Vyriausybės sprendimu nuo gegužės 27 d. visiems Baltarusijos oro vežėjams draudžiama įskristi į Lietuvos erdvę.[45]

Nelegali migracija

(pildoma)

  Europos Sąjunga

Vizito Austrijoje metu, Vachau Europos forume, Šimonytė pabrėžė Europos Sąjungos svarbą:[46]

„Mūsų akimis, ES pirmiausia buvo vertybių ir laisvės bendrija, antipodas sovietiniam režimui, grįstam represijomis, minties kontrole ir nuolankiu paklusnumu.“

„Naujos kartos Lietuva“

Europos Komisija, reaguodama į COVID-19 sukeltas ekonomines ir socialines pasekmes, 2020 m. gegužės 20 d. pristatė Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (angl. – RRF), kuri finansuoja valstybių narių struktūrines reformas ir skatins ūkio atsigavimą, prioritetą teikiant žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai ir 2019-2020 m. Tarybos rekomendacijų įgyvendinimui. Pagal priemonę, Lietuvai iš viso numatyta 2,225 mlrd. eurų dotacijoms ir iki 3 mlrd. Eurų paskoloms.[47]

Numatomas finansavimas bus skirtas 7 šio plano komponentų kategorijoms: žalioji pertvarka, skaitmeninė transformacija, sveikata, socialiniai reikalai, mokslas ir inovacijos, švietimas, viešasis valdymas. Šio plano prioritetai yra atsinaujinančios elektros energijos gamyba, darnus transportas, energijos efektyvumas, skaitmeninimo stiprinimas, švietimas, mokslas ir inovacijos, investicijos sveikatos srityje, darbo rinka ir socialinė aprėptis, viešojo sektoriaus efektyvumas. 2021 m. gegužės 14 d. Vyriausybė pritarė integruotam planui. Tų pačių metų liepą Europos Komisija pritarė „Naujos kartos Lietuva“ planui.[48]

Vizitai, išvykos ir priėmimai

 
Šimonytė susitikime su Latvijos Seimo Pirmininke Inara Mūrniece, 2021 m. birželio 18 d.
 

██ Lietuva

██ Šalys, kuriose vyko tarptautiniai vizitai

Tarptautiniai vizitai

2021 m. birželio 3 d.:   Belgija (Briuselis), susitiko su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu, Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen, Europos liaudies partijos frakcijos Europos Parlamente Pirmininku Manfredu Weberiu, NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, Europos Parlamento pirmininku Davidu Sassoli.[49][50][51]

2021 m. birželio 11–12 d.:   Austrija (Viena, Getvigas), susitiko su Austrijos kancleriu Sebastianu Kurzu, Nacionalinės tarybos pirmininku Wolfgangu Sobotka ir Austrijos lietuvių bendruomenės atstovais, dalyvavo 25-ajame „Europa-Forum Wachau“, kur pasakė kalbą.[52]

2021 m. birželio 17–18 d.:   Latvija (Ryga), susitiko su Latvijos lietuvių bendruomenės atstovais ir aplankė Rygos lietuvių vidurinę mokyklą. Vėliau sekė susitikimai su Prezidentu Egilu Levitsu, Parlamento (Saeimo) Pirmininke Inara Mūrniece, vyko dvišalis susitikimas su Ministru Pirmininku Krišjaniu Kariniu ir delegacijomis. Šimonytė taip pat pagerbė žuvusius už Latvijos laisvę ir Latvijos okupacijos aukas - padėjo gėlių prie Laisvės paminklo Rygoje, pagerbė sovietų okupacijos aukų atminimą prie Muziejaus memorialo.[53]

2021 m. liepos 1–2 d.:   Estija (Talinas), susitiko su Estijos lietuvių bendruomenės atstovais, Estijos Ministre Pirmininke Kaja Kallas ir parlamento vadovu Jüriu Ratu. Premjerė taip pat pagerbė komunizmo aukas, padedančias gėlių prie memorialo, ir buvo susitikusi su vietos lietuvių bendruomene.[54]

