Birželio 22
data
| Geg – Birželis – Lie | ||||||
| Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
| 1 | 2 | 3 | 4 | |||
| 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 |
| 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 |
| 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 |
| 26 | 27 | 28 | 29 | 30 | ||
| 2023 | ||||||
Birželio 22 yra 173-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 174-a). Nuo šios dienos iki metų pabaigos lieka 192 dienos.
InformacijaKeisti
VardadieniaiKeisti
Eigauda – Eigaudas – Eigaudė – Eigeda – Eigedas – Eigė – Inocentas – Kaributas – Kentautas – Kentautė – Laima – Laimutė – Paulina – Paulinas – Tomas.
Šią dieną LietuvojeKeisti
ĮvykiaiKeisti
- 1922 – Kaune vietoj aukštųjų piešimo kursų įsteigta Kauno meno mokykla;
- 1974 – atidarytas Rumšiškių liaudies buities muziejus;
- 1995 – įsteigta Lietuvos savivaldybių asociacija;
- 1998 – Taline pasirašytas dokumentas, atkuriantis prieškario metais egzisavusią „Baltijos spaudos santarvę“. Lietuvos, Latvijos ir Estijos žurnalistus vienijanti organizacija pavadinta „Baltijos žurnalistų federacija“;
- 1999 – Prezidentui Valdui Adamkui įteikta JAV nevyriausybinės laimėjimų akademijos premija už indėlį stiprinant demokratiją, taiką ir supratimą tarp tautų;
- 2004 – siekdamas išvengti galimo suėmimo, Vilniaus meras Artūras Zuokas pabėgo į Lenkiją.
Gimimo dienosKeisti
- 1864 m. – Hermanas Minkovskis, vokiečių matematikas, fizikas, vienas reliatyvumo teorijos pradininkų (m. 1909 m.).
- 1873 m.:
- Marijonas Vandalinas Steponas Broel-Pliateris, aktyvus kultūros veikėjas, archeologas, kolekcininkas, unikalios meno vertybių kolekcijos savininkas, bibliofilas, grafas iš garsios Pliaterių giminės, paskutinis Veprių dvarininkas (m. 1951 m.).
- Teofilius Matulionis, Lietuvos arkivyskupas, kankinys, dievo tarnas (1990 m.) (m. 1962 m.).
- 1880 m. – Vladas Mironas, kunigas, Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, Ministras pirmininkas (1938–1939 m.), Lietuvos kariuomenės kapelionas, politinis kalinys (m. 1953 m.).
- 1883 m. – Povilas Gronskis, Lietuvos teisininkas, istorikas (m. 1937 m.).
- 1897 m. – Petras Kubertavičius, aktorius (m. 1964 m.).
- 1904 m. – Konstantinas Rudaminas Jurgėla, teisininkas, istorikas, žurnalistas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (m. 1988 m.).
- 1906 m. – Vladimiras Lunia, Lietuvos ir TSRS kariškis, pulkininkas (m. 1992 m.).
- 1927 m. – Napoleonas Butkevičius, Lietuvos inžinierius, termodinamikos specialistas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (m. 1998 m.).
- 1930 m. – Vytautas Ylevičius, lietuvių fotomenininkas (m. 2020 m.).
- 1933 m. – Nijolė Narijauskaitė-Gražienė, Lietuvos teatro aktorė.
- 1938 m. – Jonas Petras Jankauskas, Lietuvos irkluotojas, irklavimo teisėjas, treneris, pedagogas, habilituotas socialinių mokslų daktaras.
- 1939 m.:
- Jonas Kizelis, muzikos mokytojas ir choro dirigentas.
- Jonas Liaukonis, Lietuvos inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras.
- 1940 m. – Nijolė Ščiukaitė, lietuvių estrados primadona, krikštolinio balso savininkė.
- 1941 m. – Linas Leonas Katinas, Lietuvos tapytojas (m. 2020 m.).
- 1944 m.:
- Algirdas Abromaitis, inžinierius konstruktorius, spaudos darbuotojas, Lietuvos ir Vilniaus politinis veikėjas (m. 1993 m.).
- Dalia Dilytė-Staškevičienė, lietuvių literatūros tyrinėtoja, vertėja, humanitarinių mokslų daktarė.
- Vida Rimaitytė, choro dirigentė ir muzikos mokytoja.
