Kalvarijos savivaldybė

Kalvarijos savivaldybė
Žemėlapis
ValstybėLietuva
ApskritisMarijampolės apskritis
MiestaiKalvarija
Gyventojų (2020 m.)10190 (56)
Gyventojų tankumas29,3 žm./km² (32)
Plotas441 km² (50)
Įkūrimas2000
MerasVincas Plikaitis
Svetainėkalvarija.lt
  54° 29' 20‘’  
22° 59' 30‘’
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Kalvarijos savivaldybė Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
23° 24' 00‘’
  54° 15' 10‘’  

Kalvarijos savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas pietvakarių Lietuvoje, pasienyje su Lenkija. Administracinis centras – Kalvarija.

2005 m. buvo ligoninė, 3 ambulatorinės gydymo įstaigos, 7 medicinos punktai, pensionas, vaikų laikinosios globos namai, dvi vidurinės, suaugusiųjų vidurinė, 5 pagrindinės, muzikos mokyklos, vaikų lopšelis-darželis, dvi ikimokyklinio ugdymo įstaigos, 5 bažnyčios, 14 kultūros centrų, 13 bibliotekų, Turizmo ir verslo informacijos, sporto, globos ir užimtumo centrai, Kalvarijos krašto etnografijos ir V. Svitojaus kaimo kapelos „Gegužio žiedai“ muziejai. 3 poilsiavietės – Kalvarijos pakraštyje, prie Jurgežerių (veikia vaikų vasaros poilsio stovykla Gintaras) ir Orijos ežerų. [1]

GeografijaKeisti

Plotas 441 km² (0,7% Lietuvos ploto). 12 012 gyventojų (2011 m., 0,4 % Lietuvos gyventojų). Kalvarijos savivaldybės teritorija yra Sūduvos aukštumoje, šiaurinėje dalyje vyrauja lyguminis, pietinėje – kalvotas reljefas. Didžiausias aukštis – 246,1 m (Aistiškių kalva) šiaurės vakaruose prie Aistiškių kaimo. Sausio vidutinė temperatūra – 4,6 °C, liepos 17,5 °C. Kritulių iškrinta 603–641 mm per metus.

Vandenys. Per Kalvarijos savivaldybės teritoriją teka Šešupė ir jos intakas Kirsna. 32 ežerai, didžiausi – Orija, Reketijos ežeras, Janavas, Šarkis, Raudeniškių tvenkinys ir kiti tvenkiniai. Yra Sūsios, Raudenio pelkės.

Dirvožemiai daugiausia išplautžemiai, šiaurės ir šiaurės rytų pakraštyje – rudžemiai, pelkėtose vietovėse yra durpžemių, kai kur – smėlžemių.

Miškai (daugiausia mišrieji ir spygliuočių) užima 12,5% Kalvarijos savivaldybės teritorijos. Didžiausias yra Sūsninkų miškas, prie Lenkijos sienos driekiasi – 2000 ha bevardis miškų masyvas.

Naudingosios iškasenos: durpės (Sūsios durpynas), smėlis, žvyras, molis.

Savivaldybės teritorijoje yra Aguonio geomorfologinis draustinis, Vyžupio šaltinis (hidrologinis gamtos paminklas), trys savivaldybės saugomi draustiniai.[2]

IstorijaKeisti

  Kalvarijos savivaldybės istoriniai sąrašai
  2001 m. gyventojų surašymas
2009 m. gyvenvietės
  2011 m. gyventojų surašymas
2016 m. gyvenvietės
2020 m. suskirstymas
  2021 m. gyventojų surašymas

Savivaldybė buvo suformuota per savivaldybių reformą 1999 m. gruodžio 21 d. iš pietinės Marijampolės rajono dalies ir nedidelio ploto Vilkaviškio rajono pietryčiuose:

2009 m. rugpjūčio 28 d. savivaldybės tarybos nutarimu Nr. T-49-11 įsteigta 14 seniūnaitijų.


Savivaldybės istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1999 m. 459 15 000 1 miestas (Kalvarija)
2001 m.
(Išsamiau)
441 13 883 4 seniūnijos 1 miestas, 172 kaimai

GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 2001 m. ir 2014 m.
2001 m.sur. 2005 m. 2011 m.sur.[3]
13 883 13 492 12 012
2012 m. 2013 m. 2014 m.
11 921 11 777 11 635


Tautinė sudėtisKeisti

2011 m. gyveno 12 056 žmonės:[4]

2001 m. gyveno 13 883 žmonės:[5]

Pagal tikybąKeisti

GyvenvietėsKeisti

Savivaldybėje yra:

Didžiausios gyvenvietės (2001 m.):

AdministracijaKeisti

Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Kalvarijos savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Kalvarijos savivaldybės administracija.

SeniūnijosKeisti

 
Savivaldybės seniūnijos

Kalvarijos savivaldybei yra priskirtos 4 seniūnijos (skliausteliuose – jų centrai):

Partnerystės ryšiaiKeisti

Švietimas ir ugdymasKeisti

Kalvarijos savivaldybėje yra šios bendrojo lavinimo mokyklos:

EkonomikaKeisti

Visoje Kalvarijos savivaldybėje 2004 m. pagaminta 0,1% Lietuvos pramonės produkcijos. Vyrauja maisto (pienas, miltai, duonos ir pyrago gaminių), medienos apdirbimo pramonė.

Ūkio svarbiausia šaka – žemės ūkis, žemės ūkio naudmenos užima 73,4% savivaldybės teritorijos, iš jų 82,7% – ariamoji žemė, 16,3%-pievos ir natūralios ganyklos, 1,0% – sodai ir uogynai. Ūkio vidutinis dydis 10 ha. Savivaldybės teritorijoje 2004 m. išauginta po 0,8% Lietuvos javų, cukrinių runkelių ir bulvių, pagaminta 0,8% Lietuvos gyvulininkystės produkcijos (1,0% pieno).

Per Kalvarijos savivaldybės teritoriją eina automobilių magistralė Via Baltica, geležinkelis Kazlų Rūda-Šeštokai. 19912006 m. veikė Lietuvos ir Lenkijos pasienio Kalvarijos (Budzisko) punktas.

ŠaltiniaiKeisti

  1. Kalvarijos savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 242 psl.}}
  2. Kalvarijos savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 241 psl.
  3. Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
  4. 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-11-13 iš Wayback Machine projekto.
  5. 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš Archive.is projekto

NuorodosKeisti

 

Vikiteka