2021 m. liepos 15 d.:   Graikija (Atėnai), susitiko su Graikijos Ministru Pirmininku Kyriakosu Mitsotakiu ir Parlamento vadovu Konstantinosu Tasoulasu, apsilankė Jūrų reikalų ir salų politikos ministerijoje, Graikijos pakrančių apsaugos operacijų centre ir Jungtiniame gelbėjimo koordinavimo centre..[55]

Priimtos šalių delegacijos

Nuo darbo pradžios Šimonytė Vyriausybės rūmuose priėmė šias šalių delegacijas:

  • 2021 m. sausio 26 d.:   Vatikanas, apaštalinis nuncijus arkivyskupas dr. Petaras Rajičius.[56]
  • 2021 m. sausio 29 d.:   Baltarusija, demokratinės visuomenės lyderė[reikalingas šaltinis] Sviatlana Cichanouskaja..[57]
  • 2021 m. kovo 3 d.:   Estija, Prezidentė Kersti Kaljulaid.[58]
  • 2021 m. balandžio d.:   Ispanija, užsienio reikalų ministrė Arancha González Laya.[59]
  • 2021 m. balandžio 23 d.:   Šiaurės Makedonija, vicepremjeras Europos reikalams Nikola Dimitrovas.[60]
  • 2021 m. gegužės 2 d.:   Lenkija, Ministras Pirmininkas Mateuszas Morawieckis.[61]
  • 2021 m. gegužės 6 d.:   Europos Sąjunga, Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius.[62]
  • 2021 m. gegužės 12 d.:   Armėnija, Nacionalinės Asamblėjos pirmininkas Araratas Mirzoyanas bei jo vadovaujama parlamentarų delegacija.[63]
  • 2021 m. gegužės 31 d.:   Europos Sąjunga, Europos vidaus rinkos komisaras Thierry Bretonas.[64]
  • 2021 m. birželio 4 d.:   Europos Sąjunga, Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas Fransas Timmermansas, atsakingas už Europos žaliąjį kursą ir klimato politiką.[65]
  • 2021 m. birželio 10 d.:   Europos Sąjunga, Europos Komisijos vicepirmininkė Vera Jourova.[66]
  • 2021 m. birželio 21 d.:   Europos Sąjunga, Lietuvoje reziduojantys Europos Sąjungos (ES) valstybių narių ambasadoriai.[67]
  • 2021 m. birželio 29 d.:   Lenkija, Seimo maršalka Elžbieta Witek.[68]
  • 2021 m. liepos 2 d.:   Europos Sąjunga, Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen.[69]
  • 2021 m. liepos 3 d.:   Japonija, užsienio reikalų ministras Toshimitsu Motegi.[70]
  • 2021 m. liepos 6 d.:   Europos Sąjunga, Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'as Michelis.[71]
  • 2021 m. liepos 7 d.:   Malta (Maltos ordinas), ambasadorius Manfred Ritter von Markhof.[72]
  • 2021 m. liepos 8 d.:   Ukraina, Ministras Pirmininkas Denysas Šmyhalis ir užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.[73]
  • 2021 m. liepos 8 d.   Ispanija, Ministras Pirmininkas Pedro Sánchezas Pérezu-Castejónas.[74]
  • 2021 m. rugpjūčio 2 d.:   Europos Sąjunga, Europos Komisijos narė, atsakinga už vidaus reikalus Ylva Johansson.

Politinės pažiūros

Užsienio politika

Per 2018 m. spalio 18 d. vykusius užsienio politikai skirtus Tėvynės Sąjungos pirminių rinkimų debatus Šimonytė teigė, kad reikia didinti krašto apsaugai skiriamą biudžeto dalį.[75] Rusija, kaip „valstybė, kuri sulaužė visus tarptautinius susitarimus“, laikytina grėsme.[75] Lenkija yra svarbus partneris.[75] Teigdama, kad pasitiki mokslininkų aiškinimu apie klimato kaitą, Donaldo Trampo sprendimą pasitraukti iš Paryžiaus klimato kaitos susitarimo ji pavadino klaida.[75]

Vidaus politika

Per 2018 m. spalio 22 d. vykusius vidaus politikai skirtus Tėvynės Sąjungos pirminių rinkimų debatus Šimonytė teigė, kad neprieštarauja partnerysčių instituto įvedimui[76], dėl ko susilaukė palaikymo iš LGBT aktyvistų bei kritikos iš jaunimo sambūrio „Pro Patria“.[77] Ji teigė, kad pati niekada nepriimtų sprendimo daryti aborto, tačiau niekada nesmerktų moterų, kurios tokį sprendimą priima.[76]

