Mažeikiai
- Kitos reikšmės – Mažeikiai (reikšmės).
Mažeikiai – miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, Telšių apskrityje, 46 km į šiaurę nuo Telšių. Mažeikių rajono savivaldybės centras, Mažeikių seniūnija, yra apylinkės seniūnijos ir Reivyčių seniūnijos administracinis centras.
Mažeikiai | ||
---|---|---|
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | ||
Valstybė | Lietuva | |
Apskritis | Telšių apskritis | |
Savivaldybė | Mažeikių rajono savivaldybė | |
Įkūrimo data | 1290 m. | |
Gyventojų | 33 249 | |
Plotas | 22,79 km² | |
Tankumas | 1 459 žm./km² | |
Pašto kodas | LT-89001 | |
Vikiteka | Mažeikiai | |
Etimologija
redaguotiMiesto vardas neabejotinai yra asmenvardinis vietovardis, tačiau neaišku, nuo kokios lyties jis kilęs. Spėjama, kad nuo vardo Mažeika[2] – tai buvo žemaičių kunigaikštis, minimas nuo 1290 m. Tačiau dabar Lietuvoje yra dažna pavardė Mažeikis, kurios daugiskaita visiškai sutampa su miesto vardu. Pasak kitų šaltinių, Mažeikiai pavadinti jau statant geležinkelio stotelę toje vietoje buvusios Mažeikio (Mažeikos?) sodybos vardu.[3]
1899–1918 m. Mažeikių geležinkelio stotis vadinta Muravjovo vardu – Mažeikių geležinkelio stotis taip pavadinta M. Muravjovo, 1863 m. sukilimo slopintojo vardu, tačiau piktnaudžiaudami caro valdžios pareigūnai taip vadino visą besikuriantį miestelį. Tokį vardą gyvenvietei priskyrė dvarininkas M. Postnikovas, gavęs Reivyčių dvarą iš gubernatoriaus M. Muravjovo. Mažeikių vardu vadintas kaimas buvo kitoje geležinkelio linijos pusėje.
Geografija
redaguotiMažeikiai įsikūrę Ventos vidurupio žemumoje, miesto pietiniu pakraščiu teka Venta. Miesto dalys – Kalnėnai, Reivyčiai, Senamiestis. Prie Mažeikių yra Didžlaukių pelkė ir durpynas.
Nuo miesto driekiasi keliai 170 Mažeikiai–Skuodas , 163 Ežerė–Mažeikiai , 155 Kuršėnai–Mažeikiai , 164 Mažeikiai–Plungė–Tauragė . Iš pietryčių šiaurės vakarų link eina geležinkelis Šiauliai–Liepoja, nuo Mažeikių – geležinkelis Mažeikiai-Šiauliai-Panevėžys, mieste yra Mažeikių geležinkelio stotis.
Istorija
redaguotiArcheologų teigimu, dabartinės Mažeikių apylinkės XI-XIII a. buvo apgyvendintos kuršių ir priklausė Ceklio žemei, o žemaičiai šiuose kraštuose atsirado gerokai vėliau.[4]
Mažeikių vardas pirmą kartą paminėtas XIII a. Yra žinoma, kad 1290 m. žemaičių žygio į Žiemgalą metu kalavijuočiai sumušė kunigaikščio Mažeikos kariuomenės būrį. Pasak Livonijos kronikos, 1332 m. Livonijos ordino magistro Everhardo vadovaujama kariuomenė „įvykdė karo žygį į netikėlių žemaičių kraštą ir pasiekė Mazeikia (Mažeikių) ir Windeikia (dab. Vindeikių) dvarus“. Remiantis tuo galima manyti, kad XIV a. minima karaliaus Mažeikos žemė yra davusi pavadinimą dabartiniam Mažeikių miestui, šį valdovą reikia laikyti Mažeikių įkūrėju, o 1290 m. yra Mažeikių įkūrimo data.
Spėjama, kad 1332 m. kalavijuočių sunaikinto Mažeikių dvaro centras nebuvo atstatytas, tačiau toje vietoje plytėjęs kaimas po riterių puolimo atsikūrė, nors bent kiek didesnės reikšmės vėliau neįgijo. XVI a. tai buvo mažas kaimelis, apsuptas girių ir pelkių, apylinkėse siautėjo plėšikai, kurių aukų kaulų aptinkama ir mūsų laikais.
