2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai

2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai
daugiausiai mandatų gavusios partijos
TS-LKD Ingrida Šimonytė 50
LVŽS Saulius Skvernelis 32
LSDP Gintautas Paluckas 13
LRLS Viktorija Čmilytė-Nielsen
Aktyvumas I turas II turas
47,16 % 38,96 %

2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai – eiliniai Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai, kurių pirmasis turas vyko 2020 m. spalio 11 d., antrasis – 2020 m. spalio 25 d.[1] Rinkimų metu 2020-2021 m. kadencijai išrinktas 141 Seimo narys.

VRK parengtas apie rinkimus informuojantis plakatas.

Rinkimuose kandidatais save iškėlė 1747 asmenys: 1724 atstovaujantys partijas ir 23 nepriklausomi. Daugiamandatėje apygardoje dėl vietų varžėsi 17 partijų.[2]

Rinkimų būdasKeisti

Seimo rinkimų būdas nuo 2016 m. Seimo rinkimų nepasikeitė. 2019 m. gegužės mėn. referendume buvo siūlymas sumažinti Seimo narių skaičių dvidešimčia - iki 121 Seimo nario. Referendumas neįvyko, nes pasisakė mažiau nei 50 procentų rinkėjų. Dalyvavimas balsavime buvo 48 proc. rinkėjų. Iš jų 76,2 proc. pasisakė už Seimo narių skaičiaus sumažinimą.[3]

70 narių išrinkti proporcinio atstovavimo sistema pagal partijų sąrašus, kurie surinko mažiausiai 5 proc. atiduotų balsų (koalicijoms taikytas 7 proc. barjeras). ŠIe nariai išrinkti pirmajame rinkimų ture spalio 11 d.

Likę 71 Seimo nariai išrinkti vienmandatėse apygardose – daugumos atstovavimo sistema dviem turais. Pirmajame ture kandidatas išrenkamas, jei surenka daugiau nei pusę balsų. Jei rinkimuose dalyvauja mažiau nei 40 proc. rinkėjų tai kandidatas turi surinkti bent 20 proc. visų rinkėjų balsų.[4] Jei pirmame ture nei vienas kandidatas nesurenka reikiamo kiekio balsų, antrame ture rinkėjai renkasi iš dviejų, daugiausia balsų pirmajame ture surinkusių kandidatų. Antras turas įvyko spalio 25 d.

Rinkimuose dalyvavusios partijosKeisti

Daugiamandatėje apygardoje savo kandidatų sąrašus iškėlė 17 partijų, kurioms atsitiktine tvarka rinkimų biuletenyje priskirtas toks eiliškumas:[5][6]

  1. Drąsos kelias
  2. Laisvė ir teisingumas
  3. Laisvės partija
  4. Lietuvos liaudies partija
  5. Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai
  6. Centro partija – Tautininkai
  7. Nacionalinis susivienijimas
  8. Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga
  9. Lietuvos socialdemokratų darbo partija
  10. Kartų solidarumo sąjunga – Santalka Lietuvai
  11. Lietuva – visų
  12. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis
  13. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
  14. Lietuvos žaliųjų partija
  15. Krikščionių sąjunga
  16. Darbo partija
  17. Lietuvos socialdemokratų partija

Situacija prieš rinkimusKeisti

Per 2016 m. parlamento rinkimus pergalę pasiekė ir didžiausia parlamentine partija tapo LVŽS. Iki tol teturėjusi vieną vietą parlamente partija rinkimuose gavo 54 mandatus. TS-LKD laimėjo 31 vietą (2 vietomis mažiau).

Aiškiomis pralaimėtojomis tapo Vyriausybėje dalyvavusios partijos - LSDP (17 vietų, mažiau 21 vieta) ir Darbo partija (2 vietos, mažiau 27 vietomis).