Platformoje „Mano Balsas“, Šimonytė teigė, jog pritaria marihuanos legalizavimui medicininiais tikslais. Be to, jos nuomone, turi būti dekriminalizuotas mažo kiekio lengvų narkotikų turėjimas be tikslo parduoti.[78]

Jos teigimu, daug sveikatos apsaugos bei švietimo problemų galima būtų išspręsti, jei nebūtų buvę sumažinti mokesčiai.[76]

Šimonytė palaiko laisvos rinkos veikimą ir minimalų valstybės į ją įkišimą: „Valstybė turi kištis į ekonomiką tiek, kiek jos kišimasis pataiso rinkos netobulumus.“[78]

Lietuvos žydų bendruomenė ją kritikavo dėl nenoro pašalinti atminimo lentą Lietuvos karininkui Jonui Noreikai, pasirašiusiam įsakymą dėl žydų getų steigimo.[79]

Asmeninis gyvenimas

Be gimtosios lietuvių, Šimonytė taip pat moka anglų, lenkų, rusų kalbas, taip pat turi švedų kalbos pagrindus. Ji yra netekėjusi ir neturi vaikų.[4]

Čekų rašytojo Jaroslavo Hašeko satyrinė tamsioji komedijaŠauniojo kareivio Šveiko nuotykiai pasauliniame kare“ yra viena mėgstamiausių Šimonytės knygų, kurios veikėjus ji dažnai cituoja.[80]

