Lietuvos transportas

Šis straipsnis skirtas įvairių rūšių Lietuvos transportui aprašyti.

Transporto ir ryšių indėlis į šalies BVP Lietuvoje yra ketvirtas po pramonės, prekybos bei žemės ūkio ir sudaro 9,6 proc. (1998 m.). Kaimyninėse Latvijoje bei Estijoje transporto sektoriuje sukuriama virš 14 proc. BVP. Didžiąją dalį transporto sektoriuje sukurtos pridėtinės vertės sudaro pajamos iš tranzito. Lietuva yra tokioje pačioje geroje tranzitinėje padėtyje kaip ir šiaurinės kaimynės. Be to, Lietuvoje yra geresnės kokybės keliai, neužšąlantis jūrų uostas, geros transporto verslo tradicijos – puikus potencialas tranzitiniams pervežimams.

Keliai redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos keliai.

Lietuvoje yra 21324,85 km kelių:[1]

  • magistraliniai – 1750,05 km
  • krašto – 4947,90 km
  • rajoniniai – 14626,90 km

Lietuvos valstybinių kelių dangos 2010 m. (km):[2]

Danga Magistraliniai Krašto Rajoniniai Iš viso
Asfalto dangos 1 666,93 4 939,354 6 978,105 13 584,389
Cementbetonio dangos 71,12 - 1,34 72,46
Žvyro dangos - - 7 604,084 7 604,084
Grindinys 0,42 - 7,006 7,426
Iš viso 1 738,47 4 939,354 14 590,585 21 268,409

Oro uostai redaguoti

Lietuvoje yra keturi oro uostai:

2006 m. duomenimis Lietuvoje yra 26 aerodromai (iš jų 14 asfaltuota danga), skirti mėgėjiškiems bei sportiniams lėktuvams.

Geležinkeliai redaguoti

 
Vilniaus geležinkelio stotis – pagrindinis keleivinio susisiekimo mazgas Lietuvoje
Pagrindinis straipsnis – Lietuvos Geležinkeliai.

Bendras geležinkelių ilgis: 1998 km.:

  • Siaura vėžė 750 mm (Siaurukas): 169 km.
  • Plati vėžė 1520 mm: 1807 km
  • Standartinė vėžė 1435 mm: 22 km

Lietuvoje geležinkelių sistema priklauso bendrovei „Lietuvos Geležinkeliai“. Didžioji dalis jų yra 1520 milimetrų pločio vėžės, taip pat egzistuoja kelios siaurojo geležinkelio atkarpos (iš viso ilgis apie 150 kilometrų, 750 milimetrų vėžė), iš kurių naudoti tebetinkama tik viena – Aukštaitijos siaurasis geležinkelis, tačiau ir ten vykdomi tik užsakomieji reisai. Taip pat yra 1435 milimetrų vėžės atkarpa nuo Lenkijos sienos iki Šeštokų. Skirtingi vėžių pločiai smarkiai apriboja galimybes vežti krovinius geležinkeliais į Vakarų Europą, tad yra Europos Sąjungos pasiūlytas projektas Rail Baltica, pagal kurį greta jau esamo tinklo, būtų nutiesta atkarpa nuo Šeštokų iki Kauno (iš kur vėliau būtų galima geležinkelį toliau tiesti iki Rygos bei Talino, taip pat atkarpą į Vilnių.

Keleivinių reisų skaičius pastaraisiais metais labai smarkiai sumažėjo – traukiniu jau nebegalima nuvykti į Alytų, Uteną, Tauragę, Druskininkus, Joniškį, Šalčininkus ar Skuodą, o tuo pačiu ir į dar daugybę miestelių ir kaimų, į kuriuos dar visai neseniai traukiniai kursavo. Tai aiškinta keleivinių geležinkelių nuostolingumu. Tarptautiniais maršrutais iš Lietuvos galima nuvykti į Maskvą, Minską, Mogiliovą, Varšuvą ir Sankt Peterburgą, taip pat per Lietuvą iš Karaliaučiaus vyksta traukiniai į kai kuriuos Rusijos bei Ukrainos miestus. Šiuo metu patogesnis susisiekimas egzistuoja Vilniaus-Kauno, Vilniaus-Turmanto, Vilniaus-Marcinkonių, Šiaulių-Radviliškio, Vilniaus-Trakų ašyse, kur traukiniai vyksta po kelis kartus per dieną. Tarp pagrindinių reisų dar galima paminėti reisus Šiauliai-Rokiškis, Vilnius-Stasylos. Yra greitieji traukiniai Vilnius-Klaipėda.

Literatūra redaguoti

  • Lietuvos transportas (sud. Virginija Žilėnaitė). – V.: Infotrekas, 2005. – 300 p.: iliustr. – ISBN 9986-9336-9-2

Šaltiniai redaguoti

  1. 2007 m. duomenys
  2. LAKD Archyvuota kopija 2012-06-30 iš Wayback Machine projekto. – Kelių dangos

Nuorodos redaguoti