Šilalės rajono savivaldybė
Šilalės rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas vakarų Lietuvoje, Žemaitijos etnografiniame regione.[2] Centras – Šilalė. Rajonas yra Žemaitijos krašto dalis, priklauso Pietų Žemaitijos paregioniui, varniškiams.
| Šilalės rajono savivaldybė | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Lietuva
| ||||||
| Apskritis |  Tauragės apskritis
| ||||||
| Administracinis centras | Šilalė | ||||||
| Seniūnijų skaičius | 14 | ||||||
| Įkūrimo data | 1950 m. | ||||||
| Meras | Tadas Bartkus | ||||||
| Gyventojų | 22 051[1] | ||||||
| Plotas | 1 188 km² | ||||||
| Tankumas | 19 žm./km² | ||||||
| Aukščiausia vieta | 234 m | ||||||
| Tinklalapis | silale.lt | ||||||
 Vikiteka |
Šilalės rajono savivaldybėVikiteka | ||||||
Geografija
redaguotiDidžioji dalis rajono yra Žemaičių aukštumoje. Čia stūkso aukščiausia Žemaitijos kalva – Medvėgalis (234 m). Vakaruose paviršius žemėja į Vakarų Žemaičių plynaukštę, o pietuose – į Karšuvos žemumą (ten žemiausia rajono vieta, 43 m, Jūros slėnyje Tauragės raj. paribyje). Dideli žemės ūkio plotai.[3]
Pro rajoną teka Jūra su intakais Lokysta, Akmena, Aitra, bei kitos – Yžnė, Ašutis, Tenenys, Ašva. Telkšo 7 ežerai (didžiausias – Paršežeris), rajonui priklauso dalis Balskų tvenkinio, yra užtvankų ant Kisės, Lokystos, Geniutalio, Pienaujos, Ašučio, Yžnės, Pelos ir kt. Miškingumas – 23,5 %. Auga daugiausia eglynai, nors yra ir pušynų, beržynų. Didžiausi miškų masyvai – Pagramančio–Didkiemio miškai, Tenenių miškai. Yra Jūros ichtiologinio draustinio ir Pagramančio regioninio parko dalis. Rajone stūkso 33 piliakalniai.
Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -4,3 °C, liepos mėnesio +17,0 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis 809–927 mm (Laukuva – drėgniausia šalies vieta). Vidutinė sniego danga būna 26 cm storio.[4]
Geležinkelių nėra, keliai jungia Šilalę su Plunge per Rietavą, Telšiais per Laukuvą ir Varnius, bei Taurage – apskrities centru per Pagramantį. Beveik per vidurį Šilalės rajoną kerta magistralė A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda , iki jos netoli iš daugumos rajono vietų.
-
Akmenos rėva -
-
-
Kraštovaizdis žvelgiant nuo Bilionių piliakalnio
Istorija
redaguoti |
Šilalės rajono savivaldybės istoriniai sąrašai |
 2001 m. gyventojų surašymas
| |
| 2009 m. gyvenvietės | |
| 2011 m. gyventojų surašymas
| |
| 2016 m. gyvenvietės | |
| 2020 m. suskirstymas | |
| 2021 m. gyventojų surašymas
| |
Rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Tauragės apskrities 18 apylinkių ir Rietavo apskrities 14 apylinkių. Iki 1953 m. priklausė Klaipėdos sričiai. 1962 m. rajonui perduotos Plungės rajono 2 apylinkės, Skaudvilės rajono 3 apylinkės, Varnių rajono 5 apylinkės, o Šilalės rajono 1 apylinkė perduota Klaipėdos rajonui. 1966, 1968, 1978 ir 1983 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos. 1977 m. dvi apylinkės sujungtos į vieną.
