Musulmonai

islamo išpažinėjai
Musulmonai

„Malda Kaire
(1865 m., dail. Ž. L. Žeromas)
Gyventojų skaičius
Didėjimas 1,9 mlrd. (2020)[1]
Pradininkas
Mahometas
Populiacija šalyse
Indonezijos vėliava Indonezija231 070 000[2]
Pakistano vėliava Pakistanas213 161 100[3]
Indijos vėliava Indija194 810 000[4]
Bangladešo vėliava Bangladešas153 700 000[5]
Nigerijos vėliava Nigerija99 100 000[6]
Egipto vėliava Egiptas95 000 000[7]
Irano vėliava Iranas82 900 000[8]
Turkijos vėliava Turkija82 800 000[9]
Alžyro vėliava Alžyras42 000 000[10]
Sudano vėliava Sudanas40 400 000[11]
Religinės kryptys
80–90 % sunizmas[12]
10–20 % šiizmas[13]
~1 % ibadizmas
Kalbos
Arabų, bengalų, hindi, urdu, indoneziečių, tiurkų kalbos, iranėnų kalbos

Musulmonai (arab. المسلمون = al-Muslimūn – „paklūstantys [Dievui]“) – islamo, vienos monoteistinių pasaulio religijų, išpažinėjai.[14] Musulmonai tiki, kad Koranas, svarbiausias islamo šventraštis, yra tiesioginis Alacho žodis, kuris buvo apreikštas Mahometui, pagrindiniam islamo pranašui.[15] Dauguma musulmonų taip pat vadovaujasi Mahometo mokymu (suna) ir praktika, užfiksuota pasakojimuose apie jo poelgius (chadisai).[16]

Skaičiuojama, kad 2023 m. musulmonų skaičius siekia beveik 2 mlrd., jie sudaro daugiau nei 25 % visų pasaulio gyventojų.[1] Žmonių, kurie laiko save musulmonais, procentas kiekviename žemyne (mažėjančia tvarka): Afrikoje – 45 %, Azijoje ir Okeanijoje (kartu) – 25 %,[17] Europoje – 6 %,[18] Šiaurės ir Pietų Amerikoje – 1 %.[19][20][21][22] Musulmonų procentas pagal geografinius regionus: Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje – 91 %,[23][24][25] Vidurinėje Azijoje – 90 %,[26][27][28] Kaukaze – 65 %,[29][30][31][32] Pietryčių Azijoje – 42 %,[33][34] Pietų Azijoje – 32 %,[35][36] Užsachario Afrikoje – 42 %.[37][38]

Nors islamo šakų yra ne viena, dvi didžiausios kryptys yra sunizmas (75–90 %)[12] ir šiizmas (10–20 %).[13] Pietų Azijos šalys – Pakistanas, Indija ir Bangladešas – sudaro didžiausią musulmonų procentą (31 %) pasaulyje.[39][40] Daugiausia islamas išpažįstamas Indonezijoje, kurioje musulmonų skaičius siekia 231 mln. (12 % visų musulmonų).[41][42] Didžiausia musulmonų populiacija neislamiškose šalyse yra Indijoje (11 %) ir Kinijoje (2 %).[43][44][45] Dėl didėjančios musulmonų populiacijos, islamas yra greičiausiai auganti religija pasaulyje.[46][47][48]

Etimologija redaguoti

Arabų kalba žodis „musulmonas“ (arab. مسلم = muslim) reiškia „paklūstantis [Dievui]“.[14]

Viduramžių Europoje musulmonai vadinti saracėnais.

Tapimas musulmonu redaguoti

Norint tapti musulmonu ir atsiversti į islamą, būtina ištarti (ir įtikėti) šahadą – tikėjimo išpažinimą, liudijantį Dievo vienovę ir Mahometo pranašiškos pasiuntinystės viršenybę.[49] Dažniausiai šahada tariama arabų kalba: أشهد أن لا إله إلا الله وأشهد أن محمداً رسول الله = ašhadu ʾan lā ʾilāha ʾilla -llāhu, wa-ʾašhadu ʾanna muḥammadan rasūlu -llāh („Liudiju, kad nėra kito dievo, išskyrus Dievą, ir Mahometas yra Dievo pasiuntinys“).[50]

Sunizme šahada susideda iš dviejų dalių: lā ʾilāha ʾillā -llāhu („Nėra kito dievo, išskyrus Dievą“) ir muḥammadur rasūlu -llāh („Mahometas yra Dievo pasiuntinys“), kurios kartais vadinamos pirmąja ir antrąja šahada. Pirmoji šahados dalis vadinama tahlilu (arab. تَهْلِيل = tahlīl).[51]

Šiizme šahada taip pat turi trečiąją dalį – frazę apie Alijų, pirmąjį šiitų imamą ir ketvirtąjį teisingąjį kalifą: وعليٌ وليُّ الله = wa ʿalīyyun walīyyu-llāh („Alijus yra Dievo draugas“).[13]

Svarbiausios musulmonų pareigos yra išvardytos penkiuose islamo ramsčiuose: tikėjimo išpažinimas (šahada), malda (salatas), religinis mokestis (zakiatas), pasninkas (saumas) ir piligrimystė (chadžas).[52]

Islamo teologijoje redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Islamo pranašai.

Koranas daugybę judaizmo ir krikščionybės pranašų bei pasiuntinių laiko musulmonais. Korane paminėti – Adomas, Nojus, Abraomas, Izmaelis, Jokūbas, Mozė ir Jėzus bei jo apaštalai – laikomi musulmonais. Korane teigiama, kad jie buvo musulmonai, nes pakluso Dievui, skelbė Jo žinią ir palaikė Jo vertybes, įskaitant maldą, labdarą, pasninką ir piligrimystę. 3:52 suroje Jėzaus mokiniai jam sako: „Mes tikime Dievą, o tu būk mūsų liudytojas, kad mes esame musulmonai (wa-shahad be anna muslimūn)“. Islamo teigimu, prieš Koraną Dievas perdavė Torą Mozei, PsalmynąDovydui ir Evangeliją – Jėzui, kurie laikomi svarbiais islamo pranašais.[53]

Demografija redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Sąrašas:Islamas pagal šalį.
 
Musulmonų procentas valstybėse (2014 m.)

Daugiausia musulmonų turinti šalis yra Indonezija, kurioje gyvena 12,7 % pasaulio musulmonų.[54] Toliau seka Pakistanas (11 %), Bangladešas (9,2 %), Nigerija (5,3 %) ir Egiptas (4,9 %).[41] Apie 20 % pasaulio musulmonų gyvena Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje.[54][55]

Didelės musulmonų mažumos gyvena Indijoje, Kinijoje, Etiopijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Australijoje ir Europoje. Šalis, kurioje didžiausias save musulmonais laikančių gyventojų procentas, yra Marokas.[56]

80–90 % musulmonų yra sunitai,[12] 10–20 % – šiitai,[13] 1 % – ibaditai.