Mažeikiai ir aplinkinės teritorijos Lietuvai galutinai atiteko 1529 m., pasirašius sutartį su Livonija. Kaimas paminėtas XVI a. vidurio dokumentuose galbūt dėl Valakų reformos: iš XIX a. antrosios pusės kartografinės medžiagos galima spėti, kad jo žemės anuo metu buvo matuotos. 1865 m. kaimo sodybos (jų buvo 13) gana padrikai išsidėstė dešiniajame Ventos krante, abipus Aplūkio upelio, maždaug 2 km į pietus nuo Viekšnių-Leckavos kelio.
Mažeikių miesto augimo pradžia – 1868 m. prasidėję Liepojos–Romnų geležinkelio (tada dar vadinamo Lentvario–Liepojos geležinkeliu) atkarpos Liepoja–Kaišiadorys tiesimo darbai ir projektuotojų pasirinkimas vieną iš stotelių įkurti Mažeikių kaimo pakraštyje. Netrukus, 1874 m. į Mažeikius nutiesta Mintaujos geležinkelio atšaka iš Mintaujos ir 1880 m. palei tuometinę Stoties gatvę iškirtus mišką skirti sklypai gyvenvietei. Joje buvo apie 400 trobesių, 15 parduotuvių, rinkosi turgus. 1885 m. įsteigta vaistinė. Miestas pradėjo augti, formavosi pirmosios gatvės – Didžioji ir Stoties (dabar Laisvės ir Vasario 16-sios), kurios 1895 m. išgrįstos akmenimis. 1899 m. Mažeikių geležinkelio stotis pavadinta Muravjovo – 1863 m. sukilimo slopintojo vardu, tačiau piktnaudžiaudami caro valdžios pareigūnai taip vadino visą besikuriantį miestelį. Mažeikių vardu vadintas kaimas buvęs kitoje geležinkelio linijos pusėje. Tuo metu tai buvo daugiatautis miestas, čia kūrėsi žydai, rusai, latviai. 1896 m. įkurta valstybinė mokykla. XIX a. antroje pusėje – 1904 m. per Mažeikių geležinkelio stotį buvo gabenamos didelės draudžiamosios lietuviškos literatūros siuntos. XIX–XX a. sandūroje Mažeikiai minimi kaip kaimas ir geležinkelio stotis Šiaulių apskrities Viekšnių valsčiuje.[5]
Pirmieji maldos namai – 1894 m. pašventinta stačiatikių Mažeikių Šv. Dvasios cerkvė, dar po kelerių metų veikė ir žydų sinagoga, Mažeikių evangelikų liuteronų bažnyčia. Pirmoji katalikų bažnyčia Mažeikiuose pastatyta ir pašventinta tik 1905 m. Klebono P. Meškausko, vargonininko K. Pukevičiaus dėka prasidėjo aktyvesnis lietuvių visuomeninis gyvenimas, įsteigtas „Saulės“ draugijos skyrius, pastatytoje špitolėje įkurta pirmoji lietuviška „Saulės“ pradžios mokykla, skaitykla biblioteka, suburtas choras.
1893 m. miestelyje buvo 13 krautuvių, 5 smuklės. Pirmoji didesnė įmonė – antrinių žaliavų perdirbimo fabrikas, atidarytas 1895 m. Jame dirbo apie 40 darbininkų. Po 1902 m. pastatytos garvežių ir vagonų remonto dirbtuvės, įsteigta geležinkelininkų mokykla. Netrukus dar įkurti cikorijos ir degtukų šiaudelių fabrikai, skardos dirbtuvė, gaminusi kibirus ir laistytuvus, linų apdirbimo įmonė, plytinė, koklių dirbtuvė, muilo gamybos, saldainių įmonėlės. 1905 m. buvo daugiau kaip 10 pramonės įmonių, 1912 m. pradėta statyti ketaus liejykla. 1914 m. suteiktos miesto teisės. 1908–1910 m. pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia.