1995 m. įsteigta Šilalės rajono savivaldybė. 2008 m. gruodžio 23 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-436 buvo nuspręsta, kad 2009 m. sausio 1 d. įsteigiamos 63 seniūnaitijos.
| Savivaldybės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1950 m. (Išsamiau) |
783 | 32 apylinkės | ||
| 1954 m. (Išsamiau) |
16 apylinkių | |||
| 1959 m. (Išsamiau) (Išsamiau) |
806 | 38 048 | 16 apylinkių | 1 miestas (Šilalė) |
| 1962 m. | 806 | 16 apylinkių | 1 miestas | |
| 1963 m. (Išsamiau) |
11 apylinkių | |||
| 1967 m. | 1190 | 40 200 | ||
| 1970 m. (Išsamiau) |
1200 | 37 451 | 11 apylinkių | 1 miestas |
| 1972 m. (Išsamiau) |
1190 | 11 apylinkių | 1 miestas, 7 miesteliai (Kaltinėnai, Kvėdarna, Laukuva, Pajūralis, Pajūris, Upyna, Žvingiai), 443 kaimai, 21 kaimų dalis, 6 viensėdžiai | |
| 1976 m. (Išsamiau) |
1188 | 34 700 | 11 apylinkių | 1 miestas, 8 miesteliai (Kaltinėnai, Kvėdarna, Laukuva, Pajūralis, Pajūris, Teneniai, Upyna, Žvingiai), 442 kaimai, 20 kaimų dalių, 6 viensėdžiai |
| 1979 m. (Išsamiau) |
33 486 | 10 apylinkių | 1 miestas, 444 kaimo vietovės | |
| 1987 m. (Išsamiau) |
1188 | 32 000 | 9 apylinkės | 1 miestas, 8 miesteliai, 417 kaimų, 1 viensėdis |
| 1989 m. (Išsamiau) |
1188 | 31 640 | 6 apylinkės | 1 miestas, 427 kaimo vietovės |
| 2001 m. (Išsamiau) |
1188 | 31 570 | 12 kaimo seniūnijų | 1 miestas, 7 miesteliai (Kaltinėnai, Kvėdarna, Laukuva, Pajūris, Teneniai, Upyna, Žvingiai), 416 kaimų, 19 kaimų dalių [5] |
| 2009 m. (Išsamiau) |
14 seniūnijų ir 63 seniūnaitijos | 1 miestas, 7 miesteliai, 422 kaimai [6] | ||
| 2011 m. (Išsamiau) |
26 520 | 14 seniūnijų | 1 miestas, 7 miesteliai, 414 kaimų [7] | |
| 2016 m. (Išsamiau) |
14 seniūnijų | 1 miestas, 7 miesteliai, 419 kaimų [8] | ||
| 2020 m. (Išsamiau) |
14 seniūnijų | 430 gyvenviečių, tarp jų – 1 miestas, 7 miesteliai, 10 herbinės gyvenvietės [9] | ||
| 2021 m. (Išsamiau) |
22 051 | 14 seniūnijų | 1 miestas, 7 miesteliai, 372 kaimai [10] | |
Gyventojai
redaguoti | |||||||||||
| 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2007 m. | 2011 m.sur.[11] | 2012 m. | 2014 m. | 2021 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 38 048 | 37 451 | 33 486 | 31 640 | 31 570 | 30 433 | 26 520 | 26 047 | 24 200 | 22 051 | ||
| |||||||||||
Urbanizacija:
- Miestuose – 5492 (20,71 %)
- Kaimuose – 21028 (79,29 %)
Lytinė sudėtis:
- Vyrų – 12752 (48,08 %)
- Moterų – 13768 (51,92 %)
Tautinė sudėtis
redaguotiPagal tikybą
redaguoti- Romos katalikai – 91,8 %
- evangelikai liuteronai – 0,5 %
- stačiatikiai – 0,1 %
- kiti – 0,4 %
- netikintys/nenurodė – 7,1 %
Gyvenvietės
redaguoti
Savivaldybės teritorijoje yra:
- 1 miestas – Šilalė;
- 7 miesteliai – Kaltinėnai, Kvėdarna, Laukuva, Pajūris, Teneniai, Upyna ir Žvingiai;
- 435 kaimai.
Didžiausios gyvenvietės (2021 m.):
- Šilalė – 4729
- Kvėdarna – 1548
- Laukuva – 733
- Pajūris – 614
- Kaltinėnai – 572
- Pajūralis – 398
- Struikai – 390
- Upyna – 343
- Šiauduva – 337
- Vingininkai – 310
Administracija
redaguoti
Atstovaujamoji valdžia – Šilalės rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Šilalės rajono savivaldybės administracija.
