Musulmonai

islamo išpažinėjai
Musulmonai

„Malda Kaire
(1865 m., dail. Ž. L. Žeromas)
Gyventojų skaičius
Didėjimas 1,9 mlrd. (2020)[1]
Pradininkas
Mahometas
Populiacija šalyse
Indonezijos vėliava Indonezija231,07 mln.[2]
Pakistano vėliava Pakistanas213,16 mln.[3]
Indijos vėliava Indija194,81 mln.[4]
Bangladešo vėliava Bangladešas153,7 mln.[5]
Nigerijos vėliava Nigerija99,1 mln.[6]
Egipto vėliava Egiptas95 mln.[7]
Irano vėliava Iranas82,9 mln.[8]
Turkijos vėliava Turkija82,8 mln.[9]
Alžyro vėliava Alžyras42 mln.[10]
Sudano vėliava Sudanas40,4 mln.[11]
Religinės kryptys
80–90 % sunizmas[12]
10–20 % šiizmas[13]
~1 % ibadizmas
Kalbos
Arabų, bengalų, hindi, urdu, indoneziečių, tiurkų kalbos, iranėnų kalbos

Musulmonai (arab. المسلمون = al-Muslimūn – „paklūstantys [Dievui]“) – islamo, vienos monoteistinių pasaulio religijų, išpažinėjai.[14] Musulmonai tiki, kad Koranas, svarbiausias islamo šventraštis, yra tiesioginis Alacho žodis, kuris buvo apreikštas Mahometui, pagrindiniam islamo pranašui.[15] Dauguma musulmonų taip pat vadovaujasi Mahometo mokymu (suna) ir praktika, užfiksuota pasakojimuose apie jo poelgius (chadisai).[16]

Skaičiuojama, kad 2023 m. musulmonų skaičius siekė beveik 2 mlrd., jie sudaro daugiau nei 25 % visų pasaulio gyventojų.[1] Žmonių, kurie laiko save musulmonais, procentas kiekviename žemyne (mažėjančia tvarka): Afrikoje – 45 %, Azijoje ir Okeanijoje (kartu) – 25 %,[17] Europoje – 6 %,[18] Šiaurės ir Pietų Amerikoje – 1 %.[19] Musulmonų procentas pagal geografinius regionus: Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje – 91 %,[20] Vidurinėje Azijoje – 90 %,[21] Kaukaze – 65 %,[22] Pietryčių Azijoje – 42 %,[23] Pietų Azijoje – 32 %,[24] Užsachario Afrikoje – 42 %.[25]

Nors islamo šakų yra ne viena, dvi didžiausios kryptys yra sunizmas (75–90 %)[12] ir šiizmas (10–20 %).[13] Pietų Azijos šalys – Pakistanas, Indija ir Bangladešas – sudaro didžiausią musulmonų procentą (31 %) pasaulyje.[26] Daugiausia islamas išpažįstamas Indonezijoje, kurioje musulmonų skaičius siekia 231 mln. (12 % visų musulmonų).[27] Didžiausia musulmonų populiacija neislamiškose šalyse yra Indijoje (11 %) ir Kinijoje (2 %).[28] Dėl didėjančios musulmonų populiacijos islamas yra greičiausiai auganti religija pasaulyje.[29][30][31]

Etimologija

redaguoti

Arabų kalba žodis „musulmonas“ (arab. مسلم = muslim) reiškia „paklūstantis [Dievui]“.[14]

Viduramžių Europoje musulmonai vadinti saracėnais.

