Kauno rajono savivaldybė

Kauno rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos viduryje, išsidėsčiusi aplink Kauno miestą, kuriame yra rajono administracija; pats miestas turi atskiros Kauno miesto savivaldybės statusą.

Kauno rajono savivaldybė
Kauno rajono savivaldybės vėliava Kauno rajono savivaldybės herbas
(Išsamiau)
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis Kauno apskritis Kauno apskritis
Administracinis centras Kaunas
Seniūnijų skaičius 25
Įkūrimo data 1950 m.
Meras Valerijus Makūnas
Gyventojų (2021) 92 400[1]
Plotas 1 496 km²
Tankumas (2021) 62 žm./km²
Aukščiausia vieta 112 m
Tinklalapis krs.lt
Vikiteka Kauno rajono savivaldybėVikiteka

Geografija redaguoti

Būdingas lygumų kraštovaizdis (Nevėžio žemuma, Užnemunės žemuma, Neries žemupio žemuma), kiek aukščiau kyla kalvagūbriai (Vilkijos kalvagūbris, prie Lapių yra aukščiausia savivaldybės vieta – 112 m, ir Veiverių kalvagūbris). Žemiausia Kauno rajono vieta yra vakaruose, prie Nemuno, – 16 m.

Sausio vidutinė temperatūra -4,8 °C, liepos +17,5 °C. Kritulių 608–727 mm per metus.[2]

Pro rajoną teka Nemunas (vidurupis), Neris (žemupys), Nevėžis (žemupys), Jiesia (žemupys), rajono vakaruose – Dubysa, tyvuliuoja Kauno marios. Telkšo 7 Kauno rajono ežerai, 14 tvenkinių (Kauno marios, Krivėnų tvenkinys, Pajiesio tvenkinys, Janušonių tvenkinys ir kt.).

Miškingumas 30,8 %. Auga daugiausia pušynai, eglynai. Didžiausi miškai: Dubravos, Padauguvos, Varluvos, Zapyškio. Retų ir egzotiškų augalų yra Girionių parke, jame yra Pakalniškių ekologinis takas. Cinkiškiuose yra Žalgirio memorialinis parkas.

Piliakalniai redaguoti

Saugomos teritorijos redaguoti

Kauno rajone yra daug draustinių:

  55° 12' 00‘’  
23° 23' 30‘’
     
  Kauno rajonas  
     
24° 14' 40‘’
  54° 43' 10‘’  

Susisiekimas redaguoti

Rajoną kerta „Via Baltica“,  A1  VilniusKaunasKlaipėda  magistralės, tarptautiniai geležinkeliai IX ir IXD. Karmėlavoje yra tarptautinis oro uostas, netoli jo kuriama laisvoji ekonominė zona.

Istorija redaguoti

  Kauno rajono savivaldybės istoriniai sąrašai
  2001 m. gyventojų surašymas
2009 m. gyvenvietės
  2011 m. gyventojų surašymas
2016 m. gyvenvietės
2020 m. suskirstymas
  2021 m. gyventojų surašymas

Kauno rajonas įkurtas 1955 m. liepos 1 d. iš didžiosios dalies naikinamų Vilijampolės rajono ir Panemunės rajono. 1957 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos. 1961 m. Palemonas prijungtas prie Kauno miesto, rajone panaikintos 4 apylinkės. 1962 m. prijungta didžioji dalis panaikinto Vilkijos rajono ir prijungtas Jonavos rajonas; po 5 apylinkes perduota Kėdainių, Ukmergės ir Jurbarko rajonams. 1965 m. vėl sudarius Jonavos rajoną, jam perduota Jonava ir 4 apylinkės, dalis Kauno rajono teritorijos prijungta prie Kėdainių, Raseinių ir Jurbarko rajonų. 1975 ir 1976 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos.

Vietos savivaldos pagrindų įstatymu, priimtu 1990 m. vasario 12 d., Kauno rajonui priskirtas aukštesniosios pakopos – savivaldybės statusas. Nuo 1990 m. kovo 24 d. renkama Kauno rajono savivaldybės taryba. 1995 m. savivaldybė priskirta Kauno apskričiai. 2007 m. gruodžio 21 d. įkurtos Batniavos seniūnija ir Linksmakalnio seniūnija. 2009 m. liepos 9 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-291 įsteigtos 254 seniūnaitijos.


Savivaldybės istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1959 m.
(Išsamiau)
(Išsamiau)
1200 58 540 28 apylinkės 6 miesto tipo gyvenvietės (Ežerėlis, Garliava, Kačerginė, Kulautuva, Linksmakalnis, Palemonas)
1962 m. 1784 33 apylinkės 1 miestas (Vilkija), 5 miesto tipo gyvenvietės (Ežerėlis, Garliava, Kačerginė, Kulautuva, Linksmakalnis)
1963 m.
(Išsamiau)
24 apylinkės
1967 m. 1534 67 300
1970 m.
(Išsamiau)
1500 71 892 20 apylinkių 1 miestas, 5 miesto tipo gyvenvietės
1972 m.
(Išsamiau)
1522 20 apylinkių 1 miestas, 4 miesto tipo gyvenvietės (Ežerėlis, Garliava, Kačerginė, Kulautuva), 6 miesteliai (Babtai, Čekiškė, Karmėlava, Lapės, Vandžiogala, Zapyškis), 372 kaimai, 33 kaimų dalys, 14 viensėdžių
1976 m.
(Išsamiau)
1522 75 300 18 apylinkių 1 miestas, 4 miesto tipo gyvenvietės, 6 miesteliai, 370 kaimų, 33 kaimų dalys, 14 viensėdžių
1979 m.
(Išsamiau)
77 633 17 apylinkių 1 miestas, 4 miesto tipo gyvenvietės, 422 kaimo vietovės
1985 m.
(Išsamiau)
1521 82 700 17 apylinkių 1 miestas, 4 miesto tipo gyvenvietės, 6 miesteliai, 366 kaimai, 5 viensėdžiai
1989 m.
(Išsamiau)
1530 84 281 15 apylinkių 1 miestas, 4 miesto tipo gyvenvietės, 378 kaimo vietovės
2001 m.
(Išsamiau)
1496 81 615 19 kaimo seniūnijų 3 miestai (Ežerėlis, Garliava, Vilkija), 9 miesteliai (Akademija, Babtai, Čekiškė, Kačerginė, Karmėlava, Kulautuva, Lapės, Vandžiogala, Zapyškis), 371 kaimas

