2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai

‹ 2016 Lietuva 2024 ›
2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai
141 vieta
2020 m. spalio 11 d. (2020-10-11) (I turas)
2020 m. spalio 25 d. (2020-10-25) (II turas)
Balsavę rinkėjai 47,80% Mažėjimas 2,81 pp (daugiamandatė)
Pirmoji partija Antroji partija Trečioji partija
Ministras G. Landsbergis portretai.jpg Ramūnas Karbauskis.jpg Gintautas Paluckas.png
Lyderis Gabrielius Landsbergis Ramūnas Karbauskis Gintautas Paluckas
Partija TS–LKD LVŽS LSDP
Laimėta vietų 50 32 13
Pokytis Didėjimas 19 Mažėjimas 22 Mažėjimas 4
Ketvirtoji partija Penktoji partija Šeštoji partija
XIII-100-S20201208-O Posaškovos-8935 (cropped).jpg Aušrinė Armonaitė.png Viktor Uspaskich July 2019.jpg
Lyderis Viktorija Čmilytė-Nielsen Aušrinė Armonaitė Viktor Uspaskich
Partija LRLS LP DP
Laimėta vietų 13 11 10
Pokytis Mažėjimas 1 Nauja Didėjimas 8

2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai – aštuntieji eiliniai Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai, kurių pirmasis turas vyko 2020 m. spalio 11 d., antrasis – 2020 m. spalio 25 d.[1] Rinkimų metu 2020–2024 m. kadencijai išrinktas 141 Seimo narys.

VRK parengtas apie rinkimus informuojantis plakatas.

Rinkimų sistemaKeisti

Seimo rinkimų sistema nuo 2016 m. nepasikeitė – Seimas yra renkamas naudojant mišriąją rinkimų sistemą: 70 narių renkami proporcinio atstovavimo sistema pagal partijų sąrašus, kurie surenka mažiausiai 5 proc. atiduotų balsų (koalicijoms taikomas 7 proc. barjeras), likę 71 Seimo nariai – daugumos atstovavimo sistema (vienmandatėse apygardose) dviem turais. Pirmajame ture kandidatas išrenkamas, jei surenka daugiau nei pusę balsų. Jei rinkimuose dalyvauja mažiau nei 40 proc. rinkėjų, kandidatas turi surinkti bent 20 proc. visų rinkėjų balsų.[2] Jei pirmame ture nei vienas kandidatas nesurenka reikiamo kiekio balsų, antrame ture rinkėjai renkasi iš dviejų, daugiausia balsų pirmajame ture surinkusių kandidatų.

Seimo nariais gali būti renkami Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie nesusiję priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip 25 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje. Jais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais.[3]

Situacija prieš rinkimusKeisti

2016 m. parlamento rinkimuose pergalę pasiekė ir didžiausia parlamentine partija tapo Sauliaus Skvernelio vedama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Iki tol teturėjusi vieną vietą parlamente, partija rinkimuose gavo 54 mandatus. Daugiamandatę laimėję Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai (TS–LKD) liko antri ir pelnė 31 vietą (2 vietomis mažiau).

Aiškiomis pralaimėtojomis tapo Vyriausybėje dirbusios partijos – Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), kuri laimėjo 17 vietų (mažiau 21 vieta) ir Darbo partija (DP) su 2 vietomis (mažiau 27 vietomis).

LSDP iš pradžių įėjo į LVŽS sudarytą valdančiąją koaliciją, tačiau 2017 m. rugsėjį, kai partijos vadovu tapo Gintautas Paluckas, nusprendė iš koalicijos pasitraukti. Vienuolika partijos Seimo narių, tarp jų ir du buvę Ministrai Pirmininkai Gediminas Kirkilas ir Algirdas Butkevičius, nusprendė ir toliau palaikyti Vyriausybę. LSDP frakcija Seime skilo, o iš jos pasitraukę parlamentarai 2018 m. kovo mėn. įkūrė Lietuvos socialdemokratų darbo partiją (LSDDP). Vyriausybė, turėdama nepakankamą paramą parlamente, 2018 m. pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su partija „Tvarka ir teisingumas“ (TT). Po 2019 m. Prezidento rinkimų prie koalcijos prisijungė ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA–KŠS). Tais pačiais metais partija „Tvarka ir teisingumas“ subyrėjo ir buvo pašalinta iš koalicijos.

Valdančiųjų iniciatyva 2019 m. gegužės 12 d., kartu su Prezidento rinkimais vyko referendumas, kurio metu buvo sprendžiamas Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimas, sumažinantis Seimo narių skaičių nuo 141 iki 121. Dėl per mažo rinkėjų aktyvumo referendumas neįvyko.

