Kovo 11

Kovo 11 yra 70-oji metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 71-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 295 dienos.

Informacija

Šventės

• Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena.

Paminklai

• 1991 m. Paminklas „Kovo 11“ – Lietuvos Nepriklausomybės dienai pažymėti pastatytas Lenkijoje, Punsko valsčiaus Kampuočių kaime;
• 1979 m. Berlyno Šarlotenburgo (Scharlottenburg) parke Braco Dimitrijevič (Bosnija) pastatė paminklą „Kovo 11-ajai – dienai, kuri galbūt bus svarbi pasaulio istorijai“.

Vardadieniai

Gediminas – Konstancija – Konstantas – Konstantinas – Kostas – Kostė – Vijolė – Paulina

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1566 – įsigaliojo Antrasis Lietuvos Statutas.
• 1936 – Klaipėdos radijo stotis transliavo pirmąją bandomąją laidą – patefono plokštelių koncertą.
• 1938 – Lenkija pateikė Lietuvai ultimatumą užmegzti diplomatinius santykius, nutrauktus šiai šaliai okupavus Vilnių. Lietuva ultimatumą priėmė.
• 1990 – Lietuvos Aukščiausioji Taryba priėmė Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo aktą.

Gimimo dienos

• 1786 m. – Ernstas Vilhelmas Berbomas, etnografas, liaudies dainų, kalbinės medžiagos rinkėjas (m. 1865 m.).
• 1889 m. – Juozas Čižauskas, kunigas, vargonininkas, chorvedys, dainininkas (tenoras), kompozitorius (m. 1955 m.).
• 1891 m. – Jonas Šaučiūnas, vargonininkas, chorvedys, kultūros veikėjas (m. 1991 m.).
• 1910 m. – Jonas Čygas, Lietuvos veterinarijos gydytojas parazitologas, biologijos mokslų kandidatas (m. 1959 m.).
• 1912 m. – Levas Vladimirovas, vienas žymiausių XX a. Lietuvos knygotyros ir bibliotekininkystės specialistų, mokslininkas ir pedagogas, Jungtinių Tautų bibliotekos direktorius (m. 1999 m.).
• 1914 m. – Jonas Butkus, Lietuvos veterinarijos gydytojas, biomedicinos mokslų daktaras (m. 2002 m.).
• 1916 m. – Kazys Umbrasas, literatūrologas, prozininkas, vertėjas (m. 1970 m.).
• 1920 m. – Eugenija Šimkūnaitė, gydytoja žolininkė, etnografė, habilituota gamtos mokslų daktarė (m. 1996 m.).
• 1921 m.:
  • Jonas Macaitis, Lietuvos leksikografas (m. 1989 m.).
  • Vytautas Četkauskas, vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas (m. 2000 m.).
• 1923 m. – Edvardas Ramanauskas, Vilniaus Universiteto Chemijos fakulteto dekanas, profesorius (m. 1988 m.).
• 1925 m. – Jonas Kalvelis, Lietuvos fotografas (m. 1987 m.).
• 1930 m. – Marija Macijauskienė, poetė, publicistė (m. 2020 m.).
• 1937 m.:
  • Alfonsas Čekauskas, Lietuvos pedagogas, visuomenės veikėjas.
  • Nelė Gricienė-Narbutaitė, choro dirigentė ir pedagogė.
• 1941 m. – Gediminas Kazys Čepulis, Lietuvos gydytojas virusologas imunologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. 2003 m.).
• 1942 m. – Algirdas Žukas, Lietuvos agronomas, Utenos rajono politinis veikėjas.
• 1943 m. – Arvydas Kazimieras Karaška, lietuvių muzikologas, enciklopedininkas.
• 1946 m. – Pranas Zaveckas, pedagogas, Lietuvos ir Kaišiadorių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1950 m. – Viktoras Rinkevičius, inžinierius, Lietuvos ir Kauno miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1954 m. – Viktoras Masevičius, Lietuvos choro dirigentas ir pedagogas (m. 2022 m.).
• 1956 m. – Vitalijus Žiurlys, Lietuvos ir Panevėžio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1958 m. – Irena Sirusienė, aplinkosaugininkė, Lietuvos ir Kelmės rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1965 m. – Rolandas Aidukas, choro dirigentas ir pedagogas.
• 1984 m. – Alfredas Skroblas, Lietuvos futbolininkas. Žaidžia krašto gynėjo pozicijoje. Kviečiamas į Lietuvos rinktinę. Rinktinėje debiutavo rungtynėse prieš Estiją. 2008 m. gruodžio 22 d. sutartis su A. Skroblu buvo nepratęsta..
• 1985 m. – Viktorija Žemaitytė, Lietuvos lengvaatletė, septynkovininkė. Treneris – A. Gavėnas.