Seniūnijos
redaguoti
Rajonui priskirtos 14 seniūnijų (skliausteliuose – centrai):
- Bijotų seniūnija (Bijotai),
- Bilionių seniūnija (Bilioniai),
- Didkiemio seniūnija (Didkiemis),
- Kaltinėnų seniūnija (Kaltinėnai),
- Kvėdarnos seniūnija (Kvėdarna),
- Laukuvos seniūnija (Laukuva),
- Pajūrio seniūnija (Pajūris),
- Palentinio seniūnija (Palentinis),
- Šilalės kaimiškoji seniūnija (Šilalė),
- Šilalės miesto seniūnija (Šilalė),
- Tenenių seniūnija (Teneniai),
- Traksėdžio seniūnija (Šilalė),
- Upynos seniūnija (Upyna),
- Žadeikių seniūnija (Žadeikiai).
Partnerystės ryšiai
redaguotiMiestai, su kuriais Šilalės rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:
Švietimas ir ugdymas
redaguotiŠilalės rajono savivaldybėje yra/buvo šios mokyklos:
- Bijotų Dionizo Poškos pagrindinė mokykla
- Didkiemio mokykla
- Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazija
- Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazija
- Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazija
- Obelyno pagrindinė mokykla
- Padievyčio pagrindinė mokykla
- Pajūralio pagrindinė mokykla
- Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazija
- Pajūrio žemės ūkio mokykla
- Požerės pagrindinė mokykla
- Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazija
- Šilalės Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vidurinė mokykla
- Šilalės suaugusiųjų mokykla
- Tenenių pagrindinė mokykla
- Upynos vidurinė mokykla
- Žadeikių pagrindinė mokykla
- Žvingių pagrindinė mokykla
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- ↑ Lietuvos etnografiniai regionai. – Žemėlapis, patvirtintas Etninės kultūros globos tarybos pirmininkės 2023 m. vasario 7 d. nutarimu TN-2.
- ↑ Šilalės rajonas. Lietuva.lt (tikrinta 2006-01-14).
- ↑ Šilalės rajono savivaldybė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 191
- ↑ Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Valstybės įmonė Registrų centras (tikrinta 2009-09-01).
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse. Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. // Lietuvos statistikos departamentas. (PDF)
- ↑ Valstybės įmonė Registrų centras (tikrinta 2016-08-13).
- ↑ RegistruCentras.lt (tikrinta 2020-07-31).
- ↑ Gyventojų ir būstų surašymai // Teminės lentelės // Gyventojai gyvenamosiose vietovėse – Lietuvos statistikos departamentas (Stat.gov.lt), 2022-12-22 duomenys.
- ↑ Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
- ↑ 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš archive.today
Literatūra
redaguoti
- Erškėčių keliu. – Kaunas: Aušra, 1996–2009. – 2 d.
- D. 2: atsiminimai, pasakojimai, straipsniai apie tremtį, okupacijos padarytas žaizdas Šilalės krašte ir kitose Žemaitijos vietose: knygą skiriame Lietuvos tūkstantmečiui / LPKTS Šilalės filialo taryba (sud. Teresė Rubšytė-Ūksienė, Loreta Kalnikaitė). – Kaunas: Naujasis lankas, 2009. – 427 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-03-587-9
- Einantį kelias pasitinka: Šilalės rajono moksleivių kūryba. – Vilnius: Trys žvaigždutės, 2004. – 94 p.: iliustr. – ISBN 9955-454-98-9
- Šilalės krašto kryždirbiai ir dievdirbiai (sud. Klemensas Lovčikas, Vaidilutė Jončaitė-Lovčikienė, Soneta Būdvytienė). – (Šilalės kraštas; T. 9). – Klaipėda: Druka, 2008. – 127 p.: iliustr. – ISBN 978-609-404-003-0
- Lietuvos dvarų sodybos: atlasas: Šilalės rajono savivaldybė (sud. Rasa Butvilaitė, Kazys Misius). – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2010. – 300 p.: iliustr. – ISBN 978-609-447-006-6
- Atskambėjo aidas: Šilalės krašto dainos: natos / Šilalės rajono savivaldybės kultūros centras (sud. Lina Petrošienė, Jonas Bukantis). – Klaipėda-Šilalė: S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2010. – 148 p. – ISBN 978-9986-31-300-7
Nuorodos
redaguoti
- Savivaldybės svetainė
- Šilalės turizmo informacijos centras Archyvuota kopija 2006-04-24 iš Wayback Machine projekto.
- Rajono žemėlapis Archyvuota kopija 2007-01-17 iš Wayback Machine projekto.