Voronežas – miestas vidurio Rusijoje; srities centras. Išsidėstęs prie Voronežo upės. Svarbus upių uostas, pramonės centras (regionas turi daug juodžemio, svarbaus žemės ūkyje), gaminamos mašinos, guma, maisto produktai. Yra Novovoronežskio atominė jėgainė.

Voronežas
rus. Воронеж
            
Voronežas
Voronežas
51°40′19″ š. pl. 39°18′38″ r. ilg. / 51.67194°š. pl. 39.31056°r. ilg. / 51.67194; 39.31056 (Voronežas)
Laiko juosta: (UTC+3)
------ vasaros: (UTC+4)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Voronežo sritis Voronežo sritis
Įkūrimo data 1586
Meras Vadim Kstenin
Gyventojų (2021) 1 050 602
Plotas 596,51 km²
Tankumas (2021) 1 761 žm./km²
Pašto kodas 394000 - 394095
Tel. kodas +7 473
Tinklalapis www.voronezh-city.ru
Vikiteka Voronežas
Kirčiavimas Vorònežas

Architektūros paminklai: Šv. Mykolo cerkvė (XVIII a. pr.), Potiomkino rūmai (XVIII a.). Veikia universitetas (iš pradžių vadinosi Tartu universitetu, kadangi 1918 m. čia evakuotas iš Estijos). Iš senovės išlikę skitų laidojimo kalvos.

Istorija

redaguoti

Miestas įkurtas 1586 m. kaip tvirtovė, besiginant nuo Krymo ir Nogajaus totorių, puolančių iš pietinių stepių. 16951696 m. tapo laivų statybos centru (Petro I inicijuota Azovo kampanija). 1745 m. buvo įsteigta dvasinė seminarija. 1830 m. tapo svarbiu verslo ir kultūros centru. 1918 m. evakuoto Tartu universiteto pagrindu įsteigtas Voronežo valstybinis universitetas. II pasaulinio karo metu (19421943 m.) smarkiai sugriautas, bet po karo visiškai atstatytas.

Lietuviai Voroneže

redaguoti

Pirmojo pasaulinio karo metais Voronežas virto didžiausiu lietuvių centru Rusijoje. Jame iškart buvo įkurtos dvi Martyno Yčo vardo gimnazijos – viena berniukams, kita mergaitėms. Nors dėstomoji kalba išliko rusų, bet kaip atskiras dėstomasis dalykas buvo įvesta lietuvių kalba, kurią dėstė žinomas kalbininkas Jonas Jablonskis. Mokiniai gyveno bendrabučiuose, juos išlaikė, kaip ir visus lietuvių pabėgėlius Rusijoje šelpė, Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti. 19171918 m. Voroneže veikė Lietuvių spaustuvė.

Mieste mokėsi, dirbo žymūs Lietuvos veikėjai: Julija Biliūnienė, Petras Biržys, Juozas Damijonaitis, Kazys Grinius, Domas Jasaitis, Povilas Karazija, Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, Mykolas Krupavičius, Marcelė Kubiliūtė, Pranas Mašiotas, Stasys Matijošaitis, Jadvyga Oškinaitė-Sutkuvienė, Antanas Sniečkus, Zigmontas Antanas Aleksa, Petras Tarulis, Antanas Tumėnas, Juozas Tūbelis, Konstantinas Šakenis, Šatrijos Ragana, Adomas Varnas, Juozas Vokietaitis ir kt.

Nuorodos

redaguoti