Tapimas musulmonu

redaguoti

Norint tapti musulmonu ir atsiversti į islamą, būtina ištarti (ir įtikėti) šahadą – tikėjimo išpažinimą, liudijantį Dievo vienovę ir Mahometo pranašiškos pasiuntinystės viršenybę.[32] Dažniausiai šahada tariama arabų kalba: أشهد أن لا إله إلا الله وأشهد أن محمداً رسول الله = ašhadu ʾan lā ʾilāha ʾilla -llāhu, wa-ʾašhadu ʾanna muḥammadan rasūlu -llāh („Liudiju, kad nėra kito dievo, išskyrus Dievą, ir Mahometas yra Dievo pasiuntinys“).[33]

Sunizme šahada susideda iš dviejų dalių: lā ʾilāha ʾillā -llāhu („Nėra kito dievo, išskyrus Dievą“) ir muḥammadur rasūlu -llāh („Mahometas yra Dievo pasiuntinys“), kurios kartais vadinamos pirmąja ir antrąja šahada. Pirmoji šahados dalis vadinama tahlilu (arab. تَهْلِيل = tahlīl).[34]

Šiizme šahada taip pat turi trečiąją dalį – frazę apie Alijų, pirmąjį šiitų imamą ir ketvirtąjį teisingąjį kalifą: وعليٌ وليُّ الله = wa ʿalīyyun walīyyu-llāh („Alijus yra Dievo draugas“).[13]

Svarbiausios musulmonų pareigos yra išvardytos penkiuose islamo ramsčiuose: tikėjimo išpažinimas (šahada), malda (salatas), religinis mokestis (zakiatas), pasninkas (saumas) ir piligrimystė (chadžas).[35]

Islamo teologijoje

redaguoti
Pagrindinis straipsnis – Islamo pranašai.

Koranas daugybę judaizmo ir krikščionybės pranašų bei pasiuntinių laiko musulmonais. Korane paminėti – Adomas, Nojus, Abraomas, Izmaelis, Jokūbas, Mozė ir Jėzus bei jo apaštalai – laikomi musulmonais. Korane teigiama, kad jie buvo musulmonai, nes pakluso Dievui, skelbė Jo žinią ir palaikė Jo vertybes, įskaitant maldą, labdarą, pasninką ir piligrimystę. 3:52 suroje Jėzaus mokiniai jam sako: „Mes tikime Dievą, o tu būk mūsų liudytojas, kad mes esame musulmonai (wa-shahad be anna muslimūn)“. Islamo teigimu, prieš Koraną Dievas perdavė Torą Mozei, PsalmynąDovydui ir Evangeliją – Jėzui, kurie laikomi svarbiais islamo pranašais.[36]

Demografija

redaguoti
Pagrindinis straipsnis – Sąrašas:Islamas pagal šalį.
 
Musulmonų procentas valstybėse (2014 m.)

Daugiausia musulmonų turinti šalis yra Indonezija, kurioje gyvena 12,7 % pasaulio musulmonų.[37] Toliau seka Pakistanas (11 %), Bangladešas (9,2 %), Nigerija (5,3 %) ir Egiptas (4,9 %).[27] Apie 20 % pasaulio musulmonų gyvena Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje.[37][38]

Didelės musulmonų mažumos gyvena Indijoje, Kinijoje, Etiopijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Australijoje ir Europoje. Šalis, kurioje didžiausias save musulmonais laikančių gyventojų procentas, yra Marokas.[39]

80–90 % musulmonų yra sunitai,[12] 10–20 % – šiitai,[13] 1 % – ibaditai.