I pasaulinio karo metais miestas smarkiai nukentėjo, išdegė beveik visas centras, nes palei Ventą 1915 m. vyko rusų ir vokiečių kariuomenės mūšiai. Traukdamiesi Rusijos imperijos kariuomenės daliniai susprogdino geležinkelio vandentiekį ir elektrinę, išvarė į Rusiją žydus. Vokietijos kariuomenė greta Mažeikių sušaudė apie 60 žmonių. 1918 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1919 m. vasario mėn. miestą buvo trumpam užėmusi Raudonoji armija. 1919 m. įkurta Mažeikių apskritis. 1919 m. lapkričio mėn. Lietuvos kariuomenės daliniai mieste kovojo su bermontininkais.[6]
Pasibaigus karui į Mažeikius savo pretenzijas pareiškė Latvija, nes geležinkelio mazgas latviams turėjo strateginę reikšmę – jungė Liepoją su Ryga. 1921 m. Lietuvos-Latvijos sienos sutarties sudarymo metu tarptautinio arbitražo sprendimu šis ginčas buvo išspręstas Lietuvos naudai.
1922 m. miestas išplėstas. Tarpukariu Mažeikiai tapo apskrities centru (vietoje Sedos), pirmuoju burmistru buvo paskirtas buvęs knygnešys Jonas Motuzas, aktyvus visuomeninio gyvenimo dalyvis. Dar tebevykstant nepriklausomybės kovoms 1919 m. mieste atidaryta privati vidurinė mokykla, kuri netrukus peraugo į valstybinę gimnaziją. 1922 m. atidaryta ligoninė, tais pačiais metais mieste įkurta biblioteka, 1928 m. savo namuose Stasys Ličkūnas atidarė muziejų. 1924 m. Mažeikiams pakartotinai suteiktos miesto teisės. 1928 m. įkurta Mažeikių katalikų parapija.
Nepriklausomybės pradžioje Mažeikiai buvo svarbus geležinkelio mazgas, jungęs Lietuvą su Klaipėdos uostu. Mieste kūrėsi vis naujos urminės prekybos įmonės, Mažeikiai tapo nebe gamintojų ir perdirbėjų, o prekybininkų miestu. Tačiau 3-ojo dešimtmečio viduryje nutiesus geležinkelio liniją Kretinga-Amaliai, Mažeikių, kaip tranzitinio mazgo, reikšmė sumenko. Prasidėjo ekonominis nuosmukis, gana neilgas, kadangi mažeikiškiai vėl ėmėsi plėtoti pramonės verslą. Atidarytas brolių Šadauskų alaus bravoras, garinis malūnas, pieninė, baldų dirbtuvės, elektros jėgainė. 1940 m. Mažeikiuose veikė 26 pramonės įmonės. Tuo metu buvo 4 bankai, veikė kredito draugija. Mažeikiuose ketvirtąjį dešimtmetį pastatoma nauja, moderni Juozo Tumo-Vaižganto vardu pavadinta pradžios mokykla, ligoninė, Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia (katalikų), bankas (arch. Mykolas Songaila), rotušė (arch. J. Okunis).
1940 m. birželio mėn. sovietams okupavus Lietuvą, 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. sovietų valdžia ištrėmė daugiau kaip 170 miestiečių. 1941 m. rugpjūčio mėn. Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu Mažeikiuose nužudyta apie 4000 žydų. 1944 m. spalio mėn., vengdami SSRS kariuomenės junginių apsupimo, Vokietijos kariuomenės daliniai pasitraukė iš miesto, per karinius veiksmus sugriautas jo centras. 1945 m. įsteigta LLA Mažeikių apskrities partizanų Alkos rinktinė, 1946 m. veikė LLA Mažeikių miesto kuopa.
1941 m. parengtas miesto išplėtimo planas, bet Antrojo pasaulinio karo dideli sugriovimai ir emigracija vėl neigiamai paveikė tolesnę miesto plėtrą. Pamažu pokariu buvo atstatytos prieš karą veikusios įmonės: linų fabrikas, alaus darykla, įkuriami avalynės, baldų fabrikai, sviesto gamykla, duonos kombinatas. 1946 m. rugpjūčio 3 d. Mažeikiai tapo apskrities pavaldumo miestu, 1950 m. – rajono centru.
