Birželio 15

Birželio 15 yra 166-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 167-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 199 dienos.

Informacija

Šventės

• Vėjo energetikos diena;
• Lietuva – Okupacijos ir genocido diena (Masinio tautos naikinimo diena);
• Alytaus miesto diena;
• Danija – Vėliavos (Danneborg) diena.

Vardadieniai

Bargailė – Jolanta – Krescencija – Tanvilas – Vitas

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1161 – rašytiniuose šaltiniuose fiksuota anksčiausia vyskupijos centro Palangoje ar prie jos buvusioje danų gyvenvietėje įkūrimo data, minima ginčų dėl Kuršo vyskupijos įkūrimo medžiagoje (parengta 1431 m.).
• 1581 – Steponas Batoras paskelbė privilegiją, pagal kurią Alytui suteikta savivalda. Alytus juridiškai tapo miestu;
• 1940 – Sovietų Sąjungos kariuomenė okupavo Lietuvą. Dėl 1941 m. birželį vykdytų trėmimų ši diena dar vadinama masinio tautos naikinimo diena;
• 2005 – pirmasis oficialus Europos Parlamento komiteto vizitas į Lietuvą.

Gimimo dienos

• 1790 m. – Adomas Antanas Pliateris, dvarininkas, zoologas, kilęs iš garsios Pliaterių giminės (m. 1862 m.).
• 1834 m. – Aleksandras Hornas, Prūsijos ir Mažosios Lietuvos istorikas (m. 1897 m.).
• 1886 m. – Jonas Banys, dainininkas (bosas), vargonininkas, chorvedys, pedagogas, kompozitorius (m. 1970 m.).
• 1905 m.:
  • Antanas Kličius, Lietuvos cirko artistas (m. 1956 m.).
  • Piotras Baskulis, rusų inžinierius elektrikas, technikos mokslų daktaras (1951 m.) (m. 1974 m.).
• 1914 m. – Jonas Petras Kedys, Lietuvos miškininkas, ekonomistas, Australijos lietuvių visuomenės veikėjas.
• 1915 m. – Jonas Daugėla, Lietuvos agronomas, žurnalistas, visuomenės veikėjas.
• 1927 m.:
  • Aldona Gaigalaitė, Lietuvos istorikė, humanitarinių mokslų daktarė.
  • Pranas Baltrušaitis, Lietuvos gydytojas chirurgas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• 1929 m. – Albina Norkutė-Kairienė, Lietuvos partizanė-ryšininkė, politinė tremtinė (m. 2022 m.).
• 1930 m.:
  • Antanas Dikčius, Lietuvos inžinierius mechanikas, ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras (m. 1996 m.).
  • Milda Irena Ignatavičiūtė, Lietuvos botanikė mikologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
• 1933 m.:
  • Jonas Bielinis, Lietuvos TSR administracinis veikėjas, literatūros kritikas (m. 1993 m.).
  • Laimutė Marija Abraitytė, Lietuvos pedagogė, politinė veikėja.
• 1936 m.:
  • Juozapas Algirdas Katkus, inžinierius, technikos mokslų daktaras, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2011 m.).
  • Stasė Lygutaitė-Bucevičienė, Lietuvos poetė (m. 2023 m.).
• 1937 m. – Romualdas Jonas Abraitis, Lietuvos gydytojas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• 1938 m.:
  • Antanas Bagdonavičius, Lietuvos irkluotojas.
  • Matas Tamonis, energetikas, Lietuvos energetikos instituto Regionų energetikos plėtros laboratorijos vedėjas, habilituotas technikos mokslų daktaras, profesorius, tarptautinės energetikos inžinierių asociacijos narys.
• 1941 m.:
  • Adolfas Jarulis, Lietuvos estrados dainininkas.
  • Kastytis Juozas Dundulis, Lietuvos inžinierius geologas, fizinių mokslų daktaras.
• 1944 m. – Stasys Žlioba, Lietuvos ir Prienų rajono politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2007 m.).
• 1945 m.:
  • Teodora Staugaitienė, teisininkė, teisėja, buvusi LR Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėja, Vilniaus rajono liaudies teismo pirmininkė.
  • Vidas Juozas Verpečinskas, Lietuvos ir Kelmės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1946 m.:
  • Angelė Kaulakienė, Lietuvos kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė.
  • Arvydas Virgilijus Matulionis, Lietuvos sociologas, habilituotas socialinių mokslų daktaras.
• 1947 m. – Jolanta Čiurilaitė-Kurnickienė, Lietuvos dainininkė (sopranas).
• 1949 m. – Vincas Jonas Karčiauskas, Lietuvos ir Vilniaus miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1950 m. – Liubomiras Laucevičius, Lietuvos teatro, kino ir televizijos aktorius.
• 1953 m. – Vilhelmina Augustinavičiūtė-Bardauskienė, Lietuvos lengvaatletė, šuolininkė į tolį.
• 1956 m.:
  • Antanas Ragauskas, Raseinių rajono politinis veikėjas.
  • Valerij Morozov, Lietuvos ir Visagino savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1957 m. – Vytautas Ališauskas, Lietuvos kultūros veikėjas, diplomatas, filosofas, eseistas, tekstologas.
• 1958 m.:
  • Albinas Šmukšta, Lietuvos ir Telšių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Saulius Pakalniškis, Lietuvos zoologas, entomologas dipterologas (dvisparnių tyrinėtojas) (m. 2006 m.).
  • Vida Motiekaitytė, Lietuvos biologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
• 1961 m. – Olegas Sosunovas, gydytojas, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1964 m. – Valdemaras Jasevičius, Lietuvos ir Šilalės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1965 m. – Arvydas Antanavičius, Lietuvos ir Anykščių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1968 m. – Aurelijus Umantas, gydytojas, Lietuvos ir Kupiškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1973 m. - Vitas Vasiliauskas, teisininkas, lektorius, buvęs politinis veikėjas, dabartinis Lietuvos Banko valdybos pirmininkas.
• 1982 m. – Ernestas Jurevičius, Lietuvos ir Zarasų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1984 m. – Aivaras Dobilas, Lietuvos ir Šilalės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.

