Atverti pagrindinį meniu

Mėlynųjų Vandenų mūšis

Mėlynųjų Vandenų mūšis
Priklauso: LDK karai prieš totorius
Data 1363 m. rudenį
Vieta Targovica prie Siniuchos upės
Rezultatas LDK pergalė
Kariaujančios pusės
Flag of Gediminaičiai dynasty Lithuania.svg LDK Aukso orda
Vadovai ir kariniai vadai
Algirdas Kutlūg-Bėjus
Chadži-Bėjus
Dmitrijus
Pajėgos
20-25 tūkst. karių 10-20 tūkst. karių
Nuostoliai
nežinoma dideli
2012 m. pašto ženklas

Mėlynųjų Vandenų mūšis – mūšis, 1362 ar 1363 m. rudenį įvykęs tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės ir Aukso ordos prie Mėlynųjų Vandenų (veikiausiai dab. Siniucha, Pietų Bugo kairysis intakas).

MūšisKeisti

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės apie 20-25 tūkst. karių kariuomenei vadovavo Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas, Aukso ordos apie 20 tūkst. karių kariuomenei – Chadžibėjus, Kutlubugas ir Dmitrijus. Aukso ordos pajėgos buvo sumuštos, jos valdos iki Baltosios pakrantės tarp Dniepro žemupio ir Pietų Bugo žiočių nuniokotos. Manoma, pakrantė tapo priklausoma nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės.

PasekmėsKeisti

Išvaduotą Podolę Algirdas atidavė valdyti Karijotaičiams, o Kijevą – vyriausiajam sūnui Vladimirui. [1] Iš Kijevo ir Kijevo žemės buvo išvyti Aukso ordos baskakai (manoma, iki tol nuo apie 1325 m. čia buvo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Aukso ordos dvivaldystė). Mėlynųjų Vandenų mūšis – pirmasis didelis mongolų-totorių pralaimėjimas Rytų Europoje. Po jo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdos pasiekė tarptautinės prekybos pietinį kelią iš Vidurio Europos per Podolę į Genujos kolonijas Juodosios jūros šiaurinėje pakrantėje, sustiprėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo įtaka rusų žemėse. [2]

ŠaltiniaiKeisti

  1. Kiaupa, Zigmantas; Jūratė Kiaupienė, Albinas Kunevičius (2000) [1995]. The History of Lithuania Before 1795 (English ed.). Vilnius: Lithuanian Institute of History. p. 121. ISBN 9986-810-13-2
  2. Romas BatūraMėlynųjų Vandenų mūšis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 642 psl.

NuorodosKeisti