Mirtys

• 1921 m. – Tomas Astramskas, lietuvių visuomenės veikėjas, publicistas, leidėjas (g. 1853 m.).
• 1924 m. – Matas Slačiauskas, knygnešys, lietuvių visuomenės veikėjas (g. 1850 m.).
• 1932 m. – Juozas Kačinskas, Lietuvos veterinarijos gydytojas (g. 1857 m.).
• 1937 m. – Antanas Gudaitis, raštininkas, valdininkas, visuomenės veikėjas, knygnešys (g. 1872 m.).
• 1939 m. – Pranas Juškys, Lietuvos draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas (g. 1871 m.).
• 1944 m. – Vladas Stašinskas, teisininkas, advokatas, savivaldybininkas, Lietuvos politinis veikėjas, pirmasis Lietuvos vidaus reikalų ministras (g. 1874 m.).
• 1960 m. – Antanas Didžiulis, Lietuvos gydytojas, politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1883 m.).
• 1979 m. – Antanas Banėnas, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas, elektrotechnikos inžinierius (g. 1897 m.).
• 1983 m. – Petras Kazlauskas, Kazlas, Lietuvos gydytojas oftalmologas, medicinos daktaras (g. 1903 m.).
• 1986 m. – Bronius Rožinskas, pirmasis lietuvių buriuotojas, perplaukęs Atlanto vandenyną (g. 1912 m.).
• 1990 m. – Zigmas Leškevičius, valtornininkas, pedagogas, chorvedys (g. 1908 m.).
• 1991 m.:
  • Jonas Narkus, vargonininkas ir chorvedys (g. 1912 m.).
  • Jonas Stoskeliūnas, Lenkijos lietuvių visuomenės veikėjas, mokytojas ir poetas (g. 1913 m.).
• 1999 m. – Vladimiras Ščiurovas, politologas, Lietuvos politinis veikėjas (g. 1955 m.).
• 2004 m. – Vladas Bulavas, Lietuvos inžinierius elektrikas, bibliotekininkas, technologijos mokslų daktaras (g. 1936 m.).
• 2007 m. – Petras Šakalinis, inžinierius, Lietuvos profsąjungų ir politinis veikėjas, 1996–2000 m. Seimo narys (g. 1948 m.).
• 2020 m. – Vytautas Bačius, Lietuvos filologas, televizijos žurnalistas (g. 1932 m.).
• 2023 m. – Marija Danutė Jukniūtė-Bžeskienė, Lietuvos grafikė, scenografė (g. 1943 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1818 – išspausdinta Mary Shelley knyga Frankenšteinas;
• 1851 – Venecijoje įvyko Džiuzepės Verdžio operos „Rigoletas“ premjera;
• 1931 – Sovietų Sąjungoje uždrausta įvežti ir pardavinėti Bibliją;
• 1938 – Vokietija pradėjo Austrijos „anšliusą“;
• 1985 – Michailas Gorbačiovas išrinktas SSRS lyderiu – SSKP CK generaliniu sekretoriumi;
• 2004 – Madride teroristų atakos metu žuvo apie 200 žmonių;
• 2011 – stipriausias Japonijos istorijoje užfiksuotas 2011 m. Sendajaus žemės drebėjimas ir cunamis.