Šaltiniai

redaguoti
  1. 1,0 1,1 „Religion Information Data Explorer | GRF“. www.globalreligiousfutures.org. Suarchyvuotas originalas 2022-10-13. Nuoroda tikrinta 2022-10-13.
  2. „Penduduk Menurut Wilayah dan Agama yang Dianut“ [Population by Region and Religion] (PDF). Sensus Penduduk 2018. Jakarta, Indonesia: Badan Pusat Statistik. 15 May 2018. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 28 July 2021. Nuoroda tikrinta 3 September 2020. „Religion is belief in Almighty God that must be possessed by every human being. Religion can be divided into Muslim, Christian (Protestant), Catholic, Hindu, Buddhist, Hu Khong Chu, and Other Religions.“
  3. „Archived copy“ (PDF). Suarchyvuota (PDF) iš originalo 29 August 2021. Nuoroda tikrinta 9 August 2021.{{cite web}}: CS1 priežiūra: archived copy as title (link)
  4. „The countries with the 10 largest Christian populations and the 10 largest Muslim populations“. Pew Research. 1 April 2019.
  5. „The Future of the Global Muslim Population“. Pew Research Center's Religion & Public Life Project (amerikiečių anglų). 15 sausio 2011. Suarchyvuota iš originalo 24 gegužės 2017. Nuoroda tikrinta 24 gegužės 2017.
  6. „The World Factbook“. Suarchyvuota iš originalo 9 sausio 2021. Nuoroda tikrinta 31 gruodžio 2017.
  7. „The World Factbook“. Suarchyvuota iš originalo 4 sausio 2021. Nuoroda tikrinta 31 gruodžio 2017.
  8. „The World Factbook“. Suarchyvuota iš originalo 8 vasario 2021. Nuoroda tikrinta 31 gruodžio 2017.
  9. „The World Factbook“. Suarchyvuotas originalas 10 sausio 2021. Nuoroda tikrinta 31 gruodžio 2017.
  10. United Nations High Commissioner for Refugees. „Refworld - 2010 Report on International Religious Freedom - China (includes Tibet, Hong Kong, Macau)“. Refworld. Suarchyvuota iš originalo 17 spalio 2012. Nuoroda tikrinta 14 vasario 2015.
  11. „SUDAN 2019 INTERNATIONAL RELIGIOUS FREEDOM REPORT“ (PDF). State Department. August 17, 2019. Nuoroda tikrinta Nov 15, 2021.{{cite web}}: CS1 priežiūra: url-status (link)
  12. 12,0 12,1 12,2 „Sunizmas“. www.vle.lt. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-05-23.
  13. 13,0 13,1 13,2 13,3 „Šiizmas“. www.vle.lt. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-05-23.
  14. 14,0 14,1 „Musulmonai“. www.vle.lt. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-05-23.
  15. Welch, Alford T, Moussalli, Ahmad S, Newby, Gordon D (2009). „Muḥammad“. In Esposito JL (red.). The Oxford Encyclopedia of the Islamic World. Oxford: Oxford University Press. Suarchyvuota iš originalo 11 February 2017. Nuoroda tikrinta 27 March 2017. „The Prophet of Islam was a religious, political, and social reformer who gave rise to one of the great civilizations of the world. From a modern, historical perspective, Muḥammad was the founder of Islam. From the perspective of the Islamic faith, he was God's Messenger (rasūl Allāh), called to be a "warner," first to the Arabs and then to all humankind.“
  16. The Qurʼan and Sayings of Prophet Muhammad: Selections Annotated & Explained. SkyLight Paths Publishing. 2007. pp. 21–. ISBN 978-1-59473-222-5. Nuoroda tikrinta 31 August 2013.
  17. „Region: Asia-Pacific“. The Future of the Global Muslim Population. Pew Research Center. 27 sausio 2011. Suarchyvuota iš originalo 9 kovo 2013. Nuoroda tikrinta 3 sausio 2012.
  18. „Region: Europe“. The Future of the Global Muslim Population. Pew Research Center. 27 sausio 2011. Suarchyvuota iš originalo 7 balandžio 2013. Nuoroda tikrinta 3 sausio 2012.
  19. „Region: Americas“. The Future of the Global Muslim Population. Pew Research Center. 27 sausio 2011. Suarchyvuota iš originalo 7 balandžio 2013. Nuoroda tikrinta 3 sausio 2012.
  20. „Region: Middle East-North Africa“. The Future of the Global Muslim Population. Pew Research Center. 27 sausio 2011. Suarchyvuota iš originalo 9 kovo 2013. Nuoroda tikrinta 3 sausio 2012.