1959 m. įsteigta Mažeikių elektrotechnikos gamykla, gaminusi elektros variklius skalbimo mašinoms, po dešimtmečio – Mažeikių kompresorių gamykla, gaminusi kompresorius šaldytuvams. 1980 m. pradėjo dirbti naftos perdirbimo įmonė (dabartinė „Mažeikių nafta“), išaugusi Juodeikių kaimo vietoje, nutiestas naftotiekis Polockas-Mažeikiai. Mažeikiai tapo didžiausiu pramoniniu miestu Žemaitijoje. Gyventojų skaičius išaugo nuo 8 iki 49 tūkstančių. Pastatytas modernus Naftininkų kultūros centras. Pietinėje miesto dalyje išaugo didelis mikrorajonas, pastatyti Kalnėnų, Naftininkų, Ventos, Tirkšlių gyvenamieji mikrorajonai.
1988 m. rugsėjo 25 d. susikūrė Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. 1990 m. balandžio 18 d. Mažeikių naftos perdirbimo įmonei buvo nutrauktas naftos tiekimas iš SSRS ir prasidėjo Lietuvos ekonominė blokada. 1996 m. patvirtintas Mažeikių herbas.
Naftos verslo ir jį aptarnaujančių įmonių suklestėjimas, spartus individualių kvartalų augimas gali būti vadinamas Mažeikių aukso amžiumi. Po 1995 m. administracinės reformos Mažeikiai liko rajono centru, dalį savivaldos funkcijų perleisdami apskrities centrui Telšiams. Ne visada sėkminga privatizacija, Rusijos eksporto rinkų praradimai lėmė daugelio Mažeikių įmonių bankrotą ar veiklos sustabarėjimą, išaugo nedarbo lygis. Šiuo metu pastebimos ir teigiamos tendencijos – buvusių gamyklų cechuose kuriasi naujos įmonės.
Yra 3 pašto skyriai, ligoninė, du pirminės sveikatos priežiūros, 3 šeimos medicinos, psichikos centrai, pagyvenusių žmonių ir vaikų globos, nakvynės namai, politechnikos, spec. internatinė, muzikos, dailės, sporto, choreografijos mokyklos, mokykla-darželis, 10 lopšelių-darželių, kultūros, rusų kultūros, švietimo, šeimos, turizmo ir verslo informacijos, moksleivių techninės kūrybos centrai, moksleivių namai, jaunųjų gamtininkų stotis, Mažeikių rajono savivaldybės viešoji biblioteka.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
---|---|---|---|
XIX a. – 1915 m. | Viekšnių valsčius | Šiaulių apskritis | |
1915–1919 m. | ? | Sedos apskritis | |
1919–1950 m. | Mažeikių valsčiaus centras | Mažeikių apskrities centras | |
1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Mažeikių apylinkės centras |
Mažeikių rajono centras | Klaipėdos sritis |
1953–1995 m. | |||
1995– | Mažeikių seniūnija, Mažeikių apylinkės seniūnijos centras, Reivyčių seniūnijos centras |
Mažeikių rajono savivaldybės centras | Telšių apskritis |
Ekonomika
redaguotiLietuvai 1990 m. atkūrus nepriklausomybę XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje bankrutavo kai kurios pramonės įmonės (kompresorių, avalynės, baldų, buitinių elektros variklių), kitos prisitaikė prie rinkos ekonomikos – padidėjo naftos perdirbimo gamyklos našumas; atsikūrė dalis pramonės įmonių.
Mažeikiuose veikia langų, durų, garažo vartų gamybos („Fauga“), baldų (Lyra Group, UAB[7]), valgomųjų ledų (Unilever Lietuva ledų gamyba, UAB[8]), AB „Pieno žvaigždės“ Mažeikių pieninė[9], mėsos produktų gamybos įmonės: UAB „Mažeikių mėsinė“[10], UAB ,,Vigesta''[11], starterių ir generatorių gamintojas UAB ,,Jubana''[12]. Stambiausia miesto įmonė – „Orlen Lietuva[13]“, kurią 2006 m. gegužės 26 d. nupirko lenkų koncernas PKN Orlen. Tarp didesnių darbdavių: UAB ,,Hotrema'' [14], UAB ,,Resursas''[15], UAB ,,Grūstė''[16], UAB ,,Saurida'',[17] UAB ,,Maisto slėnis''[18].