Gimimo dienos

• 1544 m. – Torkvatas Tasas, italų poetas, žinomas dėl savo 1581 m. poemos Gerusalemme liberata („Jeruzalės išvadavimas“) (m. 1595 m.).
• 1549 m. – Chuanas de Salsedas, ispanų keliautojas ir karvedys. Vadinamas paskutiniu konkistadoru (m. 1576 m.).
• 1818 m. – Marius Petipa, XIX a. prancūzų kilmės Rusijoje išgarsėjęs šokėjas, baletmeisteris ir pedagogas (m. 1910 m.).
• 1899 m. – Frederikas IX, 1947–1972 m. Danijos karalius (m. 1972 m.).
• 1906 m. – Zino Davidoff, žinomas ukrainiečių–žydų kilmės šveicarų tabako prekiautojas. 1911 m. kartu su šeima emigravo į Šveicariją, kur 1912 m. tėvas, taip pat tabako prekiautojas, Ženevoje atidarė tabako parduotuvę (m. 1994 m.).
• 1916 m. – Haroldas Vilsonas, ekonomistas, vienas žymiausių XX amžiaus Didžiosios Britanijos politinių veikėjų (m. 1995 m.).
• 1921 m. – Astoras Piacola, Argentinos tango kompozitorius, bandoneono virtuozas. Jis laikomas tradicinės tango muzikos revoliucionieriumi, su tango sujungęs džiazo, klasikinės muzikos elementus ir sukūręs taip vadinamą „naująjį tango“ (Nuevo tango) (m. 1992 m.).
• 1926 m. – Ralfas Deividas Albernatis, Jungtinių Valstijų pilietinių teisių judėjimo lyderis, pastorius, artimas Martino Liuterio Kingo sąjungininkas Pietinėje krikščionių vadovybės asociacijoje. Po Kingo nužudymo daktaras Abernatis perėmė Pietinės krikščionių vadovybės asociacijos vairą į savo rankas ir taip pat vadovavo žygiui į Vašingtoną, kurį buvo suplanuota įvykdyti 1968 metų gegužės mėnesį. Ralfui Abernačiui yra suteikti penki garbės daktaro laipsniai (m. 1990 m.).
• 1931 m. – Keithas Rupertas Murdochas, australų kilmės amerikietis, tituluojamas stambiausiu pasaulyje žiniasklaidos magnatu. Jam priklauso žiniasklaidos grupė „News Corporation“.
• 1936 m. – Haraldas cur Hauzenas, vokiečių medicinos mokslininkas, nusipelnęs profesorius. Tyrinėjo gimdos kaklelio vėžį, kuriame atrado papilomos virusų. Už tai jis 2008 m. gavo Nobelio fiziologijos ir medicinos premiją (m. 2023 m.).
• 1945 m. – Carlos Alberto Renteria Mantilla, Kolumbijos narkobaronas, manoma, šiuo metu vadovaujantis Šiaurės Slėnio karteliui.
• 1955 m. – Nina Hagen, dainininkė, kilusi iš Rytų Vokietijos, Berlyno, išgarsėjusi aštuntajame dešimtmetyje.
• 1965 m. – Catherine Amanda Fulop García, Venesuelos aktorė ir vengrų kilmės modelis.
• 1971 m. – Johnny Knoxville, JAV komikas ir aktorius, geriausiai žinomas iš savo vaidmens MTV televizijos laidoje Jackass. Gimė Knoxville mieste, Tennesio valstijoje, JAV.
• 1973 m. – Martin Hiden, futbolininkas, Austrijos rinktinės ir SK Austria Kärnten klubo vidurio gynėjas.
• 1978 m. – Didieras Drogba, futbolininkas, Dramblio Kaulo Kranto rinktinės kapitonas, Chelsea F.C. klubo puolėjas.
• 1979 m. – Elton Tyron Brand, JAV krepšininkas rungtyniaujantis sunkiojo krašto pozicijoje Philadelphia „76ers“ komandoje.
• 1983 m. – Holly Rachel Vukadinović, australų kilmės aktorė ir ARIA nominuota dainininkė. Išgarsėjo suvaidinusi seriale „Kaimynai“ (Neighbours), muzikinę karjerą pradėjo 2002 metais, ją išgarsino kurinys „Kiss Kiss“.
• 1986 m. – Derrick Low, JAV krepšininkas, rungtyniaujantis įžaidėjo pozicijoje.

