Manoma, kad šis straipsnis skiria per mažai dėmesio vieniems geografiniams regionams ir per daug – kitiems.
Jei galite, subalansuotai perrašykite straipsnį, neskirdami jokiam regionui perdėto dėmesio. Taip pat galite padėti susitarti dėl sprendimo diskusijų puslapyje.

Teismas – teisininkų institucija, užsiimanti konfliktinių situacijų, teisinių pažeidimų nagrinėjimu ir sprendimais įgyvendinanti teisingumą.

Tokiose įstaigose, įsikūrusiose administraciniuose pastatuose (vad. teismo rūmais) su salėmis ir kabinetais, ginčus (apiformintus į bylas) nagrinėja specialistai, vadinami teisėjais. Jie taiko ir aiškina įstatymus.

Bet kuris teismo procesas sudarytas iš mažiausiai trijų pusių:

  • Ieškovo, kuris skundžiasi teisių pažeidimu/žala ir reiškia reikalavimą (baudžiamąjam proceseprokuroras);
  • Atsakovo, kuris kviečiamas atsakyti į ieškovo kaltinimus (baudžiamąjam procese – kaltinamasis).
  • Teismo sudėties (domisi su teiginiais susijusių įstatymų taikymu, tikrina teiginius);
    • Ieškovui, atsakovui, kaltinamajam dažniausiai padeda advokatai.

Savybės redaguoti

Šiuolaikinėse demokratijose teismai – atskira valdžios šaka (vad. teisminė valdžia), privalanti nepriklausyti nuo kitų dviejų (vykdomosios ir parlamentinės). Tai esminė valdžių padalijimo principo sąlyga, garantuojama Konstitucijos.

Būna įvairių instancijų teismų, daugumą teismo sprendimų ar nutarčių galima skųsti (teikti apeliaciją), o nepatinkant apeliaciniam sprendimui – teikti kasaciją. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo galima ginčyti Europos Žmogaus Teisių Teisme (liaud. Strasbūro teisme).

Procesas redaguoti

Teisme ginčyjamasi pagal iš anksto aprašytą ceremoniją, kurią nustato teismo procesas.

 
Europos Žmogaus Teisių Teismo salė
  • Lietuvoje posėdžio metu teisėjai negali būti apsirengę įprastais, laisvalaikio ar verslo rūbais, o privalo devėti formalizuotą uniformą: juodas mantijas ir teisėjo ženklą, t. y. metalinę grandinę su šalies herbu (autorius Petras Rimša). Juos teisėjams parūpina Nacionalinė teismų administracija.[1] Kitose šalyse gali būti privalomi specialūs galvos apdangalai, apykaklės.
  • Prasidedant teismo posėdžiui, į salę užeinant teismo sudėčiai (t. y. teisėjui/teisėjams), teismo posėdžių sekretorius visiems girdint paskelbia: „Teismas eina, prašom stoti“. Visi esantys patalpoje atsistoja, o į savo vietas sėdasi tik pakvietus posėdžio pirmininkui pakvietus.[3] Tai privaloma pagarbos teismui/teisėjams išraiška, nepaisant konkretaus žmogaus nuomonės ir neatsižvelgiant, ar yra priežasčių gerbti konkrečius teisėjus.
  • Visi kalbėtojai su teisėjais bendrauja atsistoję.
  • Salėje apie teismą visi kalba tik trečiuoju asmeniu, pvz. „teismas atsižvelgia“ arba „informuojame teismą“.
  • Vadovaudamas posėdžiui, teisėjas gali pertraukinėti, įspėti ar visai užtildyti bet kurį kalbėtoją.
  • Dažniausiai, posėdžių metu draudžiama fotografuoti/filmuoti ar kitaip blaškyti proceso dalyvius, triukšmauti.

Skirtumai redaguoti

 
JAV Aukščiausiojo Teismo teisėjai

Teismai sudaro gana sudėtingą sistemą, kadangi yra visiškai skirtingi, užsiimantys skirtingomis bylų kategorijomis.

Skirstomi pagal veiklos mastą, ginčų pobūdį, kompetenciją:

Kiekvienoje šalyje nustatoma sava, nuo teisinės sistemos priklausanti teismų sistema. Lietuvoje teismų veiklą aprašo Konstitucija (pagrindinis šalies įstatymas) ir kiti specialieji įstatymai (pvz., Teismų įstatymas).

Sudėtis redaguoti

Kiekvieną teismą sudaro keli, keliolika ar keliasdešimt teisėjų. Lietuvoje jie skirstomi pagal savo specializaciją ir nagrinėja:

Dar būna budintys teisėjai, kurie pvz. sprendžia neatidėliotinus reikalus savaitgalį.

Visų jų darbą koordinuoja konkretaus teismo pirmininkas.

Byloje redaguoti

Kiekvienam nagrinėjam atvejui (teismo byla) atsitiktiniu būdu (Liteko sistemoje) arba teismo pirmininko priskiriama konkreti teismo sudėtis.[5]

Ją sudaro vienas teisėjas arba jų brigada (sudaryta iš 3-7 teisėjų),[6] vad. teismo kolegija. Tokiu atveju vienas iš teisėjų skiriamas pirmininku, kitas pranešėju.[7] Pirmininkas ir pranešėjas gali būti tas pats.

Bylą nagrinėjačiam teisėjui, turint svarų teisinį pagrindą (pvz. teisėjas yra susijęs su kitais proceso dalyviais), galima pareikšti nušalinimą. Jis gali būti patenkintas (vienas teisėjas pakeičiamas kitu) arba ne (teisėjas lieka).

Rūšys redaguoti

Instancijos redaguoti

JAV teismai redaguoti

 
JAV Aukščiausiasis Teismas
Pagrindinis straipsnis – JAV teismai.

Lietuvos teismai redaguoti

 
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Pagrindinis straipsnis – Lietuvos teismai.

Lietuvos teisinėje sistemoje yra:

Konstitucinis Teismas į teismų sistemą neįeina. Jis sprendžia ar norminiai teisės aktai neprieštarauja LR Konstitucijai.

Lietuvos teismų sudėtis formuoja vykdomosios valdžios atstovas (prezidentas).

Latvijos teismai redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Latvijos teismai.

Vokietijos teismai redaguoti

 
Vokietijos Aukščiausiasis Teismas (Karlsrūhė)
Pagrindinis straipsnis – Vokietijos teismai.

Taip pat skaitykite redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. Lapėnaitė, Lina (2019-01-19). „Teisėjo mantijos istorija“. delfi.lt. Delfi. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
  2. https://www.teismai.lt/data/public/uploads/2016/04/kas_maketas_visas_internetui.pdf Archyvuota kopija 2023-06-23 iš Wayback Machine projekto.
  3. „236 straipsnis. Teismo posėdžio tvarka“. infolex.lt.
  4. https://vilniausmiesto.teismas.lt/struktura-ir-kontaktine-informacija/kontaktai/3/teisejai/d8
  5. teismo sudėtis. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-03-12).
  6. „Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas. Baudžiamojo proceso kodeksas“. 2002 m. kovo 14 d. įstatymas Nr. IX-785. Lietuvos Respublikos Seimas. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
  7. https://www.infolex.lt/ta/77554:str319


Vikicitatos

 
Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose