Alytaus apskritis

Alytaus apskritis
Alytaus apskrities vėliava Alytaus apskrities herbas
(Išsamiau) (Išsamiau)
Lithuanian-Counties-Alytus.svg
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Administracinis centras Alytus
Savivaldybių skaičius 5
Įkūrimo data 1994 m.
Gyventojų (2021) 137 741 (7)[1]
Plotas 5 425 km² (6)
Tankumas (2021) 25 žm./km²
ISO 3166-2 LT-AL
Commons-logo.svg Vikiteka Alytaus apskritis

Alytaus apskritis – 19952010 m. valstybinio lygmens administracinis teritorinis vienetas, piečiausia Lietuvos apskritis, apėmusi didžiąją Dzūkijos etnografinio regiono dalį – Alytaus, Lazdijų ir Varėnos rajonų, Alytaus miesto ir Druskininkų savivaldybių teritorijas. Bendras plotas – 542,5 tūkst. ha. Miškai užima 247,2 tūkst. ha (44 proc.), upės, ežerai – 24,3 tūkst. ha (4,3 proc.) visos teritorijos. Per apskritį teka didžiausia šalies upė Nemunas ir viena įspūdingiausių Lietuvos upių – Merkys. Gausu ežerų, didžiausi – Dusia (2334 ha), Metelys (1290 ha), Žuvintas (991,8 ha), Didžiulis (912,7 ha), Obelija (572,5 ha), Simno ežeras (245 ha), Giluitis (235 ha).

Tai pats miškingiausias regionas Lietuvoje, garsėjantis grybingais miškais, savita ir unikalia architektūra, autentiškomis liaudies meno tradicijomis. Iš kitų šalies regionų išsiskiria valstybės saugomų teritorijų gausa, gamtos savitumu, kultūros tradicijomis, ekologine pusiausvyra, tradicinių verslų plėtojimu, geromis sąlygomis pažintiniam pėsčiųjų, vandens ir dviračių turizmui. Tai regionas, turintis etnografinių ir kalbinių ypatumų, nuo XIX a. vadinamas Dzūkija.

IstorijaKeisti

Pagrindinis straipsnis – Alytaus apskritis (1915-1950).

Viduramžiais dabartinės apskrities teritorija priklausė Trakų kunigaikštystei, nuo 1413 m. – Trakų vaivadijai. Apskričių, kaip atskirų teritorinių vienetų, bruožai Lietuvoje pradėjo ryškėti XV a., kai pagal Lenkijos pavyzdį analogiški administraciniai vienetai pavadinti pavietais. Po 15641566 m. teismų ir administracinės reformos iki XVIII a. pabaigos Dzūkijos ribos beveik sutapo su Trakų pavieto ribomis. Istoriniuose šaltiniuose Alytaus pavieto su visomis pavietui būdingomis įstaigomis vardas paminėtas 1775 m., kai iš Merkinės ir Trakų į Alytų buvo perkelti pavieto teismai.

1795 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje sudarytos Rusijos imperijos gubernijos buvo suskirstytos į apskritis. Tuometinė Alytaus apskrities teritorija įėjo į Trakų apskrities sudėtį ir iki 1801 m. vadinosi Alytaus valsčiumi, o 1801 m. tapo viena iš 8 Vilniaus gubernijos apskričių, bet greit panaikinta ir įėjo į Trakų apskritį. Kaip ir visoje Rusijos imperijoje, apskričių pareigūnai vykdė gyventojų policinę priežiūrą, kontroliavo mokesčių rinkimą. Po baudžiavos panaikinimo 1861 m., apskritys ilgą laiką buvo bajorų luominės savivaldos institucijos, čia vykdavo apskrities bajorų suvažiavimai, vadovaujami apskrities vadovo.

Pirmą kartą apskritį su administraciniu centru Alytuje 1915 m. rugsėjį sudarė vokiečių okupacinė valdžia (pavadino Kreis Alita). Tai buvo dabartinės Alytaus apskrities pirmtakė. Su įvairiais teritoriniais pakeitimais ji egzistavo iki 1950 m., kuomet pertvarkyta į Alytaus rajoną (23 apylinkės), dalis teritorijos atiteko Daugų rajonui (14 apylinkių), Jiezno rajonui (6 apylinkės), Lazdijų rajonui (8 apylinkės), Simno rajonui (16 apylinkių) ir Veisiejų rajonui (2 apylinkės).

Nepriklausomybės atgavimasKeisti

1994 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu Nr. I-558 vėl atkurta 10 apskričių. Alytaus apskričiai priskirta: Alytaus rajonas, Lazdijų rajonas, Varėnos rajonas, Alytus ir Druskininkai (1999 m. savivaldybių reforma šioje apskrityje suformavo Druskininkų savivaldybę).

1995 metais kovo 1 d. pradėta formuoti apskrities valdytojo administracija. Apskrities administracijos struktūra suformuota atsižvelgiant į Apskrities valdymo Įstatymo numatytas funkcijas ir keliamus uždavinius: įgyvendinti valstybės politiką regioninės plėtros, socialinio aprūpinimo, švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, teritorijos planavimo, žemės naudojimo ir apsaugos, aplinkos apsaugos, civilinės saugos ir kitose srityse, rengti valstybines ir tarpregionines programas, numatant prioritetines apskrities raidos kryptis. Lietuvos Respublikos Prezidento 2004 m. patvirtintas Alytaus apskrities herbas.

2010 m. liepos 1 d. panaikinta apskrities administracija, jos funkcijos perduotos savivaldybėms ir ministerijoms, o pati apskritis liko kaip teritorinis vienetas.

GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 2001 m. ir 2021 m.
2001 m.sur. 2005 m. 2011 m.sur.[2] 2016 m. 2021 m.sur.[3]
187 769 182 851 158 600 145 109 137 741


Tautinė sudėtisKeisti

2011 m. gyveno 157 766 žmonės:[4]

2001 m. gyveno 187 769 žmonės:[5]

MiestaiKeisti

Apskrityje yra 7 miestai, iš kurių didžiausi:

  1. Alytus
  2. Druskininkai
  3. Varėna
  4. Lazdijai
  5. Simnas

Taip pat yra 12 miestelių ir 1129 kaimai.

Apskrities viršininkaiKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  2. Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
  3. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  4. 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-11-13 iš Wayback Machine projekto.
  5. 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš Archive.is projekto

NuorodosKeisti

Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas Alytaus apskritis