Gyventojai
redaguotiDemografinė raida tarp 1897 m. ir 2021 m. | |||||||||||
1897 m.sur. | 1914 m. | 1923 m.sur.[19] | 1931 m. | 1938 m. | 1939 m. | 1959 m.sur.[20] | 1967 m. | 1970 m.sur.[20] | 1976 m.[21][22] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
1 979 | 3 869 | 4 650 | 4 831 | 5 268 | 5 618 | 7 960 | 11 300 | 13 313 | 20 400 | ||
1979 m.sur.[23] | 1989 m.sur.[24] | 2001 m.sur.[25] | 2011 m.sur.[26] | 2021 m.sur.[27] | - | - | - | - | - | ||
25 779 | 43 547 | 42 675 | 38 840 | 33 101 | - | - | - | - | - | ||
|
Tautinė sudėtis
redaguoti
2001 m. gyveno 42 675 žmonės: [29]
|
2011 m. gyveno 37 020 žmonės: [30]
|
Žymūs žmonės
redaguoti- Kārlis Zāle (1888–1942), Latvijos skulptorius.
- Henrikas Nagys (1920–1996), poetas, literatūros kritikas.
- Kazys Švažas (1924–2018), skulptorius.
- Jonas Švažas (1925–1976), tapytojas.
- Liūnė Sutema (Zinaida Nagytė-Katiliškienė) (1927–2013), poetė.
- Vincentas Gečas (1931–2020), tapytojas.
- Romualdas Granauskas (1939–2014), prozininkas, dramaturgas.
- Algimantas Mikuta (1943–2024), poetas, vertėjas.
- Angelina Banytė (g. 1949 m.), dailininkė.
- Violeta Šoblinskaitė (g. 1954 m.), poetė, prozininkė, žurnalistė.
- Vytautas Mikalauskas (g. 1955 m.), režisierius, teatro, kultūros ir politinis veikėjas.
- Vitas Lingys (1960–1993), vienas iš tiriamosios žurnalistikos pradininkų Lietuvoje.
- Romas Dambrauskas (g. 1960 m.), pop muzikos atlikėjas.
- Neli Uvarova (g. 1980 m.), Rusijos aktorė.
Sveikatos apsauga
redaguotiYra ligoninė, du pirminės sveikatos priežiūros, 3 šeimos medicinos centrai, psichikos centras.
Švietimas
redaguoti1907 m. įsteigta „Saulės“ draugijos pradinė mokykla. 1909–1911 m. veikė prekybos mokykla. 1923 m. atidarytas liaudies universitetas. 1955 m. – vaikų muzikos mokykla, prie kurios vėliau įsteigti dailės, choreografijos skyriai. Vidurinių mokyklų skaičius išaugo iki šešių. Atkūrus nepriklausomybę Mažeikiuose pradėjo veikti 2 gimnazijos, 6 vidurinės mokyklos. Vykdant švietimo reformą dalis jų taps pagrindinėmis. Reorganizavus vaikų muzikos mokyklą įkurtos vaikų dailės ir choreografijos mokyklos.
Mieste yra šios švietimo įstaigos:
- Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokykla
- Mažeikių dailės mokykla
- choreografijos, dailės, politechnikos mokyklos
- 2 progimnazijos:
- 2 gimnazijos:
- 3 pagrindinės mokyklos:
- Mažeikių specialioji mokykla
- 3 pradinės mokyklos: Kazimiero Jagmino, „Vyturio“, „Žiburėlio“
- darželis-mokykla „Kregždutė“
Kultūra ir menas
redaguoti1905–1914 m. veikė Juozo Vaičkaus vaidintojų trupė, nuo 1911 m. Skrajojantis teatras, 1911–1914 m. Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. 1923 m. įsteigtas Mažeikių muziejus. Nuo 1928 m. veikia Mažeikių viešoji biblioteka. 1945 m. įkurti rajoniniai kultūros namai.
Leidžiami laikraščiai: „Santarvė“ (nuo 1945 m.), „Būdas žemaičių“ (nuo 1996 m.).[31]
Architektūra
redaguotiMiesto planas spindulinis. Sakraliniai pastatai:
- Mūrinė vienbokštė Mažeikių evangelikų liuteronų bažnyčia, pastatyta 1908 m.
- Mūrinė sinagoga, 1924 m., inž. B. Helcermanas
- Medinė Mažeikių Dievo Motinos Dangun ėmimo cerkvė, 1933 m., archit. V. Kopylovas
- Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia, 1935 m., archit. Vytautas Landsbergis-Žemkalnis
- Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia, 2005 m., archit. H. Štaudė
Istorizmo laikotarpio pastatai:
- Mažeikių geležinkelio stoties pastatas, 1873 m.
- Plytų stiliaus pastatai Stoties g. 22 ir 32, statyti XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje.
- Modernistiniai Lietuvos banko Mažeikių skyriaus rūmai, 1939 m., archit. Mykolas Songaila
- SEB banko Mažeikių filialas, 2001 m., archit. Vladas ir Dainora Lučinskai
- Miesto Senajame parke, įkurtame XX a. viduryje, rekonstruotame 2014 m. arch. Henrikas Štaudė, yra paminklinių skulptūrų: J. Švažui (1979 m., skulpt. K. Švažas), Šatrijos Raganai, Juozui Vaičkui (abu 1984 m., abiejų skulptorius J. Meškelevičius), Antanui Vienažindžiui (1987 m., skulpt. Gediminas Jokūbonis)
- Kapinėse yra dvi medinės koplytėlės su Švč. Mergelės Marijos Maloningosios skulptūromis [32]
Sportas
redaguotiSportininkai
redaguotiTadas Rimgaila ( g. 1984), sportinių šokių šokėjas[33]
- Arūnas Čiplys (g. 1967), tenisininkas, smigininkas
- Antanas Abrutis (g. 1969), sunkiosios atletikos čempionas
- Rolandas Pocius (g. 1973), daugkartinis kultūrizmo čempionas
- Rolandas Jarutis (g. 1976), krepšininkas
- Nerijus Barasa (g. 1978), futbolininkas
- Tomas Nagys (g. 1980), krepšininkas
- Andrius Mažutis (g. 1981), krepšininkas
- Darius Pakamanis (g. 1981), krepšininkas
- Vytautas Lalas (g. 1982), galiūnas
- Darius Šilinskis (g. 1984), krepšininkas
- Renaldas Seibutis (g. 1985), krepšininkas
- Artūras Jomantas (g. 1985), krepšininkas
- Edvinas Blažys (g. 1985), futbolininkas
- Rytis Leliūga (g. 1987), futbolininkas
- Giedrė Paugaitė (g. 1990), krepšininkė
- Rokas Jokubaitis (g. 2000), krepšininkas
Miestų partnerystė
redaguotiŠaltiniai
redaguoti- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 133–134
- ↑ [1] Archyvuota kopija 2009-05-02 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ V. Žulkus „Kuršiai Baltijos jūros erdvėje“, 2004
- ↑ Możejki (4). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 359 psl. (lenk.)
- ↑ Algimantas Miškinis. Mažeikiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 496 psl.
- ↑ https://rekvizitai.vz.lt/imone/lyra_group/
- ↑ https://rekvizitai.vz.lt/imone/ingman_ledai/
- ↑ https://rekvizitai.vz.lt/imone/pieno_zvaigzdes_filialas_mazeikiu_pienine/
- ↑ https://rekvizitai.vz.lt/imone/mazeikiu_mesine/
- ↑ https://rekvizitai.vz.lt/imone/vigesta/
- ↑ https://rekvizitai.vz.lt/imone/jubana/
- ↑ https://rekvizitai.vz.lt/imone/orlen_lietuva/
- ↑ https://rekvizitai.vz.lt/imone/uab_hotrema/
- ↑ https://rekvizitai.vz.lt/imone/resursas/
- ↑ https://rekvizitai.vz.lt/imone/gruste/
- ↑ https://rekvizitai.vz.lt/imone/saurida/
- ↑ https://rekvizitai.vz.lt/imone/maisto_slenis/
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ 20,0 20,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Mažeikiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VII: Lietuvos-Mordvių, 336 psl.