Mirtys

• 1797 m. – Pranciškus Bukota, Abiejų Tautų respublikos (ATR) diplomatas (g. 1747 m.).
• 1863 m. – Zigmantas Sierakauskas, vienas 1863 m. sukilimo vadų.
• 1938 m. – Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis, lietuvių rašytojas (g. 1863 m.).
• 1940 m. – Aleksandras Barauskas, Lietuvos pasienio policininkas (g. 1899 m.).
• 1965 m. – Stasys Laucius, poetas, dramaturgas, žurnalistas (g. 1897 m.).
• 1978 m. – Jonas Dikinis, Lietuvos aktorius (g. 1900 m.).
• 1995 m. – Zigmantas Viktoras Morkūnas, Lietuvos sociologas, habilituotas socialinių mokslų daktaras (g. 1938 m.).
• 1997 m. – Vytautas Bendikas, Lietuvos ekonomistas, pedagogas, socialinių mokslų daktaras (g. 1931 m.).
• 2001 m. – Julius Juzeliūnas, kompozitorius, vargonininkas, chorvedys, pedagogas, mokslininkas – humanitarinių mokslų (muzikologijos) habilituotas daktaras (g. 1916 m.).
• 2021 m. – Kazys Račkauskas, Lietuvos pedagogas, bibliotekininkas, muziejininkas, kultūros istorikas, žurnalistas, leidėjas, redaktorius, visuomenės veikėjas (g. 1935 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1215 – Anglijos karalius Džonas (John) su savo baronais pasirašė istorinę Magna Carta sutartį. Sutartimi saugomos individualios laisvės ir nustatoma, kad įstatymai aukščiau net už karalių;
• 1389 – Kosovo mūšis: turkai sumušė serbus ir bosnius;
• 1502 – per savo ketvirtąją ir paskutiniąją kelionę Kristupas Kolumbas atrado Martinikos salą;
• 1520 – popiežius Leonas X nuo Bažnyčios atskyrė reformacijos lyderį ir protestantizmo pradininką Martiną Liuterį;
• 1752 – Bendžaminas Franklinas eksperimentu įrodė, kad žaibas yra elektros išlydis;
• 1846 – JAV ir Jungtinė Karalystė pasirašė Oregono sutartį. Sutartimi nustatyta siena tarp JAV ir Britų Kanados, kuri eina 49 paralele;
• 1924 – Amerikos indėnai pripažinti JAV piliečiais;
• 1940 – nacių kariuomenė okupuoja Prancūziją ir įžengia į Paryžių;
• 1954 – įsteigta UEFA (Europos futbolo federacija);
• 1996 – Mančesteryje, Jungtinėje Karalystėje, teroristų susprogdinta bomba sužeidė daugiau kaip 200 žmonių ir sunaikino didelę miesto centro dalį;
• 2008 – įsigaliojo naujoji Kosovo konstitucija pagal kurią, Kosovo vyriausybė perima didžiąją dalį galių, kurias iki tol teritorijoje turėjo Jungtinės Tautos.