Šaltiniai redaguoti

  1. 1,0 1,1 „Religion Information Data Explorer | GRF“. www.globalreligiousfutures.org. Nuoroda tikrinta 2022-10-13. 
  2. „Penduduk Menurut Wilayah dan Agama yang Dianut“ [Population by Region and Religion] (PDF). Sensus Penduduk 2018. Jakarta, Indonesia: Badan Pusat Statistik. 15 May 2018. Suarchyvuotas originalas (PDF) 28 July 2021. Nuoroda tikrinta 3 September 2020. „Religion is belief in Almighty God that must be possessed by every human being. Religion can be divided into Muslim, Christian (Protestant), Catholic, Hindu, Buddhist, Hu Khong Chu, and Other Religions.“ 
  3. „Archived copy“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 29 August 2021. Nuoroda tikrinta 9 August 2021. 
  4. „The countries with the 10 largest Christian populations and the 10 largest Muslim populations“. Pew Research. 1 April 2019. 
  5. „The Future of the Global Muslim Population“. Pew Research Center's Religion & Public Life Project (anglų). 2011-01-15. Suarchyvuotas originalas 24 May 2017. Nuoroda tikrinta 2017-05-24. 
  6. „The World Factbook“. Suarchyvuotas originalas 9 January 2021. Nuoroda tikrinta 31 December 2017. 
  7. „The World Factbook“. Suarchyvuotas originalas 4 January 2021. Nuoroda tikrinta 31 December 2017. 
  8. „The World Factbook“. Suarchyvuotas originalas 8 February 2021. Nuoroda tikrinta 31 December 2017. 
  9. „The World Factbook“. Suarchyvuotas originalas 10 January 2021. Nuoroda tikrinta 31 December 2017. 
  10. United Nations High Commissioner for Refugees. „Refworld - 2010 Report on International Religious Freedom - China (includes Tibet, Hong Kong, Macau)“. Refworld. Suarchyvuotas originalas 17 October 2012. Nuoroda tikrinta 14 February 2015. 
  11. „SUDAN 2019 INTERNATIONAL RELIGIOUS FREEDOM REPORT“ (PDF). State Department. August 17, 2019. Nuoroda tikrinta Nov 15, 2021. 
  12. 12,0 12,1 12,2 „Sunizmas“. www.vle.lt. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-05-23. 
  13. 13,0 13,1 13,2 13,3 „Šiizmas“. www.vle.lt. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-05-23. 
  14. 14,0 14,1 „Musulmonai“. www.vle.lt. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-05-23. 
  15. Esposito, John L., ed (2009). "Muḥammad". The Oxford Encyclopedia of the Islamic World. Oxford: Oxford University Press. http://www.oxfordislamicstudies.com/article/opr/t236/e0550. Prieigos data 27 March 2017. "The Prophet of Islam was a religious, political, and social reformer who gave rise to one of the great civilizations of the world. From a modern, historical perspective, Muḥammad was the founder of Islam. From the perspective of the Islamic faith, he was God's Messenger (rasūl Allāh), called to be a "warner," first to the Arabs and then to all humankind.". 
  16. The Qurʼan and Sayings of Prophet Muhammad: Selections Annotated & Explained. SkyLight Paths Publishing. 2007. pp. 21–. ISBN 978-1-59473-222-5. Nuoroda tikrinta 31 August 2013. 
  17. „Region: Asia-Pacific“. The Future of the Global Muslim Population. Pew Research Center. 27 January 2011. Suarchyvuotas originalas 9 March 2013. Nuoroda tikrinta 3 January 2012. 
  18. „Region: Europe“. The Future of the Global Muslim Population. Pew Research Center. 27 January 2011. Suarchyvuotas originalas 7 April 2013. Nuoroda tikrinta 3 January 2012. 
  19. „Region: Americas“. The Future of the Global Muslim Population. Pew Research Center. 27 January 2011. Suarchyvuotas originalas 7 April 2013. Nuoroda tikrinta 3 January 2012. 
  20. Kington, Tom (31 March 2008). „Number of Muslims ahead of Catholics, says Vatican“. The Guardian. Suarchyvuotas originalas 2 September 2013. Nuoroda tikrinta 17 November 2008. 
  21. „Muslim Population“. IslamicPopulation.com. Suarchyvuotas originalas 25 May 2013. Nuoroda tikrinta 17 November 2008. 
  22. „Field Listing Religions“. Suarchyvuotas originalas 4 June 2011. Nuoroda tikrinta 17 November 2008. 
  23. „Region: Middle East-North Africa“. The Future of the Global Muslim Population. Pew Research Center. 27 January 2011. Suarchyvuotas originalas 9 March 2013. Nuoroda tikrinta 3 January 2012. 
  24. „Region: Middle East-North Africa“. The Future of the Global Muslim Population. Pew Research Center. 27 January 2011. Suarchyvuotas originalas 25 July 2013. Nuoroda tikrinta 22 December 2011. 
  25. „Middle East-North Africa Overview“. Pew Research Center's Religion & Public Life Project (anglų). 2009-10-07. Suarchyvuotas originalas 28 January 2017. Nuoroda tikrinta 2018-01-18. 
  26. „The Global Religious Landscape“ (PDF). Pew. December 2012. Suarchyvuotas originalas (PDF) 24 September 2015. 
  27. Rowland, Richard H.. "CENTRAL ASIA ii. Demography" (en). Encyclopaedia Iranica. 2. pp. 161–164. http://www.iranicaonline.org/articles/central-asia-ii. Prieigos data 2017-05-25. 
  28. Rowland, Richard H.. "CENTRAL ASIA ii. Demography" (en). Encyclopaedia Iranica. 2. pp. 161–164. http://www.iranicaonline.org/articles/central-asia-ii. Prieigos data 2017-05-25. 
  29. „Middle East :: Azerbaijan — The World Factbook - Central Intelligence Agency“. www.cia.gov. Suarchyvuotas originalas 27 January 2021. Nuoroda tikrinta 2019-12-01. 