Gyventojai redaguoti

 
 
Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2021 m.
1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2005 m. 2011 m.sur.[3] 2014 m. 2019 m.[4][5] 2021 m.sur.[6]
58 540 71 892 77 633 84 281 81 615 85 733 84 263 87 168 95 120 92 400


Tautinė sudėtis redaguoti

2011 m. gyveno 85 998 žmonės:[7]

2001 m. gyveno 81 615 žmonės:[8]

Pagal tikybą redaguoti

Gyvenvietės redaguoti

Savivaldybės teritorijoje yra:

Didžiausios gyvenvietės (2021 m.):

  1. Garliava – 10366
  2. Domeikava – 5215
  3. Raudondvaris – 4079
  4. Ringaudai – 3427
  5. Akademija – 2928
  6. Neveronys – 2672
  7. Noreikiškės – 2337
  8. Ramučiai – 2296
  9. Giraitė – 2167
  10. Teleičiai – 2119

Administracija redaguoti

 
Savivaldybės pastatas

Atstovaujamoji valdžia – Kauno rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Kauno rajono savivaldybės administracija.

Seniūnijos redaguoti

 
Savivaldybės seniūnijos

Savivaldybėje yra 25 seniūnijos (skliausteliuose – seniūno būstinė):

Partnerystės ryšiai redaguoti

Miestai, su kuriais Kauno rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:

Švietimas ir ugdymas redaguoti

Kauno rajono savivaldybėje yra šios bendrojo lavinimo mokyklos:

| width="50%" align="left" valign="top" |

Profesinio rengimo, meninio ugdymo mokyklos:

Kultūra redaguoti

 
Garliavos sporto ir sveikatingumo kompleksas

Vilkijoje yra etninės kultūros muziejus ir amatų mokykla, Babtuose – kraštotyros, Saliuose – spaustuvės muziejus. Prie Kačerginės įrengta „Nemuno žiedo“ lenktynių trasa. Išlikę 19 dvarų (Raudondvaris, Babtynas), senoji Zapyškio bažnyčia, naujas Paštuvos vienuolynas.

Šaltiniai redaguoti

  1. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  2. Kauno rajono savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
  3. Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
  4. http://web.archive.org/web/20190812001448/https://www.kaunorajonas.lt/kauno-rajonas/
  5. http://web.archive.org/web/20190812001800/https://www.krs.lt/savivaldybe/rajonas/pristatymas/faktai-ir-skai%C4%8Diai/
  6. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  7. 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
  8. 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš Archive.is projekto

Literatūra redaguoti

  • Kauno rajono savivaldybės gyventojai ir būstai: Lietuvos Respublikos gyventojų ir būstų 2001 m. visuotinio surašymo rezultatai. – Vilnius: Statistikos departamentas, 2004. – 65 p. – ISBN 9955-588-12-8
  • Knyga, spauda ir kultūra Kauno rajone: enciklopedinis žinynas (Elvyra Matveičikienė, Janina Pauliukevičienė, Vilhelmina Puskunigienė ir kt., sud. Danutė Lisauskaitė). – Kaunas: Adaksita, 2005. – 152 p.: iliustr. – ISBN 9955-631-05-8
  • Tokie panašūs ir skirtingi: Kauno krašto žmonių portretai (sud. Gražina Siderevičienė). – Vilnius: Lietuvos aklųjų biblioteka, 2005. – 163 p. – ISBN 9955-17-473-0
  • Kauno rajono gamta ir kultūros vertybės / Lietuvos miškų instituto Ekologijos skyrius (sud. Vidmantas Stakėnas). – Kaunas: V3 studija, 2007. – 200 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-737-10-0
  • Vabzdžiai ir moliuskai Kauno ir Kaišiadorių rajonų saugomose teritorijose / Lietuvos entomologų draugija, Kauno marių regioninis parkas (Dalius Dapkus, Romas Ferenca, Vytautas Tamutis ir kt., sud. Giedrius Vaivilavičius). – Kaunas: Lututė, 2008. – 95 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-37-055-0
  • Kauno rajono gamta ir kultūros paveldas = Natural and cultural heritage of the Kaunas region (2-asis leid.). – Kaunas: V3 studija, 2009. – 220 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-737-39-1
  • Kauno rajono gamta ir kultūros paveldas (3-iasis papild. leid.). – Kaunas: V3 studija, 2010. – 224 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-737-63-6

Nuorodos redaguoti