Alytaus apskritis
| Alytaus apskritis | |||
| |||
| Apskritis | |||
| ISO 3166-2 | LT-AL | ||
| Pagrindinė informacija | |||
| Administracinis centras | Alytus | ||
| Plotas | 5 425 km² (6 vieta) | ||
| Gyventojų skaičius | 141 616 (8 vieta) | ||
| Tankumas | 28 žm./km² | ||
| Procentaliai | 5,3 % | ||
| Apskrities žemėlapis | |||
| |||
Alytaus apskritis – 1995–2010 m. valstybinio lygmens administracinis teritorinis vienetas, piečiausia Lietuvos apskritis, apėmusi didžiąją Dzūkijos etnografinio regiono dalį – Alytaus, Lazdijų ir Varėnos rajonų, Alytaus miesto ir Druskininkų savivaldybių teritorijas. Bendras plotas – 542,5 tūkst. ha. Miškai užima 247,2 tūkst. ha (44 proc.), upės, ežerai – 24,3 tūkst. ha (4,3 proc.) visos teritorijos. Per apskritį teka didžiausia šalies upė Nemunas ir viena įspūdingiausių Lietuvos upių – Merkys. Gausu ežerų, didžiausi – Dusia (2334 ha), Metelys (1290 ha), Žuvintas (991,8 ha), Didžiulis (912,7 ha), Obelija (572,5 ha), Simno ežeras (245 ha), Giluitis (235 ha).
Tai pats miškingiausias regionas Lietuvoje, garsėjantis grybingais miškais, savita ir unikalia architektūra, autentiškomis liaudies meno tradicijomis. Iš kitų šalies regionų išsiskiria valstybės saugomų teritorijų gausa, gamtos savitumu, kultūros tradicijomis, ekologine pusiausvyra, tradicinių verslų plėtojimu, geromis sąlygomis pažintiniam pėsčiųjų, vandens ir dviračių turizmui. Tai regionas, turintis etnografinių ir kalbinių ypatumų, nuo XIX a. vadinamas Dzūkija.
Turinys
IstorijaKeisti
Viduramžiais dabartinės apskrities teritorija priklausė Trakų kunigaikštystei, nuo 1413 m. – Trakų vaivadijai. Apskričių, kaip atskirų teritorinių vienetų, bruožai Lietuvoje pradėjo ryškėti XV a., kai pagal Lenkijos pavyzdį analogiški administraciniai vienetai pavadinti pavietais. Po 1564–1566 m. teismų ir administracinės reformos iki XVIII a. pabaigos Dzūkijos ribos beveik sutapo su Trakų pavieto ribomis. Istoriniuose šaltiniuose Alytaus pavieto su visomis pavietui būdingomis įstaigomis vardas paminėtas 1775 m., kai iš Merkinės ir Trakų į Alytų buvo perkelti pavieto teismai.
1795 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje sudarytos Rusijos imperijos gubernijos buvo suskirstytos į apskritis. Tuometinė Alytaus apskrities teritorija įėjo į Trakų apskrities sudėtį ir iki 1801 m. vadinosi Alytaus valsčiumi, o 1801 m. tapo viena iš 8 Vilniaus gubernijos apskričių, bet greit panaikinta ir įėjo į Trakų apskritį. Kaip ir visoje Rusijos imperijoje, apskričių pareigūnai vykdė gyventojų policinę priežiūrą, kontroliavo mokesčių rinkimą. Po baudžiavos panaikinimo 1861 m., apskritys ilgą laiką buvo bajorų luominės savivaldos institucijos, čia vykdavo apskrities bajorų suvažiavimai, vadovaujami apskrities vadovo.