Mirtys

• 585 m. pr. m. e. – Imperatorius Džinmu, mitinis Japonijos įkūrėjas ir pirmasis Japonijos imperatorius pagal tradicinį sąrašą. (g. 711 m. pr. m. e.).
• 222 m. – Elagabalas, Severų dinastijos Romos imperatorius, valdęs 218–222 m (g. 204 m.).
• 1870 m. – Mošoešoe I, Lesoto karalius. Jis pasižymėjo tuo, jog XIX a. konsolidavo basoto tautos gyvenamas teritorijas, tokiu būdu įkurdamas valstybę, kuri buvo dabartinio Lesoto pirmtakė. Tai buvo vadinama kaip mfekanė ir skatino tautas vienytis (g. 1786 m.).
• 1911 m. – Elena Henrieta (Svalou) Ričards, buvo įžymioji industrijos ir aplinkos chemikė Jungtinėse Amerikos valstijose XIX a., namų ekonomikos pradininkė. Ričarfs buvo pirmoji moteris priimta į Masačusetso Technologijos Institutą ir pirmoji moteris dėstytoja, pirmoji moteris priimta į bet kokią mokslo ar technologijos mokyklą ir pirmoji amerikietė moteris įgijusi chemijos daktarės laipsnį (g. 1842 m.).
• 1914 m. – Piotras Semionovas-Tianšanskis, žymus rusų geografas ir statistikas. Daugiau nei 40 m. vadovavo Rusijos geografų draugijai, jam prižiūrint leistas Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas. Buvo pagrindinis pirmojo Rusijos imperijos gyventojų surašymo organizatorius (g. 1827 m.).
• 1931 m. – Frydrichas Vilhelmas Murnau, vienas įtakingiausių nebyliojo kino laikotarpio Vokietijos kino režisierių. Aktyvus XX a. 3-iojo dešimtmečio ekspresionizmo judėjimo Vokietijos kine veikėjas. Kai kurie F. W. Murnau nebyliojo kino filmai pražuvo, bet daugelis išliko (g. 1888 m.).
• 1950 m. – Henrikas Manas, vokiečių rašytojas. Tomo Mano brolis (g. 1871 m.).
• 1955 m. – Aleksandras Flemingas, britų biologas ir farmakologas, išgarsėjęs kaip penicilino išradėjas (1928 m.), už ką gavo Nobelio premiją 1945 m (g. 1881 m.).
• 1959 m. – Ludolfas Libertsas, latvių tapytojas, grafikas, scenografas (g. 1895 m.).
• 1990 m. – Venediktas Vasilijevičius Jerofejevas, rusų rašytojas (g. 1938 m.).
• 2002 m.:
  • James Tobin, 1981 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas (g. 1918 m.).
  • Rudolf Hell, vienas reikšmingiausių Vokietijos išradėjų (g. 1901 m.).
• 2006 m. – Slobodanas Miloševičius, Jugoslavijos ir Serbijos politikas. Nuo 1989 iki 1997 m. buvo Serbijos prezidentas, o nuo 1997 iki 2000 m. spalio 5 d. Jugoslavijos federacijos prezidentas. Nuo įkūrimo 1990 m. vadovavo Serbijos socialistų partijai (g. 1941 m.).