Teismas

Manoma, kad šis straipsnis skiria per mažai dėmesio vieniems geografiniams regionams ir per daug – kitiems.
Jei galite, subalansuotai perrašykite straipsnį, neskirdami jokiam regionui perdėto dėmesio. Taip pat galite padėti susitarti dėl sprendimo diskusijų puslapyje.

Teismas – teisininkų institucija, užsiimanti konfliktinių situacijų, teisinių pažeidimų nagrinėjimu ir taip įgyvendinanti teisingumą.

Tokiose įstaigose, įsikūrusiose administraciniuose pastatuose (vad. teismo rūmais) su salėmis ir kabinetais, ginčus (apiformintus į bylas) nagrinėja specialistai, vadinami teisėjais. Jie taiko ir aiškina įstatymus.

Bet kuris teismo procesas sudarytas iš mažiausiai trijų pusių:

Ieškovo, kuris skundžiasi teisių pažeidimu/žala ir reiškia reikalavimą (baudžiamąjam procese – prokuroras);
Atsakovo, kuris kviečiamas atsakyti į ieškovo kaltinimus (baudžiamąjam procese – kaltinamasis).
Teismo sudėties (domisi su teiginiais susijusių įstatymų taikymu, tikrina teiginius);
- Ieškovui/atsakovui/kaltinamąjam dažniausiai padeda advokatai.

Savybės redaguoti

Šiuolaikinėse demokratijose teismas yra atskira valdžios šaka (vad. teisminė valdžia), privalanti nepriklausyti nuo kitų dviejų (vykdomosios ir parlamentinės). Tai esminė valdžių padalijimo principo sąlyga, garantuojama Konstitucijos.

Būna įvairių instancijų teismų, daugumą teismo sprendimų ar nutarčių galima skųsti (teikti apeliaciją), o nepatinkant apeliaciniam sprendimui – teikti kasaciją. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo galima ginčyti Europos Žmogaus Teisių Teisme (liaud. Strasbūro teisme).

Procesas redaguoti

Teismo proceso dalyviai
Advokatas
Teisėjas
Prokuroras

Teisme ginčyjamasi pagal iš anksto aprašytą ceremoniją, kurią nustato teismo procesas.

Lietuvoje posėdžio metu teisėjai negali būti apsirengę įprastais, laisvalaikio ar verslo rūbais, o privalo devėti formalizuotą uniformą: juodas mantijas ir teisėjo ženklą, t. y. metalinę grandinę su šalies herbu (autorius Petras Rimša). Juos teisėjams parūpina Nacionalinė teismų administracija.^[1] Kitose šalyse gali būti privalomi specialūs galvos apdangalai, apykaklės.
- Panašus, juodų mantijų su skiriamaisiais ženklais, reikalavimas taikomas ir advokatams ir prokurorams. Dalykinė apranga privaloma ir teismo darbuotojams.^[2]
Prasidedant teismo posėdžiui, į salę užeinant teismo sudėčiai (t. y. teisėjui/teisėjams), teismo posėdžių sekretorius visiems girdint paskelbia: „Teismas eina, prašom stoti“. Visi esantys patalpoje atsistoja, o į savo vietas sėdasi tik pakvietus posėdžio pirmininkui pakvietus.^[3] Tai privaloma pagarbos teismui/teisėjams išraiška, nepaisant konkretaus žmogaus nuomonės ir neatsižvelgiant, ar yra priežasčių gerbti konkrečius teisėjus.
Visi kalbėtojai su teisėjais bendrauja atsistoję.
Salėje apie teismą visi kalba tik trečiuoju asmeniu, pvz. „teismas atsižvelgia“ arba „informuojame teismą“.
Vadovaudamas posėdžiui, teisėjas gali pertraukinėti, įspėti ar visai užtildyti bet kurį kalbėtoją.
Dažniausiai, posėdžių metu draudžiama fotografuoti/filmuoti ar kitaip blaškyti proceso dalyvius, triukšmauti.

Skirtumai redaguoti

Teismai sudaro gana sudėtingą sistemą, kadangi yra visiškai skirtingi, užsiimantys skirtingomis bylų kategorijomis.

Skirstomi pagal veiklos mastą, ginčų pobūdį, kompetenciją:

Nacionaliniai arba tarptautiniai;
Valstybiniai, privatūs (arbitražas), religiniai (pvz. bažnytinius, Šariato), būna garbės teismas, draugiškasis teismas ir kt.

Kiekvienoje šalyje nustatoma sava, nuo teisinės sistemos priklausanti teismų sistema. Lietuvoje teismų veiklą aprašo Konstitucija (pagrindinis šalies įstatymas) ir kiti specialieji įstatymai (pvz., Teismų įstatymas).

Sudėtis redaguoti

Kiekvieną teismą sudaro keli, keliolika ar keliasdešimt teisėjų. Lietuvoje jie skirstomi pagal savo specializaciją ir nagrinėja:

Civilines bylas;
Darbo bylas;
Šeimos bylas;
Baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas;
Ikiteisminius tyrimus.^[4]

Dar būna budintys teisėjai, kurie pvz. sprendžia neatidėliotinus reikalus savaitgalį.

Visų jų darbą koordinuoja konkretaus teismo pirmininkas.

Byloje redaguoti

Kiekvienam nagrinėjam atvejui (teismo byla) atsitiktiniu būdu (Liteko sistemoje) arba teismo pirmininko priskiriama konkreti teismo sudėtis.^[5]

Ją sudaro vienas teisėjas arba jų brigada (sudaryta iš 3-7 teisėjų)^[6], vad. teismo kolegija. Tokiu atveju vienas iš teisėjų skiriamas pirmininku, kitas pranešėju.^[7] Pirmininkas ir pranešėjas gali būti tas pats.

Bylą nagrinėjačiam teisėjui, turint svarų teisinį pagrindą (pvz. teisėjas yra susijęs su kitais proceso dalyviais), galima pareikšti nušalinimą. Jis gali būti patenkintas (vienas teisėjas pakeičiamas kitu) arba ne (teisėjas lieka).