- 1947 m. – Elena Kliukaitė, Lietuvos ir Švenčionių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- 1949 m.:
- Juozas Kisielius, Lietuvos teatro ir kino aktorius (m. 1991 m.).
- Jūratė Bagdonavičiūtė, lietuvių tapytoja.
- 1950 m. – Zenonas Petrauskas, teisininkas, teisėtyrininkas tarptautininkas, diplomatinės ir konsulinės teisės ekspertas, teisės pedagogas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas, politikas, Lietuvos užsienio reikalų viceministras, ESBO Sutaikymo ir arbitražo teismo sutaikytojas (m. 2009 m.).
- 1951 m.:
- Giedrius Petružis, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas, inžinierius mechanikas, pedagogas.
- Juozas Kurtinaitis, Lietuvos onkologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. 2008 m.).
- 1955 m. – Egidijus Mažintas, Lietuvos dainininkas (bosas-baritonas), režisierius, humanitarinių mokslų daktaras.
- 1956 m. – Vytas Jazepčikas, gydytojas, Lietuvos ir Alytaus miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1959 m. – Algirdas Liaudanskis, Lietuvos ir Klaipėdos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1960 m. – Ramunė Aldona Kmieliauskaitė, Lietuvos grafikė, akvarelininkė (m. 2020 m.).
- 1961 m.:
- Gediminas Ramanauskas, choro dirigentas ir pedagogas.
- Zenonas Pukėnas, Lietuvos ir Elektrėnų savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1965 m. – Jonas Juškevičius, teisėtyrininkas kanonistas, Mykolo Romerio universiteto profesorius, Teisės fakulteto (TF) Bioteisės katedros vedėjas.
- 1971 m. – Eugenijus Cikanavičius, ūkininkas, Lietuvos ir Kaišiadorių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1981 m. – Danas Dambrauskas, Lietuvos ir Elektrėnų savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1987 m. – Ieva Narkutė, Lietuvos dainuojamosios poezijos kūrėja ir atlikėja.
MirtysKeisti
- 1915 m. – Ramūnas (Romanas) Bytautas, lietuvių filosofas, psichologas ir publicistas (g. 1886 m.).
- 1923 m. – Morisas Rozenfeldas, moderniosios žydų poezijos pradininkas (g. 1862 m.).
- 1933 m. – Stefanas Šileris, lenkų architektas (g. 1858 m.).
- 1941 m.:
- Justinas Dabrila, lietuvių kunigas, profesorius, kankinys (g. 1905 m.).
- Kazimieras Viktoras Justinas Marija Tiškevičius, Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas. Rusijos imperijos ir Lietuvos visuomenės bei karinis veikėjas, karininkas, savivaldybininkas (g. 1896 m.).
- Vladas Eidukevičius, lietuvių tapytojas (g. 1891 m.).
- 1953 m. – Kazys Barzdžius, Barzdys, knygnešys, medžio drožėjas, dievdirbys (g. 1868 m.).
- 1965 m.:
- Kazimieras Mielkus, ūkininkas, Lietuvos visuomenės ir valstybės veikėjas (g. 1887 m.).
- Kazys Kaluževičius, Lietuvos cirko artistas (g. 1917 m.).
- 1968 m. – Jonas Buivydas, literatas, Amerikos lietuvių visuomeninis veikėjas (g. 1894 m.).
- 1971 m. – Motiejus Nasvytis, Lietuvos gydytojas, pedagogas, Lietuvos ir JAV lietuvių visuomenės veikėjas (g. 1890 m.).
- 1991 m. – Viktoras Kutorga, Lietuvos gydytojas onkologas, visuomenės veikėjas, švietėjas, eksperimentinės onkologijos pradininkas Lietuvoje (g. 1920 m.).
- 1999 m. – Mamertas Karklelis, Lietuvos aktorius, teatro režisierius (g. 1931 m.).
Šią dieną pasaulyjeKeisti
ĮvykiaiKeisti
- 1941 – Vokietijos kariuomenė įsiveržė į TSRS (Barbarosos operacija).
- 1941 – Kaune LAF ir kitų patriotinių organizacijų pastangomis prasidėjo sukilimas prieš sovietų valdžią.
Gimimo dienosKeisti
- 1898 m. – Erichas Marija Remarkas, vokiečių rašytojas (m. 1970 m.).