Įvertinimas

Šaltiniai

  1. https://www.delfi.lt/multimedija/pasimatymas/aklas-pasimatymas-su-kandidatu-kodel-simonyte-negali-pamirsti-mokyklos-baigimo-egzaminu-ir-skaito-siaubo-knygas.d?id=79938029
  2. 1K-1917 Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro skyrimo
  3. 1K-1506 Dėl Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojos skyrimo
  4. 4,0 4,1 https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=38249&p_k=1&p_a=498&p_asm_id=56180
  5. Ingrida Šimonytė Prezidento rinkimams tarė „taip“
  6. 2019 m. gegužės 12 d. Respublikos Prezidento rinkimai (I turas)
  7. Nausėda laimi rinkimus dideliu atotrūkiu: noriu padėkoti visiems konkurentams
  8. Antakalnio (Nr.3) apygarda
  9. „I. Šimonytė tapo ministre pirmininke“. lrytas.lt. 2020-11-24. Nuoroda tikrinta 2020-11-24. 
  10. Ingrida Šimonytė - Mano Balsas
  11. 11,0 11,1 I.Šimonytė: sunkmečio ministre jau buvo, kaip susitvarkys su krize premjerės kėdėje?
  12. Finansų ministre tapo Ingrida Šimonytė
  13. I.Šimonytė sutiko vesti TS-LKD sąrašą Seimo rinkimuose
  14. VRK patvirtino rinkimų rezultatus trijose vienmandatėse, kur pirmo turo metu išrinkti I.Šimonytė, B.Petkevič ir Č.Olševskis
  15. VRK patvirtino galutinius Seimo rinkimų rezultatus
  16. Šimonytė Seime patvirtinta Ministre Pirmininke
  17. DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SUDĖTIES.
  18. 18,0 18,1 Prisiekė Šimonytės Ministrų kabinetas
  19. Paskutiniame laikinosios Vyriausybės posėdyje S. Skvernelis pratrūko: griežtai atsakė į I. Šimonytės išplatintą pareiškimą
  20. Ketvirtadienį patvirtinti 3.067 nauji koronaviruso atvejai, mirė 29 žmonės
  21. Nuo koronaviruso pradėti skiepyti Lietuvos medikai
  22. NVSC vadovas ministrui pateikė atsakymus dėl neapskaitytų mirčių
  23. Oficialu: pirmadienį duris atveria dalis parduotuvių, grožio salonai
  24. Laikinai stabdomas skiepijimas „AstraZeneca“ vakcina
  25. Europos vaistų agentūros išvada: „AstraZeneca“ vakcina yra saugi ir efektyvi
  26. Šalies vadovai paskiepyti „AstraZeneca“ vakcina
  27. Startuoja Galimybių pasas: ką svarbu žinoti
  28. Startuoja masinė vakcinacija – skiepytis kviečiami visi gyventojai nuo 16 metų
  29. Lietuvoje pradedami skiepyti vaikai nuo 12 metų: vakcinacijai galės užsiregistruoti patys, net ir nesutinkant tėvams
  30. Lietuvoje jau galima išsiimti ES skaitmeninį COVID pažymėjimą
  31. Oficialu: karantinas baigsis ketvirtadienį, bet kai kurios taisyklės ir rekomendacijos liks galioti
  32. 32,0 32,1 Sudarytas Ministro Pirmininko strateginių darbų (projektų) portfelis
  33. Prasidėjo Lietuvos pirmininkavimas Baltijos Ministrų Tarybai
  34. Artėjant NATO viršūnių susitikimui Baltijos šalių premjerai priėmė bendrą pareiškimą
  35. Premjerė su Sviatlana Cichanouskaja aptarė situaciją Baltarusijoje
  36. Plikūnė, Dalia; Užusienytė, Jogintė. „Be opozicionieriaus ir jo draugės į Lietuvą negrįžo ir dar keturi lėktuvo keleiviai: kas jie – kol kas mįslė“. Delfi. Suarchyvuota iš originalo 2021-06-08. Nuoroda tikrinta 2021-05-23. 
  37. Hradecky, Simon (23 May 2021). „Incident: Ryanair Sun B738 near Minsk on May 23rd 2021, Greece calls diversion states hijack“. The Aviation Herald. Suarchyvuotas originalas 24 May 2021. Nuoroda tikrinta 24 May 2021. 
  38. Ryanair: Belarus’ air traffic control diverted plane to Minsk due to ‘security threat’. LRT.lt, news [1] Archyvuota kopija 2021-06-06 iš Wayback Machine projekto.
  39. Brunner, Simone (2021-05-24). „Niemand soll sich sicher fühlen“ (vokiečių). Die Zeit. Suarchyvuota iš originalo 2021-05-24. Nuoroda tikrinta 2021-05-24. 
  40. Hradecky, Simon (23 May 2021). „Incident: Ryanair Sun B738 near Minsk on May 23rd 2021, Greece calls diversion states hijack“. The Aviation Herald. Suarchyvuotas originalas 24 May 2021. Nuoroda tikrinta 24 May 2021. 
  41. https://www.bbc.com/news/world-europe-57219860 Archyvuota kopija 2021-06-06 iš Wayback Machine projekto.
  42. https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/ziniasklaida-minske-nutupe-vilniuje-turejes-nusileisti-lektuvas-is-atenu-pranesama-apie-galima-sprogmeni-56-1508024 Archyvuota kopija 2021-05-23 iš Wayback Machine projekto.