Gimimo dienos

• 1594 m. – Nikola Pusenas, prancūzų tapytojas. Vienas žymiausių prancūzų klasicistų (m. 1665 m.).
• 1843 m. – Edvardas Hagerupas Grygas, norvegų kompozitorius romantikas ir pianistas. Žymiausi kūriniai – koncertas fortepijonui a – moll ir muzika dramai „Peras Giuntas“ (m. 1907 m.).
• 1852 m. – Daniel Burley Woolfall, antrasis FIFA prezidentas ėjęs pareigas nuo 1906 m. iki 1918 m (m. 1918 m.).
• 1914 m. – Jurijus Andropovas, Tarybų Sąjungos valstybės veikėjas, armijos generolas, generalinis sekretorius (nuo 1982 lapkričio) (m. 1984 m.).
• 1916 m. – Herbert Alexander Simon, 1978 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas (m. 2001 m.).
• 1917 m. – John Bennett Fenn, 2002 m. Nobelio chemijos premijos laureatas.
• 1922 m. – Ilmaras Kullamas, Estijos krepšininkas ir treneris, rungtyniavęs Tartu „Kalev“ klube ir TSRS rinktinėje.
• 1941 m. – Ivanas Mykolaičukas, ukrainiečių kino aktorius, scenaristas, režisierius. Poetinio kino atstovas (m. 1987 m.).
• 1943 m. – Poulas Nyrupas Rasmusenas, ekonomistas, Danijos ir Europos Sąjungos politinis veikėjas.
• 1964 m. – Courteney Bass Cox, JAV aktorė, filmų prodiuserė ir modelis. Išgarsėjo vaidindama seriale Draugai (TV serialas) ir filmo Klyksmas visose dalyse.
• 1969 m. – Oliver Kahn, vokiečių futbolininkas, vartininkas.
• 1970 m. – Žanas Tabakas, Kroatijos krepšininkas ir treneris.
• 1978 m. – Vilfredas Bouma, futbolininkas, šiuo metu be klubo esantis Nyderlandų rinktinės gynėjas.
• 1980 m. – Amauris Karvalijo de Oliveira, Brazilijos tautybės futbolininkas, puolėjo pozicijoje žaidžiantis Juventus F.C. klube.
• 1981 m. – John Paintsil, futbolininkas, Ganos rinktinės ir Fulham klubo gynėjas.
• 1985 m. – Inés Palombo, Argentinos aktorė, geriausiai žinoma kaip Sol Rivarola, pauglių muilo operoje „Rebelde Way“.
• 1989 m. – Teddy Tamgho, prancūzų šuolininkas į tolį, pasaulio rekordininkas. Jam priklauso lengvosios atletikos uždarų patalpų trišuolio rekordas, 17 m 90 cm, pasiektas 2010 m. kovo 14 d. Dohoje (Kataras).

Mirtys

• 1383 m. – Jonas VI Kantakuzinas, 1347–1354 m. Bizantijos imperatorius (g. 1293 m.).
• 1389 m. – Milošas Obiličius, serbų Raudono drakono riteris, išgarsėjęs sultono Murado I nužudymu Kosovo mūšio metu, 1389 m. birželio 15 d.
• 1453 m. – Sofija Vytautaitė, Maskvos Didžioji kunigaikštienė, LDK Didžiojo kunigaikščio Vytauto vienintelė duktė (g. 1371 m.).
• 1467 m. – Filipas III Gerasis, Burgundijos hercogas (g. 1396 m.).
• 1849 m. – Džeimsas Noksas Polkas, 11-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas, ėjęs pareigas nuo 1845 iki 1849 metų. Prieš tapdamas prezidentu, demokratas Džeimsas Polkas buvo JAV Atstovų rūmų pirmininkas (1835–1839) ir Tenesio valstijos gubernatorius (1839–1841) (g. 1795 m.).
• 1971 m. – Wendell Meredith Stanley, 1946 m. Nobelio chemijos premijos laureatas (g. 1904 m.).
• 1991 m. – William Arthur Lewis, 1979 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas (g. 1915 m.).
• 1992 m. – Levas Nikolajevičius Gumiliovas, vienas iš populiariausių ir kontroversiškiausių XX a. Rusijos istorikų. Ypač išgarsėjo etnosų atsiradimo ir išnykimo teorijomis (g. 1912 m.).
• 1996 m.:
  • Ella Jane Fitzgerald, viena įtakingiausių XX a. džiazo muzikos vokalisčių (g. 1917 m.).
  • Ježis Ochmanskis, lenkų istorikas, lituanistas, LDK istorijos tyrinėtojas (g. 1933 m.).