- 1903 m. – Džonas Herbertas Dilindžeris, bankų plėšikas, siautėjęs JAV vidurio vakaruose XX a. trečiojo dešimtmečio pradžioje (m. 1934 m.).
- 1907 m. – Erikas Adamsonas, vienas talentingiausių XX a. latvių rašytojų, anksti miręs nuo tuberkuliozės (m. 1946 m.).
- 1910 m.:
- Herbert Werner Quandt, vokiečių pramonininkas, Quandt šeimos narys, pramonininko Günther Quandt sūnus, Harald Quandt įbrolis (m. 1982 m.).
- Konradas Cūzė, vokiečių inžinierius, neoficialus pirmojo šiuolaikinius principus turinčio kompiuterio sukūrėjas, pirmosios algoritminės kalbos autorius, skaitmeninės visatos idėjos pradininkas (m. 1995 m.).
- 1939 m. – Ada E. Yonath, 2009 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[1].
- 1947 m. – Bruno Latūras, prancūzų filosofas ir mokslo sociologas, ypač žinomas už darbus tiksliųjų mokslų, technologijų ir visuomenės studijų srityje (m. 2022 m.).
- 1949 m. – Meryl Streep, garsi amerikiečių aktorė. Daugelio kino kritikų laikoma geriausia šių laikų aktore. Atliko daugybę puikių vaidmenų tokiuose filmuose kaip Kramer prieš Kramerį, Ir velnias dėvi Prada, Mamma Mia!, Sofijos pasirinkimas, Adaptacija., Medisono grafystės tiltai. Yra laimėjusi du Oskarus. Vieną kaip geriausia antro plano aktorė filme Kramer prieš Kramerį ir kitą kaip geriausia aktorė už filmą Sofijos pasirinkimas. Taip pat, yra nominuota 16 oskaro nominacijų, yra laimėjusi daugiau nei 83 įvairius apdovanojimus ir nominuota daugiau nei 90 apdovanojimų.
- 1950 m. – Adrianas Nastasė, teisininkas, Rumunijos politinis veikėjas.
- 1956 m. – Maiklas Augustinas Fulenas, anglų dirvožemininkas, daktaras.
- 1960 m. – Luís Oliveira Gonçalves, dabartinis Angolos futbolo rinktinės vyriausiasis treneris.
- 1961 m. – Jimmy Somerville, škotų muzikos atlikėjas, pop dainininkas.
- 1962 m. – Clyde Austin Drexler, buvęs NBA krepšininkas.
- 1964 m. – Dan Brown, JAV rašytojas, detektyvinių trilerių autorius.
- 1980 m.:
- Ilya Bryzgalov, rusų ledo ritulio žaidėjas.
- Jade Marcela, amerikiečių aktorė.
- 1985 m. – Sofoklis Schortsianitis, krepšininkas, Tel Avivo „Maccabi“ klubo, bei Graikijos nacionalinės rinktinės centro puolėjas. Žinomas Mažylio Šako, Didžiojo Sofoklio pravarde.
MirtysKeisti
- 207 m. pr. m. e. – Hasdrubalas Barca, Kartaginos karo vadas Antrąjame Pūnų kare (g. 245 m. pr. m. e.)[2][3][4]
- 1276 m. – Inocentas V, Romos katalikų popiežius (g. 1225 m.).
- 1987 m.:
- Fred Astaire, amerikiečių aktorius ir šokėjas[5] (g. 1899 m.).
- John Harold Hewitt, britų poetas[6] (g. 1907 m.).
NuorodosKeisti
- ↑ (angl.) Nobelio chemijos premijos laureatai
- ↑ Hoyos, Dexter (2005). Hannibal's Dynasty: Power and Politics in the Western Mediterranean, 247-183 BC. New York: Routledge. ISBN 978-0-415-35958-0.
- ↑ Goldsworthy, Adrian (2006). The Fall of Carthage: The Punic Wars 265–146 BC. London: Phoenix. ISBN 978-0-304-36642-2.
- ↑ Lazenby, John (1998). Hannibal's War: A Military History of the Second Punic War. Warminster: Aris & Phillips. ISBN 978-0-85668-080-9.
- ↑ Fred Astaire. Informacija.
- ↑ John Harold Hewitt. Informacija. Archyvuota kopija 2011-05-18 iš Wayback Machine projekto.