LSDP iš pradžių įėjo į LVŽS sudarytą valdančiąją koaliciją, tačiau 2017 m. rugsėjį, po to kai partijos vadovu tapo Gintautas Paluckas, nusprendė iš koalicijos pasitraukti. Vienuolika LSDP Seimo narių, tarp jų ir du buvę LSDP ministrai pirmininkai Gediminas Kirkilas ir Algirdas Butkevičius, nusprendė toliau palaikyti vyriausybę. LSDP parlamento frakcija skilo, o iš LSDP frakcijos pasitraukę parlamentarai 2018 m. kovo mėn. įkūrė Lietuvos socialdemokratų darbo partiją (LSDDP).

Rinkėjų aktyvumasKeisti

Rinkėjų aktyvumas I-ame tureKeisti

 
Rinkėjų aktyvumas I-ame ture (apylinkėmis)[7]

Išankstinis balsavimasKeisti

Tos ir ankstesnių dienų suminiai duomenys

Spalio 5 d.[8] Spalio 6 d.[9] Spalio 7 d.[10] Spalio 8 d.[11]
0,54 % 1,52 % 3,09 % 7,39 %

Rinkimų dienąKeisti

10 val. 14 val. 19 val. Iš viso
5,91 % 20,24 % 33,84 % 47,16 %

Rinkėjų aktyvumas II-ame tureKeisti

Išankstinis balsavimasKeisti

Tos ir ankstesnių dienų suminiai duomenys

Spalio 19 d.[12] Spalio 20 d.[13] Spalio 21 d.[14] Spalio 22 d.[15]
1,20 % 3,02 % 5,24 % 7,34 %

Rinkimų dienąKeisti

10 val.[16] 14 val.[16] 19 val.[16] Iš viso[16]
6,04 % 17,34 % 37,85 % 38,96 %

RezultataiKeisti

Partija Daugiamandatė apygarda Vienmandatė apygarda Iš viso
vietų
+/–
I turas II turas
Balsai % Vietos Vietos Vietos
Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai 292124 24,86 23 1 26 50   19
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga 204791 17,43 16 0 16 32   22
Darbo partija 110773 9,43 9 0 1 10   8
Lietuvos socialdemokratų partija 108649 9,25 8 0 5 13   4
Laisvės partija 107093 9,11 8 0 3 11 Nauja
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis 79755 6,79 6 0 7 13   1
Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga 56386 4,80 0 2 1 3   5
Lietuvos socialdemokratų darbo partija 37197 3,17 0 0 3 3 Nauja
Centro partija – Tautininkai 26769 2,28 0 0   1
Nacionalinis susivienijimas 25098 2,14 0 0 0 Nauja
Laisvė ir Teisingumas 23355 1,99 0 0 1 1 Nauja
Lietuvos žaliųjų partija 19303 1,64 0 0 1 1   0
Drąsos kelias 13337 1,14 0 0 0   0
Lietuva - visų 11352 0,97 0 0 0 Nauja
Krikščionių sąjunga 8825 0,75 0 0 0 Nauja
Kartų solidarumo sąjunga - Santalka Lietuvai 5808 0,49 0 0 0 Nauja
Lietuvos liaudies partija 2946 0,25 0 0 0   0
Nepriklausomi 0 4 4   0
Negaliojantys 41465
Iš viso 1175026 100 70 3 68 141 0
Registruotų rinkėjų/aktyvumas 2457722 47,81
Šaltinis: Vyriausioji rinkimų komisija[17]

ŠaltiniaiKeisti

Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai  
1920 | 1922 | 1923 | 1926 | 1936 | 1990 | 1992 | 1996 | 2000 | 2004 | 2008 | 2012 | 2015 | 2016 | 2020
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai  
1919 | 1922 | 1926 | 1926 | 1931 | 1938 | 1993 | 1997–1998 | 2002–2003 | 2004 | 2009 | 2014 | 2019 | 2024
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimai  
1990 | 1995 | 1997 | 2000 | 2003 | 2007 | 2011 | 2015 | 2015 (pakartotiniai) | 2019 | 2023
Rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvoje  
2004 | 2009 | 2014 | 2019 | 2024
Referendumai Lietuvoje  
1991 | 1992 m. gegužė | 1992 m. birželis | 1992 m. spalis | 1994 | 1996 m. spalis | 1996 m. lapkritis | 2003 | 2008 | 2012 | 2014 | 2019 (I) | 2019 (II)