Po keletos mėnesių Ramūnas Karbauskis ir Naglis Puteikis įregistravo įstatymo projektą dėl Seimo rinkimų barjero partijoms sumažinimo nuo 5 iki 3%, o koalicijoms – nuo 7 iki 5%. Seimas jį priemė, tačiau Prezidentas šį projektą vetavo. Veto atmesti nepavyko, įstatymas neįsigaliojo.[4][5]

Prieš pat rinkimus vienmandačių ribos buvo perbraižytos: kaimo vietovėse jos buvo išplėstos, Vilniuje viena jų pridėta, o Kaune panaikinta, įsteigta pasaulio lietuvių apygarda.[6]

PartijosKeisti

Daugiamandatėje apygardoje savo kandidatų sąrašus iškėlė 17 partijų, kurioms atsitiktine tvarka rinkimų biuletenyje priskirtas toks eiliškumas:[7][8]

Partija Lyderis
1 „Drąsos kelias“ politinė partija DKPP Jonas Varkala
2 Partija „Laisvė ir Teisingumas“ PLT Remigijus Žemaitaitis
3 Laisvės partija LP Aušrinė Armonaitė
4 Lietuvos liaudies partija LLP Tauras Jakelaitis (Nendrė Černiauskienė)
5 Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai TS–LKD Gabrielius Landsbergis (Ingrida Šimonytė)
6 Centro partija – Tautininkai CP–T Naglis Puteikis
7 Nacionalinis susivienijimas NS Vytautas Radžvilas
8 Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga LLRA–KŠŠ Valdemar Tomaševski
9 Lietuvos socialdemokratų darbo partija LSDDP Gediminas Kirkilas (Linas Linkevičius)
10 Kartų solidarumo sąjunga - Santalka Lietuvai KSS–SL Arvydas Juozaitis
11 Lietuva - visų PL–V Tomas Pačėsas
12 Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis LRLS Viktorija Čmilytė–Nielsen
13 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga LVŽS Ramūnas Karbauskis (Saulius Skvernelis)
14 Lietuvos žaliųjų partija LŽP Remigijus Lapinskas
15 Krikščionių sąjunga KS Rimantas Jonas Dagys
16 Darbo partija DP Viktoras Uspaskich
17 Lietuvos socialdemokratų partija LSDP Gintautas Paluckas

Rinkėjų aktyvumasKeisti

Rinkėjų aktyvumas I-ame tureKeisti

 
Rinkėjų aktyvumas I-ame ture (apylinkėmis)[9]

Išankstinis balsavimasKeisti

Dėl COVID-19 epidemijos išankstinis balsavimas vyko keturias dienas (vietoje įprastinių dviejų).

Tos ir ankstesnių dienų suminiai duomenys[10]

Spalio 5 d. Spalio 6 d. Spalio 7 d. Spalio 8 d.
0,54 % 1,52 % 3,09 % 7,39 %

Rinkimų dieną[11]Keisti

10 val. 14 val. 19 val. Iš viso
5,91 % 20,24 % 33,84 % 47,16 %

Rinkėjų aktyvumas II-ame tureKeisti

Išankstinis balsavimasKeisti

Tos ir ankstesnių dienų suminiai duomenys[12]

Spalio 19 d.[13] Spalio 20 d.[14] Spalio 21 d.[15] Spalio 22 d.[16]
1,20 % 3,02 % 5,24 % 7,34 %

Rinkimų dieną[17]Keisti

10 val.[18] 14 val.[18] 19 val.[18] Iš viso[18]
6,04 % 17,34 % 37,85 % 38,96 %

RezultataiKeisti

 
Partija Apygarda Iš viso vietų +/–
Daugiamandatė Vienmandatė
I turas II turas
Balsai % Vietos Vietos
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai TS–LKD 292,124 24,86 23 1 26 50   19
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga LVŽS 204,791 17,43 16 0 16 32   22
Darbo partija DP 110,773 9,43 9 0 1 10   8
Lietuvos socialdemokratų partija LSDP 108,649 9,25 8 0 5 13   4
Laisvės partija LP 107,093 9,11 8 0 3 11 Nauja
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis LRLS 79,755 6,79 6 0 7 13   1
Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga LLRA–KŠŠ 56,386 4,80 0 2 1 3   5
Lietuvos socialdemokratų darbo partija LSDDP 37,197 3,17 0 0 3 3 Nauja
Centro partija – Tautininkai CP–T 26,769 2,28 0 0 0 0   1
Nacionalinis susivienijimas NS 25,098 2,14 0 0 0 Nauja
Partija „Laisvė ir Teisingumas“ PLT 23,355 1,99 0 0 1 1 Nauja
Lietuvos žaliųjų partija LŽP 19,303 1,64 0 0 1 1   0
„Drąsos kelias“ politinė partija DKPP 13,337 1,14 0 0 0   0
Lietuva – visų PL–V 11,352 0,97 0 0 0 Nauja
Krikščionių sąjunga KS 8,825 0,75 0 0 0 Nauja
Kartų solidarumo sąjunga – Santalka Lietuvai KSS–SL 5,808 0,49 0 0 0 Nauja
Lietuvos liaudies partija LLP 2,946 0,25 0 0 0   0
Nepriklausomi 0 4 4   0
Negaliojantys biuleteniai 41,401 3,51
Iš viso 1,174,962 100 70 3 68 141
Registruoti rinkėjai/aktyvumas 2,457,722 47,81
Šaltinis: VRK[19]