  43. Incident: Ryanair Sun B738 near Minsk on May 23rd 2021, Greece calls diversion states hijack Archyvuota kopija 2021-05-24 iš Wayback Machine projekto.
  44. Lietuvos Vyriausybės pareiškimas dėl pasitelkus karinę jėgą sulaikyto civilinio lėktuvo ir jo keleivių Minske
  45. VĮ „Oro navigacija“ ruošia informaciją Archyvuota kopija 2021-05-26 iš Wayback Machine projekto.
  46. Lietuvos Respublikos Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės kalba Vachau Europos forume
  47. Naujos kartos Lietuva
  48. Susitikime su Europos Komisijos vadove aptartas planas „Naujos kartos Lietuva“ ir nelegali migracija iš Baltarusijos
  49. Premjerė: EP balsas turi būti plačiai girdimas ginant žmogaus teises
  50. Premjerė: Lietuvai ir pasauliui reikia stiprios ir lyderiaujančios Europos Sąjungos
  51. Premjerė: NATO yra esminis Lietuvos saugumo garantas
  52. Premjerė aptarė Lietuvos ir Austrijos bendradarbiavimą bei situaciją Baltarusijoje
  53. Premjerė: su Latvija grėsmes matome vienodai
  54. Premjerė: strateginiai Baltijos šalių projektai turi tapti ES sėkmės istorija
  55. Premjerė: nors Lietuva ir Graikija geografiškai nutolusios, šiandienos iššūkiai yra bendri
  56. Premjerė susitiko su apaštaliniu nuncijumi P. Rajičiumi
  57. Premjerė su Sviatlana Cichanouskaja aptarė situaciją Baltarusijoje
  58. Aptarti svarbiausi Lietuvos ir Estijos bendradarbiavimo klausimai
  59. Aptartos Lietuvos ir Ispanijos bendradarbiavimo perspektyvos
  60. Aptarti Lietuvos ir Šiaurės Makedonijos santykiai
  61. Lietuvos ir Lenkijos premjerai Gegužės 3-iosios konstitucijos jubiliejaus išvakarėse pabrėžė vienybės svarbą
  62. Aptarti Vyriausybės numatytų reformų prioritetai
  63. Premjerė išreiškė paramą Armėnijai siekiant demokratinių reformų šalyje
  64. Premjerė ES komisarui pristatė Lietuvos gyvybės mokslų potencialą
  65. Premjerė: Lietuva žengia Europos žaliuoju kursu
  66. Premjerė susitiko su EK vicepirmininke
  67. Premjerė: Europos Sąjunga – pirmiausia ne ekonominė, bet vertybių sąjunga
  68. Lietuvos premjerė ir Lenkijos Seimo maršalka aptarė šalių strateginės partnerystės stiprinimą
  69. Susitikime su Europos Komisijos vadove aptartas planas „Naujos kartos Lietuva“ ir nelegali migracija iš Baltarusijos
  70. Premjerė su Japonijos užsienio reikalų ministru aptarė strateginių santykių su Japonija stiprinimo galimybes
  71. Premjerė: nelegali migracija iš Baltarusijos – hibridinės agresijos įrankis
  72. Premjerė: Maltos ordinas – svarbus Lietuvos partneris
  73. Premjerė: Lietuva remia ir rems Ukrainą
  74. Lietuvos ir Ispanijos premjerai aptarė glaudesnio šalių bendradarbiavimo galimybes
  75. 75,0 75,1 75,2 75,3 Paulius Gritėnas „TS-LKD prezidentiniai debatai: išsiskyrė I.Šimonytės ir V.Ušacko požiūriai dėl Rusijos grėsmės“, „15 min“, 2018-10-18 18:45 [2]
  76. 76,0 76,1 76,2 Dalia Plikūnė, Aleksandra Ketlerienė, „Finaliniai TS-LKD kandidatų debatai. Šimonytė ir Ušackas deklaravo, dėl ko niekada nesutartų su valdančiaisiais“, „Delfi.lt“, 2018-10-22 18:49 [3]
  77. Homoseksualų aktyvistai agituoja už Ingridą Šimonytę
  78. 78,0 78,1 Ingrida Šimonytė - Mano balsas
  79. Po Ušacko ir Šimonytės pasisakymų – arši kritika iš žydų bendruomenės Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/po-usacko-ir-simonytes-pasisakymu-arsi-kritika-is-zydu-bendruomenes.d?id=79360767 Saulius Jakučionis, 2018 m. spalio 19 d. 11:46
  80. Ingrida Šimonytė: Šveiko nuotykiai ir kitos geriausios skaitytos knygos
  81. https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/investuotoju-forumo-ataskaitiniame-susitikime-apdovanota-finansu-ministre-ingrida-simonyte[neveikianti nuoroda]
  82. 1K-230 Dėl Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečių apdovanojimo Lietuvos valstybės ordinais
  83. Apdovanotos DELFI Metų Moterys 2019: linkėjo kiekvienam tapti metų žmogumi
  84. „Delfi Metų Moterys 2020“ apdovanojimai: Ingrida Šimonytė

Nuorodos

Vikicitatos

Politinis postas
Prieš tai:
Algirdas Gediminas Šemeta
Lietuvos Respublikos finansų ministrė
20092012 m.
Po to:
Rimantas Šadžius
Prieš tai:
Saulius Skvernelis
Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė
   

2020–dabar
Po to: