Rolandas Rastauskas (1954)
|
Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą. Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai. |
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Rolandas Rastauskas | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1954 m. spalio 13 d. Šiauliai |
| Mirė | 2024 m. rugsėjo 5 d. (69 metai) Vilnius |
| Veikla | poetas, dramaturgas, eseistas |
| Alma mater | 1978 m. Vilniaus universitetas |
Rolandas Rastauskas (1954 m. spalio 13 d. Šiauliuose – 2024 m. rugsėjo 5 d. Vilniuje[1]) – lietuvių poetas, dramaturgas, eseistas.
Biografija
redaguotiVilniaus universiteto Filologijos fakultete baigė anglistiką. Stažavosi Sąjunginiame kultūros darbuotojų kvalifikacijos kėlimo institute Maskvoje, Londono karališkojoje dramos akademijoje (RADA), Londono nacionaliniame, Edinburgo „The Traverse“ ir Skarboro "Stephen Joseph" teatruose. 1978–1986 m. dirbo Operos ir baleto teatre vyr. redaktoriumi, dėstė visuotinę literatūrą Vilniaus universitete. 1986 m. persikėlė į Palangą. Nuo 2023 m. gyveno Palangoje ir Vilniuje.
Buvo daugelio tarptautinių kultūros projektų ir konferencijų dalyvis, meno festivalių (Bonos bienalės, šiuolaikinio meno festivalio "Nowa Litwa" Gdanske, tarptautinio teatrų festivalio "Kontakt" Torūnėje ir kt.) konsultantas. 1989–1990 m. „Atgimimo“, 1993–2003 m. „Lietuvos ryto“, 2003–2004 m. „Akiračių“ (Čikaga) ir 2005–2015 m. „Verslo klasės“ skiltininkas. Atstovavo Lietuvai ir skaitė pranešimus tarptautiniuose simpoziumuose Lenkijoje, Ukrainoje, Italijoje, Vokietijoje ir Švedijoje. Kaip skaitymo performansų kūrėjas ir atlikėjas (drauge su žinomais džiazo muzikantais A. Gotesmanu, J. Milašiumi, L. Mockūnu ir kt.) dalyvavo tarptautiniuose literatūros ir šiuolaikinio meno festivaliuose Berlyne, Gente, Perigo, Stokholme, Kijive. 2001 m. parengė B. Schulzo prozos inscenizaciją „Klepsidros sanatorija“ (režisierius O. Koršunovas, Varšuvos teatras STUDIO), 2002 m. parašė scenarijų ir režisavo „Notturno, arba Bebrų respublika“ E. Nekrošiaus teatro studijos „Meno fortas“ atidarymui, parengė A. Mickevičiaus „Vėlinių“ scenarijų to paties pavadinimo spektakliui (2016 m., režisierius E. Nekrošius, Teatr Narodowy, Varšuva).
Nuo 1990 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narys.[2]
Bibliografija
redaguoti- Albumas: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1987.
- Lenktynių aitvaras; Talmantas Žuvėdra: pjesės. – Vilnius: Vyturys, 1989.
- Tinginio raudos: eilėraščiai. – Vilnius: Regnum, 1992.
- Aktorius pasitraukia: trečioji lyrikos knyga. – Vilnius: Vaga, 1996.
- Kitas pasaulis: esė rinktinė, 1993–2003. – Vilnius: Apostrofa, 2004, 2013.
- Metimas: eilėraščiai; CD kartu su A. Gotesmanu. – Vilnius: Apostrofa, 2006.
- Privati teritorija: esė rinktinė. – Vilnius: Apostrofa, 2009.
- Bermudų trikampis: teatrinės istorijos. – Vilnius: Kultūros meniu, 2011.
- Vienišos vėliavos: rinktiniai eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014.
- Trečias tomas: esė ir kiti tekstai. – Vilnius: Apostrofa, 2015.
- Venecija tiesiogiai: prozos knyga. – Vilnius: Apostrofa, 2021.
- Verkianti bronza. - Vilnius: Apostrofa, 2024.
Pjesės, scenarijai
redaguoti- Lenktynių aitvaras: pjesė. – Vilniaus jaunimo teatras, 1971.
- Talmantas Žuvėdra: pjesė. – KPI liaudies teatras, 1974.
- Bermudų trikampis: pjesė. – Vilnius: Veidai, 1987.
- Klepsidros sanatorija: scenarijus. – Varšuva: teatras Studio, 2001.
- Othello?!: scenarijus. – Rumunija, Sibiu: „Radu Stanca“ teatras, 2002.
- Notturno, arba Bebrų respublika: scenarijus. – E. Nekrošiaus teatro studija „Meno fortas“, 2002.
Vertimai
redaguoti- Jurijus Kovalis. Vasios Kurolesovo nuotykiai: apysaka (iš rusų k.). – Vilnius: Vyturys, 1986.
- Bruno K. Öijer. Kol nuodai veikia: eilėraščių rinktinė (iš švedų k. kartu su L. Ruokyte, G. Grajausku). – Vilnius: Apostrofa; Kaunas: Knygų naujienos, 2004.
- S. Beckett. Teatras: dramų rinkinys (iš anglų k. kartu su kitais). – Vilnius: Baltos lankos, 2009.
Bendraautoris
redaguoti- Café Tabac: litauiska essäer (švedų k., kartu su A. Andriuškevičiumi, J. Baranova, G. Radvilavičiūte). – Stockholm: Tranan, 2006.[3]
Apdovanojimai
redaguoti- Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto literatūros premija, 2005 m.
- Ievos Simonaitytės premija, 2006 m.
- Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija ("už žaismingos ir ironiškos eseistikos būtį pasaulyje ir už sakinio eleganciją"), 2010 m.
- Jotvingių premija, 2015 m.
- Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Riterio kryžius, 2015 m.
- Klaipėdos kultūros magistras, 2016 m.
- Jurgio Kunčino vardo premija, 2020 m.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Rolandas Rastauskas (1954 10 13–2024 09 05). Lietuvos rašytojų sąjunga. 2024-09-05. Nuoroda tikrinta 2024-09-06.
- ↑ Mirė rašytojas Rolandas Rastauskas. LRT. 2024-09-05. Nuoroda tikrinta 2024-09-06.
- ↑ Rastauskas Rolandas. Lietuvos rašytojų sąjunga. Nuoroda tikrinta 2024-09-06.