Po rinkimųKeisti

Kadangi jokia partija nelaimėjo konstitucinės daugumos (71), teko formuoti koaliciją. Antrojo rinkimų turo naktį, suskaičiavus daugumą balsų, buvo paskelbta apie galimą centro-dešinės koaliciją tarp Tėvynės sąjungos, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos. Šios partijos paskelbė deklaraciją ir įsipareigojo pradėti derybas.[21] Lapkričio 9 d. partijos suformavo valdančiąją koaliciją ir pasirašė sutartį, kurioje Ingrida Šimonytė įvardijama kaip kandidatė į Ministrės Pirmininkės poziciją, o Seimui vadovauti patikėta Viktorijai ČmilyteiNielsen.[22]

2020–2024 m. Seimas darbą pradėjo laprkričio 13 d. Pirmajame posėdyje slaptu balsavimu Viktorija Čmilytė Nielsen tapo Seimo Pirmininke, už ją balsavo 106 parlamentarai.[23]

Lapkričio 24 d. Seimas pritarė Šimonytės kandidatūrai. Ministrų kabinetas, kurį gruodžio 7 d. patvirtino Prezidentas Gitanas Nausėda, gavo įgaliojimus veikti gruodžio 11 d.[24]

ŠaltiniaiKeisti

  1. 2020 m. Seimo rinkimai, vrk.lt
  2. Seimo rinkimų įstatymas
  3. LR KONSTITUCIJA - V SKIRSNIS - SEIMAS
  4. Seimas nuleido rinkimų kartelę: paklius ir tie, kurie neturėjo vilčių
  5. Valdantieji pralaimėjo vos vienu balsu – lieka ta pati Seimo rinkimų kartelė
  6. Perbraižomas rinkimų žemėlapis, Vilniuje pagausės apygardų  
  7. Partijos išsirikiavo rinkimų biuletenyje: „Drąsos kelias“ – pirmas, LVŽS gavo 13 numerį, Verslo Žinios, 2020–08–27
  8. 2020 m. Seimo rinkimai, Kandidatų sąrašai, Vyriausioji rinkimų komisija
  9. Shigematsu, Hisashi (2020-10-13). „2020年国会選・第1回投票の投票率“ [Rinkėjų aktyvumas 2020 m. Seimo rinkimų I-ame ture] (japonų k.). Nuoroda tikrinta 2020-10-13. 
  10. Rinkėjų aktyvumas balsuojant iš anksto
  11. Rinkėjų aktyvumas rinkimų dieną
  12. Rinkėjų aktyvumas balsuojant iš anksto pakartotiniame balsavime
  13. Rinkėjų aktyvumas balsuojant iš anksto, 2020–10–19
  14. Rinkėjų aktyvumas balsuojant iš anksto, 2020–10–20
  15. Rinkėjų aktyvumas balsuojant iš anksto, 2020–10–21
  16. Rinkėjų aktyvumas balsuojant iš anksto, 2020–10–22
  17. Rinkėjų aktyvumas rinkimų dieną pakartotiniame balsavime
  18. 18,0 18,1 18,2 18,3 Rinkėjų aktyvumas rinkimų dieną pakartotiniame balsavime
  19. 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai
  20. „Voter Turnout in the 2020 Seimas Election“. 2020-10-11. Nuoroda tikrinta 2020-10-11. 
  21. Trys partijos išplatino deklaraciją dėl koalicijos: formuojama Vyriausybė, vadovaujama Šimonytės
  22. Pasirašius koalicijos sutartį aiškus vienas postas, kitas turi paaiškėti iki penktadienio
  23. Viktorija Čmilytė-Nielsen išrinkta Seimo pirmininke – palaikė 106 parlamentarai
  24. Lietuva turi naują Vyriausybę – Seimas pritarė programai, prisiekė ministrai
Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai  
1920 | 1922 | 1923 | 1926 | 1936 | 1990 | 1992 | 1996 | 2000 | 2004 | 2008 | 2012 | 2015 | 2016 | 2020
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai  
1919 | 1922 | 1926 | 1926 | 1931 | 1938 | 1993 | 1997–1998 | 2002–2003 | 2004 | 2009 | 2014 | 2019 | 2024
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimai  
1990 | 1995 | 1997 | 2000 | 2003 | 2007 | 2011 | 2015 | 2015 (pakartotiniai) | 2019 | 2023
Rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvoje  
2004 | 2009 | 2014 | 2019 | 2024
Referendumai Lietuvoje  
1991 | 1992 m. gegužė | 1992 m. birželis | 1992 m. spalis | 1994 | 1996 m. spalis | 1996 m. lapkritis | 2003 | 2008 | 2012 | 2014 | 2019 (I) | 2019 (II)