XX a. tarpukarisKeisti
Apskritį 1915 m. rugsėjį sudarė vokiečių okupacinė valdžia (pavadino Kreis Alita), čia įsikūrė Kreishauptmann – apskrities viršininko įstaiga ir žandarmerijos nuovada. 1915–1916 m. ji priklausė Oberosto Suvalkų sričiai, 1916–1917 m. Vilniaus-Suvalkų sričiai, 1917–1918 m. Lietuvos sričiai. 1917 m. prijungta Merkinės apskritis. Vokiečių valdžia išsilaikė iki 1918 m. spalio. 1919 m. įstatymu Lietuvoje įkurtos naujos apskritys, į Alytaus apskritį įėjo 22 valsčiai. 1920–1939 m. pietrytinę apskrities dalį buvo okupavusi Lenkija, ji grąžinta Lietuvai 1939 ir 1940 m. Toje dalyje 1941 m. sausio 15 d. atkurti Druskininkų, Marcinkonių ir Rudnios valsčiai, perduoti iš Gudijos TSR Pariečės rajono ir Rodūnios rajono žemių. 1941–1942 m. Alytaus apskritis įėjo į Ostlando Lietuvos generalinės apygardos Vilniaus krašto apygardą, čia buvo 12 valsčių. 1942–1944 m. priklausė Kauno krašto apygardai. 1945 m. Lietuvoje vėl įkurta 41 apskritis, tarp jų ir Alytaus. 1946 m. Birštono, Jiezno ir Stakliškių valsčiai perduoti naujai Prienų apskričiai, o Druskininkų, Marcinkonių, Merkinės, Rudnios ir Varėnos valsčiai – Varėnos apskričiai. 1950 m. birželio 20 d. apskritis per administracinę reformą apskritis pertvarkyta į Alytaus rajoną (23 apylinkės), dalis teritorijos atiteko Daugų rajonui (14 apylinkių), Jiezno rajonui (6 apylinkės), Lazdijų rajonui (8 apylinkės), Simno rajonui (16 apylinkių) ir Veisiejų rajonui (2 apylinkės).
Pagal 1923 m. surašymo duomenis apskrityje gyveno 109 678 žmonės, kurių tautinė sudėtis buvo pasiskirsčiusi taip:[1]
- Lietuviai – 87,2 % (95 648);
- Žydai – 7,04 % (7 729);
- Lenkai – 3,62 % (3 974);
- Rusai – 0,69 % (757);
- Vokiečiai – 0,38 % (419);
- Baltarusiai – 0,17 % (190);
- Kiti – 0,87 % (961).
Nepriklausomybės atgavimasKeisti
1994 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu Nr. I-558 vėl atkurta 10 apskričių. Alytaus apskričiai priskirta: Alytaus rajonas, Lazdijų rajonas, Varėnos rajonas, Alytus ir Druskininkai (1999 m. savivaldybių reforma šioje apskrityje suformavo Druskininkų savivaldybę).
1995 metais kovo 1 d. pradėta formuoti apskrities valdytojo administracija. Apskrities administracijos struktūra suformuota atsižvelgiant į Apskrities valdymo Įstatymo numatytas funkcijas ir keliamus uždavinius: įgyvendinti valstybės politiką regioninės plėtros, socialinio aprūpinimo, švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, teritorijos planavimo, žemės naudojimo ir apsaugos, aplinkos apsaugos, civilinės saugos ir kitose srityse, rengti valstybines ir tarpregionines programas, numatant prioritetines apskrities raidos kryptis. Lietuvos Respublikos Prezidento 2004 m. patvirtintas Alytaus apskrities herbas.
2010 m. liepos 1 d. panaikinta apskrities administracija, jos funkcijos perduotos savivaldybėms ir ministerijoms, o pati apskritis liko kaip teritorinis vienetas.
GyventojaiKeisti
 | ||
| 2001 m.sur. | 2005 m. | 2011 m.sur.[2] |
|---|---|---|
| 187 769 | 182 851 | 158 600 |
| 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. |
| 154 980 | 152 139 | 149 893 |
| 2015 m. | 2016 m. | 2017 m. |
| 147 809 | 145 109 | 141 616 |
|
| ||
Tautinė sudėtisKeisti
|
2011 m. gyveno 157 766 žmonės:[3]
|
2001 m. gyveno 187 769 žmonės:[4]
|
ValsčiaiKeisti
Apskrityje 1919–1950 m. buvo šie valsčiai:
MiestaiKeisti
Apskrityje yra 7 miestai, iš kurių didžiausi:
Taip pat yra 12 miestelių ir 1129 kaimai.
Apskrities viršininkaiKeisti
- 1918–1919 m. – Stasys Čiurlionis
- 1922–1927 m. m. – Vaclovas Runta
- 1927–1929 m. – Petras Aravičius
- 1937-1940 m. – Bronius Stosiūnas
- 1995 m. kovo 1 d. – Vydas Baravykas
- 1997 m. – Ignas Aleškevičius
- 2001 m. – Raimundas Markauskas
- 2004 m. – Robertas Graudinis
- 2006 m. – Eugenijus Palavinskas
- 2009–2010 m. – Algimantas Bražionis
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ 1923 m. surašymo duomenys
- ↑ Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
- ↑ 2011 m. surašymo duomenys
- ↑ 2001 m. surašymo duomenys