- ↑ Algirdas Antanas Baliulis, Kazys Misius ir kt. Mažeikiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 23
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Telšių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- ↑ 1923 m. surašymo duomenys[neveikianti nuoroda]
- ↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Algimantas Miškinis. Mažeikiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 496 psl.
- ↑ Jurgita Rimkevičienė. Mažeikiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 495 psl.
- ↑ Ansamblis ,,Žuvėdra”
- ↑ Tarptautinis bendradarbiavimas, mazeikiai.lt
Literatūra
redaguoti
- Mažeikiai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 358 psl.
- Mažeikiai / Jonas Laurinavičius, fotogr. J. Vaicekauskas, J. Strazdauskas. – Vilnius: Mintis, 1978. – 44 p.: iliustr.
- Mažeikiai: praeitis, dabartis ir perspektyvos: konferencijos medžiaga / Alvydas Nikžentaitis, Angelė Rupkutė. – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 1997. – 158 p.: iliustr. – ISBN 9986-505-52-6
- Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis Mažeikiuose, 1988–1998. – Mažeikiai: Lietuvos Sąjūdžio Mažeikių skyrius, 1998. – 40 p.: iliustr.
- Mažeikių kraštas: fotoalbumas / Jonas Strazdauskas, sud. Aleksandras Macijauskas. – Mažeikiai, 1999. – 157 p.: iliustr. – ISBN 9986-9344-0-0
- Mažeikių eskizai: išvykos, susitikimai, prisiminimai / Jonas Laurinavičius. – Kaišiadorys, 2001. – 84 p.: iliustr. – ISBN 9955-9319-9-X
- Mažeikiai: fotoalbumas / Jonas Strazdauskas, tekstas Povilo Šverebo. – Klaipėda: S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2004. – 48 p.: iliustr. – ISBN 9986-31-121-7
- Mažeikių medžiotojai ir žvejai / Kostas Slivskis. – Klaipėda: S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2006. – 157 p.: iliustr. – ISBN 9986-31-176-4
- Mažeikių šaulių tryliktoji / Algimantas Muturas. – Mažeikiai, 2008. – 198 p.: iliustr. – ISBN 978-609-95019-0-1
- Miestas upės vingyje: fotoalbumas / Jonas Strazdauskas. – Klaipėda: S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2010. – 157 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-31-285-7
- Mažeikių kraštas: tarp kuršių, žiemgalių ir žemaičių: vadovas po [Mažeikių muziejaus] ekspoziciją / Adomas Butrimas. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – 79 p.: iliustr. – ISBN 978-609-447-031-8
- Mažeikių krašto giriose / Jonas Danauskas, Selemonas Paltanavičius. – Vilnius: Atkula, 2011. – 63 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-505-87-7
- Atvėrus Mažeikių žemės lobyną / Dalia Grygolaitienė, Eglė Urbonaitė, Angelė Rupkutė, Eugenija Kupliauskienė, Deividas Makavičius, Krista Končienė, Airida Dauginaitė. – Kaunas: V3 studija, 2012. – 111 p.: iliustr. – ISBN 978-609-8077-08-7
- Kviečia Mažeikių kraštas: informacinis leidinys. – Kaunas: V3 studija, 2012. – 54 p.: iliustr. – ISBN 978-609-8077-04-9
- Mažeikių krašto ženklai: informacinis leidinys. – Kaunas: V3 studija, 2012. – 55 p.: iliustr. – ISBN 978-609-8077-06-3
Nuorodos
redaguoti- Mažeikių miesto žemėlapis Archyvuota kopija 2010-05-30 iš Wayback Machine projekto.
- Mažeikių krašto naujienos ir informacija internete „Mažeikių.info“
- Mažeikiai. Mažeikių krašto enciklopedija.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
Liepoja – 85 km | Saldus – 41 km | Duobelė – 68 km | |||||||||
Skuodas – 53 km |
|
Naujoji Akmenė – 35 km | |||||||||
Seda – 27 km | Telšiai – 40 km | Šiauliai – 75 km |
Šis straipsnis įtrauktas į Vertingų straipsnių kategoriją. |