  30. „The Many Languages of Islam in the Caucasus“. Eurasianet (anglų). Suarchyvuotas originalas 21 July 2020. Nuoroda tikrinta 2019-12-01. 
  31. „Statistical Service of Armenia“ (PDF). Armstat. Suarchyvuotas originalas (PDF) 10 October 2017. Nuoroda tikrinta 20 February 2014. 
  32. „Middle East :: Georgia — The World Factbook - Central Intelligence Agency“. www.cia.gov. Suarchyvuotas originalas 4 February 2021. Nuoroda tikrinta 2019-12-09. 
  33. „Oxford Islamic Studies Online“. www.oxfordislamicstudies.com (anglų). Suarchyvuotas originalas 20 March 2017. Nuoroda tikrinta 14 March 2017. 
  34. Yusuf, Imtiyaz. „The Middle East and Muslim Southeast Asia: Implications of the Arab Spring“. Oxford Islamic Studies. Suarchyvuotas originalas 20 March 2017. 
  35. „Region: Asia-Pacific“. Pew Research Center's Religion & Public Life Project. 27 January 2011. Suarchyvuotas originalas 10 October 2017. Nuoroda tikrinta 13 March 2017. 
  36. Burke, Daniel Burke, ed. (29 July 2016). „The moment American Muslims were waiting for“. CNN Religion. Suarchyvuotas originalas 12 March 2017. Nuoroda tikrinta 13 March 2017. 
  37. „Region: Sub-Saharan Africa“. The Future of the Global Muslim Population. Pew Research Center. 27 January 2011. Suarchyvuotas originalas 9 March 2013. Nuoroda tikrinta 3 January 2012. 
  38. „Region: Sub-Saharan Africa“. The Future of the Global Muslim Population. Pew Research Center. 27 January 2011. Suarchyvuotas originalas 28 July 2013. Nuoroda tikrinta 22 December 2011. 
  39. Pechilis, Karen; Raj, Selva J. (2013). [[[:Šablonas:Google books]] South Asian Religions: Tradition and Today] (anglų). Routledge. p. 193. ISBN 9780415448512. 
  40. Diplomat, Akhilesh Pillalamarri, The. „How South Asia Will Save Global Islam“. The Diplomat (anglų). Suarchyvuotas originalas 27 March 2019. Nuoroda tikrinta 2017-02-07. 
  41. 41,0 41,1 „Number of Muslim by country“. nationmaster.com. 27 January 2011. Suarchyvuotas originalas 2011-02-09. Nuoroda tikrinta 4 April 2021. 
  42. „10 Countries With the Largest Muslim Populations, 2010 and 2050date=2015-04-02“. Pew Research Center's Religion & Public Life Project. Suarchyvuotas originalas 4 May 2017. Nuoroda tikrinta 2017-02-07. 
  43. Book review: Russia's Muslim Heartlands reveals diverse population, 21 April 2018. Nuoroda tikrinta 13 sausio 2019 
  44. „Muslim Population by Country“. The Future of the Global Muslim Population. Pew Research Center. Suarchyvuotas originalas 9 February 2011. Nuoroda tikrinta 22 December 2011. 
  45. „Islam in Russia“. www.aljazeera.com. Suarchyvuotas originalas 11 January 2019. Nuoroda tikrinta 9 January 2022. 
  46. „Main Factors Driving Population Growth“. Pew Research Center's Religion & Public Life Project (anglų). 2015-04-02. Suarchyvuotas originalas 1 December 2020. Nuoroda tikrinta 2018-10-23. 
  47. Burke, Daniel (4 April 2015). „The world's fastest-growing religion is ...“. CNN. Suarchyvuotas originalas 15 May 2020. Nuoroda tikrinta 18 April 2015. 
  48. Lippman, Thomas W. (2008-04-07). „No God But God“. U.S. News & World Report. Suarchyvuotas originalas 16 November 2020. Nuoroda tikrinta 2013-09-24. „Islam is the youngest, the fastest growing, and in many ways the least complicated of the world's great monotheistic faiths. It is based on its own holy book, but it is also a direct descendant of Judaism and Christianity, incorporating some of the teachings of those religions—modifying some and rejecting others.“ 
  49. „Šahada“. www.vle.lt. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-05-23. 
  50. Gordon, Matthew; Gordon, Professor of Middle East Islamic History Matthew S (2009). Matthew S. Gordon and Martin Palmer, Islam, Info base Publishing, 2009. p. 87. ISBN 9781438117782. Suarchyvuotas originalas 20 March 2021. Nuoroda tikrinta 26 August 2012. 
  51. Michael Anthony Sells (1999). Approaching the Qur'an: The Early Revelations. White Cloud Press. p. 151. ISBN 9781883991265. Suarchyvuotas originalas 1 March 2017. Nuoroda tikrinta 24 April 2017. 
  52. „Arkanas“. www.vle.lt. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-05-23. 
  53. „The Books of Islam“. Yusuf / Cat Stevens. Suarchyvuotas originalas 11 November 2021. Nuoroda tikrinta 11 November 2021. 
  54. 54,0 54,1 „Mapping the Global Muslim Population: A Report on the Size and Distribution of the World's Muslim Population“ (PDF). Pew Research Center. October 2009. Suarchyvuotas originalas (PDF) 5 February 2017. Nuoroda tikrinta 22 February 2017. „Of the total Muslim population, 30%-40% are Shia Muslims and 60-70% are Sunni Muslims.“ 
  55. Esposito, John L. (15 October 2002). What everyone needs to know about Islam. Oxford University Press. p. 21. ISBN 978-0-19-515713-0.  and Esposito, John (2005). Islam : the straight path (Rev. 3rd ed., updated with new epilogue. ed.). New York: Oxford University Press. pp. 2, 43. ISBN 978-0-19-518266-8. 
  56. „The Future of World Religions: Population Growth Projections, 2010–2050“. Pew Research Center. 1 January 2020. Suarchyvuotas originalas 22 February 2017. Nuoroda tikrinta 22 February 2017.