  21. „The Global Religious Landscape“ (PDF). Pew. gruodžio 2012. Suarchyvuotas originalas (PDF) 24 rugsėjo 2015.
  22. „Middle East :: Azerbaijan — The World Factbook - Central Intelligence Agency“. www.cia.gov. Suarchyvuota iš originalo 27 January 2021. Nuoroda tikrinta 2019-12-01.
  23. „Oxford Islamic Studies Online“. www.oxfordislamicstudies.com (anglų). Suarchyvuota iš originalo 20 kovo 2017. Nuoroda tikrinta 14 kovo 2017.
  24. „Region: Asia-Pacific“. Pew Research Center's Religion & Public Life Project. 27 sausio 2011. Suarchyvuota iš originalo 10 spalio 2017. Nuoroda tikrinta 13 kovo 2017.
  25. „Region: Sub-Saharan Africa“. The Future of the Global Muslim Population. Pew Research Center. 27 sausio 2011. Suarchyvuota iš originalo 9 kovo 2013. Nuoroda tikrinta 3 sausio 2012.
  26. Pechilis, Karen; Raj, Selva J. (2013). South Asian Religions: Tradition and Today (anglų). Routledge. p. 193. ISBN 9780415448512.
  27. 27,0 27,1 „Number of Muslim by country“. nationmaster.com. 27 sausio 2011. Suarchyvuota iš originalo 9 vasario 2011. Nuoroda tikrinta 4 balandžio 2021.
  28. Book review: Russia's Muslim Heartlands reveals diverse population, 21 April 2018. Nuoroda tikrinta 13 sausio 2019 
  29. „Main Factors Driving Population Growth“. Pew Research Center's Religion & Public Life Project (amerikiečių anglų). 2015-04-02. Suarchyvuota iš originalo 1 December 2020. Nuoroda tikrinta 2018-10-23.
  30. Burke, Daniel (4 April 2015). „The world's fastest-growing religion is ...“. CNN. Suarchyvuota iš originalo 15 May 2020. Nuoroda tikrinta 18 April 2015.
  31. Lippman, Thomas W. (2008-04-07). „No God But God“. U.S. News & World Report. Suarchyvuota iš originalo 16 November 2020. Nuoroda tikrinta 2013-09-24. „Islam is the youngest, the fastest growing, and in many ways the least complicated of the world's great monotheistic faiths. It is based on its own holy book, but it is also a direct descendant of Judaism and Christianity, incorporating some of the teachings of those religions—modifying some and rejecting others.“
  32. „Šahada“. www.vle.lt. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-05-23.
  33. Gordon, Matthew; Gordon, Professor of Middle East Islamic History Matthew S (2009). Matthew S. Gordon and Martin Palmer, Islam, Info base Publishing, 2009. p. 87. ISBN 9781438117782. Suarchyvuota iš originalo 20 March 2021. Nuoroda tikrinta 26 August 2012.
  34. Michael Anthony Sells (1999). Approaching the Qur'an: The Early Revelations. White Cloud Press. p. 151. ISBN 9781883991265. Suarchyvuota iš originalo 1 March 2017. Nuoroda tikrinta 24 April 2017.
  35. „Arkanas“. vle.lt. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-05-23.
  36. „The Books of Islam“. Yusuf / Cat Stevens. Suarchyvuota iš originalo 11 November 2021. Nuoroda tikrinta 11 November 2021.
  37. 37,0 37,1 „Mapping the Global Muslim Population: A Report on the Size and Distribution of the World's Muslim Population“ (PDF). Pew Research Center. spalio 2009. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 5 vasario 2017. Nuoroda tikrinta 22 vasario 2017. „Of the total Muslim population, 30%-40% are Shia Muslims and 60-70% are Sunni Muslims.“
  38. Esposito, John L. (15 October 2002). What everyone needs to know about Islam. Oxford University Press. p. 21. ISBN 978-0-19-515713-0. and Esposito, John (2005). Islam : the straight path (Rev. 3rd ed., updated with new epilogue. leid.). New York: Oxford University Press. pp. 2, 43. ISBN 978-0-19-518266-8.
  39. „The Future of World Religions: Population Growth Projections, 2010–2050“. Pew Research Center. 1 sausio 2020. Suarchyvuota iš originalo 22 vasario 2017. Nuoroda tikrinta 22 vasario 2017.